3151bd25-2ba0-4657-9b17-dfff5eae52ea · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-310-613/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00175-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Domarkienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2638-904/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daiteka“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo R.

B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Metalo gamybos inžinerija“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti ieÅ¡kovės 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 10 d. atliktus 2 176,79 Eur mokėjimus (toliau – ir Ginčo mokėjimai) atsakovei UAB „Daiteka“ negaliojančius; taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti Å¡alis į pradinę padėtį bei priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Daiteka“ 2 176,79 Eur ieÅ¡kovės naudai; taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi ieÅ¡kovei UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Šilkuva“. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Teismas, remdamasis įmonės 2016 m. balansu, sprendė, kad įmonė buvo nemoki jau 2016 metais. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį nepakeistÄ .

3. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad 2017 m. balandžio 13 d. sumokėjo atsakovei 889,35 Eur pagal 2017 m. balandžio 11 d. iÅ¡ankstinę atsakovės pateiktÄ sÄ skaitÄ Nr. PADTK17012; 2017 m. balandžio 27 d. atsakovei sumokėjo 643,72 Eur pagal 2017 m. balandžio 26 d. iÅ¡ankstinę atsakovės pateiktÄ sÄ skaitÄ Nr. PADTK170146; 2017 m. gegužės 10 d. sumokėjo atsakovei 643,72 Eur pagal 2017 m. gegužės 8 d. iÅ¡ankstinę atsakovės pateiktÄ sÄ skaitÄ Nr. PADTK170165. Ginčo mokėjimų atlikimo metu egzistavo galiojančios ir neginčijamos kitų ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimų teisės. IeÅ¡kovė jau 2016 m. buvo nemoki, neturinti pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti.

Dėl to ieÅ¡kovė privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytu atsiskaitymų eiliÅ¡kumu – pagal mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. Ginčijamais mokėjimais ieÅ¡kovė, negalėdama vykdyti ankstesnių savo įsipareigojimų, nesilaikydama įstatymo nustatytos imperatyvios atsiskaitymo tvarkos, suteikė pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių – atsakovei UAB ,,Daiteka“. Atsakovė turėjo pareigÄ pasidomėti, ar atliekant ginčijamus mokėjimus, ieÅ¡kovė neturėjo kitų prievolių, kurių terminai jau suėję ir, ar atlikus juos nebus pažeisti kitų kreditorių interesai.

Duomenų, kad atsakovė domėjosi ieÅ¡kovės turtine padėtimi, nėra, todėl atsakovė, ieÅ¡kovės vertinimu, laikytina nesÄ Å¾ininga. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „Daiteka“ buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. Å¡alys susitarė, kad atsakovė ieÅ¡kovei pagamins įrenginius, kurie užtikrins efektyvesnį ieÅ¡kovės metalo suvirinimo darbų atlikimÄ .

6. Teismas, remdamasis ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais ir ieÅ¡kovės teismui pateiktais paaiÅ¡kinimais, konstatavo, kad Ginčo mokėjimų laikotarpiu įmonė turėjo pajamų ir vykdė atsiskaitymus su kitomis įmonėmis. Kaip nurodė ieÅ¡kovė, Ginčo mokėjimų atlikimo metu (2017 m. balandžio mėn.) bendrovė gavo 82 311,07 Eur pajamų, apmokėjimui gavo sÄ skaitų už 145 068,901 Eur, iÅ¡ kurių pradelsti mokėjimai sudarė 8 113,99 Eur, bendrovė tuo laikotarpiu iÅ¡mokėjo darbo užmokesčio ir išėmė grynaisiais – 20 739,11 Eur, apmokėjo sÄ skaitų už 158 069,87 Eur.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ Ginčo mokėjimų atlikimo metu, t. y. 2017 m. balandžio-gegužės mėnesį būtų buvusi faktiškai nemoki. Bankroto bylos iškėlimo metu, t. y. 2017 m. spalio 13 d. UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. įmonės balanso duomenis ir tuo metu byloje nebuvo duomenų, kurie pateikti šioje byloje, todėl jie Klaipėdos apygardos teismo vertinti nebuvo.

7. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė iki Ginčo mokėjimų atlikimo ir po jų vykdė didelės apimties Å«kinę veiklÄ , vykdė atsiskaitymus su kreditoriais ir privalomus mokėti mokesčius. Todėl atsakovei atlikti Ginčo mokėjimai negali bÅ«ti laikomi nepagrįsto pranaÅ¡umo suteikimu vienam kreditoriui. Be to, byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo - balandžio mėnesiais taip pat buvo atliekami mokėjimai ir kitiems kreditoriams. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad po Ginčo mokėjimų atlikimo, bÅ«tų pasikeitęs įmonės mokumas, kad kreditorių reikalavimai, kurie yra patvirtinti bankroto byloje, atsirado tuo metu, kai buvo atlikti Ginčo mokėjimai. Vien tas faktas, jog atliekant bankinius pervedimus, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nereiÅ¡kia, kad atlikti Ginčo mokėjimai pažeidė kreditorių teises.

8. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė pagal rangos sutartis užsakymus turėjo įvykdyti iš savo medžiagų, savo jėgomis ir rizika. Ieškovė, sudarydama įvairius sandorius, neturėjo ir negalėjo turėti įvairių specifinių medžiagų ir priemonių užsakovų poreikiams tenkinti. Taigi jau ikisutartinių santykių metu ir sandorių sudarymo metu visiems sandorių dalyviams buvo aišku, jog tam, kad užsakymai ir rangos darbai būtų atlikti, ieškovė turės įsigyti reikalingų medžiagų ir priemonių. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju neįrodytas sandorio neprivalomumas.

9. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepaneigė atsakovės sÄ Å¾iningumo prezumpcijos. Pagal www.rekvizitai.lt vieÅ¡us duomenis ieÅ¡kovė Juridinių asmenų registre registruota 2016 m. kovo 1 d., finansinė atskaitomybė už 2016 m. Juridinių asmenų registrui pateikta 2017 m. gegužės 4 d. Ginčijami mokėjimai buvo atlikti 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 10 d. Jų atlikimo metu ieÅ¡kovė nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai skolų neturėjo, nė vienas kreditorius nebuvo kreipęsis dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, mokėjimai atlikti bankiniais pavedimais, t. y. sÄ skaitos nebuvo areÅ¡tuotos.

10. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ji negalėjo žinoti apie ieÅ¡kovės finansinės padėties sudėtingumÄ , nes atsakovė nedalyvavo bankroto bylos iÅ¡kėlimo procese. Atsakovei buvo prieinama tik vieÅ¡ai skelbta ieÅ¡kovės informacija apie įmonės finansinę padėtį, t. y. iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų atsakovė negalėjo spręsti apie įmonės nemokumÄ . VieÅ¡oje erdvėje nebuvo duomenų, jog ieÅ¡kovei pirkimo sandorio sudarymo metu yra iÅ¡keltų civilinių bylų dėl turtinių reikalavimų ieÅ¡kovei.

Pirmoji iÅ¡kelta civilinė byla ieÅ¡kovei buvo 2017 m. rugpjūčio 2 d. Atsakovei taip pat nebuvo žinoma, jog ieÅ¡kovė buvo nemoki ir turėjo pradelstų finansinių įsipareigojimų, kurie virÅ¡ijo ½ į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. IeÅ¡kovė tris kartus iÅ¡ atsakovės įsigijo gaminius ir už prekes sumokėjo laiku pagal iÅ¡ankstinio mokėjimo sÄ skaitas, todėl atsakovei nekilo ir negalėjo kilti abejonių dėl ieÅ¡kovės finansinio nepajėgumo atsiskaityti su kreditoriais.

11. Teismas sprendė, jog Ginčo mokėjimai padaryti turint tikslÄ vykdyti sudarytus sandorius su užsakovais. UAB „Daiteka“ parinkti bei parduoti sliekiniai motoreduktoriai buvo panaudoti ieÅ¡kovės veikiai vykdyti. Nepaneigti atsakovės argumentai, jog įsigytų suvirinimo manipuliatorių pagalba, ieÅ¡kovė turėjo galimybę didinti gamybos naÅ¡umÄ , gaminant užsakovų detales/gaminius „Feeder piate“. Todėl ieÅ¡kovė turėjo galimybes pagaminti ženkliai daugiau produkcijos ir taip gerokai padidinti įmonės pajamas.

Byloje nenustatyta, kad Å¡ie įrengimai (motoreduktoriai) buvo perkami neapdairiai ar Å¡vaistant įmonės lėšas. III. Apeliacinio skundo argumentai 12. IeÅ¡kovė UAB „Metalo gamybos inžinerija“ apeliaciniame skunde praÅ¡o teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Klaipėdos apygardos teisme, nagrinėjant civilinę bylÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Nr. eB2-1631-524/2017, įrodinėjimo dalykas buvo UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nemokumas, ir teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ yra nemoki, įvertinęs 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis.

Nemokumo atsiradimo momento vertinimas iÅ¡ naujo reiÅ¡kia prejudicinių faktų neigimÄ ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182, 279 straipsnių reikalavimų nesilaikymÄ . 12.2. Teismas skundžiamu sprendimu nepaneigė, kad ieÅ¡kovė kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka turėjo trečios eilės kreditorių, su kuriais privalėjo atsiskaityti anksčiau nei su atsakove, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymo eiliÅ¡kumo tvarkÄ . 12.3. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsiskaitymas su atsakove pažeidė imperatyviÄ sias įstatymų normas (CK 1.80 straipsnis), t. y.

CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarkÄ , vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas (pirmenybės suteikimas konkrečiam kreditoriui). 12.4. IeÅ¡kovės vertinimu, Å¡ioje byloje buvo pažeistos CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad ji kreipėsi į teismÄ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019, kuri buvo paremta analogiÅ¡komis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir Å¡i byla.

Sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 20 d. Abi Å¡ias civilines bylas nagrinėjo tas pats Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas. Tokiu bÅ«du buvo pažeista ieÅ¡kovės teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , nes to paties teisėjo dalyvavimas nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ galėjo sudaryti prielaidas manymui, kad Å¡ioje byloje ginčo santykiai bus vertinami taip pat, kaip ir ankstesnėje byloje. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 13.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl Ginčo mokėjimų pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo pagal CPK 71 straipsnio 1 dalį 15. IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, argumentuodama, jog byla buvo iÅ¡nagrinėta pažeidžiant CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi reikalavimÄ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuris buvo paremtas analogiÅ¡komis aplinkybėmis, kaip ir Å¡ioje byloje.

Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 20 d. Kadangi abi Å¡ias bylas nagrinėjo tas pats teisėjas, buvo pažeista ieÅ¡kovės teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , Teisėjų kolegija atmeta tokius ieÅ¡kovės argumentus kaip nepagrįstus.

16. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai byla iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neteisėtos sudėties teismas yra absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį teismas turi konstatuoti ex officio (lot. pagal pareigas). Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu, be kita ko, ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo Å¡aliÅ¡kas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylÄ (CPK 71 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

17. CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du atvejai, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylÄ , nes toks dalyvavimas bÅ«tų kvalifikuojamas pakartotiniu:

1) kai teisėjas bylÄ nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, tai negali dalyvauti jÄ nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka;

2) jeigu teisėjo priimtas sprendimas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo panaikintas, tai jis negali Å¡ios bylos pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ribojimas nustatytas dėl to, kad pakartotinis teisėjo tos pačios bylos nagrinėjimas gali sukelti abejonių dėl neÅ¡aliÅ¡kumo, kai bylÄ nagrinėjęs pirmÄ kartÄ teisėjas jau buvo pateikęs teisinį vertinimÄ . Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylÄ Ä¯statyme siejamas su konkretaus ginčo iÅ¡sprendimu iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016).

18. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Litnobiles“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kuriuo ieÅ¡kovė prašė teismo pripažinti ieÅ¡kovės 2017 m. sausio 19 d., 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. atliktus 6 106,87 Eur mokėjimus atsakovei UAB „Litnobiles“ negaliojančiais ir taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ UAB ,,Litnobiles“ 6 106,87 Eur sumÄ ieÅ¡kovei. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo atmestas. Civilinę bylÄ Nr. e2-2634-904/2019 iÅ¡nagrinėjo tas pats Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas, kuris iÅ¡nagrinėjo ir Å¡iÄ civilinę bylÄ , kurioje priimtas skundžiamas teismo sprendimas.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors abejose civilinėse bylose ieškinį dėl sandorių negaliojimo tuo pačiu teisiniu pagrindu pareiškė ta pati ieškovė, tačiau bylos nelaikytinos tapačiomis. Abejose civilinėse bylose sutampa tik viena iš ginčo šalių, t. y. pati ieškovė, tačiau jos reikalavimai buvo pareikšti skirtingoms atsakovėms, t. y. UAB ,,Litnobiles“ ir UAB ,,Daiteka“. Abejų civilinių bylų dalykai taip pat skiriasi, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 buvo ginčijami ieškovės 2017 m. sausio 19 d., 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. atlikti mokėjimai UAB „Litnobiles“, o šioje byloje yra ginčijami ieškovės 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 10 d. atlikti 2 176,79 Eur mokėjimai atsakovei UAB „Daiteka“.

Atitinkamai skiriasi ir abejų civilinių bylų faktinis pagrindas, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 buvo įrodinėjamos, nustatomos ir vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės ir UAB „Litnobiles“ teisiniais santykiais, vertinamas ieškinio dalyku esančių atsiskaitymo sandorių teisėtumas. Šioje byloje buvo įrodinėjamos, nustatomos ir vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės ir atsakovės UAB „Daiteka“ teisiniais santykiais, vertinamas ieškinyje nurodytų atsiskaitymo sandorių teisėtumas.

Taigi, civilinę bylÄ Nr. e2-2634-904/2019 iÅ¡nagrinėjęs teisėjas turėjo teisę nagrinėti ir Å¡iÄ civilinę bylÄ , todėl CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Dėl UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nemokumo 20. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1631-524/2017 ieÅ¡kovei UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratore paskyrė UAB „Šilkuva“. Bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. gruodžio 31 d.

įmonės balanso duomenis, nes UAB „Metalo gamybos inžinerija“ neįvykdė teismo nustatytos pareigos pateikti aktualius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismas sprendė, kad įmonė yra nemoki, remdamasis 2016 m. įmonės balanso duomenimis, pagal kuriuos UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turėjo turto iš viso už 178 285 Eur, o jos skoliniai įsipareigojimai sudarė 138 335 Eur.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad bankroto bylos UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iÅ¡kėlimo metu, t. y. 2017 m. spalio 13 d., UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis ir tuo metu byloje nebuvo duomenų, kurie pateikti Å¡ioje byloje, todėl Klaipėdos apygardos teismo vertinti nebuvo. IeÅ¡kovė iki Ginčo mokėjimų atlikimo ir po jų vykdė didelės apimties Å«kinę veiklÄ , vykdė atsiskaitymus su kreditoriais ir privalomus mokėti mokesčius.

Todėl atsakovei atlikti Ginčo mokėjimai negali bÅ«ti laikomi nepagrįsto pranaÅ¡umo suteikimu vienam kreditoriui. Be to, byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo - balandžio mėnesiais taip pat buvo atliekami mokėjimai ir kitiems kreditoriams. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad po Ginčo mokėjimų atlikimo, bÅ«tų pasikeitęs įmonės mokumas, kad kreditorių reikalavimai, kurie yra patvirtinti bankroto byloje, atsirado tuo metu, kai buvo atlikti Ginčo mokėjimai. Vien tas faktas, jog atliekant bankinius pervedimus, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nereiÅ¡kia, kad atlikti Ginčo mokėjimai pažeidė kreditorių teises.

22. IeÅ¡kovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, teigdama, kad Klaipėdos apygardos teisme sprendžiant bankroto bylos UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iÅ¡kėlimo klausimÄ Ä¯rodinėjimo dalykas buvo ieÅ¡kovės nemokumas. Minėtoje byloje Klaipėdos apygardos teismas jau buvo padaręs iÅ¡vadÄ , kad įmonė yra nemoki, remdamasis 2016 m. įmonės balanso duomenimis. IeÅ¡kovės vertinimu, nemokumo atsiradimo momento vertinimas iÅ¡ naujo reiÅ¡kia prejudicinių faktų neigimÄ ir CPK 182, 279 straipsnių reikalavimų nesilaikymÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieÅ¡kovės argumentais.

23. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių, bÅ«tina nustatyti skolininko nemokumÄ (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus), arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Vien ta aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu skolininkas iÅ¡ esmės yra nemokus, dar nereiÅ¡kia, kad tokiu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės bei sumažėjo reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi.

Pirmosios instancijos teismas ne iÅ¡ naujo vertino ieÅ¡kovės nemokumo atsiradimo momentÄ , bet sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog bÅ«tent po Ginčo mokėjimų atlikimo bÅ«tų pasikeitęs įmonės mokumas, įsipareigojimų ir turto santykis, lėmęs įmonės nemokumÄ ir vėliau bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, skundžiamu sprendimu nebuvo kvestionuojami Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi, kuria UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iÅ¡kelta bankroto byla, nustatyti prejudiciniai faktai, tačiau vertinama, ar UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nemokumas, atliekant Ginčo mokėjimus, nepažeidė kreditorių teisių.

Dėl actio Pauliana taikymo sÄ lygų 24. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės atlikti Ginčo mokėjimai už atsakovės parinktus ir parduotus ieÅ¡kovei sliekinius motoreduktorius nepažeidė kitų kreditorių teisių, nes užsakydama ir sumokėdama už jas atsakovei ieÅ¡kovė siekė pagaminti ženkliai daugiau produkcijos ir padidinti gaunamas pajamas, t. y. tinkamai vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir atsiskaityti su kitais kreditoriais. Teismas, spręsdamas bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo klausimÄ bei pripažindamas įmonės bankrotÄ tyčiniu, neturėjo Å¡ioje byloje pateiktų duomenų apie 2016 m. faktiÅ¡kai pradelsus mokėjimus, tokius įrodymus ir skaičiavimus ieÅ¡kovė teismui pateikė vėliau.

Byloje įrodyta, kad iÅ¡ 138 335 Eur 2016 m. įmonės turėtų per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų pradelsti buvo tik 54 589,59 Eur. Ginčo mokėjimai buvo padaryti 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 10 d.. Ä®monė vykdė nemenko masto gamybinę veiklÄ ir per pirmus keturis 2017 m. mėnesius gavo 787 027,20 Eur pajamų. Byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovė dėl atsakovės įvykdyto užsakymo tapo nemoki ar bÅ«dama nemoki suteikė pirmenybę kitam kreditoriui.

Be to, ieškovė sliekinių motoreduktorių užsakymams apmokėti, daugiau tikėtina, naudojo savo užsakovų avansinių mokėjimų dalį, nes savo laisvų apyvartinių lėšų neturėjo ir neturėjo banko kredito veiklai vykdyti. Taigi sumokėdama už sliekinius motoreduktorius ieškovė nesumažino savo turimo turto masės ir kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad mokėjimų atlikimo metu ji negalėjo patenkinti visų savo tiekėjų ir kitų kreditorių reikalavimų, tačiau mokėjimai buvo atliekami.

26. Kaip jau minėta nutarties 24 punkte, nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius kitų UAB „Metalo gamybos inžinerija“ kreditorių teisių pažeidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė actio Pauliana instituto ir ieÅ¡kinio Å¡iuo pagrindu netenkino. Dėl Ginčo mokėjimų pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu 27. IeÅ¡kovė taip pat nesutinka su skundžiamu sprendimu, teigdama, kad atsiskaitymas su atsakove pažeidė imperatyviÄ sias įstatymų normas (CK 1.80 straipsnis), t. y. CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarkÄ , kuris vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas (pirmenybės suteikimas konkrečiam kreditoriui). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su Å¡iuo ieÅ¡kovės argumentu.

28. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka.

29. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatavo, kad iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo ir jį paskatinusio įstatymų leidėjo tikslų iÅ¡plaukia, kad, pirma, CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliÅ¡kumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų –neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti; Å¡is reguliavimas, prieÅ¡ingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik Å¡iuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis).

Antra, CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis, reikalavimÄ galėtų reikÅ¡ti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymÄ , bet ne neteisėtÄ atsiskaitymÄ atlikusi įmonė. Taigi kasacinis teismas, apibendrindamas aiÅ¡kinamÄ normÄ , suformulavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę:

CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes ir atsižvelgdama į aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ , sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės bankroto administratorius neturėjo teisinio pagrindo ginčyti ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytų Ginčo mokėjimų, argumentuojant, kad atsiskaitymas su atsakove pažeidė imperatyviÄ sias įstatymų normas (CK 1.80 straipsnis), t. y. CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarkÄ , nes CK 6.9301 straipsnyje nėra reglamentuota nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir Å¡is straipsnis nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti.

31. Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant nagrinėjamÄ ginÄÄ . Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Kristina Domarkienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė