2025-06-11 Nr. AB-10269-3-61-3-01436-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-559-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01436-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. O., atstovaujamos įstatyminio atstovo M. O., atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties pagal pareiškėjos E. O., atstovaujamos įstatyminio atstovo M. O., skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja E. O. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujama įstatyminio atstovo M. O., kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus vandenys“ 2025 m. kovo 19 d. ir 2025 m. kovo 20 d. atsakymus (toliau – ir Atsakymai) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2025 m. vasario 13 d. prašymą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjos, atstovaujamos įstatyminio atstovo M. O., skundą atsisakė priimti.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos, atstovaujamos įstatyminio atstovo, siekiami nuginčyti Atsakymai surašyti UAB „Vilniaus vandenys“, nesančio viešojo administravimo subjektu ir pastarajam nevykdant funkcijų, priskirtinų viešojo administravimo sričiai, dėl ko ginčas nenagrinėtinas administraciniuose teismuose ABTĮ nustatyta tvarka.

Įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktikoje suformuluotas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-584-624/2023), teismas pareiškėjos, atstovaujamos įstatyminio atstovo, skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėja, atstovaujama įstatyminio atstovo, atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį ir pavesti pirmosios instancijos teismui išnagrinėti skundo priimtinumo klausimą.

Pareiškėja, atstovaujama įstatyminio atstovo, cituoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 straipsnį, teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. spalio 25 d. potvarkio „Dėl bendrovių, įmonių ir įstaigų sąrašo tvirtinimo ir jo viešinimo“ priede yra nurodyta, jog UAB „Vilniaus vandenys“ yra Vilniaus miesto savivaldybės bendrovė, kurią kuruoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius. UAB „Vilniaus vandenys“ internetiniame puslapyje yra nurodyta, kad UAB „Vilniaus vandenys“ yra didžiausia visoje Lietuvoje vandentvarkos įmonė, kurios akcijos priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms. Pagrindiniai įmonės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, ketveriems metams visuotinio akcininkų susirinkimo metu išrenkama bendrovės valdyba, kaip valdybos patariamasis organas bendrovėje suformuotas ir veikiantis Audito komitetas bei bendrovės valdybos paskirtas įmonės vadovas – generalinis direktorius. Bendrovė turi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) suteiktą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, o dėl savo veiklos specifikos ir strategiškai svarbių viešųjų paslaugų teikimo yra priskiriama nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių pirmos kategorijos grupei ir yra viešo intereso įmonė.

Pareiškėjos, atstovaujamos įstatyminio atstovo, vertinimu, UAB „Vilniaus vandenys“ atitinka visus kriterijus (įmonės steigėjos yra ir akcijos priklauso savivaldybėms, įmonė teikia viešąsias paslaugas), išskyrus tai, kad pavadinime nėra žodžių „savivaldybės įmonė“. Tai sietina su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įstatyme nustatyta įmonės reorganizavimo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 3 d. administracinėje byloje Nr. A-225-438/2015, nagrinėdamas uždarosios akcinės bendrovės priklausomybės kriterijus, pasisakė, jog „UAB „Varsanta“ yra privatus juridinis asmuo (uždaroji akcinė bendrovė), kurio steigėjas ir direktorius yra fizinis asmuo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad UAB „Varsanta“ nėra savivaldybės ar valstybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, ar asociacija, įgaliota savivaldybės institucijos priimtu aktu atlikti viešąjį administravimą, todėl atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl UAB „Varsanta“ veiksmų (neveikimo).“

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnyje yra nurodyta, kad savivaldybės valdoma bendrovė – akcinė bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat savivaldybės valdoma bendrovė.

Pareiškėjos, atstovaujamos įstatyminio atstovo, vertinimu, sprendžiant, ar uždaroji akcinė bendrovė yra savivaldybės įmonė, yra žiūrima į steigėją ir akcijų priklausomybę. Kadangi UAB „Vilniaus vandenys“ steigėjai yra savivaldybės, kurioms ir priklauso bendrovės akcijos, todėl ši bendrovė priskirtina prie savivaldybės įmonių. Jei negali būti priskirta prie savivaldybės įmonių, tokiu atveju turi būti taikomas viešosios įstaigos kriterijus, kai savininkė yra savivaldybė.

UAB „Vilniaus vandenys“ vadovui, departamentų ir skyrių vadovams yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Minėto įstatymo 5 straipsnis nustato, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys yra: 7) valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai; 8) viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir jų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai; 10) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms), vadovai ir vadovų pavaduotojai. Atsižvelgiant į tai, UAB „Vilniaus vandenys“ viešų ir privačių interesų derinimo srityje yra taikomi kriterijai, atitinkantys savivaldybės įmonės kriterijus, bet ne akcinės bendrovės, kurios akcijų priklauso savivaldybei. Todėl UAB „Vilniaus vandenys“ atitinka visus savivaldybės įmonės kriterijus, ir yra viešojo administravimo subjektas.

Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartyje remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-584-624/2023, kuria buvo pritarta pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti analogišką skundą, tačiau, pareiškėja, atstovaujama įstatyminio atstovo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vėlesnėje 2024 m. sausio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-35-1188/2024 yra iš esmės pripažinęs, kad skundai dėl UAB „Vilniaus vandenys“ veiksmų yra nagrinėtini. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartyje nepasisakė, kaip, esant skunde išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėja, atstovaujama įstatyminio atstovo, gali apginti savo pažeistas teises. Uždraudus pareiškėjai, atstovaujamai įstatyminio atstovo, ginti savo teises teisme, yra pažeidžiama imperatyvinė norma – teisė kreiptis į teismą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos, atstovaujamos įstatyminio atstovo, vertinimu, skundas turėjo būti priimtas, o aplinkybės, pavyzdžiui, teisinių pasekmių sukėlimas, gali būti nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas teisių pažeidimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos, atstovaujamos įstatyminio atstovo, skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos. atstovaujamos įstatyminio atstovo. siekiami nuginčyti Atsakymai yra surašyti UAB „Vilniaus vandenys“, nesančio viešojo administravimo subjektu ir pastarajam nevykdant funkcijų, priskirtinų viešojo administravimo sričiai, dėl ko ginčas nenagrinėtinas administraciniuose teismuose ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėja, atstovaujama įstatyminio atstovo, atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, iš esmės teigdama, kad UAB „Vilniaus vandenys“ yra viešojo administravimo subjektas ir keliamas ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu ginču laikytinas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda (2 str. 19 d.).

Viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 20 d.). Viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai, regioninio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai. Savivaldybių administravimo subjektai yra kolegialios ar vienasmenės savivaldybių institucijos, biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš savivaldybės biudžeto asignavimų, valstybės politikai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, įgalioti atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 4 str. 1 d. ir 5 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1060-602/2025 nurodė, kad viešuoju administravimu laikomas tik viešųjų paslaugų teikimo administravimas, o ne pats viešųjų paslaugų teikimas.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba ir meras, įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Viešojo administravimo įgaliojimai suteikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 30 punkte numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija.

Pažymėtina, jog savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat (Vietos savivaldos įstatymo 54 str. 5 d.). Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę (Vietos savivaldos įstatymo 55 str. 1 d.). Savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešųjų paslaugų teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai, be kita ko, kai teikiamos vandens tiekimo, nuotekų valymo paslaugos (Vietos savivaldos įstatymo 55 str. 2 d. 1 p.).

Pagal UAB „Vilniaus vandenys“ internetiniame tinklalapyje viešai skelbiamus Įstatus UAB „Vilniaus vandenys“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo; Bendrovės akcijos priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajono savivaldybėms; veikia vandentvarkos srityje ir siekia užtikrinti abonentų aprūpinimą geriamuoju vandeniu, nuotekų tvarkymą, vandens ūkio plėtojimą ir vystymą, saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą (2, 7.1, 10 p.).

Iš to, kas išdėstyta, seka, kad UAB „Vilniaus vandenys“ pagrindinė funkcija veikti vandentvarkos srityje ir siekti užtikrinti abonentų aprūpinimą geriamuoju vandeniu, nuotekų tvarkymą, vandens ūkio plėtojimą ir vystymą, saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą, t. y. teikti viešąsias paslaugas. UAB „Vilniaus vandenys“ neturi viešojo administravimo įgaliojimų (ABTĮ 2 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.), todėl ji nelaikytina viešojo administravimo subjektu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų taikymo prasme, o tokių viešųjų paslaugų teikimo administravimą atlieka savivaldybė.

Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-584-624/2023), o pareiškėjos atstovo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-35-1188/2024 pateikti išaiškinimai neturi teisinės reikšmės, nes joje pateikti išaiškinimai, bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), nesutampa.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. O., atstovaujamos įstatyminio atstovo M. O., atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius