2013-10-15 Nr. AB-6194-3-61-3-00458-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-775/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00458-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Termoblock“ dėl rašto pakeitimo ar panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. vasario 11 d. teismui padavė skundą, prašydamas pakeisti (panaikinti) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Vilniaus VMI) 2013 m. sausio 21 d. raštą Nr. (15.8-30-7)-46-1507.

Pareiškėjas ginčijo raštą, kuriuo jis informuotas, jog įvertinus pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp jo ir UAB „Termoblock“, pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjo teigimu, minėta įmonė teikė suklastotus dokumentus, tokiu būdu esą siekė išvengti mokesčių. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai netyrė nustatytų pažeidimų.

Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti.

Atsakovas nurodė, kad, gavus pareiškėjo prašymą, buvo atliktas operatyvus UAB „Termoblock“ patikrinimas ir pažeidimų nenustatyta. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas raštu, kuris pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Dėl to šis aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą nutraukė.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 26 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128, 21 punktu. Teismas nustatė, kad mokesčių administratorius, gavęs pareiškėjo kreipimąsi apie galimus mokestinius pažeidimus, pagal kompetenciją atliko teisės aktų jam priskirtus veiksmus ir, įvertinęs turimą informaciją, ginčijamu raštu pranešė pareiškėjui, jog pažeidimų minėtais klausimais nenustatyta. Nutartyje pažymėta, kad ginčijamame rašte nepagrįstai nurodoma, jog tai yra administracinės procedūros sprendimas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 19 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, iš ginčijamo rašto turinio nustatė, kad šis raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, rašte nesuformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės, raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui 2013 m. vasario 18 d. nutartimi buvo siūloma taip pat reikšti reikalavimus ir dėl įpareigojimo atlikti atsakovo kompetencijai priskirtus veiksmus, tačiau pareiškėjas, tikslindamas skundo reikalavimus, tokio prašymo nereiškė.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu, nustatęs, kad ginčijamas teisės aktas pareiškėjui nesukelia konkrečių materialiųjų teisinių pasekmių, bylą nutraukė.

III. Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu prašo teismo peržiūrėti pareiškėjo 2013 m. vasario 5 d. pateiktus dokumentus ir panaikinti VMI sprendimą.

Pareiškėjas teigia, kad 2013 m. liepos 12 d. nutartis yra neteisinga, nelogiška ir visiškai neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų, gyvenimiško patyrimo bei verslo praktikos. Pareiškėjas pažymi, jog 2013 m. liepos 3 d. teismo posėdyje nedalyvavo nei atsakovas, nei UAB „Termoblock“. VMI visiškai nenagrinėjo pareiškėjo pateiktų dokumentų, o nagrinėjo UAB „Termoblock“ pateiktus suklastotus dokumentus, kurių pareiškėjas nebuvo matęs. Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįstas argumentas, jog VMI raštas nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių, kadangi pareiškėją įžeidė, padarė moralinę žalą. Pareiškėjo teigimu, nutartis faktiškai paneigia Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nutartį ir UAB „Termoblock“ bando ja pasinaudoti, t. y. klaidina teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį, kuria teismas administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą nutraukė, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

Teisėjų kolegija nurodo, jog skundo reikalavimas – skundo dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, pareiškėjo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Pareiškėjas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti skundo dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo kvalifikuotas nurodymas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2932/2012).

Pareiškėjas kreipdamasis į teismą su skundu, kėlė reikalavimą pakeisti (panaikinti) Vilniaus VMI 2013 m. sausio 21 d. raštą Nr. (15.8-30-7)-46-1507. Šis pareiškėjo reikalavimas buvo priimtas nagrinėti teisme.

Taigi pareiškėjas, suformuluodamas skundo reikalavimą, apibrėžė bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir pasirinko būdą apginti jo galbūt pažeistas teises. Teismas pareiškėjo apibrėžtose bylos nagrinėjimo ribose ir sprendė dėl pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą pareiškėjo skunde suformuluoto ir teismo išnagrinėto reikalavimo apimtyje.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2012 m. balandžio 4 d. kreipėsi į VMI, prašydamas įvertinti UAB „Termoblock“ veiksmus ir informuoti, ar buvo padaryti kokie nors pažeidimai, pareiškėjas paaiškino, kad iš UAB „Termoblock“ pirko statybinių blokelių, manė, kad sandoris įformintas netinkamai, neapskaitytos pajamos (b. l. 33). VMI 2012 m. birželio 26 d. raštu Nr. (13.3-38-2)-RAP-1613 kreipėsi į Vilniaus VMI, informuodama, kad tikslinga atlikti UAB „Termoblock“ operatyvų patikrinimą ir įvertinti V. K. pranešime nurodytus duomenis dėl įmonės pajamų apskaitos (b. l. 35). 2013 m. sausio 18 d. atliktas operatyvus UAB „Termoblock“ patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas ir UAB „Termoblock“ sudarė sandorį dėl statybinių blokelių pirkimo, pareiškėjas įsigijo blokelių už 7 974,87 Lt, iš jų 800 Lt užstatas už europadėklus, sandorio dieną pareiškėjas sumokėjo 6 590 Lt. 2011 m. spalio 26 d. pareiškėjas grąžino europadėklus, jam į sąskaitą buvo grąžinti 943,80 Lt, likęs įsiskolinimas įmonei sudarė 441,07 Lt. Patikrinimo metu konstatuota, kad įmonė biudžetui neskolinga ir deklaracijas bei kitas ataskaitas teikė įstatymų nustatyta tvarka. Nurodyta, kad asmenų tarpusavio ginčai mokesčių administratoriaus nenagrinėjami (b. l. 39–43). Vilniaus VMI 2013 m. sausio 21 d. raštu Nr. (15.8-30-7)-46-1507 nurodė, kad statybinių blokelių pirkimo-pardavimo sandoris tarp pareiškėjo ir UAB „Termoblock“ įformintas reikiamais dokumentais ir apskaitytas buhalterinėje apskaitoje, pažeidimų nenustatyta (b. l. 34). Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčija šį Vilniaus VMI 2013 m. sausio 21 d. raštą Nr. (15.8-30-7)-46-1507.

Pažymėtina, jog Vilniaus VMI 2013 m. sausio 21 d. raštas Nr. (15.8-30-7)-46-1507 yra atsakymas į pareiškėjo 2012 m. balandžio 4 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė VMI įvertinti UAB „Termoblock“ veiksmus ir informuoti, ar buvo padaryti kokie nors pažeidimai ir kokios sankcijos bus taikomos. Atsakovas ginčijamu raštu pranešė pareiškėjui, jog pažeidimų nenustatyta, t. y. atsakovas šiuo raštu suteikė pareiškėjui informaciją apie atlikto patikrinimo rezultatus. Šis skundžiamas raštas iš esmės yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šis raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, rašte nesuformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės. Pareiškėjo skundžiamu raštu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui, jame yra suteikiama informacija be privalomo pobūdžio patvarkymų, t. y. tokia informacija tiesiogiai nesukuria pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos poveikio priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pastebėtina, jog teisme nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tai, kad skundžiamame rašte įvardyta jo apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo šį raštą vertinti kitaip.

Konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos kontekste Vilniaus VMI 2013 m. sausio 21 d. raštas Nr. (15.8-30-7)-46-1507 nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Kaip jau buvo minėta, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog VMI raštas sukelia pareiškėjui pasekmes, kadangi pareiškėją įžeidė, padarė moralinę žalą. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju skunde nereiškė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl dėl šio pareiškėjo argumento teisėjų kolegija nepasisako.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad 2013 m. liepos 3 d. teismo posėdyje nedalyvavo nei atsakovas, nei UAB „Termoblock“ bei kad VMI visiškai nenagrinėjo pareiškėjo pateiktų dokumentų, o nagrinėjo UAB „Termoblock“ pateiktus suklastotus dokumentus, kurių pareiškėjas nebuvo matęs, nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje skundžiamą Vilniaus VMI 2013 m. sausio 21 d. raštą Nr. (15.8-30-7)-46-1507 vertinti kaip administracinį sprendimą, kuris gali būti nagrinėjamas teisme.

Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis faktiškai paneigia Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nutartį ir UAB „Termoblock“ bando ja pasinaudoti, t. y. klaidina teismą. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esantis, pareiškėjo pateiktas Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimas buvo priimtas civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį dėl netinkamo sutarties vykdymo, nuostolių atlyginimo, neturtinės žalos priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Termoblock“, ir atsakovo priešieškinį. Šis Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimas nėra susijęs su VMI atliktu patikrinimu ir Vilniaus VMI 2013 m. sausio 21 d. raštu Nr. (15.8-30-7)-46-1507, todėl minėtas pareiškėjo argumentas nepagrįstas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai nutraukė administracinę bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė