2023-02-22 Nr. AB-4975-3-61-3-03423-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1391-492/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03423-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės, ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. M. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja – (duomenys neskelbtini) pilietė T. M. N. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21S36874 (toliau – ir Sprendimas), bei įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjos skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje vienas iš motyvų – grėsmė būti nužudytai. Pareiškėja nurodė, kad iš savo kilmės valstybės išvyko dėl patirto smurto ir kilusios grėsmės gyvybei, nes buvo dvigubos žmogžudystės liudininke savo namuose, kuriuose gyveno su mama, patėviu D. D., jaunesne seserim (taip nurodyta skunde teismui) ir pusbroliu. Patėvis – policijos pulkininkas, buitinio konflikto metu 2021 m. gegužės 17 d. nužudė jos mamą ir pusbrolį, gyvenusį kartu. Įrėmęs ginklą į galvą pareiškėjai pagrasino, kad jei kam nors pasakys tiesą apie įvykį, irgi nužudys.

Patėvis ne tik jos akivaizdoje įvykdė žmogžudystę, grasino ją nužudyti, bet ir prievartavo. Pareiškėja labai bijojo, kad patėvis įgyvendins savo grasinimus, bet laidotuvių dieną ji papasakojo pusbroliui, kas nutiko namuose. Pusbrolis nepatikėjo jos žodžiais tol, kol pats neapsilankė tuose namuose. Tada jis suprato, kad pareiškėjai tikrai gresia pavojus, patėvis jos ieško, nes jau žino, jog ji pasislėpė. Pusbrolis laikinai apgyvendino ją savo namuose, 2021 m. gegužės 21 d. išvežė į šalies sotinę (duomenys neskelbtini), į draugo namus.

Pusbrolis 2021 m. birželio 10 d. jai pristatė vyrą, kuris atėjo į draugo namus nešinas dokumentais, ir pasakė, kad dabar pareiškėja išvyks į saugią vietą, kur patėvis neras ir ji galės mokytis. Pareiškėja nurodė niekada neturėjusi asmens dokumento, nepažįstamas vyras jai davė kitos merginos pasą ir 2021 m. birželio 11 d. atlydėjo iki Baltarusijos Respublikos. Baltarusijoje ji buvo apgyvendinta su kitomis juodaodėmis merginomis, o ją atlydėjęs vyras pasišalino. Pareiškėja pasakojo, kad Baltarusijoje parduotuvėje priėjo nepažįstami žmonės, įspėjo, kad šioje šalyje nėra saugu likti, palydėjo iki miško, nurodė, kuria kryptimi eiti.

Tokiu būdu ji nelegaliai kirto Lietuvos valstybės sieną. Pareiškėja aiškina, kad nežinojo, kur eina, kur atsidūrė. Ji nori saugaus, geresnio gyvenimo ir galimybės mokytis, nes iki šiol mokėsi tik pradinėje mokykloje. Visos apklausos metu kartojo, kad labai bijo savo patėvio, kuris yra įtakingas aukšto rango policijos pareigūnas (pulkininkas) (duomenys neskelbtini) mieste ir jo apylinkėse. Pareiškėja bijo, kad šis asmuo, pasinaudojęs savo įtaka, ją suras ir nužudys. Pareiškėja nurodė, kad pabėgus iš namų, patėvis ieškojo jos, klausinėjo kaimynų.

Prieglobsčio prašytoja bijo dėl savo gyvybės, nes nepakluso patėviui ir papasakojo giminaičiui tiesą apie mamos ir pusbrolio nužudymą.

2.2. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 21S36874 pareiškėjai nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką (techninė klaida, turėtų būti (duomenys neskelbtini)); uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

2.3. Pareiškėjos teigimu, atsakovas netinkamai vertino jos pasakojimą ir kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

2.4. Pareiškėja nesutiko su išvada, kad jai negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, ir nurodė, kad negali pasilikti kilmės šalyje, nes ją persekioja ir siekia nužudyti įtakingas aukšto rango policijos pareigūnas. Be to, (duomenys neskelbtini)susiduria su reikšmingomis smurto prieš moteris, smurto lyties pagrindu bei prekybos žmonėmis, taip pat priverstinių santuokų problemomis. Pasakojimas apie patiriamus grasinimus ir baimę savaime sąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimą. Pareiškėjos nuomone, jos persekiotojas gali būti prilyginamas valstybiniam subjektui, nes yra aukšto rango policijos pareigūnas, kuris pasinaudodamas savo įtaka nuslėpė nusikaltimus ir ėmė ją persekioti dėl to, kad siekia nuslėpti įvykdytus nusikaltimus. Pareiškėjos patėvis, bandydamas įbauginti ir siekdamas nuslėpti nusikaltimus, grasino ginklu ir (duomenys neskelbtini). Ji patyrė tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą iš subjekto, kuris gali būti prilyginamas valstybiniam persekiojimui. Pareiškėjos patirto smurto faktai įrodo pagrįstą baimę dėl gyvybės ir sveikatos, jei bus sugrąžinta į kilmės šalį.

2.5. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) moterys išgyvena socialinę stigmą, nes jos kilmės šalyje (duomenys neskelbtini). Kai kuriais atvejais vyrai atsisako moterų, patyrusių (duomenys neskelbtini), o kitos priverstos susituokti su (duomenys neskelbtini) arba priimti iš jų pinigus ar prekes, o ne pranešti apie smurtą valdžios institucijoms. Migracijos departamento tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjos kilmės šalyje nėra teisinio pagrindo užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje ir už tai nubausti, ir tai suponuoja prielaidą, kad pažeistos teisės kilmės šalyje nebus efektyviai ginamos, o jos sugrąžinimas į kilmės valstybę reikštų vėl patirti tiek fizinį, tiek (duomenys neskelbtini).

2.6. Prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjai nesuteikta nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų ir nepaneigia jos nurodytų faktinių aplinkybių. Draudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo, jos manymu, yra neproporcingas ir užkerta galimybę gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje ir smurto netoleruojančioje visuomenėje.

2.7. Pareiškėja patikslintame skunde papildomai nurodė, kad reali Valstybės garantuojama teisinė pagalba jai nebuvo teikiama, advokatas nebuvo su ja susitikęs. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai atliko atmestinai, nevertino teiginių visumos, kilmės šalies situacijos ir pareiškėjos nurodytų individualių aplinkybių, sprendimas priimtas neatlikus jos apklausos, tai padaryta po Sprendimo priėmimo. Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus įstatymo viršenybės, išsamumo, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, proporcingumo principus, prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliu – ir Aprašas) nustatytai prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkai. Priimant ginčijamą Sprendimą atsakovas pažeidė Apraše nurodytą reikalavimą tyrimą atlikti nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, nenurodė, kodėl pareiškėjos pasakojimą vertina kaip abstraktų, nereikalavo papildomų įrodymų ir kt. Sprendime nepagrįstai ir neproporcingai pritaikė maksimalų draudimo atvyksti laikotarpį, nes iš kilmės valstybės ji išvyko siekdama apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai

2.8. Pareiškėja akcentavo, kad Jungtinių Tautų Organizacijos stabilizavimo misija (duomenys neskelbtini) (MONUSCO) 2022 m. spalio 4 d. paskelbė ataskaitą, kurioje aprašomos s(duomenys neskelbtini), vykdomo valstybės pareigūnų, apimtys. Pareiškėja nesutinka su atsakovo pozicija, kad ji galėjo pasinaudoti teisinėmis priemonėmis kilmės valstybėje, nes 2021 m. Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) pažymoje apie vienišų moterų padėtį šalyje nurodyta kilmės valstybės informacija, jog įstatymų, kuriais siekiama užkirsti (duomenys neskelbtini), įgyvendinimas yra žemo lygio. Jungtinės Karalystės pažymoje apie (duomenys neskelbtini) pagrindu nurodyta, jog (duomenys neskelbtini)valdžios institucijos dažnai nesiima veiksmų ištirti ir patraukti atsakomybėn saugumo pajėgose ar kitur vyriausybėje dirbančius pareigūnus, pažeidusius žmogaus teises. Taip pat pažymoje konstatuota, kad baimė dėl stigmos ir keršto, policijos ir teismų nepasitikėjimas nukentėjusiomis moterimis trukdo pranešti apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, kad jai veiksminga pagalba kilmės šalyje negali būti suteikta.

2.9. Pareiškėja teigė, kad ji atitinka prieglobsčio kriterijus, ir yra priskirtina prie (duomenys neskelbtini) aukų socialinės grupės. Suvokimas apie grėsmę kilmės šalyje fiksuotas 2021 m. birželio 6 d. apklausoje. Pareiškėja iki šiol kenčia nuo patirtos (duomenys neskelbtini) prievartos, jos baimė patirti persekiojimą yra objektyvi, patvirtinta asmens suvokimu ir kilmės valstybės informacija. Pareiškėja neturi rašytinių įrodymų apie patėvio įvykdytą nusikaltimą. Grįžusi į kilmės valstybę ji toliau bus persekiojama ir gali būti nužudyta patėvio.

2.10. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina kilmės valstybės informacija, rodo, kad pareiškėjos gyvybei kyla reali individuali grėsmė, dėl šios grėsmės ji negali grįžti į savo šalį, todėl ji aiškiai atitinka papildomos apsaugos kriterijus, nustatytus UTPĮ 87 str. 1 d. 1, 2 ir 3 punktuose. Atsakovas pareiškėjos persekiojimo nenagrinėjo per Kvalifikavimo direktyvos 2011/95/ES nurodomą kumuliacinį įvairių priemonių poveikį prieglobsčio prašytojai: persekiojimo veiksmais taip pat turi būti laikoma įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra pakankamai sunkūs, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkte.

2.11. Pareiškėjos nuomone, ji atitinka papildomos apsaugos kriterijus, nes yra pažeidžiamas asmuo, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Ši liga nebūtų gydoma kilmės šalyje, todėl gyvybei grėstų pavojus. Pareiškėja papildomai nurodė, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, valstybei narei draudžiama priimti sprendimą grąžinti arba išsiųsti neteisėtai šios valstybės narės teritorijoje esantį trečiosios šalies pilietį, sergantį sunkia liga, jeigu yra rimtų ir pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies piliečio grąžinimas sukeltų jam realią grėsmę, kad dėl negalėjimo gauti tinkamos priežiūros paskirties šalyje greitai, smarkiai ir nenumalšinamai sustiprės tos ligos keliamas skausmas.

2.12. Prieglobsčio prašytoja posėdžio metu tvirtino, jog yra (duomenys neskelbtini), tačiau negali pateikti asmens dokumento. Skunde nurodė, jog iš šalies išvyko būdama (duomenys neskelbtini), neturi socialinių ryšių kilmės valstybėje, šeimos, negalės gauti darbo, neturi kur gyventi. Pareiškėja nurodė, jog norėdama pasišalinti iš Lietuvos, turėjo kito asmens dokumentą. Už tai buvo nuteista. Bausmę atliko Panevėžio pataisos namuose. Pareiškėja nurodė, jog prastai jaučiasi, tačiau nesulaukė medikų pagalbos. Kilmės valstybėje tokia priežiūra nebūtų teikiama, gyvybei grėstų pavojus.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog ją persekioja ir siekia nužudyti (duomenys neskelbtini)policijos pulkininkas, jos patėvis, nes ji buvo nusikaltimo liudininke ir matė, kaip jis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini), tačiau specialistas išvadose patvirtino, kad jai – daugiau nei 23 metai. Todėl, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja sąmoningai teikė klaidinančią informaciją. Pareiškėjos pasakojimas buvo bendro pobūdžio, neparemtas objektyviais įrodymais, todėl, remiantis tik juo, nebuvo galima vertinti, kad tariamas persekiotojas galėtų būti priskiriamas prie valstybinių subjektų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), prieglobsčio prašytoja nepateikė. Turima informacija apie kilmės valstybę, Migracijos departamento nuomone, taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai.

3.2. Atlikus tyrimą nustatyta, jog pareiškėjos kilmės valstybė bei jos institucijos deda pastangas mažinti smurto prieš moteris ir mergaites mastus, tarptautinės organizacijos bei vietinės nevyriausybinės organizacijos – į aukų identifikavimą bei pagalbos joms suteikimą. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą pareiškėjos kilmės valstybėje, ji galėjo pasinaudoti teisinėmis priemonėmis, tačiau to nepadarė. Tyrimo metu atsakovas neidentifikavo faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju asmeniui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja – pilnametė, darbingo amžiaus moteris, todėl jai neturėtų būti ypatingų sunkumų grįžti atgal į kilmės valstybę. Pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktas pabėgėlio statusas. Pagal turimą informaciją, prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai konstatavo, kad prieglobsčio prašytoja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

3.3. Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo sulaikyta bandant kirsti Lietuvos – Lenkijos valstybės sieną, o patikrinimo metu pateikė svetimo žmogaus asmens dokumentą. Toks elgesys nėra sąžiningas, todėl tikėtina, kad ir prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo jos tikslas.

3.4. Ginčijamo Sprendimo turinys patvirtina, kad buvo įvertinta pareiškėjos situacija, tačiau nenustatyti pagrindai tarptautinei apsaugai suteikti. Atsakovas pažymi, jog ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta techninė klaida nurodant valstybę, į kurią buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją, nes Sprendimo tekste ši šalis nurodyta teisingai.

3.5. Atsakovas nesutinka, kad sprendimas išsiųsti pareiškėją, nesudarius galimybės pačiai savanoriškai išvykti, yra skubotas ir neproporcingai sąlygojantis iš to sekantį draudimo atvykti taikymą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia jos veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjos atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Tikėtina, kad pareiškėja, vengdama grąžinimo, gali pasislėpti.

3.6. Prieglobsčio prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, kadangi jame pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija UTPĮ 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Migracijos departamentas akcentuoja, kad pagrįstai nustatė pareiškėjai maksimalius, t. y. 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų – į kitas Šengeno erdvės valstybes, laikotarpius, juos vertino kaip proporcingus. Iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

3.7. Atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą pažymėjo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji buvo apklausta tik po Sprendimo priėmimo, nes jos apklausa vykdyta 2021 m. spalio 6 d., o Sprendimas priimtas 2021 m. lapkričio 4 d. Pareiškėjos pasakojimas apie tariamą persekiojimą buvo abstraktus, nelogiškas, neaišku, kodėl ji persekiojama kaip nusikaltimo liudytoja, o kartu su ja buvęs ir nusikaltimą matęs jaunesnis brolis (taip nurodė pareiškėja apklausos metu) nepersekiojamas, likęs gyventi kilmės valstybėje. Nėra logiško paaiškinimo persekioti pareiškėją, jei ji apie nusikaltimą nepranešė teisėsaugos institucijoms, todėl nėra pagrindo teigti, kad kilmės šalyje pareiškėja nebūtų apginta ar nesulaukusi pagalbos.

3.8. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjos, kaip pažeidžiamo asmens traktavimo dėl jai diagnozuoto (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad ši diagnozė nesąlygoja jos laikymo pažeidžiamu asmeniu, be to, tyrimas patvirtino, kad ji yra pilnametė, o jos nurodytos ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui. Kilmės valstybėje pareiškėja turi pusbrolį, kuris ją globojo ir apmokėjo kelionę į Baltarusiją, parūpino dokumentus. Atsakovas nesutinka, kad prieglobsčio prašytoja neturi socialinių įgūdžių, mano, kad ji geba savimi pasirūpinti.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo Nr. 21S21334 užfiksuota, jog šį prašymą pareiškėja pateikė 2021 m. rugsėjo 9 d., jame nurodė gimimo datą – 2005 m. birželio 5 d. Dėl pareiškėjos amžiaus nustatymo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugsėjo 6 d. raštu kreipėsi į Valstybės teismo medicinos tarnybos (toliau – ir VTMT) Medicinos kriminalistikos laboratoriją. Atlikus tyrimą pateikta Specialisto išvada Nr. MK-O208/2021(01), kurioje nurodyta, jog iš tiriamosios medžiagos – pareiškėjos krūtinės ir plaštakų rentgenogramų padaryta išvada, kad jos biologinis amžius – virš 23 metų.

6. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. spalio 6 d. pareiškėjos antrinės apklausos metu pareiškėja prisistatė kaip (duomenys neskelbtini)pilietė, nepilnametė (16 m. amžiaus). Teigė, kad iš savo kilmės valstybės išvyko dėl grėsmės gyvybei, nes buvo dvigubos žmogžudystės, įvykdytos 2021 m. gegužės 17 d., liudininke savo namuose, kuriuose gyveno su mama, patėviu D. D., policijos pulkininku, jaunesniu broliu ir pusbroliu. Patėvis, įrėmęs ginklą į galvą, jai pagrasino, kad jeigu kam nors pasakys tiesą apie įvykį, irgi nužudys, po to (duomenys neskelbtini). Apklausos metu ji kartojo, kad labai bijo savo patėvio, kuris yra įtakingas asmuo gyvenamajame regione. Pareiškėja aiškino, kad savo tėvo neatsimena, o mama ją laikė kaip tarnaitę.

7. Teismas išsamiai aptarė skundžiamo atsakovo Sprendimo turinį, motyvus, bei nurodė, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėja neatitiko UTPĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

8. Teismas byloje vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, taip pat Aprašo 97 punkto nuostatomis, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalies nuostatomis.

9. Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjos situaciją, rėmėsi naujausia 2021 m. EPPB pateikta informacija, todėl padarė išvadą, kad atsakovas rėmėsi oficialia, aktualia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjos prašymui pagal jame nurodytas aplinkybes tinkamai išnagrinėti. Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini), o pati pareiškėja šių išvadų jokiais argumentais ar įrodymais priešingai neįrodė. Teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjos abstrakčius teiginius, kad nebuvo surinkta su jos prašymu visa susijusi informacija ir prašymas išnagrinėtas neišsamiai.

10. Teismas, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei atsakovo nurodytas pareiškėjos Lietuvos – Lenkijos sienos kirtimo ir sulaikymo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, sutiko su atsakovo išvadomis, jog pareiškėja siekė išvykti iš Lietuvos ir prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo jos tikslas, ir tai leidžia pripažinti, jog pareiškėja kelia nelegalios migracijos grėsmę.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl jai gresiančio persekiojimo kilmės šalyje, nurodė, kad pareiškėja gyveno provincijoje, o pusbrolio globojama po šeimoje įvykusių žudynių apsistojo (duomenys neskelbtini)sostinėje ir kurį laiką saugiai gyveno. Teismas, įvertinęs Vikipedijos duomenis, kad (duomenys neskelbtini) yra „vienas iš didžiausių (duomenys neskelbtini) miestų ir vienas sparčiausiai augančių megamiestų. Mieste gyvena 15,6 mln. gyventojų“, pažymėjo, kad tokio dydžio mieste pareiškėja tikrai turėtų galimybę saugiai gyventi ir mokytis arba dirbti, nes išvystyta tekstilės, maisto, chemijos pramonė.

12. Teismas pažymėjo, kad ištyręs situaciją prieglobsčio prašytojos kilmės šalyje, Migracijos departamentas nustatė, jog valstybė bei jos institucijos deda pastangas mažinti smurto prieš moteris ir mergaites mastus, tarptautinės organizacijos bei vietinės nevyriausybinės organizacijos – į aukų identifikavimą bei pagalbos joms suteikimą. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą pareiškėjos kilmės valstybėje, ji galėjo pasinaudoti teisinėmis priemonėmis, tačiau nesikreipė į policiją, tik abstrakčiai aiškino, kad pagalbos nesulauktų dėl patėvio užimamų aukštų pareigų, bet šių argumentų nei Migracijos departamentui, nei teismui nepagrindė neginčijamais įrodymais.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad neteisėtai atvykusi į Lietuvos Respubliką, pareiškėja Registraciją patvirtinančiame lape identifikuota kaip pažeidžiamas asmuo – nelydima nepilnametė, apie jokius negalavimus ar ligas ji neužsiminė. Tai, kad ji yra pilnametė nustatė VTMT Medicinos kriminalistikos laboratorija. Tik teismo posėdyje prieglobsčio prašytoja pareiškė, jog jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), kuri, pasak jos, kelia grėsmę gyvybei, todėl pareiškėja yra pažeidžiamas asmuo.

14. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos pateiktame 2022 m. lapkričio 21 d. Medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodytus duomenis dėl pareiškėjai nustatytos diagnozės, pažymėjo, kad pareiškėjai nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini)– lėtinė, uždegiminė liga, kuri gydoma vaistais, koreguojančiais (duomenys neskelbtini) hormonų kiekį. Pareiškėjai buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nėra medicininių duomenų, kad ši liga keltų grėsmę pacientų gyvybei, padarė išvadą, kad dėl nustatytos ligos nėra pagrindo pareiškėją laikyti pažeidžiamu asmeniu.

15. Teismas sutiko su atsakovo nustatytu draudimu pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, nes ji bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo keldama nelegalios migracijos grėsmę, ir sprendė, kad jis nustatytas pagrįstai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas visapusiškai ir objektyviai ištyrė su pareiškėjos situacija susijusias aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo, todėl atmetė pareiškėjos skundą.

III. 16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimą, ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 21S36874 bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti prieglobsčio bylą.

17. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti patikslintame pareiškėjos skunde, papildomai nurodant šiuos motyvus:

17.1. Skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Atsakovas prieglobsčio byloje tyrimą dėl baimės būti persekiojamai atliko atmestinai, paviršutiniškai, apsiribodamas atskirų iš konteksto paimtų teiginių izoliuotu vertinimu, nevertinant jų visumos, neįvertindamas objektyvios naujausios kilmės šalies situacijos ir individualių pareiškėjos nurodytų aplinkybių, objektyvių pareiškėjos galimybių pateikti įrodymus, nepagrįstai kritiškai vertino jos pasakojimą. Teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, prieglobsčio prašytojos situacija įvertinta individualiai. Teismas nevertino pareiškėjos byloje pateiktų duomenų dėl jos ligos ir nepilnametystės. Nevertino pareiškėjos ligos gydymo galimybių kilmės valstybėje, nesprendė dėl neproporcingai taikomo maksimalus draudimo atvykti laiko.

17.2. Pareiškėjos prieglobsčio prašymas išnagrinėtas skubos tvarka, pažeidžiant procesines garantijas, taikytinas tuo metu nepilnamete buvusiai pareiškėjai. Priėmus Sprendimą atmesti prieglobsčio prašymą, pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė šį sprendimą apskųsti. Valstybės garantuojamai teisinei pagalbai skundas pateiktas tik 2022 m. birželį.

17.3. Migracijos departamentas nesudarė prieglobsčio prašytojai tinkamų sąlygų pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jos pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, nesurinko visos prieinamos papildomos informacijos, reikiamos prieglobsčio prašytojos pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti.

17.4. Pareiškėja nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas rėmėsi oficialia, aktualia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija (pvz., 2021 m. EPPB ataskaita), kuri buvo pakankama pareiškėjos prašymui pagal jame nurodytas aplinkybes tinkamai išnagrinėti, Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini), o pati pareiškėja šių išvadų jokiais argumentais ar įrodymais priešingai neįrodė, bei nurodo pateikusi konkrečią viešai prieinamą informaciją apie grėsmes kilmės valstybėje, kuri apskritai nebuvo vertinta (pvz., organizacijos „Gydytojai be sienų“ (MSF) pažyma apie (duomenys neskelbtini), EPPB pažyma ir kt.).

17.5. Pareiškėja yra pažeidžiamas asmuo. Jai diagnozuota pavojinga gyvybei liga –(duomenys neskelbtini), dėl kurios sutrinka įvairių organų sistemų veikla ir psichinė žmogaus sveikata – (duomenys neskelbtini). Ši liga nebūtų gydoma pareiškėjos kilmės valstybėje, todėl pareiškėjos gyvybei grėstų pavojus.

17.6. Pareiškėja yra nepilnametė. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad pareiškėja prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo pilnametė, peržengė ginčo ribas. Dalinė medicininė ekspertizė 2022 m. lapkričio mėnesį nustatė, kad pareiškėjai gali būti 19 m., t. y. nagrinėjant jos prieglobsčio prašymą jai nebuvo 18 metų. Nepilnametės pareiškėjos prieglobsčio prašymas išnagrinėtas nepaskyrus jai atstovo ir nesuteikus kitų procedūrinių garantijų.

17.7. Atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis, vadovautis tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas ES valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius, įtvirtintus Aprašo 7 punkte (pvz., Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) pranešimą).

17.8. Pareiškėja nesutinka, kad atsakovas atliko išsamų tyrimą ir įvertino pareiškėjos situaciją individualiai, nes atsakovas tinkamai neargumentavo tokių išvadų, perkeldamas įrodinėjimo naštą pareiškėjai. Atsakovo surinkti duomenys apie kilmės valstybę nebuvo pakankami skundžiamam sprendimui priimti, o Migracijos departamento atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių vertinimas nebuvo visapusiškas. Nagrinėjamu atveju surinktų įrodymų nepakako atsakovo išvadoms pagrįsti, o pareiga juos surinkti tenka būtent atsakovui.

17.9. Skundžiamame pirmos instancijos spendime visiškai nenagrinėti pareiškėjos nurodyti argumentai dėl neproporcingai ir nepagrįstai nustatyto maksimalus draudimo atvykti laiko. Nustatytas maksimalus draudimo atvykti laikotarpis remiantis tik tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečio atvykimą į Lietuvos Respubliką. Pareiškėja dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedina siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus jos gyvybei ir sveikatai.

17.10. Skundžiamame teismo sprendime visiškai nenagrinėjami pareiškėjos 2022 m. gruodžio 8 d. pateikti papildomi paaiškinimai dėl jos sveikatos būklės. 2022 m. lapkričio 21 d. pareiškėja buvo išvežta į Kauno ligoninę neatidėliotinai pagalbai. Medicininės apžiūros rezultatai rodė grėsmę gyvybei, pareiškėja būtina nuolatinė medicininė priežiūra. Pareiškėjos gražinimas į kilmės valstybę, kur jai nebūtų teikiamas tinkamas gydymas, tai pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintą nežmoniško elgesio ir kankinimų draudimą.

17.11. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant medicininių duomenų, jog pareiškėjai diagnozuota liga keltų grėsmę pacientų gyvybei, dėl nustatytos ligos nėra pagrindo pareiškėją laikyti pažeidžiamu asmeniu, ir pažymi, kad ši išvada nepagrįstas jokia eksperto pozicija, o viešai prieinama informacija patvirtina, kad 20-50 procentų tinkamai gydomos (duomenys neskelbtini) atvejų yra mirtini. Priepuoliai gydomi kraujo plazmos perpylimu, o ši procedūra neprieinama (duomenys neskelbtini).

17.12. Skundžiamas Migracijos departamento sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, jis turi būti panaikintas, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą, siekiant surinkti daugiau naujų įrodymų, kilmės šalies informaciją bei priimti pakartotinį sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir papildomos apsaugos suteikimo.

18. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsakovo teiktuose atsiliepimuose ir paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuojant:

18.1. Pareiškėja nurodė, kad yra nepilnametė, tačiau specialistas išvadose patvirtino, kad pareiškėjai yra daugiau nei 23 metai, todėl, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja sąmoningai teikė klaidinančią informaciją. Pareiškėjos skunde pateikta gydymo įstaigos rankų plaštakos rentgenogramos apibendrinimas specialisto išvadų nepaneigia, nes specialistas šias išvadas padarė ištyrus rankų, pečių, kitų kaulų suaugimą.

18.2. Pareiškėjos pasakojimas taip pat buvo bendro pobūdžio, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais, todėl, remiantis tik jos pasakojimu, nebuvo galima vertinti, kad tariamas persekiotojas galėtų būti priskiriamas prie valstybinių subjektų. Tai, kad pareiškėja yra auka ir nusikaltimo liudytoja, savaime nereiškia, kad ji atitinka Įstatymo 86 straipsnio kriterijus.

18.3. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra abstraktūs, deklaratyvūs. Ji tiek Migracijos departamentui, tiek pirmos instancijos teismui turėjo galimybę pateikti įrodymus, tačiau jų neteikė, nenurodė turinti, tačiau skunde kalba apie kažkokius įrodymus, kurių Migracijos departamentas nesudarė jai galimybės pateikti. Pareiškėjos pasakojimas apie patėvio persekiojimą tiek Migracijos departamente, tiek ir teismo posėdžio metu buvo abstraktus, ji nenurodė net patėvio pareigų.

18.4. Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjos subjektyvią baimę patirti persekiojimą pagrindžia kilmės valstybės informacija. Vertinant prieglobsčio prašymo pagrįstumą yra vertinama ne kilmės valstybės informacija, o individuali pareiškėjo situacija. Vien tos aplinkybės, kad kilmės valstybėje moterys (duomenys neskelbtini), o policija ir saugumo pajėgos ne visada nori paremti asmenis, kurie siekia teisybės, nepatvirtina, kad pareiškėja yra persekiojama. Prieglobsčio procedūra pagal savo pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas, t. y. pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas. Tarptautinė apsauga (prieglobstis ar papildoma apsauga) asmeniui suteikiama nuo jam gresiančių veiksmų, o ne nuo tų, kuriuos jis jau yra patyręs, kadangi neįmanoma apsaugoti žmogaus nuo to, kas jau įvyko.

18.5. Atsakovas nesutinka, kad pareiškėja yra pažeidžiamas asmuo dėl jai diagnozuotos pavojingos gyvybei ligos – (duomenys neskelbtini), ir pažymi, jog šias aplinkybes įvertino pirmos instancijos teismas, nes apie jai diagnozuotą susirgimą pareiškėja pasisakė tik pirmosios instancijos teisme. Nors apeliaciniame skunde pareiškėja akcentuoja savo ligą, pateikia nuorodas į jos pavojingumą, visgi būtent teismo posėdyje ji šias visas aplinkybes paneigė, patvirtino, kad operacija nereikalinga, gydymas yra paprastas, paskirti geriamieji vaistai. Apeliaciniame skunde nuoroda apie (duomenys neskelbtini) pasienyje esančią ligoninę ir sąlygas joje šiuo atveju yra neaktuali, nes byloje 2022 m. gruodžio 13 d. buvo pateikti paaiškinimai apie tai, kad pareiškėjos liga kilmės valstybėje yra gydoma, galų gale pateikta kilmės valstybės informacija apie galimybes gydytis mieste (duomenys neskelbtini), iš kurio kilusi pareiškėja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad dėl nustatytos ligos nėra pagrindo pareiškėją laikyti pažeidžiamu asmeniu, tuo labiau nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog pareiškėjos sveikatos būklė artima mirčiai ar kad grįžus į kilmės valstybę jos būklė gerokai, staiga ir nepataisomai pablogės, dėl ko jai kils didelių kančių arba kur kas sumažės tikėtina gyvenimo trukmė, nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje dėl ligos jai grėstų veiksmai, pažeidžiantys Konvencijos 3 straipsnį.

18.6. Atsakovas nesutinka, kad sprendimas išsiųsti pareiškėją, nesudarius galimybės pačiai savanoriškai išvykti, yra skubotas ir neproporcingai sąlygojantis iš to sekantį draudimo atvykti taikymą, ir pažymi, jog ginčijame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

18.7. 2022 m. gruodžio 22 d., Pabėgėlių priėmimo centro duomenimis, pareiškėja pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo. Jos buvimo vieta nežinoma. Visa tai patvirtina, kad prieglobsčio prašymo pateikimas ir prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo jos tikslas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21S36874, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti ją į kilmės valstybę, bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos amžiaus ir sveikatos būklės, ir padarė išvadą, kad pareiškėja negali būti laikoma pažeidžiamu asmeniu.

21. Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad atsakovas prieglobsčio byloje tyrimą dėl baimės būti persekiojamai atliko atmestinai, paviršutiniškai, apsiribodamas atskirų iš konteksto paimtų teiginių izoliuotu vertinimu, nevertinant jų visumos, neįvertindamas objektyvios naujausios kilmės šalies situacijos ir individualių pareiškėjos nurodytų aplinkybių, objektyvių pareiškėjos galimybių pateikti įrodymus, nepagrįstai kritiškai vertino jos pasakojimą. Teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, prieglobsčio prašytojos situacija įvertinta individualiai. Teismas nevertino pareiškėjos byloje pateiktų duomenų dėl jos ligos ir nepilnametystės, nevertino pareiškėjos ligos gydymo galimybių kilmės valstybėje, nesprendė dėl neproporcingai taikomo maksimalus draudimo atvykti laiko.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš Užsieniečių registracijos centro pareiškėjos ligos istoriją. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą.

24. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, pareiškėjui nepagrindus aplinkybių, kad naujų įrodymų išreikalavimo (ištyrimo) būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir nebuvo galimybės šiuos įrodymus išreikalauti (pateikti) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui, prašymas išreikalauti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme paprastai netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1863-438/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.).

25. Aukščiau paminėtos teisės kontekste vertindama pareiškėjos prašymą dėl naujų įrodymų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui ketinamas pateikti (prašomas išreikalauti) naujas įrodymas (pareiškėjos ligos istorija) negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Teismo nuomone, pareiškėja nepagrindė aplinkybių, kad naujų įrodymų išreikalavimo (ištyrimo) būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Taigi, byloje pareiškėja turėjo galimybę visus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl, pareiškėjos prašymas dėl naujų įrodymų, atmetamas.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

27. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

28. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

29. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

30. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

31. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

32. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (lot. be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

33. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

34. 2021 m. rugsėjo 9 d. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje pareiškėja grindė tuo, kad ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes iš savo kilmės valstybės išvyko dėl patirto smurto ir kilusios grėsmės gyvybei, nes buvo dvigubos žmogžudystės liudininke savo namuose, kuriuose gyveno su mama, patėviu D. D., jaunesne seserimi (kaip nurodyta apeliaciniame skunde) ir pusbroliu. Patėvis – policijos pulkininkas, buitinio konflikto metu 2021 m. gegužės 17 d. nužudė jos mamą ir pusbrolį, gyvenusį kartu. Įrėmęs ginklą į galvą pareiškėjai pagrasino, jei kam nors pasakys tiesą apie įvykį, irgi nužudys. Patėvis ne tik jos akivaizdoje įvykdė žmogžudystę, grasino ją nužudyti, bet ir (duomenys neskelbtini).

35. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, įvertino pareiškėjos pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, tačiau pažymėjo, kad tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nenustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį.

36. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tyrimo metu nebuvo nustatytos individualios aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Tai, kad pareiškėja nukentėjo dėl (duomenys neskelbtini), patirdama (duomenys neskelbtini) veiksmus, t. y. kriminalinius veiksmus, už kurių padarymą persekiojama ir baudžiama pareiškėjos kilmės valstybėje, nelaikytina persekiojimu Konvencijos ir Įstatymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1368/2009); tokiu persekiojimu nelaikytina ir aplinkybė, kad pareiškėja tapo nusikaltimo liudininke, kadangi ji apie nusikaltimą niekam nepranešė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomas persekiojimas negali būti vertinamas kaip esantis tęstinio ar trunkamojo pobūdžio ir pasikartosiantis ateityje, nes jis kilo dėl buitinio konflikto. Be to, pareiškėjos galimybė net atsitiktinai susitikti su patėviu šalyje, turinčioje 105 milijonus gyventojų, yra labai nedidelė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

37. Teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjos, kaip seksualinę prievartą patyrusio asmens, galimybes kreiptis pagalbos į vietos valdžios institucijas, įvertino kilmės šalies informaciją (Europos prieglobsčio paramos biuro, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros pažymas, ataskaitas ir kt.), kad seksualinę prievartą patyrusios moterys išgyvena socialinę stigmą, aukoms sunku naudotis teisinėmis paslaugomis ir kad jas nuo skundų, ar tęsti bylas prieš agresorius, stabdo įvairūs veiksniai, tokie kaip socialinė stigma, keršto baimė ir skatinimas priimti taikius susitarimus, kuri iš esmės atitinka pareiškėjos skunde ir apeliaciniame skunde nurodytą kilmės šalies informaciją dėl seksualinio smurto prieš moteris (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos nurodomoje Jungtinių Tautų Organizacijos stabilizavimo misijos (duomenys neskelbtini) (MONUSCO) 2022 m. spalio 4 dienos ataskaitoje paskelbtos seksualinio smurto, vykdomo valstybės pareigūnų, apimtys, savaime nepatvirtina, kad pareiškėja patyrė seksualinį smurtą ne šeimos aplinkoje, o tapo valstybės pareigūno auka, ir kad ji bus persekiojama dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjos nurodoma kilmės valstybės informacija (žr. šios nutarties 2.8, 17.4 p.) taip pat nepatvirtina, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti asmeniui apsaugos nuo tariamo patėvio, kaip policijos pareigūno, persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais).

38. Prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėja grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. nenustatė individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės, todėl sprendė, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjos asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad pareiškėjos kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamas Sprendimas apsiribojo vertinimu dėl karinio konflikto kilmės šalyje nebuvimo.

39. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta aplinkybių visumos, kuri atitiktų Kvalifikavimo direktyvos 2011/95/ES nurodomą kumuliacinį įvairių priemonių poveikį prieglobsčio prašytojai, kai persekiojimo veiksmais taip pat turi būti laikoma įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra pakankamai sunkūs, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkte. Kaip teisingai nustatė atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėja, pusbrolio globojama, po šeimoje įvykusių žudynių apsistojo (duomenys neskelbtini) sostinėje ir kurį laiką saugiai gyveno, taigi, ji turi socialinių ryšių, gali susirasti darbą, gyventi savarankiškai, o iškilus problemoms, kreiptis į atitinkamas institucijas.

40. Pareiškėja apeliaciniame skunde ginčija atsakovo ir pirmosios instancijos teismo teiginius, kad pareiškėja, pateikdama prieglobsčio prašymą, buvo pilnametė, savo nesutikimą motyvuodami 2021 m. lapkričio 21 d. Medicinos dokumentų išrašu / siuntimu, kuriame nurodyta, kad dėl neaiškaus pacientės (pareiškėjos) amžiaus buvo atlikta plaštakos rentgenograma, kurioje kaulinis amžius atitinka 19 m. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorija 2021 m. rugsėjo 6 d. atliko ir Specialisto išvadoje Nr. MK-O 208/2021 (01) (el. bylos I t., b. l. 53-56) aprašė pareiškėjos biologinio amžiaus nustatymą, tiriant ne tik pareiškėjos plaštakų, bet ir krūtinės rentgenogramas, taip pat vertinant stipinkaulių ir alkūnkaulių prikaulėjimą, bei padarė išvadą, kad jos biologinis amžius – virš 23 metų. Atsižvelgiant į tai, kad teikiant minėtą išvadą buvo atliktas išsamesnis tyrimas, pagrįstas platesne tiriamąja medžiaga, nėra pagrindo nesutikti su šia išvada bei konstatuoti, jog prieglobsčio prašymo pateikimo metu pareiškėja buvo nepilnametė, ir dėl to – pažeidžiamas asmuo.

41. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos skundo argumentus, kad ji yra pažeidžiamas asmuo, nes jai diagnozuota pavojinga gyvybei liga –(duomenys neskelbtini), dėl kurios sutrinka įvairių organų sistemų veikla ir psichinė žmogaus sveikata – (duomenys neskelbtini), ir kurios priepuoliai gydomi kraujo plazmos perpylimu, kuris yra neprieinamas (duomenys neskelbtini), atkreipia dėmesį, kad pareiškėja tokių duomenų nebuvo teikusi Deparatmentui, o teismui nepateikė jokių medicininių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos būklė dėl jai diagnozuotos (duomenys neskelbtini) yra labai sunki ar pavojinga gyvybei, kad ji gali būti gydoma tik operacijos būdu ar kraujo plazmos perpylimu. Priešingai, byloje esantis 2021 m. lapkričio 21 d. Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas (el. bylos 1 failas, b. l. 193-194) patvirtina, jog pareiškėjai yra skirtas gydymas vaistais.

42. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Iš Departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjos situacija buvo įvertinta individualiai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Pažymėtina, jog pareiškėja, teigdama, jog atsakovas nesilaikė bendradarbiavimo principo, nereikalavo papildomų paaiškinimų dėl pareiškėjos individualios padėties, nei skunde, nei apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių savo pasakojimą dėl prieglobsčio suteikimo papildančių aplinkybių (dėl patėvio persekiojimo). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atmestinas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, jog skundžiamas atsakovo Sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų.

43. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjos nurodytų argumentų dėl neproporcingai ir nepagrįstai nustatyto maksimalus draudimo atvykti laiko (kad pareiškėja dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedina siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus jos gyvybei ir sveikatai). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius trečiųjų asmenų grąžinimą į jų kilmės valstybę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja buvo sulaikyta bandanti kirsti Lietuvos - Lenkijos sieną, o patikrinimo metu pateikė svetimo žmogaus asmens dokumentą; pareiškėja taip pat teikė klaidingus duomenis, kad ji yra nepilnametė, be to, 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškėja pasišalino iš apgyvendinimo vietos, todėl sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog prieglobsčio prašymo pateikimas ir prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo pareiškėjos tikslas, ir ji kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija taip pat nenustatė tokių aplinkybių, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

44. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė