2016-02-22 Nr. AB-3936-3-62-3-01707-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-268-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01707-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.4.2; 11.6.1.5; 11.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas B. A. J. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-609 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,3383 ha žemės sklypą išmokant kompensaciją pinigais ir įpareigoti Tarnybą per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, perduodant neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjo naudojamą (nuomojamą) 430 kv. m valstybinės žemės plotą prie pareiškėjo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pareiškėjas nurodė, kad 1991 metais pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į J. J. žemę, o 2014 m. spalio 12 d. pareiškimu pranešė atsakovui, kad nesutinka dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais, nes su žmona J. V. J. nuomojasi 430/1230 kv. m žemės sklypą, esantį prie bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, ir prašė perduoti nuomojamą 430 kv. m sklypą kaip kompensaciją už grąžintiną žemę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 bei 12 straipsniais. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnybos Kauno skyrius į pareiškėjo nurodytas teisės normas neatsižvelgė, jomis nesivadovavo, o 2014 m. spalio 28 d. sprendime Nr. 8S-(14.8.3.)-609 ir 2014 m. spalio 28 d. pažymoje Nr. 8PAŽ1-521) iškraipė jo valią, nurodydamas „nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto“ be pareiškėjo sutikimo nusprendė išmokėti už 0,0083 ha indeksuotą 4 371 Lt sumą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad J. J. iki 1940 metų žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valsč., (duomenys neskelbtini) k., nuosavybės teise valdė 3 žemės sklypus: Nr. 45, Nr. 91 ir Nr. 92, kurių bendras plotas – 26,7100 ha. Žemės sklypas Nr. 45 – 5,5700 ha ploto yra Kaišiadorių rajone, žemės sklypo Nr. 91 dalis ir žemės sklypo Nr. 92 dalis (bendras plotas – 11 ha) yra Kauno mieste, o likusi žemės dalis yra Kauno rajone. Pareiškėjas kartu su kitais pretendentais pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į minėtą žemę.

Atsakovas pabrėžė, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, tuo atveju, kai šio Įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, arba jų nurodytu būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Pareiškėjas 1991 m. gruodžio 23 d. pirminiame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškė valią, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos tik grąžinant žemę natūra.

Šiame prašyme išreikšta valia iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo. Be to, pareiškėjas yra įrašytas į naujų sklypų suteikimo eilę ir bus pakviestas registruotu laišku eilės tvarka rinktis žemės sklypą. Atsakovas akcentavo, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrosios nuosavybės teise valdo pareiškėjo sutuoktinė J. V. J. ir pareiškėjas (800 / 1230), Lietuvos Respublikai priklauso 430 / 1230 šio žemės sklypo. Atsakovas nurodė, kad statinius, esančius šiame žemės sklype, asmeninės nuosavybės teise valdo pareiškėjo sutuoktinė J.

V. J.. Atsakovas tvirtino, kad reikalavimas įpareigoti Tarnybą atkurti nuosavybės teises į 430 kv. m žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, yra nepagrįstas ir atmestinas, nes pareiškėjas pirminiame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodė pageidavimą, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkurtos natūra. Šiame prašyme išreikšta valia teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pakeista nebuvo. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo išsamiai informuotas apie galimybę pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo miško plotu, tačiau jokio prašymo nepateikė.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo B. A. J. skundą atmetė.

Teismas, atsižvelgęs į Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2012 m. sausio 31 d., bei redakciją, galiojančią nuo 2012 m. vasario 1 d., padarė išvadą, kad pilietis turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. Vėliau, po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu.

Teismas nustatė, kad 1991 m. gruodžio 23 d. pateikdamas prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio J. J. žemę pareiškėjas nurodė, kad pageidauja, jog nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos natūra, o 2001 m. vasario 30 d. skunde Kauno apskrities viršininko administracijai nurodė, jog sutinka gauti žemės sklypą individualiai statybai Kauno miesto teritorijoje, o už likusį skirtumą gauti kompensaciją pinigais. Daugiau prašymų, kuriame būtų nurodyta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pareiškėjas iki 2013 m. balandžio 1 d. institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, nepateikė. Prašymą atkurti nuosavybės teises perduodant 430 kv. m žemės sklypą prie jo gyvenamojo namo pareiškėjas pateikė tik 2014 m. birželio 5 d., todėl toks prašymas nesukūrė teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises pareiškėjo nurodytu būdu.

Teismas taip pat pabrėžė, kad iš administracinėje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistruota pareiškėjo sutuoktinės J. V. J. vardu. Įregistravimo pagrindas – 1992 m. gruodžio 25 d. dovanojimo sutartis Nr. 5-814. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir padarė išvadą, kad administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nėra pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas, todėl jam taip pat ir dėl šios priežasties negali būti atkurtos nuosavybės teisės perduodant lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų, nes juridiškai jis nėra statinių savininkas. Jokių įrodymų apie statinių pagerinimą, rekonstrukciją, priestato statybą pareiškėjas teismui nepateikė, taip pat tokie juridiniai faktai neįregistruoti ir viešajame registre.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui priklauso atkurti nuosavybės teises į 0,4583 ha žemės plotą Kauno mieste, Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-1225 patvirtintoje naujų žemės sklypų suteikimo eilėje pareiškėjas įrašytas Nr. 304. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 nustatytas maksimalus naujo žemės sklypo, perduodamo individualiai statybai Kauno mieste, plotas gali būti iki 0,12 ha. Todėl atsakovas, atsižvelgdamas į galiojančias teisės aktų nuostatas ir pareiškėjo išreikštą valią bei nesant galimybės atkurti pareiškėjui nuosavybės teises natūra, pagrįstai į 0,3383 ha žemės plotą atkūrė pareiškėjui nuosavybės teises pinigais.

Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjui neužkertama galimybė vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi (redakcija galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 1 d.) iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

Atsižvelgęs į nustatytas teisines bei faktines bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą sprendimą, nenustatyta. Teismas nurodė, jog pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą – dėl Tarnybos įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. Pareiškėjas B. A. J. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nesivadovavo nuo 2013 m. birželio 27 d. įsigaliojusio Atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymu, 2014 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymu bei neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimą. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, jog ginčijamame Tarnybos sprendime buvo iškraipyta jo valia, nurodant, kad pareiškėjas nepageidauja natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog jis nėra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, kadangi jis yra namo bendrasavininkas. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie statinių pagerinimą, rekonstrukciją, priestato statybą, taip pat tokie juridiniai faktai neįregistruoti viešame registre.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju apelianto nurodomos teisės nuostatos nėra taikytinos. Atsakovas remiasi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktu, Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas nėra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas, jam negali būti atkurtos nuosavybės teisės perduodant lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų, nes jis nėra statinių savininkas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nebuvo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas 1991 m. gruodžio 23 d. pirminio prašymo padavimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo metu, be to, atkurti nuosavybės teises pageidavo natūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, pareiškėjui siekiant, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, perduodant neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjo naudojamą (nuomojamą) 430 kv. m valstybinės žemės plotą prie pareiškėjo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios atkurti nuosavybės teises Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytu būdu – perduodant jam lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų, be to, nuosavybės teise pareiškėjas neturi jokių statinių. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį naikinti. Pareiškėjo manymu, atsakovas turėjo atkurti jam nuosavybės teises Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytu būdu – perduodant jam lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų. Pareiškėjo teigimu, ginčijamame Tarnybos sprendime neteisingai nurodyta jo valia, be to, pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai nustatė, jog jis nėra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisės atkuriamos pagal pretendento pareikštą valią. Pretendento valia, atitinkanti teisinį reguliavimą ir pareikšta nustatytais terminais, yra privaloma įgaliotai institucijai, atsakingai už nuosavybės teisių atkūrimą, pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalis nustato būdus, kuriais atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą. Konkretų būdą turi pasirinkti pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 142 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. vasario 5 d.) 3 punktu buvo nustatyta, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki 2003 m. balandžio 1 d., nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-307/2014). Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 1991 m. gruodžio 23 d. prašyme atkurti nuosavybės teises nurodė, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos natūra (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, I d., b. l. 37). 2001 m. vasario 20 d. skunde Kauno apskrities viršininko administracijai pareiškėjas nurodė, kad, jeigu negalima sugrąžinti žemės, sutinka gauti žemės sklypą individualiai statybai Kauno miesto teritorijoje, o už likusį skirtumą pagal žemės plotą gauti kompensaciją pinigais (Atkūrimo byla, I d., b. l. 70-71). Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2001 m. kovo 22 d. rašte Nr. 02-57 nurodė, kad pareiškėjui bus suteiktas nuosavybėn naujas žemės sklypas, o už likusią valstybės išperkamą žemę valstybė atlygins pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį pareiškėjui pasirinkus atlyginimo būdą (Atkūrimo byla, I d., b. l. 73-74). Iš Atkūrimo bylos matyti, kad pareiškėjas tik 2014 m. birželio 5 d. kreipėsi į Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių, prašydamas perduoti nuomojamą su žmona J. V. J. 430 kv. m žemės sklypą, esantį prie savo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune (Atkūrimo byla, II d., b. l. 337).

Tarnybos Kauno miesto skyrius 2014 m. birželio 12 d. rašte Nr. 8SD-(14.8.94.)-3012 pažymėjo, kad kai Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais (iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą; iki 2005 m. gruodžio 31 d. galėjo pakeisti valią, kad už valstybės išperkamą turtą būtų atlyginta ne pinigais, o vertybiniais popieriais) piliečiai nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, arba nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos pinigais. Tarnybos Kauno miesto skyrius nurodė, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo išreikštą valią, jam nuosavybės teisės gali būti atkurtos grąžinant natūra turėtoje vietoje, perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą arba atlyginant pinigais (Atkūrimo byla, II d., b. l. 338-339). Tarnybos Kauno skyrius 2014 m. liepos 15 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-3566 (Atkūrimo byla, II d., b. l. 347-348) nurodė, kad J. J. iki 1940 metų turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, ir pažymėjo, jog pareiškėjui nuosavybės teisės gali būti atkurtos perduodant neatlygintinai žemės sklypą Kauno mieste (iki 0,12 ha žemės), o už likusią negrąžinamą žemės dalį – 0,3383 ha, atlyginant pinigais. Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2014 m. spalio 6 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-5421 (Atkūrimo byla, II d., b. l. 353) pareiškėjas buvo informuotas, kad yra parengtas Tarnybos sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. A. J., atlyginant pinigais, ir pakvietė atvykti susipažinti su šiuo projektu. Pareiškėjas 2014 m. spalio 12 d. (Atkūrimo byla, II d., b. l. 375-376) prašymu nurodė nesutinkantis su nuosavybės teisių atkūrimu pinigais ir prašė perduoti jo ir sutuoktinės nuomojamą 430 kv. m žemės sklypą kaip kompensaciją už natūra negrąžintą žemę. Tarnyba 2014 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-609 (b. l. 12-13) atkūrė nuosavybės teises pareiškėjui į 0,3383 ha žemės atlyginant pinigais.

Įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas tik 2014 m. birželio 5 d. išreiškė savo valią, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytu būdu – už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 14-15), nuomos sutartis dėl pareiškėjo nurodomo 430 / 1230 kv. m žemės sklypo Nr. 1901-0047-0029, sudaryta 1999 m. lapkričio 8 dieną. 2001 m. vasario 20 d. skunde Kauno apskrities viršininko administracijai pareiškėjas nurodė, kad, jeigu negalima sugrąžinti žemės, sutinka gauti žemės sklypą individualiai statybai Kauno miesto teritorijoje, o už likusį skirtumą pagal žemės plotą gauti kompensaciją pinigais (Atkūrimo byla, I d., b. l. 70-71). Kitų pareiškėjo prašymų dėl valios pakeitimo byloje nėra ir pareiškėjas tokių prašymų padavęs nenurodo. Nei šiame, nei kituose dokumentuose pareiškėjas iki 2003 m. balandžio 1 d. neišreiškė savo valios dėl minėto būdo, kuriuo jam būtų atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises pareiškėjo nurodytu būdu. Pareiškėjas nenurodė pakankamai aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti Tarnybos 2014 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-609. Konstatavus pareiškėjo skundo dėl atsakovo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nepagrįstumą, nenagrinėtini kaip pertekliniai ir neturintys teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pareiškėjo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija nevertina ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų šiuo aspektu pagrįstumo, kadangi bet kokiu atveju apygardos administracinio teismo išvada, kad pareiškėjo 2014 m. birželio 5 d. prašymas atkurti nuosavybės teises perduodant 430 kv. m žemės sklypą prie jo gyvenamojo namo nesukūrė teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises pareiškėjo nurodytu būdu, yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrindė savo teiginių dėl jo valios iškraipymo ginčijamame Tarnybos sprendime ir nenurodė pakankamai argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Remdamasi šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius