31523b8d-6748-436d-9bdb-4e31cd8b49af · Kauno apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-29-993/2020 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01874-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija: 19.20; 21.1.5; 21.3.2; 21.3.3; 21.9.10; 21.10.4; 21.11.3 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2020 m. sausio 24 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Laurai Ražanskaitei, dalyvaujant skundÄ pateikusio asmens S. K. atstovui advokatui K. J., nukentėjusiajai D. B., institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ â€“ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato veiklos skyriaus atstovei R.

N., nedalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui S. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato veiklos skyriaus (toliau – institucija) tyrėjo M. S. 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1286-2019 panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato veiklos skyriaus persiųstas S. K. atstovo skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti 2019 m rugsėjo 10 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1286-2019 (ROIK:19104565544), kuriuo S. K. paskirta 33,00 Eur dydžio bauda.

Skunde nurodyta, kad skundžiamu nutarimu jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) jis iÅ¡ žemės sklypo, dėl kurio nuosavybės teisių vyksta teisminis ginčas, nesilaikant teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, savavaliÅ¡kai automobiliu su priekaba iÅ¡sivežė nenustatytÄ kiekį raudonų plytų, taip įgyvendindamas savo tariamÄ teisę, kuriÄ ginčija kitas asmuo.

Su skundžiamu nutarimu pareiÅ¡kėjas nesutinka pilna apimtimi dėl nurodytų motyvų. PareiÅ¡kėjo kaip žemės sklypo bendrasavininko teisės nėra ginčijamos jokiame teismo procese ir prieÅ¡ingi Å¡iam teiginiui įrodymai tyrimo metu surinkti nebuvo pateikti, ir pareiÅ¡kėjui nėra žinoma apie jokias laikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas jo atžvilgiu. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra jokių duomenų apie galimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Taip pat pažymėtina, kad už teismo civiliniame procese nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikymÄ baudÄ turi teisę skirti pats laikinÄ sias priemones nusprendęs taikyti teismas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 9 dalies įtvirtintÄ teisės normÄ , o laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo užtikrinimo funkcija yra vykdoma per antstolį, bet ne per policijos pareigÅ«nus. Dėl Å¡ios priežasties policijos tyrėjas, skyręs baudÄ už laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikymÄ , jei tokios buvo teismo paskirtos, ir tai kvalifikavęs kaip administracinį nusižengimÄ â€“ savavaldžiavimÄ , akivaizdžiai peržengė savo kompetencijos ribas.

Dėl Å¡ių motyvų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas (b. l. 2-3). NutarimÄ administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija pateikė atsiliepimÄ , kuriuo skundo prašė netenkinti ir nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka. Teigiama, kad nors S. K., kaip žemės sklypo bendrasavininko, teisės nėra ginčijamos ir pareiÅ¡kėjui nėra žinoma apie jokias laikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas jo atžvilgiu, tačiau tyrimo metu buvo gauta duomenų apie tai, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje teismas nutartimi nutarė atsakovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iÅ¡ dalies, įpareigojo ieÅ¡kovę D.

B. sudaryti galimybę atsakovams kartu su jų pasirinktu antstoliu netrukdomai patekti į gyvenamÄ jį namÄ , žemės sklypÄ ir statinius, adresu (duomenys neskelbtini) tikslu atlikti faktinių aplinkybių konstatavimÄ , o atsakovus S. K., R. K., A. K. įpareigojo apie planuojamo atvykimo ir faktinių aplinkybių konstatavimo datÄ ir laikÄ informuoti ieÅ¡kovę D. B. raÅ¡tu (registruotojų paÅ¡tu ar SMS žinute) prieÅ¡ 5 (penkias) darbo dienas iki planuojamo atvykimo. Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas – tai tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Nusižengimo sudėtis yra formali, jo padarymo faktui reikia įrodyti, kad asmuo įgyvendina savo tikrÄ ar tariamÄ teisę, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos. Pagal teismų praktikÄ už savavaldžiavimÄ asmuo atsako, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Å iuo atveju yra pakankamai įrodymų, kad S. K. vykdė savo tariamÄ teisę, kadangi kaip jis ir pats pripažino, kad į (duomenys neskelbtini), esančiÄ teritorijÄ atvyko ir iÅ¡sivežė plytas, nors dėl nuosavybės teisių vyksta teisminis ginčas.

S. K. savo skunde pažymi, kad už teismo civiliniame procese nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikymÄ baudÄ turi teisę skirti pats laikinÄ sias priemones nusprendęs taikyti teismas pagal CPK 145 straipsnio 9 dalies teisės normÄ , o laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo užtikrinimo funkcijas yra vykdoma per antstolį, bet ne policijos pareigÅ«nus, tačiau Institucija pažymi, kad asmeniui buvo skirta bauda už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , Å¡iuo atveju savavaldžiavimÄ , kadangi vyksta teisminis ginčas dėl nuosavybės teisių, o ne už laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikymÄ (b. l. 18-20).

PareiÅ¡kėjas S. K. teismo posėdyje nedalyvavo apie paskirto posėdžio vietÄ , laikÄ ir datÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų negauta, jo interesus atstovauja advokatas K. J., kuris teismo posėdžio metu nesutiko su nutarimu, pateiktÄ skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad institucija priėmusi nutarimÄ nevertino įrodymų, nepatikrino duomenų, todėl priėmėm nepagrįstÄ nutarimÄ . Visų pirma, teismui pateiktame VÄ® ,,Registrų centro“ iÅ¡raÅ¡e, kurio institucija nevertino ir neanalizavo, yra nurodyta, kad nuo 2011 metų S. K. kartu su kitais bendraturčiais yra įgijęs nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , į kurį pareiÅ¡kėjas atvyko 2019 m. rugpjūčio 7 d.

Taigi pareiÅ¡kėjas atvyko į jam priklausantį žemės sklypÄ , bendraturčiai gali naudotis bet kuria bendro turto dalimi, jeigu nėra nustatytos bendro turto dalys. Å iuo atveju bendro turto dalys nėra nustatytos. Joks ginčas teisme dėl nuosavybės teisių, taip pat ir dėl raudonųjų plytų nuosavybės teisių, teisme nevyksta. Juo labiau, nutarime nurodytos raudonosios plytos priklauso pačiam S. K. ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina teisme pateikta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra. D. B. gyvena pastate ir visame žemės sklype ir nieko nenori įsileisti, o aplink Å¡iÄ teritorijÄ yra S. K. sklypai, jis Å«kininkas ir sklype laikė raudonas plytas, todėl ir iÅ¡sivežė savo plytas.

D. B. neturi įrodymų, kad ji įsigijo plytas ir kad jos priklauso jai, ar kitam asmeniui. Antra, civilinė byla, apie kuriÄ mini institucijos atstovas atsiliepime, nagrinėjama pagal D. B. pateiktÄ ieÅ¡kinį ir pareiÅ¡kėjo pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, Å¡ioje byloje ginčas kyla tik dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ginčo dėl daiktų priklausomybės, jų nuosavybės, nėra. Minėtoje civilinėje byloje buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir praÅ¡ymas buvo tenkintas iÅ¡ dalies, tačiau dėl daiktų naudojimo, patekimo į žemės sklypÄ ir panaÅ¡iai, jokios laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos, be to nutartyje nėra nurodyta, kad ji vykdytina skubiai.

Dar svarbiau, Kauno apygardos teismas panaikino minėtÄ teismo nutartį kaip nepagrįstÄ . Pažymėtina ir tai, kad už teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymÄ ar nevykdymÄ dėl savavaldžiavimo negali bausti institucija, t. y. teismo, nagrinėjančio civilinę bylÄ teisė. Pagal inkriminuojamÄ straipsnį galima nubausti, kai asmuo nesilaiko tvarkos, bet nei vienu veiksmu S. K. nepadarė nusižengimo, dėl kurio yra nubaustas. Byloje Nr. AN2-79-417/2018 2018 m. kovo 2 d. Klaipėdos apygardos teismas dėl dalinės nuosavybės valdymo pasisakė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį.

Jeigu naudojimosi turtu tvarka nėra nustatyta, tarp bendraturčių kylantys konfliktai, kaltinant vienÄ iÅ¡ konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės Å¡akų, Å¡iuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, neatitinka administracinės teisės paskirties. Tik iÅ¡sprendus civilinį ginÄÄ dėl žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo bei nustačius kiekvienam žemės sklypo savininkui priklausiančiÄ Å¾emės sklypo dalį, bÅ«tų galima nustatyti, ar nukentėjusiosios teisės naudotis nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, kuriuo Å¡iuo metu naudojasi kiti žemės sklypo savininkai buvo pažeistos.

Å iuo aspektu darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas savo veiksmais nepadarė žalos kitiems bendraturčiams ir jokių nepagrįstų ar tyčinių veiksmų, kurie suponuotų savavaldžiavimo normos dispozicijoje esančių požymių įgyvendinimÄ , neatliko, todėl praÅ¡oma pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti ir panaikinti nutarimÄ visa apimtimi. Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovė teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti ir palikti institucijos nutarimÄ nepakeistÄ atsiliepime nurodytais motyvais ir nurodė, jog S. K. buvo nubaustas už tai, kad pasiėmė plytas, nors vyksta ginčas dėl nuosavybės teisių, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡sivežti plytų.

Nors dėl iÅ¡vežtų plytų nuosavybės ginčo nėra, tačiau tai nesuteikia teisės pareiÅ¡kėjui iÅ¡sivežti tų plytų. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nutarimo priėmimo dienÄ jos galiojo. Institucija duomenų apie Kauno apygardos teismo nutartį, kuria panaikinta Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neturėjo, Å¡i nutartis buvo priimta vėliau. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas ir nebuvo nubaustas už tai, kad nesilaikė laikinųjų apsaugos priemonių.

Institucija, nagrinėdama nukentėjusiosios pareiÅ¡kimÄ , rėmėsi nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimu, kita surinkta medžiaga. PareiÅ¡kėjas turėjo teisę atvykti į žemės sklypÄ , bet jis iÅ¡ žemės sklypo iÅ¡sivežti daiktų negalėjo, todėl jis pasielgė savavaliÅ¡kai. Teismo posėdyje nukentėjusioji D. B. prašė skundÄ atmesti, paaiÅ¡kino, kad pateikė praneÅ¡imÄ , nes pareiÅ¡kėjas savavaliÅ¡kai paėmė iÅ¡ žemės sklypo plytas, kurios priklausė jos tėvui. 2019 m. rugpjūčio 7 d.

į bendrÄ sodybÄ kartu su žentu ir dukra atvyko S. K., pradėjo grasinti, tyčiotis, privažiavo prie plytų ir pradėjo jas krauti. Plytos priklausė jos tėvui, kuris Å¡iuo metu yra globos namuose, Å¡ios plytos buvo padėtos anksčiau, nei prieÅ¡ 2011 metus. S. K. niekada neatvežė plytų į žemės sklypÄ . Jos nuomone, Å¡iuo metu sklype S. K. nieko negali liesti, nors ir nėra teisme sprendžiamas ginčas dėl daiktų. Jis nuolat atvažiuoja ir renkasi sau kas geresnio, todėl buvo pažeistos jos teisės. Nors S. K. turi teisę į sodybÄ bei žemės sklypÄ , tačiau daiktų imti negali.

Kadangi patvirtinančių dokumentų apie iÅ¡vežtų plytų nuosavybę neturi, tik žino, kad plytos priklauso tėvui, todėl mano, kad sklype esančios plytos taip pat yra bendras turtas ir jų S. K. iÅ¡vežti negalėjo. Skundas tenkintinas. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigÅ«nų pareiga priimant sprendimÄ nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Nustatant Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl to neabejotina, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinio nusižengimo bylos Nr. 65-ANR_N-1286-2019 (ROIK: 19104565544) medžiaga nustatyta, kad S. K. 2019 m. rugsėjo 10 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 19 val.

Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ žemės sklypo, dėl kurio vyksta teisminis ginčas, nesilaikant teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, savavaliÅ¡kai iÅ¡ sodybos iÅ¡vežė automobiliu su priekaba nenustatytÄ kiekį raudonų plytų, taip įgyvendindamas savo tariamÄ teisę, kuriÄ ginčija kitas asmuo ir tuo pažeidė ANK 518 straipsnio 1 dalį (b. l. 4). Pagal ANK 518 straipsnio dispozicijÄ savavaldžiavimas – tai savavaliÅ¡kas tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali bÅ«ti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido joms kilti. Byloje esančiu nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u nustatyta, kad žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priklauso keletui bendraturčių, tarp jų 1/7 dalis žemės sklypo priklauso S. K. (b. l. 26-29).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose yra nagrinėjama civilinė byla Nr.(duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos statiniais ir žemės sklypu nustatymo. Å ioje byloje 2019 m. birželio 3 d. buvo priimta nutartis taikyti laikinÄ sias pasaugos priemones – ieÅ¡kovė D. B. įpareigota sudaryti galimybę atsakovams kartu su jų pasirinktu antstoliu netrukdomai patekti į gyvenamÄ jį namÄ , žemės sklypÄ ir statinius, adresu (duomenys neskelbtini) tikslu atlikti faktinių aplinkybių konstatavimÄ , o atsakovai S. K., R.

K., A. K. įpareigotas apie planuojamo atvykimo ir faktinių aplinkybių konstatavimo datÄ ir laikÄ informuoti ieÅ¡kovę D. B. raÅ¡tu (registruotojų paÅ¡tu ar SMS žinute) prieÅ¡ 5 (penkias) darbo dienas iki planuojamo atvykimo. Taigi, savo esme Å¡i nutartis neuždraudė pareiÅ¡kėjui atvykti į žemės sklypÄ ar naudotis jame esančiais daiktais. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi minėta Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties dalis, kuria tenkintas atsakovų S. K. ir A.

K. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinta (b. l. 38-42). Nors nukentėjusioji nurodo, kad S. K. iÅ¡sivežtos raudonos plytos priklauso jos tėvui, tačiau įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, nepateikė, prieÅ¡ingai pats pareiÅ¡kėjas (jos atstovas) pateikė AB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad 2008 m. liepos 9 d. S. K. iÅ¡ AB „Palemono keramika“ nupirko 7 tonas plytų blokų laužo (b. l. 49). Taigi, tarp žemės sklypo bendraturčių yra kilęs ginčas tik dėl naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuris patenka į civilinių teisinių santykių reguliuojamÄ sritį ir, kaip pagrįstai nurodė pareiÅ¡kėjo atstovas, jis turi bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Nesant nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, visi bendraturčiai turi teisę naudotis statiniais ir žemės sklypu. Tik iÅ¡sprendus ginÄÄ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, bÅ«tų galima nustatyti, ar nukentėjusiosios teisės buvo pažeistos ar ne. Nors nukentėjusioji D. B. pateikė praneÅ¡imÄ bÅ«dama įsitikinusi, kad minėtos raudonos plytos priklauso jos tėvui, tačiau tai savaime dar nereiÅ¡kia, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas – savavaldžiavimas, nes įvertinus visÄ bylos medžiagÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad S. K. suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikos pobÅ«dį ir norėjo, kad kiltų atitinkamos žalingos pasekmės, daryti negalima.

Be to, ir pats savavaldžiavimo faktas negali bÅ«ti paremtas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikÅ¡tomis pretenzijomis, tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi bÅ«ti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Konkrečiu atveju vertinant pareiÅ¡kėjo veiksmus pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ , darytina iÅ¡vada, kad S. K. iÅ¡ žemės sklypo iÅ¡sivežė plytas, bÅ«damas įsitikinęs, kad jos priklauso jam, jokia įstatymuose nustatyta tvarka nebuvo pažeista, nes jis iÅ¡sivežė daiktus iÅ¡ bendrai naudojamo žemės sklypo, todėl darytina iÅ¡vada, jog S. K. jokių nepagrįstų ar tyčinių veiksmų, kurie suponuotų savavaldžiavimo normos dispozicijoje esančių požymių įgyvendinimÄ , neatliko.

Akcentuotina, jog ANK 1 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimÄ , todėl ANK nuostatos negali bÅ«ti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pozicijai stiprinti. Be to, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Taigi, nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas nubausti S. K. negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė turi bÅ«ti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vertindamas faktinius duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo M. S. 2019 m. rugsėjo 10 d. priimtas nutarimas yra nepagrįstas bei neteisingas, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, todėl pareiÅ¡kėjo S. K. skundas jame nurodytais motyvais tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644, 646 straipsniais, n u t a r i a : S. K. skundÄ tenkinti. Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo M. S. 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimÄ Nr. 65-ANR_N-1286-2019 (ROIK:19104565544) ir administracinio nusižengimo teisenÄ S. K. atžvilgiu nutraukti. Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Indrė Averkienė