2019-07-24 Nr. AB-14789-3-66-3-00077-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-5115-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00077-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjams Giedriui Kašubai ir Magal Yama,

užsienietei Z. (N.) R. ir jos atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Afganistano Islamo Respublikos pilietės Z. (N.) R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės teikimą dėl Afganistano Islamo Respublikos pilietės Z. (N.) R. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė (toliau – ir Vilniaus pasienio rinktinė) 2019 m. birželio 28 d. teikime Nr. (21/20) (toliau – ir Teikimas) prašė sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) Afganistano Islamo Respublikos pilietę Z. (N.) R. (toliau – ir Užsienietė), iki kol bus priimti atitinkami sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, trims mėnesiams, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 28 d.

2. Vilniaus pasienio rinktinė paaiškino, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyrius (toliau – ir Prieglobsčio skyrius) 2019 m. birželio 21 d. raštu Nr. (15/6-17)40PR-32 „Dėl perdavimo pagal Dublino III Reglamentą“ informavo dėl numatomo Afganistano Islamo Respublikos piliečių grąžinimo. 2019 m. birželio 26 d. 13.00 val. į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą reisu LH 886 iš Vokietijos pagal Dublino III Reglamentą grąžintos dvi Afganistano Islamo Respublikos pilietės, viena iš jų – Z. R., gimusi (duomenys neskelbtini) (Teikime ir bylos dokumentuose nurodoma ir kaip N. R., gimusi (duomenys neskelbtini)). Užsienietė 2019 m. birželio 26 d. apie 17.00 val. pateikė prašymą dėl prieglobsčio prašymo atnaujinimo Lietuvos Respublikoje.

3. Užsienietė 2018 m. rugpjūčio 15 d. raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio skyrius 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-9) 15PR-174 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“, kuriuo nusprendė nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės, apgyvendinti prieglobsčio prašytoją Užsieniečių registracijos centre, išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. 2018 m. spalio mėnesį Užsienietė, nesulaukusi galutinio sprendimo dėl jos prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pasinaudojo laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro bei neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu trukdydama prieglobsčio suteikimo procedūrai. Užsieniečių registracijos centras raštu informavo Prieglobsčio skyrių apie tai, kad į Užsieniečių registracijos centrą Užsienietė negrįžo. Migracijos departamentas 2018 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-2) 16PR-75 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo sustabdymo“, kuriuo nusprendė sustabdyti Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą.

4. Vilniaus pasienio rinktinė nurodė, kad Užsienietė pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 3 dalies ir 135 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-132 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 19.9 punkto, taip pat Užsieniečių registracijos centro vado patvirtintų Laikinai užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Užsienietė 2018 metais prisistatė esanti N. R., gimusi (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 m. birželio 26 d. iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką Užsienietė grąžinta su kelionės dokumentu laissez-passer forma, išduotu Z. (toks vardas nurodytas kelionės dokumente) R., gimusiai (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų apie tikrąją Užsienietės tapatybę, taip pat Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Teikdama skirtingus duomenis, Užsienietė teikė klaidinančią informaciją.

5. Vilniaus pasienio rinktinė akcentavo, kad savo veiksmais Užsienietė trukdo priimti galutinius sprendimus dėl jos teisinio statuso, todėl sulaikymas reikalingas kaip objektyvi priemonė tam, kad būtų išsiaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas jos prašymas ir galutinai užbaigtos procedūros dėl jos teisinio statuso nustatymo. Netaikant sulaikymo, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, Užsienietė vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas šalis, taip dar kartą pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymus.

II. 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. sprendimu Vilniaus pasienio rinktinės Teikimą tenkino ir nusprendė sulaikyti Afganistano Islamo Respublikos pilietę Z. R., gimusią (duomenys neskelbtini) (nurodoma ir N. R., gimusią (duomenys neskelbtini)) Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 28 d., iki bus priimti atitinkami sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas, įvertinęs Teikime pateiktus duomenis, nurodė, kad nėra duomenų apie tikrąją Užsienietės tapatybę, Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, galiojančio kelionės dokumento. Be to, yra tikimybė, jog netaikant sulaikymo, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, Užsienietė išvyks iš Lietuvos Respublikos, taip dar kartą pažeis Lietuvos Respublikos įstatymus. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bei 116 straipsnio 1 dalimi Užsienietės buvimas šiuo metu šalyje yra neteisėtas.

8. Teismas pažymėjo, kad Užsienietė teismo posėdyje nurodė, jog asmens tapatybės dokumento neturi, Vokietijoje gyvena jos artimi giminaičiai, dar praeitais metais jį prašė prieglobsčio Lietuvoje, tačiau nesulaukusi atsakymo išvyko. Užsienietė prašė teismo apsvarstyti klausimą netenkinti institucijos Teikimo dėl jos sulaikymo Užsieniečių registracijos centre bei paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

9. Teismas nustatė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ji neturi asmens dokumento ir oficialaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje. Be to, nėra kitų dokumentų, įrodančių teisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno erdvės šalyje.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietė neturi socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika ir oficialaus pragyvenimo šaltinio, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento bei galiojančio kelionės dokumento, konstatavo, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, – Užsienietė gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių įstatymus.

11. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. spalio mėnesį Užsienietė, nesulaukusi galutinio sprendimo dėl jos prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pasinaudojo laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro bei neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu trukdydama prieglobsčio suteikimo procedūrai.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietė neturi galiojančio kelionės dokumento bei asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, vertino, jog taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, numatytas Įstatymo 115 straipsnyje, nėra pagrindo.

III. 13. Afganistano Islamo Respublikos pilietė Z. (N.) R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Teikimo netenkinti.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-9)15PR-174 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“, 2018 m. spalio 9 d. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdytas, 2019 m. birželio 26 d. yra pateiktas prašymas atnaujinti procedūrą dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo, dėl kurio nėra priimtas galutinis sprendimas, Užsienietė turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, taip, kaip jis yra apibrėžiamas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkte, ir turi teisę likti Lietuvos Respublikoje iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties. Dėl to teismas netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

15. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimo motyvais, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta Užsienietės tapatybė, nes ji prisistatė skirtingais vardais, t. y. teikė klaidingą informaciją. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika akcentuojama, kad

sulaikymo pagrindu – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę (pilietybę) – gali būti remiamasi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekdami išsiaiškinti užsieniečio tapatybę. Kompetentingos institucijos, spręsdamos dėl užsieniečio sulaikymo, negali neribotą laiką remtis ta aplinkybe, kad nėra nustatyta (patvirtinta) jo tapatybė. Užsienietė turi du vardus – Z. (oficialus) ir N. (neoficialus), prisistatė vienu iš turimų vardų (asmuo yra neraštingas), neturėdama tikslo pateikti klaidinančią informaciją. Užsienietės identifikaciniai duomenys (vardas, pavardė, gimimo metai ir kiti duomenys) užfiksuoti kartu su apeliaciniu skundu teikiamoje Afganistano Islamo Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažymoje. Užsienietei pateikus dokumentus, įgalinančius nustatyti jos tapatybę, nėra pagrindo ją sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu.

16. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad tam, jog prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, privalo būti tenkinamos dvi sąlygos: sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius); įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų, vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

17. Apeliaciniame skunde, akcentuojant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintą teisę į gerą administravimą, pažymima, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietė, apgyvendinta Užsieniečio registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikinojo išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką, tačiau būtina įvertinti tokio poelgio motyvus, neapsiribojant formaliu situacijos vertinimu. Teismo posėdyje Užsienietė paaiškino, jog būdama neraštinga, baimindamasi dėl tolesnės savo teisinės padėties ir negaudama atsakymo iš Migracijos departamento dėl prieglobsčio suteikimo / nesuteikimo bei staigiai pablogėjus sveikatos būklei (serga cukriniu diabetu), priėmė neapgalvotą sprendimą ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Neteisėto išvykimo iš Lietuvos Respublikos metu ją lydėjo jos duktė – D. R., kelionės tikslas – Vokietija, kurioje gyvena jos sūnus E. R. Užsienietė tikėjosi, jog atvykus į Vokietiją, Vokietija prisiims atsakomybę už jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, įvertinusi, jog jos sūnus E. R. teisėtai gyvena Vokietijoje, t. y. jog galės susijungti su savo šeima ir taip legalizuoti savo teisinę padėtį bei kartu kreiptis dėl reikalingos medicininės pagalbos. Šiuo metu Užsienietė žino, kad jos prieglobsčio prašymas kitoje Europos Sąjungos valstybėje nebus nagrinėjamas ir ji būtų grąžinta į Lietuvos Respubliką, todėl išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį nėra tikslinga. Užsienietės išsiuntimo / grąžinimo klausimas nėra išspręstas, o prieglobsčio prašymas vis dar nagrinėjamas, todėl Užsienietė, suinteresuota gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, neketina pasislėpti ar kitaip pažeisti Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo.

18. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad Užsienietės skundo argumentai, jog ji yra neraštinga, jos neteisėtas išvykimas iš Lietuvos Respublikos buvo nepagalvotas sprendimas, vertintini kritiškai, nes Užsienietei, jai pateikus prieglobsčio prašymą, buvo išaiškintos teisės ir pareigos žodžiu. Užsienietės sprendimas išvykti iš Lietuvos Respublikos negalėjo būti apgalvotas, kadangi, kaip ji pati nurodė, kad ji vyko į Vokietiją pas sūnų E. R. Argumentas, jog neapgalvotam sprendimui turėjo įtakos Užsienietės pablogėjusi sveikata, yra neįtikinamas, nes Užsieniečių registracijos centre užtikrinama užsieniečių medicininė priežiūra. Be to, Užsienietės kelionė galėjo tik pabloginti Užsienietės sveikatos būklę.

20. Užsieniečių registracijos centro teigimu, faktas, kad Užsienietės sūnus Afganistano Islamo Respublikos pilietis E. R. į Užsieniečių registracijos centrą pristatė Užsienietės asmens dokumentus bei jų vertimus į lietuvių kalbą, vertinamas kaip siekimas išvengti sulaikymo. Užsienietė turėjo galimybę pateikti savo asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus, kai 2018 metais pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsienietė siekė nuslėpti savo asmens tapatybę bei vėliau neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją ir taip suklaidinti kompetentingas institucijas Lietuvos Respublikoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje sprendžiant klausimus dėl prieglobsčio suteikimo ir atsakingos valstybės už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą nustatymą. Tokie veiksmai traktuojami kaip nebendradarbiavimas ir atsakingų institucijų klaidinimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta sulaikyti Afganistano Islamo Respublikos pilietę Z. (N.) R., gimusią (duomenys neskelbtini), Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 28 d., iki bus priimti atitinkami sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Pirmosios instancijos teismas tenkino Teikimą, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais ir 5 dalies 1 ir 7 punktais, nustatęs, jog Z. (N.) R. neturi asmens ar kitų dokumentų, įrodančių jos teistėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje, neturi socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, oficialaus pragyvenimo šaltinio; ji 2018 m. spalio mėnesį, nesulaukusi galutinio sprendimo dėl jos prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pasišalino iš Užsieniečių registracijos cento, todėl yra tikimybė, jog netaikant sulaikymo, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, ji išvyks iš Lietuvos Respublikos, taip dar kartą pažeisdama Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus.

23. Z. (N.) R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama, kad neegzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas jos sulaikymo pagrindas bei nėra jokių kitų faktinių ir teisinių jos sulaikymo pagrindų.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Įstatymo 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Taigi užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, kad toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietė, prisistačiusi N. R., gimusia (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 15 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio skyrius 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą nagrinėti pareiškėjos prašymą iš esmės ir apgyvendinti prieglobsčio prašytoją Užsieniečių registracijos centre. 2018 m. spalio mėnesį Užsienietė neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2018 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą sustabdyti Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą. Prieglobsčio skyrius 2019 m. birželio 21 d. informavo Vilniaus pasienio rinktinę apie Užsienietės grąžinimą. 2019 m. birželio 26 d. Užsienietė grąžinta iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką su kelionės dokumentu laissez-passer forma, išduotu Z. (toks vardas nurodytas kelionės dokumente) R., gimusiai (duomenys neskelbtini). Užsienietė 2019 m. birželio 26 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio prašymo atnaujinimo Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio skyrius 2019 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą atnaujinti Užsienietės prašymo suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą.

26. Taip pat byloje pateikti duomenys ir įrodymai, kad 2019 m. liepos 10 d. Užsieniečių registracijos centrui buvo pateiktas Užsienietės tapatybę patvirtinantis dokumentas (asmens tapatybės kortelė), iš kurios matyti, kad Užsienietė yra Z. R., gimusi (duomenys neskelbtini).

27. Kaip jau minėta, Užsienietė turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, o prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 1 d.) 113 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

28. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip ne kartą yra minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sulaikymo pagrindu – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę (pilietybę) – gali būti remiamasi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išsiaiškinti užsieniečio tapatybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4167-822/2017).

30. Šioje byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Užsienietės asmens tapatybei nustatyti yra pateiktas dokumentas, todėl nagrinėjamu atveju nėra tikslinga remtis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte aptartu sulaikymo pagrindu.

31. Apeliaciniame skunde neginčijama, jog Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai nėra aiškūs, tačiau Užsienietės nuomone, šios sąlygos nepakanka sulaikymo taikymui. Užsienietės teigimu, turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytoja gali pasislėpti siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

32. Byloje nustatyta, kad Užsienietė, apgyvendinta Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikinojo išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką, tačiau nagrinėjamo atvejo kontekste vien ši aplinkybė vienareikšmiškai nesuponuoja pagrindo manyti, jog Užsienietė gali slėptis siekdama išvengti grąžinimo ar išsiuntimo ir ji turi būti sulaikyta.

33. Užsienietė paaiškino priežastis ir aplinkybes, dėl kurių ji buvo išvykusi iš Lietuvos į Vokietiją, t. y. dėl kurių ji pažeidė Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo nuostatas. Vertinant Užsienietės suvokimą dėl jos galimybės išvykti iš Užsieniečių registracijos centro, būtina atsižvelgti į tai, kad iš 2018 m. rugpjūčio 15 d. Prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminio įvertinimo matyti, jog Užsienietė yra neraštinga, nesiorientuoja laiko ir vietos atžvilgiu, sunkiai įsisavina informaciją, kalba nerišliai. Be to, yra nurodyta, kad ji turi sveikatos problemų, serga, jai reikalingas gydymas, vaistai, kitokios medicininės priemonės. Pažymėtina ir tai, jog vertinant Užsienietės pažeidžiamumą yra nurodyta, kad ji gali būti priskirta prie pažeidžiamų asmenų. Užsieniečių registracijos centro darbuotojos 2019 m. liepos 9 d. el. laiške dėl advokato nurodyta, jog Užsienietė yra neraštinga (nei skaito, nei rašo), kalba tik dari kalba.

34. Įvertinus 2018 m. rugpjūčio 15 d. Prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminį įvertinimą, bylos duomenis apie Užsienietės amžių, sveikatos būklę, galima daryti įtikinamą prielaidą, kad Užsienietė gali būti priskirta prie pažeidžiamų asmenų grupės.

35. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti, kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir Grąžinimo direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 9 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamų asmenų, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnį ir Grąžinimo direktyvos 2008/115/EB 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi Užsienietės amžių, sveikatos būklę bei kitas pirmiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė sulaikyti Užsienietę.

37. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi susiklosčiusią situaciją, tai, kad Užsienietė neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, nenustatytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėja dėl savo sveikatos būklės ir amžiaus negalėtų gyventi Užsieniečių registracijos centre netaikant jai judėjimo laisvės (su tokiu apgyvendinimu Užsienietė sutinka), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju gali būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 1 d.) nurodyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

39. Apibendrinant nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Užsienietė turi būti sulaikyta, nepripažintina pagrįsta ir teisėta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. panaikinama sprendimo dalis, kuria nuspręsta sulaikyti Užsienietę, ir Užsienietei skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – jos apgyvendinamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki kol bus baigta jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. rugsėjo 28 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Afganistano Islamo Respublikos pilietės Z. (N.) R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą pakeisti ir skirti Afganistano Islamo Respublikos pilietei Z. (N.) R. vietoj sulaikymo alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki kol bus priimti sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. rugsėjo 28 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė