2019-02-27 Nr. AB-5561-3-62-3-02359-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-252-822/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-02359-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. R. ir R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. R. ir R. R. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, G. J. ir L. J. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. A-3186 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. A-1445 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Įsakymas).

1.1. Pareiškėjai nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 buvo patvirtintas pareiškėjų L. R. ir R. R. 434 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), Kaune, ir kaimyninio žemės sklypo, priklausančio G. J. ir L. J., detalusis planas. Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano Teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomosios lentelės eilutėje Nr. 2 434 kv. m. ploto pareiškėjų žemės sklypui nurodytas 0,35 užstatymo tankumas ir 0,6 užstatymo intensyvumas, tuo tarpu grafinėje dalyje, vadinamajame „kryžiuje“, nurodytas 0,3 užstatymo tankumas ir 0,75 užstatymo intensyvumas. Todėl pareiškėjai 2016 m. kovo 8 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydami ištaisyti detaliojo plano technines klaidas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A-1445 koregavo detalųjį planą, pareiškėjų žemės sklype ištaisydamas technines klaidas detaliojo plano brėžinyje ir nustatydamas, kad pareiškėjų žemės sklypo leistinas užstatymo tankio rodiklis – 0,35, užstatymo intensyvumo rodiklis – 0,75.

1.2. Pareiškėjai nurodė, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. spalio 17 d. patikrinimo aktu Nr. TP6-3-(15.61) nustatė, kad Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu nustatytas pareiškėjų žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas negalėjo būti keičiamas Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 318.4.1 punkto, 323.2 punkto nustatyta tvarka. Remiantis šiuo patikrinimo aktu Inspekcija 2016 m. spalio 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1046-(15.52) pareikalavo panaikinti 2016 m. birželio 17 d. įsakymą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius skundžiamu 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. A-3186, remdamasis nurodytais Inspekcijos surašytais dokumentais, įsakymą pripažino netekusiu galios. Teigė, kad skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas.

1.3. Pareiškėjai nurodė, kad sutinka su Inspekcijos išvadomis, kad žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 18 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyti privalomieji teritorijos naudojimo reglamento rodikliai (esminiai detaliojo plano sprendiniai), todėl pagal TPĮ 28 straipsnio 5 dalį negali būti keičiami. Tačiau, skundžiamame įsakyme nenurodoma, kad pareiškėjų žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas, kaip esminiai detaliojo plano sprendiniai, būtų keičiami ar kad jie būtų priskiriami prie TPĮ 28 straipsnio 8 dalyje nurodytų detaliojo plano sprendinių ir keičiami supaprastinta tvarka. Pareiškėjai pabrėžė, jog Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano skirtingose vietose esminiai detaliojo plano sprendiniai, tai yra, pareiškėjų žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas, nurodyti skirtingai: užstatymo tankis lentelėje – 0,35, o grafinėje dalyje – 0,3; užstatymo intensyvumas lentelėje – 0,6, o grafinėje dalyje – 0,75, todėl neaišku, kokie esminiai detaliojo plano sprendiniai (užstatymo tankis ir intensyvumas) nustatyti pareiškėjų žemės sklypui Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu.

1.4. Pareiškėjų vertinimu, detalusis planas yra su trūkumais, tarp jame nurodytų sprendinių yra kolizija (Taisyklių 255 p.), atsiradusi dėl techninės klaidos (Taisyklių 253 p.), todėl tokie trūkumai turėjo būti ištaisyti 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A- 144. Taisyklių 323.2 punkte nurodyta, jog detaliojo plano trūkumai taisomi – detaliojo plano techninės klaidos taisomos (Taisyklių 318.4.1 p.), spragos panaikinamos (Taisyklių 318.4.2 p.) ir kolizijos išsprendžiamos (Taisyklių 318.4.3 p.) savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Nei Taisyklės, nei TPĮ nuostatos nenumato, kad trūkumai dėl esminių detaliojo plano sprendinių negalėtų būti ištaisomi Taisyklių 323.2 punkto nustatyta tvarka ar turėtų būti taisomi kitokia tvarka. Tai, kad Taisyklių 323.2 punktas apima ir tokių detaliojo plano trūkumų taisymą, patvirtina Taisyklių 254 punktas, kuris apibrėždamas detaliojo plano spragos sąvoką, kaip spragą įvardija atvejį, kai detaliajame plane nėra nustatyto vieno ar kelių privalomų teritorijos naudojimo reglamento reikalavimų (esminių detaliojo plano sprendinių), tarp kurių pagal TPĮ 18 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus priskirtinas užstatymo tankis ir intensyvumas.

1.5. Pareiškėjai darė išvadą, kad Taisyklių 323.2 punkte nustatyta tvarka gali būti taisomi detaliojo plano trūkumai ir dėl tokių esminių detaliojo plano sprendinių, kaip teritorijos užstatymo tankio ir intensyvumo techninės klaidos, spragos ar kolizijos. Esant tokiai situacijai, kai skirtingose detaliojo plano vietose yra skirtingai nurodomi pareiškėjų žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo sprendiniai, labiau būdinga detaliojo plano sprendinių kolizijai (Taisyklių 255 p.), nei techninei klaidai (Taisyklių 253 p.), kuri yra kolizijos priežastimi. Tiek techninės klaidos, tiek kolizijos atveju šie klausimai spendžiami Taisyklių 323.2 punkte nustatyta tvarka, tai, kad Įsakyme esama situacija įvertinta (kvalifikuota) kaip techninė klaida, o ne kaip kolizija, nekeičia įsakymo esmės ir nedaro jo neteisėtu. Pažymėjo, kad šiuo atveju TPĮ 28 straipsnio 8 dalies, Taisyklių 318.3 punkto nuostatos nebuvo taikomos ir jokie detaliojo plano sprendiniai pagal šias nuostatas Įsakymu nebuvo keičiami, kaip kad nurodoma Inspekcijos surašytuose dokumentuose. Esama situacija, kai skirtingose Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano vietose yra skirtingai nurodomi tie patys pareiškėjų žemės sklypo naudojimo reglamento rodikliai (užstatymo tankis ir intensyvumas), akivaizdžiai rodo, kad buvo būtina taikyti Taisyklių 323.2 punkto nuostatas dėl detaliojo plano trūkumų taisymo, dėl ko Įsakymas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o Skundžiamas įsakymas kaip nepagrįstas ir neteisėtas naikintinas.

2. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti.

2.1. Atsakovas nurodė, kas skundžiamu Įsakymu buvo pripažintas netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. A-1445 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo“, vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. spalio 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1046-( 15.52). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 gegužės 17 d. įsakymu Nr. A-1445 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo“ buvo koreguotas detalusis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, sklype (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypas Nr. 2, buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), ištaisant technines klaidas detaliojo plano brėžinyje bei nustatant, kad žemės sklypo Nr. 2 leistinas užstatymo tankio rodiklis – 0,35, užstatymo intensyvumo rodiklis – 0,75. Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas priimtas vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. spalio 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1046-(15.52), kuris buvo privalomas vykdyti. Atsakovas paaiškino, kad subjektas, kuriam pateiktas privalomasis nurodymas, neturėjo teisinio pagrindo abejoti Inspekcijos, kaip kompetentingos institucijos, pateiktais dokumentais (privalomuoju nurodymu) bei neatlikti tų veiksmų, kurie teisės aktais yra nustatyti bei taikytini, esant tokiai situacijai. Pabrėžė, jog ginčo atveju aktualus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Priežiūros įstatymas), juo reglamentuota tvarka bei procedūros, kurias turi vykdyti kiekviena institucija pagal kompetenciją bei priskirtas funkcijas bei pareigas.

2.2. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. spalio 17 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-1046-(15.52) buvo pareikalauta panaikinti įsakymą per 1 mėnesį nuo privalomojo nurodymo gavimo dienos. Taip pat buvo nurodyta, kad neįvykdžius šio nurodymo, Inspekcija per du mėnesius nuo jo įvykdymo termino pabaigos kreipsis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracija, Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka vykdžiusi pateiktą privalomąjį nurodymą, priėmė 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymą ne savo iniciatyva, o vykdydama iš kompetentingos institucijos gautą privalomąjį nurodymą, dėl kurio negaliojimo ar nuginčijimo duomenų nebuvo.

2.3. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog skunde nurodyti argumentai yra nukreipti į privalomojo nurodymo turinį bei motyvus, todėl pareiškėjai negali skunde nurodytais argumentais įrodinėti Įsakymo tariamo neteisėtumo. Be to, teismui vertinant tai, ar atsakovo priimtas ir šioje byloje ginčijamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, mano, kad turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsniu, kuriame numatyta, kada skundžiamas administracinis aktas naikinamas. Tik nustatęs vieną iš šiame straipsnyje išdėstytų pagrindų, teismas gali panaikinti skundžiamą administracinį aktą. Pareiškėjai nepateikė argumentų, kad atsakovas netinkamai atliko Priežiūros įstatyme reglamentuotą privalomo nurodymo vykdymo tvarką, procedūrą ar kitus reikalavimus, kas pagrindžia skundo nepagrįstumą.

2.4. Atsakovo vertinimu, Įsakymo panaikinimas pareiškėjams nesukeltų teisinių pasekmių. Akcentavo, kad pareiškėjai 2016 m. lapkričio 30 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą, kuriame prašė leisti koreguoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendinius inicijavimo pagrindu. Atsižvelgdamas į šį prašymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gruodžio 8 d. priėmė įsakymą Nr. A-3544 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo“, kuriuo pradėtas organizuoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune (detaliajame plane sklypas Nr. 2, buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano koregavimas teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu. Dėl to, atsakovo teigimu, pareiškėjai, sutikdami su Inspekcijos privalomojo nurodymo motyvais, patys ėmėsi veiksmų atlikti detaliojo plano koregavimą ir mano, jog skundo nagrinėjimas šioje byloje yra netikslingas bei beprasmis, bei pagrindžiantis tą aplinkybę, kad patys pareiškėjai suvokia, kad Įsakymo panaikinimas, jei teismas tenkintųjų skundą, nesukeltų pasekmių.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

3.1. Atsiliepime nurodė, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnybos raštas Nr. 10-140 „Dėl G. J., L. J. skundo persiuntimo pagal kompetenciją“ (reg. Nr. 3D-2438) dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. A-1445 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo“ teisėtumo vertinimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 5 dalies 4 punktu, 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 4 dalies 2 punktu, Inspekcijos Kauno skyrius 2016 m. spalio 17 d. atliko Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams patikrinimą ir surašė Administracinio sprendimo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. TP6-3-(15.61), kuriuo nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymas priimtas pažeidžiant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas. Paaiškino, kad šiame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodoma, kad „koreguojamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, sklype (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypas Nr. 2, buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) patvirtintas detalusis planas (toliau – detalusis planas), ištaisant „technines klaidas detaliojo plano brėžinyje“, nustatant, kad „žemės sklypo Nr. 2 leistinas užstatymo tankio rodiklis – 0,35, užstatymo intensyvumo rodiklis – 0,75“.

3.2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, leistinas žemės sklypų užstatymo tankis ir leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas yra privalomojo teritorijos naudojimo reglamento rodikliai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 – 8 punktuose šalia kitų privalomojo teritorijos naudojimo reglamento sudarantys rodiklių.

Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas“. Atkreipė dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje apibrėžta galimybė, kad detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statinio projekto rengimo metu.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. D1-759 redakcija) patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318.4 punktas nustato, kad kai atliekami detaliojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai: (318.4.1 punktas) detaliajame plane taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir tekstinėje dalyje); (318.4.2 punktas) detaliajame plane panaikinamos sprendinių spragos; (318.4.3 punktas) detaliajame plane išsprendžiamos sprendinių kolizijos. Taisyklių 323.2 punktas nustato išimtį, kad tik Taisyklių 318.4.1, 318.4.2 ir 318.4.3 papunkčiuose numatytais atvejais detaliojo plano sprendiniai koreguojami tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.

Akcentavo, jog leistino žemės sklypų užstatymo tankio ir leistino žemės sklypų užstatymo intensyvumo koregavimas Taisyklių 318.3 punkte nenumatytas. Pabrėžė, kad Taisyklių 253 punktas nustato detaliojo plano techninės klaidos sąvoką. Detaliojo plano techninė klaida – spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta detaliojo plano sprendinio esmė.

3.3. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą reglamentavimą, darė išvadą, kad Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyto detaliuosiuose planuose nustatomo privalomojo teritorijos naudojimo reglamento rodikliai gali būti keičiami tik detaliojo plano koregavimo būdu – vykdant teritorijų planavimo procesą inicijavimo sutarties pagrindu. Todėl Inspekcijos Kauno skyrius patikrinimo aktu konstatavo, kad leistino žemės sklypų užstatymo tankio ir leistino žemės sklypų užstatymo – privalomo teritorijos naudojimo reglamento rodiklių – koregavimas negali būti laikomas detaliojo plano technine klaida, nes keičiami esminiai detaliojo plano sprendiniai, nenumatyti teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos Kauno skyrius 2016 m. spalio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PN-1046-(15.52), kuriuo buvo prašoma per 1 mėnesį nuo privalomojo nurodymo gavimo Kauno miesto savivaldybės administracijoje dienos panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymą, kaip neatitinkantį Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies ir Taisyklių 318.3 punkto nuostatų. Inspekcijos Kauno skyriuje 2016 m. lapkričio 14 d. buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštas (reg. Nr. 1D-15149), kuriama nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-3186 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. A-1445 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo“ Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m gegužės 17 d. įsakymas pripažintas netekusiu galios. Inspekcijos vertinimus skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjų skundas atmestinas.

4. Tretieji suinteresuoti asmenys G. J. ir L. J. atsiliepimu į pareiškėjų skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti.

4.1. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjų skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. A-3186 yra teisėtas. Inspekcija pagrįstai nustatė bei nurodė, kad leistino žemės sklypų užstatymų tankio ir leistino žemės sklypų užstatymo – privalomojo teritorijos naudojimo reglamento rodiklių – koregavimas negali būti laikomas detaliojo plano technine klaida, nes keičiami esminiai detaliojo plano sprendiniai, nenumatyti teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje. Nors, pareiškėjai nurodo, kad kitoje Kauno apygardos administraciniame teisme iškeltoje administracinėje byloje Nr. eI-4303-414/2016 atsakovas laikėsi pozicijos, kad 2016 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. A- 1445 yra pagrįstas, teisėtas ir negali būti naikinamas, todėl neaišku kokiais argumentais remiantis ir kieno įtakoje atsakovas priėmė skundžiamą įsakymą Nr. A-3186, tačiau atkreipė dėmesį, kad tokia Kauno miesto savivaldybės pozicija buvo iki to momento, kada Inspekcija nustatė ir konstatavo 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. A-1445 neteisėtumą. Kadangi Inspekcija yra kompetentinga institucija nustatyti tokio pobūdžio faktus, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija, gavusi privalomąjį nurodymą, 2016 m. lapkričio 7 d. pagrįstai priėmė naują įsakymą Nr. A-3186 ir pats panaikino neteisėtai priimtą įsakymą Nr. A-1445. Akcentavo ir tai, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2745-800/2017, nuspręsdamas įpareigoti pareiškėją L. R. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimus, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), dėl to tikėtina, kad pareiškėjai skųsdami įsakymą Nr. A-1445, galimai siekia įtvirtinti savavališkos statybos padarinius. Palaiko Inspekcijos poziciją ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. Priteisė iš pareiškėjų L. R. ir R. R. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. J. ir L. J..

6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymo, kuriuo, vykdant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, buvo pripažintas netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo koreguotas žemės sklypo detalusis planas, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypas Nr. 2, buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) detaliajame plane buvo nurodyti skirtingi, vienas kitam prieštaraujantys esminiai detaliojo plano sprendiniai – teritorijos naudojimo reglamento rodikliai (leistinas žemės sklypų užstatymo tankis ir intensyvumas). Tokiu būdu buvo sukurta situacija, kai tą patį žemės sklypą apibrėžia vienas kitam prieštaraujantys teritorijos naudojimo reglamento rodikliai (esminiai detaliojo plano sprendiniai), atitinkamai nustatantys ir skirtingos apimties apribojimus.

8. Nors, pareiškėjų vertinimu, susiklosčiusi situacija yra detaliojo plano kolizija, numatyta Taisyklių 255 punkte (padėtis, kai detaliajame plane numatyti vienas kitam prieštaraujantys sprendiniai, kuriais nustatomas skirtingas vieno ar kelių privalomojo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimų turinys), atsiradusi dėl techninės klaidos, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju galiojančio detaliojo plano nustatytų privalomojo teritorijos naudojimo reglamento rodiklių – leistino žemės sklypų užstatymo tankio ir intensyvumo koregavimas dėl detaliojo plano esmės pakeitimų negalėjo būti atliekamas ne tik Taisyklių 318.4.1 papunktyje (detaliajame plane taisomos techninės klaidos), bet ir Taisyklių 318.4.3 papunktyje (detaliajame plane išsprendžiamos sprendinių kolizijos) nurodytu pagrindu. Detaliajame plane nustatyto privalomojo teritorijos naudojimo reglamento rodikliai – leistino žemės sklypų užstatymo tankis ir leistino žemės sklypų užstatymo intensyvumas gali būti koreguojami, tačiau tai turi būti atliekama atliekant kitą teisės aktuose numatytą procedūrą, t. y. detaliojo plano koregavimo būdu, vykdant teritorijų planavimo procesą inicijavimo sutarties pagrindu.

9. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai 2016 m. lapkričio 30 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą, kuriame patys paprašė leisti koreguoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendinius inicijavimo sutarties pagrindu, tokiu būdu įgyvendindami Inspekcijos privalomajame nurodyme pateiktą rekomendaciją. Atsižvelgdamas į šį prašymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gruodžio 8 d. priėmė įsakymą Nr. A-3544 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo“, kuriuo yra pradėtas organizuoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-648 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini)detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune (detaliajame plane sklypas Nr. 2, buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano koregavimas teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu.

10. Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas teismas konstatavo, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai. Kadangi ginčo atveju atsakovas, priimdamas 2016 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. A-1445, pakeitė detaliojo plano sprendinių esmę ir pažeidė nustatytą Detaliojo plano koregavimo procedūrą, pagal trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą privalomąjį nurodymą, pagrįstai skundžiamu Įsakymu administracine tvarka pripažino netekusiu galios ankstesnį įsakymą dėl detaliojo plano koregavimo.

11. Teismas nustatęs, kad tretieji suinteresuoti asmenys G. J. ir L. J. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jų prašymą tenkino pilna apimtimi.

III. 12. Pareiškėjai L. R. ir R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjų L. R. ir R. R. trečiųjų suinteresuotų asmenų G. J. ir L. J. naudai ir bylinėjimosi išlaidų jiems nepriteisti. Nesutikdami su teismo sprendimo dalimi pareiškėjai nurodė, kad:

12.1. Įsakymu, kuris vėliau buvo atšauktas, buvo pakoreguoti detaliojo plano sprendiniai tik dėl pareiškėjų žemės sklypo, toms korekcijoms atlikti trečiųjų suinteresuotų asmenų sutikimai nebuvo reikalingi, jų žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai nebuvo keičiami ir nebuvo priimti tokie sprendiniai, kurie kaip nors įtakotų jų žemės sklypą ar jų teises ar pareigas, todėl į šią bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis G. J. ir L. J. buvo įtraukti be pagrindo ir nenustačius, kokioms konkrečiai jų teisėms ar pareigoms gali turėti įtakos šioje byloje priimtas teismo sprendimas.

12.2. Tretieji suinteresuoti asmenys į bylą buvo įtraukti nepagrįstai, ne pareiškėjų iniciatyva, jiems negalėjo iš pareiškėjų būti priteistos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tretieji suinteresuoti asmenys po jų įtraukimo į bylą kreipėsi į advokatą, kuris, kaip profesionalus teisininkas, turėjo įvertinti, kad šioje byloje priimtas teismo sprendimas neturės jokios įtakos jų teisėms ar pareigoms, o ne imtis juos atstovauti ir tokiu būdu didinti bylinėjimosi išlaidas.

12.3. Trečiųjų suinteresuotų asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai viršija tas, kurios pagal galiojančius teisės aktus galėtų būti priteistos iš pareiškėjų, jei tretieji suinteresuoti asmenys byloje dalyvauti būtų įtraukti pagrįstai.

12.4. Teismas formaliai įvertino, jog 317,72 Eur suma už atsiliepimo parengimą neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl darė išvadą, jog ši suma priteistina. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į atsiliepimo apimtį ir sudėtingumą. Atsiliepimo turinys akivaizdžiai nėra sudėtingas, o apimtis itin maža – vertinant tik atsikirtimus į pareiškėjų skundą, jie sudaro tik 1 lapą. Todėl tokio atsiliepimo įkainojimas 317,72 Eur suma yra neprotingai didelis. Pareiškėjai taip pat nesutinka, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovės dalyvavimas teismo posėdyje galėtų būti vertinamas 82,28 Eur suma, ją laiko per didele.

13. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo pagrįstumą, turėtų vadovautis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuojančiomis teisės normomis bei teisės aktuose įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra susijęs su atsakovu Kauno miesto savivaldybės administracija, prašo teismo dėl pareiškėjų apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti savo nuožiūra.

14. Tretieji suinteresuoti asmenys G. J. ir L. J. su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

14.1. 2017 m. vasario 21 d. teismo posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl G. J. ir L. J. įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, ir tokia Teismo nutartis buvo priimta išklausius tiek atsakovo Kauno miesto savivaldybės, tiek ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovų paaiškinimus dėl galimos teismo sprendimo įtakos G. ir L. J. teisėms ir pareigoms. Teismas, nutardamas i byla įtraukti trečiuosius asmenis, neprivalo konkretizuoti kokioms konkrečioms trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms įtakos gali turėti teismo sprendimas. Teismui pakanka įsitikinti, jog tretieji asmenys turi suinteresuotumą apginti teisės normų saugomą teisę ar interesą.

14.2. Nors Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A-1445 buvo koreguojami pareiškėjams L. R. ir R. R. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), detalusis planas ir jo sprendiniai (užstatymo tankis ir užstatymo intensyvumas), tačiau koreguojamas detalusis planas ir jo koreguojami sprendiniai tiesiogiai sukelia teisines pasekmes ir G. J. bei L. J. interesams. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A-1445 pakoregavus R. žemės sklypo (detaliajame plane pažymėtas Nr.2) detaliojo plano sprendinius ir nepakeitus J. žemės sklypo (Nr. 1) detaliojo plano rodiklius, pasikeičia abiejų žemės sklypų plotas, yra viršijamas abiems žemės sklypams nustatytas ir patvirtintas suminis žemės sklypų užstatymo tankio ar intensyvumo rodiklis (priklausomai nuo to, kurioje vietoje detaliajame plane įrašyti rodikliai bus laikomi teisingais).

14.3. R. priklausančio žemės sklypo (Nr. 2) plotas padidėtų nuo 428 kv. m. iki 434 kv. m., pasikeistų pareiškėjų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), statinių statybos zona, o J. priklausančio žemės sklypo (Nr. 1) plotas sumažėtų nuo 1151 kv. m. iki 1144 kv. m., J. išduotas statybos leidimas neatitiktų detaliojo plano sprendinių, kas suponuotų, jog J. žemės sklype esanti statyba gali būti pripažinta neteisėta. R. žemės sklypo detaliojo plano sprendinių koregavimas tiesiogiai susijęs su J. žemės sklypo detaliojo plano sprendiniais, kas tik dar kartą patvirtiną, kad L. J. ir G. J. turi procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

14.4. Teismas administracinėje byloje Nr. eI-4303-414/2016 2016 m. gruodžio 9 d. nutartyje konstatavo esant G. J. suinteresuotumui bei nurodė, kad ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi pasinaudoti įtvirtinta procesine teise kreiptis į teismą gali kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.

14.5. Trečiųjų suinteresuotų asmenų 400 Eur turėtos bylinėjimosi išlaidos (už atsiliepimo parengimą ir pasiruošimą bei dalyvavimą teismo posėdyje) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

14.6. 2017 m. birželio 15 d. tretieji suinteresuoti asmenys pateikė prašymą dėl 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo susijusių su atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Pareiškėjai apeliaciniame skunde ginčija teismo sprendimo dalį, kurioje teismas atmesdamas pareiškėjų skundą priteisė tretiesiems suinteresuotiems asmenims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur.

17. Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 6 d.). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

18. Atsižvelgiant į šias administracinių bylų teisenos nuostatas, matyti, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, pagal kurį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas buvo atmestas pilna apimtimi.

20. Dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi, teismui nekyla abejonių. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A-1445 koregavo detalųjį planą, pareiškėjų žemės sklype ištaisydamas technines klaidas detaliojo plano brėžinyje ir nustatydamas, kad pareiškėjų žemės sklypo leistinas užstatymo tankio rodiklis - 0,35, užstatymo intensyvumo rodiklis - 0,75. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnybos raštas Nr. 10-140 „Dėl G. J., L. J. skundo persiuntimo pagal kompetenciją“ (reg. Nr. 3D-2438) dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. A-1445 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo“ teisėtumo vertinimo. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016 m. spalio 17 d. patikrinimo aktu Nr. TP6-3-(15.61) nustatė, kad Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu nustatytas pareiškėjų žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas negalėjo būti keičiamas Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318.4.1 punkto, 323.2 punkto nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjų skundžiamo įsakymo panaikinimą įtakojo trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmai, taip pat teismui nekyla dvejonių, jog besiribojančio sklypo savininkai yra suinteresuoti dėl gretimo sklypo užstatymo tankio bei intensyvumo. Todėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad tretieji suinteresuoti asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kaip nesuinteresuoti bylos baigtimi yra atmetami.

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nauja 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.).

22. Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiuosius suinteresuotus asmenis šioje administracinėje byloje atstovavo advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai advokatės L. D. ir advokatė M. Ž.. Pirmosios instancijos teismas iš į bylą pateiktų duomenų, t. y. ataskaitos, apie atliktus darbus, suteiktas konsultacijas, parengtus sandorių, pranešimų projektus, parengtus procesinius dokumentus (toliau – ir Ataskaita), nustatė, kad advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai advokatė rengė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, bei 2017 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti.

24. Tretieji suinteresuoti asmenys pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš pareiškėjų 400 Eur už atsiliepimo parengimą, pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje. Patirtos išlaidos buvo grindžiamos Ataskaita bei 2017 m. balandžio 3 d. Pinigų priėmimo kvitu Nr. 1178503.

25. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimas į pareiškėjų skundą buvo rengiamas 2017 m. kovo 6 d., taigi vadovaujantis Rekomendacijomis, maksimali priteistina suma už atsiliepimo parengimą galėjo būti 1 983,25 Eur (793,3 Eur x 2,5 koef.). Trečiuosius suinteresuotus asmenis atstovavo advokatė posėdyje 2017 m. balandžio 4 d. Maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdyje, kuris truko 57 min. – 82,28 Eur (0,1 koef. x 822,8 Eur x 1 val. = 82,28 Eur). Taigi, įvertinus tai, kad pagal Rekomendacijas tretiesiems suinteresuotiems asmenims už jų atstovavimą pirmosios instancijos teisme maksimali priteistina suma – 2 065,53 Eur, o jie prašo priteisti 400 Eur, pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai dėl per didelės priteistos teismo išlaidų sumos yra atmestini kaip nepagristi.

26. Įvertinus aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Tretieji suinteresuoti asmenys pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo į pareiškėjų apeliacinį skundą pateikimą – 435,60 Eur.

28. Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo metu (2017 m. birželio 13 d.) pagal Rekomendacijų 8.11 punktą (taikomas koeficientas 1,3) maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo 1 069,64 Eur (1,3 koef. x 822,8 Eur). Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašoma suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (435,60 Eur) – neviršija Rekomendacijų nustatytą maksimalų priteistiną dydį. Teisėjų kolegija įvertinusi trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo priteisti bylinėjimo išlaidas argumentus, vertina, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims yra pagrindas priteisti visą jų prašomą išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų L. R. ir R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. J. ir L. J. iš L. R. ir R. R. pareiškėjų naudai 435,60 Eur bylinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė