2020-02-05 Nr. AB-2437-3-61-3-00252-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. Š. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2020-02-05 Nr. AB-2437-3-61-3-00252-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja D. J. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. KL-12-41 „Dėl D. J. Š. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Full text
Administracinės byla Nr
Administracinė byla Nr. eA-100-556/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00252-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. Š. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja D. J. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. KL-12-41 „Dėl D. J. Š. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja paaiškino, kad paramos paraiškos Nr. 3VĮ-KA-12-1-010567-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles (toliau – ir paraiška) VI skyriaus „Projekto priežiūros rodikliai” lentelės 11 stulpelis „2016 metai” buvo numatytas kaip penktieji projekto „D. J. Š. nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimas“ (toliau – ir projektas) įgyvendinimo metai po projekto užbaigimo (projekto priežiūros metai). Tikslinant paraišką, buvo pakoreguoti lentelėje nurodyti skaičiai, tačiau nepakeisti stulpelyje nurodyti metai, tokiu būdu įsivėlė techninė klaida. Kadangi finansavimo sutartis dėl paramos gavimo buvo pasirašyta tik 2014 m. kovo 31 d., o projektas įgyvendintas tik 2015 m. pabaigoje, vertinant prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą turėjo būti žiūrima ne į paramos paraiškos 11 stulpelį, o į pirmuosius metus nuo projekto įgyvendinimo, t. y. į 8 stulpelį „2013 metai“, kuriame nurodomos pirmosios po projekto įgyvendinimo metų pardavimo pajamos – 18 560 Lt (5 375,34 Eur). Pareiškėjos teigimu, NMA faktiškai įvertino ir sankcijas skyrė už penktaisiais projekto priežiūros metais numatytas pardavimo pajamas, nors projektas pabaigtas tik 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. ataskaita pateikta už pirmuosius projekto priežiūros metus. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog tiek paraiškos forma, tiek ir paramos finansavimo sutartis yra standartinės, todėl atsakovas turi pareigą atsižvelgti ne tik į formoje nurodytus duomenis, tačiau vertinti juos sistemiškai, atsižvelgti į jų esmę ir turinį. Skirdamas sankciją už tai, kad pareiškėja neįgyvendino rodiklių, numatytų penktaisiais projekto priežiūros metais, kai pateikta ataskaita už pirmuosius projekto priežiūros metus, atsakovas pažeidė protingumo ir teisingumo principus. Pareiškėja pabrėžė, kad pirmaisiais metais po projekto įgyvendinimo buvo planuota pasiekti 5 375,34 Eur pardavimo pajamų ir šis rodiklis buvo visiškai įvykdytas.
3. Pareiškėja taip pat nesutiko su jai pritaikytos sankcijos už turto neapdraudimą dydžiu. Pareiškėjos nuomone, jei būtų pripažinta, kad šis pažeidimas padarytas, 1 proc. nuo visų tinkamų finansuoti išlaidų sumos sankcijos dydis yra nepagrįstai didelis. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), nenustato konkretaus sankcijos dydžio už tokio pobūdžio pažeidimą, o maksimalus numatytas sankcijos dydis yra 0,2 proc. nuo suteiktos paramos sumos.
Pareiškėjos manymu, atsakovas sankciją nustatė pagal NMA direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. BR1-327 patvirtinto Pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondu, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai, Europos žuvininkystės fondu bei nacionalinės paramos priemonėmis, administravimo procedūrų aprašo (toliau – ir Procedūrų aprašas) nuostatas, kuriose numatyta būtent 1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės dydžio sankcija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad šis teisės aktas negali būti taikomas skiriant sankcijas pareiškėjams, nes nebuvo tinkamai paskelbtas, o sankcijos turi būti individualizuojamos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bendrąsias administracinių prievartos priemonių skyrimo taisykles.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje (2017 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017), kurioje faktinės aplinkybės buvo iš esmės analogiškos, išskyrus tai, kad turtas buvo neapdraustas beveik aštuonis mėnesius, o šiuo atveju – tik tris, buvo nuspręsta paskirti metinės draudimo įmokos dydžio sankciją. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad NMA neturėjo jokio teisinio pagrindo skirti sankciją nuo visos tinkamų finansuoti išlaidų sumos, kurios 45 proc. sudarė pareiškėjos nuosavos lėšos. Pareiškėjos vertinimu, motyvas skirti pakankamai didelę sankciją, kad pareiškėjai neapsimokėtų turto nedrausti, taip siekiant atgrasyti nuo pažeidimo, yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas ir nepagrindžia sprendimo skirti būtent 1 proc. dydžio sankciją.
Pareiškėja pabrėžė, jog 2 990,81 Eur sankcija yra net 3,6 karto didesnė už metinę turto draudimo įmoką, nors turtas, pasak NMA, buvo neapdraustas tris mėnesius. Be to, atsakovas nevertino, kad pareiškėjos neva padarytas pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių – turtas nebuvo sugadintas, pareiškėja yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų. Pareiškėjos įsitikinimu, sprendimas dėl sankcijos paskyrimo yra neobjektyvus, nemotyvuotas ir neteisėtas.
4. Atsakovas NMA atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog tikslinant duomenis įsivėlė techninė klaida. Paaiškino, kad paraiškos VI skyriaus „Projekto priežiūros rodikliai“ lentelės skiltyje „Prognozė pamečiui“ 2013 m., 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. pareiškėja nurodė, kad pardavimų pajamos tais metais bus 158 400 Lt (45 875,81 Eur). 2014 m. kovo 18 d. NMA gavo pareiškėjos atsiųstą patikslintą lentelę, kurios skiltyje „Prognozė pamečiui“ pardavimo pajamos buvo perskaičiuotos: 2013 m. – 18 560 Lt (5 375,35 Eur), 2014 m. – 6 600 Lt (1 911,49 Eur), 2015 m. – 51 480 Lt (14 909,64 Eur) ir 2016 m. – 158 400 Lt (45 875,81 Eur). Keisdama sumas, pareiškėja atsižvelgė į jau praėjusių 2013 m. skaičius, taigi matyti, kad tai nebuvo techninė klaida – visi skaičiai pakeisti atsižvelgiant į konkrečių metų prognozes. Toks nurodymas negalėjo būti techninė klaida, nes paraiškos VI dalyje „Projekto priežiūros rodikliai“ nurodyta, kad „2 eilutėje nurodomos produkcijos, pagamintos užsiimant projekte nurodyta veikla, pardavimo pajamos praėjusiaisiais ataskaitiniais metais, ataskaitiniais metais ir (arba) paramos paraiškos pateikimo momentu bei planuojamos pajamos prognozuojamu laikotarpiu“. Projekto priežiūros rodikliai tikslinti 2014 m. kovo 18 d., o sutartis pasirašyta 2014 m. kovo 31 d. Nuo paskutinio projekto priežiūros rodiklių tikslinimo iki šios dienos nėra gautas pareiškėjos prašymas dar kartą patikslinti projekto priežiūros rodiklius dėl įsivėlusios techninės klaidos, nors sutarties tikslinimų per šį laikotarpį buvo 10, be to, ir 2017 m. gruodžio 6 d. atsakyme į paklausimą dėl nepasiektų projekto priežiūros rodiklių pareiškėja neminėjo techninės klaidos.
6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje (2017 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017) nurodyta, jog taikant sankciją jos dydis turi būti individualizuojamas pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. NMA atkreipė dėmesį, jog didžiausia Administravimo taisyklėse numatyta sankcija yra visos skirtos paramos susigrąžinimas, o šiuo konkrečiu atveju sankcija buvo skirta, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį ir aplinkybes, lėmusias pažeidimo padarymą. NMA teigimu, pareiškėja, neapdrausdama turto (lauko virtuvės, ūkio pastato ir trinkelių dangos) ir nesilaikydama įsipareigojimų, prisiimtų pasirašant sutartį, rizikavo, nes neapdrausto turto objektai galėjo būti nuniokoti gaisro, vandens, gamtinių jėgų ar piktavališkai apgadinti. NMA pabrėžė, kad turtas nebuvo apdraustas 130 kalendorinių dienų, t. y. daugiau nei tris mėnesius. Atkreipė dėmesį, jog žalos padarymas nėra būtinoji atsakomybės už pažeidimus, kuriuos padarė pareiškėja, sąlyga. Be to, pareiškėja pateikė paraišką, žinodama savo amžių, nustatyta diagnozė pareiškėjai buvo žinoma pasirašant sutartį su NMA, tad tiek teikdama paraišką, tiek pasirašydama sutartį, pareiškėja prisiėmė galimas rizikas. Tai, kad pareiškėja nuolat stebima kardiologo ir vartoja vaistus, neįrodo, jog šios aplinkybės sutrukdė pasiekti būtent 2016 m. planuotas pardavimo pajamas ar apdrausti turtą. NMA įsitikinimu, ji neturi teisinio pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti išimčių dėl mažesnės sankcijos už turto neapdraudimą, nes tai būtų akivaizdus lygiateisiškumo principo pažeidimas.
II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Sprendimo dalį dėl sankcijos už Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-222 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisyklių 22.2.3 punkto pažeidimą, sumažinant pareiškėjai D. J. Š. paskirtą sankciją iki 822,76 Eur. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilęs dėl NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. KL-12-41 „Dėl D. J. Š. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles dalies susigrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2012 m. gegužės 31 d. pateikė paramos paraišką Nr. 3VĮ-KA-12-1-010567-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles (b. l. 51–82). 2014 m. kovo 31 d. atsakovas su pareiškėja pasirašė paramos sutartį Nr. 3VI-KA-12-1-010567-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), kuria pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą „D. J. Š. nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimas“, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Pagal Paramos sutartį pareiškėjai kompensuojama iki 675 427 Eur (iki 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų, o pareiškėja įsipareigoja prisidėti savo įnašu iki 370 961 Eur (35 proc.) prie tinkamų finansuoti projekto išlaidų apmokėjimo. Paramos sutartimi pareiškėja, be kita ko, įsipareigojo, siekdama numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą taip, kaip numatyta sutartyje, aprašyta paraiškoje bei verslo plane (17.1 p.); įvykdyti paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatais ir pasiekimais (17.12 p.); kai yra tinkamų draudimo paslaugų, apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus naudota parama, ne trumpesniam kaip 7 metų laikotarpiui nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos (17.14 p.) (b. l. 83–94). Pagal Paramos sutartį pareiškėjai iš viso išmokėta 194 402,41 Eur paramos (b. l. 97–128).
10. NMA, vertindama užbaigto projekto metinę ataskaitą už 2016 metus (toliau – ir ataskaita), nustatė, kad pareiškėja nevykdė paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, t. y. negavo planuotų pardavimo pajamų iš projekte numatytos veiklos, todėl nusprendė pritaikyti pareiškėjai sankciją – 388,80 Eur dydžio paramos susigrąžinimą. Be to, nustačiusi, kad už paramos lėšas įsigytas / sukurtas turtas nebuvo apdraustas 130 kalendorines dienas, Sprendimu pritaikė sankciją – 2 990,81 Eur dydžio paramos susigrąžinimą (b. l. 6–10).
11. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, teigė, kad atsakovas dėl pareiškėjos padarytos techninės klaidos netinkamai įvertino pareiškėjos prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, be to, paskyrė per didelę sankciją už turto neapdraudimą.
12. Kaip minėta, pareiškėja, pasirašydama Paramos sutartį, įsipareigojo įvykdyti paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatais ir pasiekimais. Teikdama paraišką, pareiškėja projekto priežiūros rodiklių lentelėje deklaravo tokias prognozuojamas pardavimo pajamas: 2012 m. – 92 400 Lt, 2013 m. – 158 400 Lt, 2014 m. – 158 400 Lt, 2015 m. – 158 400 Lt, 2016 m. – 158 400 Lt (b. l. 62–64). 2014 m. vasario 17 d. raštu pareiškėja patikslino projekto priežiūros rodiklių lentelę ir nurodė tokias prognozuojamas pardavimo pajamas: 2013 m. – 18 560 Lt (5 375,35 Eur), 2014 m. – 6 600 Lt (1 911,49 Eur), 2015 m. – 51 480 Lt (14 909,64 Eur), 2016 m. – 158 400 Lt (45 875,81 Eur) (b. l. 135–139).
13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja 2016 m. gavo tik 5 758 Eur pajamų (b. l. 96), tačiau, pareiškėjos teigimu, ši suma yra tik pirmųjų priežiūros metų (pirmieji metai po projekto užbaigimo) pajamos, todėl atsakovas turėjo vertinti 2013 m. prognozę, kuri buvo teikta kaip pirmųjų priežiūros metų po projekto baigimo prognozė. Teismas kritiškai vertino šiuos pareiškėjos teiginius, kurie, atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, laikyti pareiškėjos gynybine pozicija, siekiant išvengti sankcijos už netinkamą projekto vykdymą.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėja dar 2017 m. lapkričio 10 d. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriaus raštu Nr. KKl-1259(10.6.1E) (b. l. 143–144) buvo informuota apie tai, jog ataskaitos vertinimo metu buvo nustatyti neatitikimai, be kita ko, atkreipiant dėmesį, jog 2016 m. pareiškėja planavo gauti 45 875,81 Eur pardavimo pajamų. Pareiškėja, atsakydama į minėtą atsakovo raštą, 2017 m. gruodžio 5 d. rašte (b. l. 151–152) pripažino, jog 2016 m. planavo gauti 45 875,81 Eur pajamų, tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, ši suma negali būti laikoma nekintančia, nepriklausoma nuo įvairių aplinkybių.
Minėtame rašte pareiškėja paaiškino, kad jai neprireikė planuotos paskolos ir ji projektą įgyvendino iš nuosavų lėšų, be to, nuo 2015 m. Lietuvoje buvo įvestas euras, kuris padarė didelę reikšmę vartotojų perkamajai galiai ir sumenkino verslo galimybes užsidirbti ir įsitvirtinti rinkoje. Verslo plane nebuvo prognozuojamas toks didelis kainų šuolis, todėl dalį įrangos teko pirkti už brangesnę nei planuota kainą. Taip pat pareiškėja pažymėjo, kad rinkoje atsirado daugiau panašią paslaugą teikiančių verslo subjektų, todėl smarkiai padidėjo konkurencija.
Nurodė, kad numatytam verslo planui įgyvendinti galėjo turėti tam tikros įtakos ir pablogėjusi pareiškėjos sveikata. Taigi iš minėto pareiškėjos rašto matyti, kad pareiškėja neginčijo projekto priežiūros rodiklių lentelėje 2016 m. nurodytos planuotos gauti pajamų sumos, tačiau nepasiektą rodiklį grindė pasikeitusia ekonomine situacija po euro įvedimo bei pačios pareiškėjos sveikatos būkle, o ne neva neteisingai užpildyta projekto priežiūros rodiklių lentele. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėja nesilaikė Paramos sutartyje bei paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų.
14. Teismas vadovavosi Administravimo taisyklių 253.2, 197.1.7, 197.3.13 punktais ir pažymėjo, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjai apskaičiuota 388,80 Eur gražintina paramos suma, kuri atitinka 0,2 proc. nuo pareiškėjai išmokėtos paramos sumos, todėl paskirta sankcija pripažintina teisėta ir pagrįsta.
15. Kaip minėta, pagal Paramos sutartį pareiškėja taip pat įsipareigojo drausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus naudota parama. Pareiga drausti tokį turtą nustatyta ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-222 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 22.2.3 punkte. Pareiškėja, teikdama ataskaitą, atsakovui pateikė draudimo liudijimą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. lapkričio 19 d. (b. l. 141–142). Paprašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius turto draudimą nuo 2016 m. lapkričio 19 d., pareiškėja atsakovui pateikė draudimo liudijimą, patvirtinantį, jog už paramos lėšas įsigytas turtas apdraustas nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2018 m. kovo 28 d. Nei atsakovui, nei teismui pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog ginčo turtas buvo apdraustas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. kovo 28 d., taigi teismas sutiko su NMA išvada, jog minėtu laikotarpiu neapdrausdama už paramos lėšas įsigyto turto pareiškėja pažeidė Paramos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kaip teisingai pažymėjo NMA, toks pažeidimas truko ne pareiškėjos nurodomus 2 mėnesius, bet iš viso 130 kalendorinių dienų, t. y. 4 mėnesius ir 8 dienas.
16. Šiuo atveju pareiškėja ginčijo už nurodytą pažeidimą apskaičiuotą sankcijos dydį, kuris, atsakovo skaičiavimu, sudaro 1 proc. pradinės pripažintų tinkamomis finansuoti išlaidų vertės, t. y. 2 990,81 Eur. Iš Sprendimo matyti, kad NMA, paskirdama tokio dydžio sankciją, vadovavosi Administravimo taisyklių 197.3.1 bei 197.3.14 punktais bei atsižvelgė į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, lėmusias pažeidimo padarymą, t. y. įvertino tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, už paramos lėšas įsigytas / sukurtas turtas nebuvo apdraustas ilgą laikotarpį, per kurias neįvyko draudžiamųjų įvykių, apie kuriuos paramos gavėja privalėjo informuoti NMA. NMA, be kita ko, apskaičiuotos sankcijos dydį motyvavo tuo, kad sankcijos dydis turi būti didesnis nei įmokama įmoka.
17. Nors atsakovas nurodė, jog individualizavo pareiškėjai paskirtą sankciją, tačiau teismas vertino, kad sankcijos dydis šiuo atveju neatitinka protingumo ir proporcingumo reikalavimų. Administravimo taisyklių nuostatos, kuriomis remdamasis atsakovas skaičiavo pareiškėjai skirtiną sankciją, konkretaus sankcijos dydžio tokio pažeidimo atveju nenustatė, tačiau įtvirtino, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas vykdydamas projektą, pažeidė Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, pažeidė kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus. Nors atsakovas nurodė, jog individualizavo paskirtą sankciją, tačiau būtent 1 proc. dydžio nuo visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės sankcija nepakankamai motyvuota, tuo labiau, kad Sprendime konstatuota ne viena pareiškėjai palanki aplinkybė – pažeidimas padarytas pirmą kartą, jokių pasekmių nekilo. Iš Sprendimo nėra aišku, kodėl sankcija skaičiuojama nuo visų tinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų vertės (299 080,62 Eur), o ne nuo pareiškėjai išmokėtos paramos sumos (194 402,41 Eur). Teismas sutiko, kad sankcija turi turėti ir atgrasomąjį poveikį, todėl turi būti didesnė už draudimo įmoką, tačiau šiuo atveju atsakovo paskirta sankcija net apie 3,6 karto didesnė už metinę draudimo įmoką, nors pareiškėjos turtas buvo neapdraustas tik apie 4 mėnesius. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvada, kad, nustatydamas pareiškėjai taikytinos sankcijos dydį, atsakovas pritaikė per griežtą atsakomybę. Teismo vertinimu, metinės draudimo įmokos dydžio sankcija, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, pobūdį ir sunkumą, šiuo atveju atitiktų protingumo ir proporcingumo reikalavimus, todėl skundžiamas Sprendimas pakeistas už Įgyvendinimo taisyklių 22.2.3 punkto pažeidimą paskirtą sankciją sumažinant iki 822,76 Eur.
III. 18. Pareiškėja D. J. Š. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundas atmestas, ir paskirtą sankciją dėl neįgyvendintų rodiklių panaikinti, o sankciją dėl neapdrausto turto panaikinti ar sumažinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo remtis surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Pareiškėja techninę klaidą projekto priežiūros rodiklių lentelėje pastebėjo tik po to, kai NMA priėmė sprendimą skirti sankciją. Teikdama paaiškinimą NMA, ji dar nebuvo pastebėjusi paliktos techninės klaidos. Teismas netyrė pareiškėjos paaiškinimų, neanalizavo kitų byloje surinktų įrodymų, tik lakoniškai konstatavo, jog pareiškėjos argumentai dėl techninės klaidos yra jos gynybinė pozicija.
18.2. Pareiškėja akcentuoja, kad paraiška buvo pateikta 2012 m., o Paramos sutartis pasirašyta tik 2014 m. Taigi pirmieji po projekto užbaigimo metai turėjo būti 2013 m., tačiau paskyrus paramą ir Paramos sutartį pasirašius tik 2014 m., akivaizdu, jog pirmieji po projekto užbaigimo metai turėjo nusikelti. Tuo tikslu buvo daromas 2014 m. vasario 17 d. projekto rodiklių tikslinimas. NMA sankcijas skyrė už penktaisiais projekto priežiūros metais numatytas pardavimo pajamas, kai tuo tarpu projektas pabaigtas tik 2015 m. pabaigoje, taigi pateikta 2016 m. ataskaita yra už pirmuosius projekto priežiūros metus. Pirmaisiais metais po projekto įgyvendinimo buvo planuota pasiekti 5 375,34 Eur pardavimo pajamų, šis rodiklis visiškai įvykdytas. Vadovaujantis teismo ir atsakovo logika, 2017 m. nebėra rodiklių, kurie galėtų būti vertinami, tačiau vertinimo ataskaitą pareiškėja privalo teikti iki 2021 m. Atsakovas nepaaiškino nepaaiškino, kokiomis projekto priežiūros rodiklių reikšmėmis bus remiamasi vertinant 2017 m. ataskaitą. Pareiškėja akcentuoja, kad iš NMA interneto svetainėje pateiktų duomenų matyti, jog juose neįvertinti 2014 m. vasario 17 d. raštu pareiškėjos pateikti patikslinti projekto priežiūros rodiklių dydžiai. Esant klaidoms sistemoje, pati NMA negalėjo objektyviai įvertinti duomenų.
18.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, nes sprendime nurodė, kad sankcijos dydis nustatytas vadovaujantis Administravimo taisyklių 253.2, 197, 197.1.7, 197.3.13 punktais. Tačiau Administravimo taisyklių 197.1.7 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes jis kalba apie paramos sumažinimą, o šiuo atveju buvo taikomas susigrąžinimas. Administravimo taisyklių 197.3.1 punkte neįtvirtintos taisyklės, kurios detaliai reglamentuotų sankcijos dydžio nustatymo sąlygas, būdą, tvarką. Taigi sankcija ir jos dydis turi būti individualizuojama pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles. Teismas turėjo įvertinti tokias aplinkybes kaip pareiškėjos amžius, sveikatos problemos, tai, kad pažeidimas padarytas primą kartą, projektas įgyvendintas tinkamai, pirmaisiais projekto priežiūros metais buvo pasiekta numatyta priežiūros rodiklių suma, ir sankciją panaikinti.
18.4. Teismas nepagrįstai sumažino sankcijos dėl neapdrausto turto dydį iki metinės draudimo sumos, kadangi turtas buvo neapdraustas tik apie keturis mėnesius. Savo klaidą pareiškėja ištaisė ir paaiškino, kad turtas buvo neapdraustas užsitęsus deryboms dėl draudimo įmokos dydžio su draudimo kompanijomis. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja mano, jog metinės draudimo įmokos dydžio sankcija projekto vystymo pradžioje yra per didelė, įvertinus nustatytas aplinkybes, todėl prašo ją panaikinti arba sumažinti.
19. Atsakovas NMA pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais dėl nepasiektų projekto priežiūros rodiklių, kad buvo padaryta techninė klaida. NMA, vertindama ataskaitą, paprašė pareiškėjos detalizuoti pardavimo pajamas pagal veiklas ir paaiškino, kad to reikia norint nustatyti, ar pareiškėja pasiekė numatytą 45 875,81 Eur rodiklį. Taigi dar gavusi šį NMA raštą, pareiškėja turėjo atkreipti dėmesį, kad pardavimo pajamos beveik aštuonis kartus didesnės, nei, kaip ji teigė, turėjo būti numatyta. Tikslindama sumas, pareiškėja atsižvelgė į jau praėjusių 2013 m. skaičius, taigi matyti, kad tai nebuvo techninė klaida. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad projekto priežiūros rodikliai tikslinti 2014 m. kovo 18 d., Paramos sutartis pasirašyta 2014 m. kovo 31 d. Atsakovas akcentuoja, kad ir 2017 m. gruodžio 6 d. NMA gautame atsakyme į paklausimą dėl nepasiektų projekto priežiūros rodiklių pareiškėja neminėjo techninės klaidos, kaip nustatytų neatitikimų priežasties. Anot atsakovo, teismas išsamiai išnagrinėjo susiklosčiusią situaciją ir išvadas padarė ne tik iš vieno pareiškėjos rašto, bet įvertinęs visus duomenis, be kita ko, ir aptartą raštą.
21. Atsakovas pažymi, kad iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, jog ji apeliaciniame skunde kalba ne apie NMA interneto svetainę, bet apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (toliau – ir ŽŪMIS), kuri sukurta kaip pagalbinė priemonė vartotojų patogumui. Dėl Administravimo taisyklių 197.3.7 punkto NMA akcentuoja, kad taikydama sankciją, pritaikė analogiją, kadangi abiejuose punktuose (197.3.1 ir 197.3.7) kalbama apie tą patį pažeidimą.
22. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl neapdrausto turto ir pažymi, kad ginčo dėl padaryto pažeidimo nekyla, nes pareiškėja neginčija, jog turtas neapdraustas. Teismas paskirtą sankciją jau sumažino, sumažinta sankcija atitinka pačios pareiškėjos nurodytą teismų praktiką. Pareiškėja paraišką pateikė žinodama savo amžių, sveikatos pablogėjimą buvo galima numatyti, todėl ji prisiėmė galimas rizikas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 23. Pareiškėja (apeliantė) nesutinka su 388,80 Eur paramos dalies susigrąžinimu, kadangi, jos nuomone, pirmieji metai po projekto įgyvendinimo kaip priežiūros metai turi būti laikomi 2016 metai; taip pat mano, kad net ir teismo sumažinta sankcija dėl neapdrausto turto, įvertinus visas jos nurodytas aplinkybes, yra per didelė.
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmuoju atveju Sprendimo dalis dėl paramos susigrąžinimas (388,80 Eur) buvo priimtas dėl įsipareigojimų, susijusių su projekto priežiūros rodikliais, nevykdymo 2016 metais: pardavimo pajamos iš projekte numatytos vykdyti veiklos pasiektos tik 12,25 proc. Tokiu būdu nesilaikyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-222 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisyklių 69 punkto, Administravimo taisyklių 197.1.7, 193.3.1, 197.3.13, 197.3.14 papunkčiuose ir 255 punkte išdėstytų reikalavimų (žr. Sprendimo 3 lapą).
25. Įgyvendinimo taisyklių 69 punkte (Paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų, pažeidžiant paramos sutarties sąlygas ir (arba) pažeidžiant įsipareigojimus, numatytus Taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse), Administravimo taisyklių 197.3.1 papunktyje (Paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, ir kai paramos gavėjas vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikоs teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu), taip pat 197.3.14 papunktyje (Paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, ir kai paramos gavėjas vykdydamas projektą, pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus) išdėstytos nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, patenka į blanketinės teisės normos sąvoką, t. y. siekiant patraukimo atsakomybėn yra būtinas papildomas teisinis konkretumas. Inkriminuojant aptariamo reguliavimo nesilaikymą, dar turi būti nurodoma ir kokios taisyklės galėjo būti pažeistos, kokių sutarties sąlygų, reikalavimų ar kita nesilaikyta. Atsakovo teisinio konkretumo stoka suponuoja išvadą dėl nepagrįsto Įgyvendinimo taisyklių 69 punkto ir Administravimo taisyklių 197.3.1 ir 197.3.14 papunkčių taikymo.
26. Administravimo taisyklių 197.1.7 papunktyje esanti nuostata susisijusi su paramos sumažinimu (viena iš 3 atskirų sankcijų rūšių), todėl taip pat pareiškėjai atsakovo inkriminuota nepagrįstai.
27. Administravimo taisyklių 197.3.13 papunktyje buvo nurodyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių. Ši nuostata labiausiai atitinka Sprendimo 3 lape aptariamą pažeidimą (kur pritaikytas 388,80 Eur paramos dalies susigrąžinimas), tačiau vien kvalifikavimas pagal Administravimo taisyklių 197.3.13 papunktį buvo nepakankamas.
28. Nėra ginčo dėl to, kad Paramos sutartis buvo pasirašyta 2014 m. kovo 31 d., todėl iškelta abejonė dėl to, kokie metai turėtų būti laikomi pirmaisiais projekto priežiūros metais, liko nepašalinta. Atsakovas dėl to jokių paaiškinimų nepateikė. Taikant Administravimo taisyklių 197.3.13 papunktį, neįvardyta, koks Paramos sutarties punktas ar Paramos sutarties priedas (jo dalis) pažeisti, todėl buvo atimta galimybė patikrinti, ar minimas pažeidimas iš tikro buvo, ir jei taip, ar galėjo lemti sankcijos taikymą (Administravimo taisyklių 255 p.). Nurodyti trūkumai tarnauja besikreipusio teisminės gynybos asmens naudai, todėl turėjo lemti šios Sprendimo dalies panaikinimą (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.).
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
30. Be kita ko, pastebėtina, kad savo esme Administravimo taisyklių 197.3.13 ir 197.3.14 papunkčiuose esančios nuostatos yra skirtingos ir už galimą įgyvendinimo rodiklių reikšmių nesilaikymą abi kartu netaikytinos. Vadinasi, dėl visų pirmiau paminėtų aplinkybių, aptariama apimtimi (dėl 388,80 Eur) apeliacinis skundas pripažintinas pagrįstu.
31. Dėl kitos paramos dalies susigrąžinimo teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo dėl paties pažeidimo fakto – neapdrausto turto, nėra. Pirmosios instancijos teismas pakoregavo Sprendimą ir sumažino sankciją iki 822,76 Eur, kuri iš principo laikytina visiškai pagrįsta bei atitinkančia teisingumo ir protingumo kriterijus.
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas argumentus, išdėstytus šio baigiamojo teisės akto 17 punkte, pripažįsta visiškai pagrįstais bei juos tvirtina. Dar labiau mažinti nustatytą sankciją neturi pagrindo. Apeliaciniame skunde nenurodoma papildomų aplinkybių, įgalinančių dar labiau švelninti apeliantės padėtį. Pažymėtina, kad taikoma poveikio priemonė vis dėlto turi būti apčiuopiama bei daryti poveikį tiek teisei priešingą veiką įvykdžiusiam asmeniui, tiek įspėti kitus asmenis apie galimą atsakomybę ir taikytiną sankciją už analogiško pobūdžio teisės pažeidimus.
33. Dėl išdėstytų priežasčių, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje administracinėje byloje apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – skundžiamas sprendimas keistinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos D. J. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti – panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. KL-12-41 „Dėl D. J. Š. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles dalies susigrąžinimo“ ta apimtimi, kuria buvo nuspręsta susigrąžinti 388,80 Eur paramos.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius