2022-11-03 Nr. AB-26384-3-61-3-02982-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3928-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02982-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. K. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 22S91439 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas, Sprendimas); ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė trečią prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu atmetė. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento Sprendimu ir teigė, kad jis (pareiškėjas) nurodė atsakovui realias aplinkybes ir pagrindė savo prieglobsčio prašymą, todėl atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra aktyvistas, kuris kilmės šalyje kovoja prieš diktatorių, prieš (duomenys neskelbtini) režimą. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybės jis yra įtrauktas į persekiojamų asmenų sąrašą ir nepagrįstai kaltinamas ekstremizmu, nes finansiškai remia judėjimą „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis turima kilmės valstybės informacija, „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimas, (duomenys neskelbtini) paskelbtas ekstremistine organizacija, kurios nariai yra persekiojami juos sulaikant, nuteisiant įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Pareiškėjas tvirtino, kad jis nėra „(duomenys neskelbtini)“ narys, bet ją aktyviai palaiko, bendrauja su jos lyderiais. Teigė, kad jo buvusi gyvenamoji vieta yra sekama, į jo tėvų namus pareigūnai atnešė šaukimą į apklausą, nurodantį, kad pareiškėjas yra kaltinamas ekstremizmu. Dėl prieglobsčio prašytojo priklausymo judėjimui buvo sulaikytas ir apklaustas pareiškėjo brolis, kiti jo giminaičiai kviečiami į apklausas. Pasak pareiškėjo, nurodytos aplinkybės įrodo (duomenys neskelbtini) jėgos struktūrų pradėtą persekiojimą, siekiant įkalinti ir sunaikinti pareiškėją. Pažymėjo, kad sugrįžus į kilmės šalį jam grėstų 15–20 metų kalėti kalėjime, nes jis užsiima politine veikla ir remia politinius aktyvistus, kalėjime būtų žiauriai kankinamas, jam kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar gali būti įvykdyta mirties bausmė.

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovo nustatyti faktai ir aplinkybės pagrindžia tikimybę, jog kilmės šalyje pareiškėjui gresia persekiojimas, todėl jo baimė laikytina pagrįsta. Atsakovo atliktame tyrime nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) vykdomi žmogaus teisių pažeidimai prieš opozicinių partijų narius (pvz., (duomenys neskelbtini)), prieš žmogaus teisių aktyvistus ir žurnalistus valdžia vykdo agresiją, smurtą ir diskriminaciją, persekiojami taikių disidentų giminaičiai šalies viduje ir užsienyje, areštuojami, įkalinami ir kankinami užsienyje esantys kritikai, siekiant jų ekstradicijos, naudojami Interpolo ir kitų šalių teisminės sistemos įrankiai prieš užsienyje gyvenančius opozicijos lyderius, o ypač „(duomenys neskelbtini)“ narius. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog suintensyvėjo politinių oponentų (įskaitant „(duomenys neskelbtini)“) grąžinimo iš užsienio kampanija per Interpolą, bendradarbiaujant su policijos ir saugumo pajėgomis (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), disidentai sulaikomi remiantis ekstremizmo kaltinimais.

5. Pareiškėjo nuomone, prieglobstis ir papildoma apsauga jam nesuteikta nepagrįstai. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas trečią kartą kreipiasi į Migracijos departamentą su prašymu dėl prieglobsčio suteikimo, todėl paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiribojo naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu.

8. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjo pateikta nauja informacija nesuponuoja skirtingų išvadų, negu buvo padarytos nagrinėjant pareiškėjo pirmąjį ir antrąjį prašymus suteikti prieglobstį, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio reikalavimų. Taip pat pareiškėjui nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

9. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjant pirmąjį ir antrąjį pareiškėjo prašymus suteikti prieglobstį konstatuota, jog prieglobsčio prašytojas negali būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini) dėl jo atžvilgiu gresiančio Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 3 straipsnio pažeidimo, tačiau konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas gali būti išsiųstas į kitą turimos pilietybės valstybę – (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, jog naujų, šią aplinkybę paneigiančių, duomenų nerasta, todėl buvo nuspręsta prieglobsčio prašytoją išsiųsti į kitą turimos pilietybės valstybę – (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad nenustatė duomenų, kurie pagrįstų prieglobsčio prašytojo teiginius, jog jo individualiu atveju jis iš (duomenys neskelbtini) bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini), todėl buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1–2 dalies reikalavimų. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjo kilmės šalyje (tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad trečiojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas iš esmės nepateikė naujos, aktualios ir patikimos informacijos. Nors prieglobsčio prašytojas teikė naujus įrodymus ((duomenys neskelbtini) komiteto 2022 m. sausio 10 d. raštą ir šaukimą), nurodė naujus opozicijos veikėjus, su kuriais jis tariamai bendravo, tačiau pateikti dokumentai ir pareiškėjo pasakojimas nebuvo vertinti kaip patikimi įrodymai. Atsakovas teigė, jog įvertinus pareiškėjo pasakojimą neidentifikuota priežasčių, dėl kurių jo persekiojimas galėtų būti laikomas diskriminaciniu, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų.

11. Atsakovas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius, jog valstybėje, į kurią nuspręsta jį išsiųsti, jam gali grėsti egzekucija ar mirties bausmė. Surinktos kilmės valstybės informacijos pagrindu atsakovas darė išvadą, jog dauguma (duomenys neskelbtini) piliečių, sulaikytų (duomenys neskelbtini), išvengia perdavimo į kilmės valstybę, sulaikytieji naudojasi tarptautinės bei nacionalinės teisės nuostatų taikymu, kreipimaisis į EŽTT buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo išsiuntimo į kilmės šalį. Atsakovas sprendė, kad pareiškėjas nepriklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kurių kaltinimai yra politiškai motyvuoti, todėl jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1–2 dalies reikalavimų.

12. Atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus, kad Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas jam kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, atsakovas pažymėjo, kad ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo išsiuntimo ar draudimo atvykti klausimas, todėl dėl šių argumentų atsiliepime nepasisako.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo I. K. skundą atmetė.

14. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo trečiojo prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, atsižvelgė į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus, nagrinėjant pirmąjį ir antrąjį pareiškėjo prieglobsčio prašymus, kuriuose nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šiai nagrinėjamai bylai.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, pateikęs Migracijos departamentui trečiąjį prieglobsčio prašymą, 2022 m. birželio 13 d. vykusios apklausos metu iš esmės pakartojo ankstesniais prašymais suteikti prieglobstį pateiktus teiginius: pareiškėjas teigė, jog jis yra aktyvistas, kuris kovojo prieš kilmės šalies diktatorių; tvirtino, jog baiminasi, kad (duomenys neskelbtini) bus įkalintas dėl dalyvavimo opozicijos renginiuose užsienyje; nurodė, jog neseniai į prieglobsčio prašytojo namus (duomenys neskelbtini) buvo atneštas kvietimas į apklausą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas kaltinamas ekstremizmu, todėl grįžus į (duomenys neskelbtini) jam grėstų 15–20 metų kalėti kalėjime; pažymėjo, kad bendradarbiavo su opozicionieriais A. G. bei I. A., pastarąjį pareiškėjas rėmė finansiškai; teigė, jog (duomenys neskelbtini) gyvenantis politinių kalinių komiteto vadovas A. B. gali pateikti įrodymus, jog prieglobsčio prašytojui egzistuoja pavojus; nurodė, kad pareiškėjo brolis (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), jis šiuo metu yra išleistas iš kalėjimo, tačiau jam neleidžiama išvykti iš šalies, kartais jis kviečiamas į apklausas. Kitas brolis, (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) išvyko, kadangi dažnai būdavo kviečiamas į apklausas. Pareiškėjas tyrimo metu atsakovui pateikė (duomenys neskelbtini) komiteto 2022 m sausio 10 d. raštą Lietuvos Respublikos institucijoms, (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 12 d. šaukimą Nr. 477, adresuotą piliečiui K. I. A..

16. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį, nesant naujų duomenų, paneigiančių ankstesnių Migracijos departamento sprendimų išvadas. Atsakovas, įvertinęs pateiktą informaciją ir rašytinius įrodymus, nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, Įstatymo 87 straipsnio 1–2 dalyse nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, taip pat papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

17. Teismas pažymėjo, kad ankstesniais teismų sprendimais, šioje byloje turinčiais prejudicinę galią, buvo nustatytos aplinkybės, jog prieglobsčio prašytojas yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) paieškomas dėl terorizmo, nėra (duomenys neskelbtini) narys, niekada aktyviai nedalyvavo (duomenys neskelbtini) opozicijos veikloje, nepriklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kurių kaltinimai yra politiškai motyvuoti, prieglobsčio prašytojas negali būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini) dėl jo atžvilgiu gresiančio EŽTK 3 straipsnio pažeidimo, prieglobsčio prašytojas gali būti išsiųstas į kitą turimos pilietybės valstybę (duomenys neskelbtini), nesant duomenų, kad jo individualiu atveju jis bus išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apklausos metu paaiškino, jog jo brolio byla (duomenys neskelbtini) nutraukta, pareiškėjas nepateikė jokių su tariamai įvykusia brolio ekstradicija iš (duomenys neskelbtini) susijusių dokumentų, todėl teismas sutiko su atsakovo išvada, jog nėra naujų duomenų, kurie pagrįstų prieglobsčio prašytojo teiginius, kad jo individualiu atveju jis bus išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), todėl jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1–2 dalies reikalavimų.

18. Teismas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas apie bendravimą ir ryšius su opozicinio judėjimo nariais I. A. (kuris yra žinomas opozicijos veikėjas) ir A. G. nėra detalus, išsamus, yra neatitikimų (duomenų apie minimą A. G. rasti nepavyko, pasakojimas apie dalyvavimą 2009 metų protestuose prie ambasados (duomenys neskelbtini), protestuose 2015– 2016 metais, taip pat 2019 metais yra nepagrįstas, nesant informacijos apie protestus, įvykusius prie ambasados (duomenys neskelbtini) 2009–2019 metais, pirmojo ir antrojo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo metu pareiškėjas nėra minėjęs apie ryšius su I. A., kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad su I. A. susiję asmenys yra persekiojami). Pareiškėjo pateikta informacija apie jam keliamas bylas buvo nenuosekli, o teiginiai apie turimus įrodymus nekonkretūs (apklausos metu pareiškėjas vengė tikslaus konkretaus atsakymo apie turimus įrodymus, vėliau nurodė, kad gali paskambinti telefonu, kad atsakovo darbuotojai galėtų pasiklausyti pokalbio, dar kartą pasiteiravus, teigė, jog turėjo informaciją ir visus kontaktus, susijusius su aktyvistais, savo telefone, bet ištrynė). Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjo pasakojimas turi trūkumų, todėl nelaikytinas patikimu įrodymu prieglobsčio prašymo nagrinėjimo kontekste.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo pasakojimą apie persekiojimą, tyrimo metu pateikė ant A4 formato (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kalba surašyto šaukimo kopiją ir 2022 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) komiteto rašto, pasirašyto šio komiteto vadovo A. B., nuotrauką. Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad šie dokumentai nelaikytini patikimais įrodymais, atsižvelgiant į jų formos ir turinio analizę. Teismas vertino, kad tyrimo metu pareiškėjo nurodyta nauja aplinkybė – pokalbis telefonu su pareigūnu, nelaikytina reikšminga prieglobsčio suteikimo pareiškėjui kontekste. Pareiškėjas teigė, jog 2022 m. kovo mėnesį jis kalbėjosi su pareigūnu G. G. iš kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu departamento, kuris neva norėjo, kad prieglobsčio prašytojas pasirašytų dokumentą, pripažindamas, jog gailisi dėl savo neteisėto elgesio. Teismo nuomone, ši nurodyta aplinkybė, kurios patikimumo atsakovui nebuvo įmanoma patikrinti, nėra esminė ir reikšminga, vertinant pareiškėjo persekiojimo grėsmę.

20. Įvertinęs pareiškėjo trečiojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateiktą informaciją, teismas darė išvadą, jog ši informacija nesuponuoja skirtingų išvadų, negu buvo padarytos nagrinėjant pirmąjį ir antrąjį prašymus suteikti prieglobstį, pareiškėjui nepateikus patikimos, aktualios ir faktinės informacijos, pagrindžiančios jo baimę būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) dėl ryšių su opozicijos veikla, ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų.

21. Vertindamas pareiškėjo atitiktį papildomos apsaugos suteikimo kriterijams, teismas pažymėjo, jog pirmajame sprendime dėl prieglobsčio suteikimo nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas negali būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini) dėl jo atžvilgiu gresiančio EŽTK 3 straipsnio pažeidimo, tačiau prieglobsčio prašytojas gali būti išsiųstas į kitą turimos pilietybės valstybę – (duomenys neskelbtini). Antrojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) negali būti grąžintas, nes kaip ir brolis bus išsiųstas atgal į (duomenys neskelbtini), tačiau buvo nustatyta, jog pareiškėjo teiginiai nėra patvirtinti įrodymais, pareiškėjas nepriklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kurių kaltinimai yra politiškai motyvuoti. Atsakovas, nagrinėdamas trečiąjį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, dar kartą surinkęs aktualią kilmės valstybės informaciją, nustatė, jog iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ekstradijuojami politiškai ar visuomeniškai aktyvūs asmenys, viešoje erdvėje kritikuojantys (duomenys neskelbtini) valdžią. Atsakovas darė išvadą, jog nustačius, kad prieglobsčio prašytojas nepriklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kurių kaltinimai yra politiškai motyvuoti, nesant duomenų, kurie pagrįstų prieglobsčio prašytojo teiginius, kad jo individualiu atveju jis bus išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1–2 dalies reikalavimų. Atsižvelgdamas į išnagrinėtas bylos aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo nesutikti su atsakovo išvada.

22. Spręsdamas dėl Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymo pareiškėjo atžvilgiu, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas nepriklauso padidintos rizikos asmenų grupei, o kitų individualių aplinkybių, dėl kurių jo situacija sąlygotų padidintą riziką, pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nenurodė. Pareiškėjo pilietybės valstybėje (duomenys neskelbtini), į kurią nuspręsta jį išsiųsti ankstesniais sprendimais, šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei kils grėsmė dėl prievartos, kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Teismas darė išvadą, kad atsakovo Sprendimas nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra priimtas pagrįstai.

23. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą ir bylos aplinkybes, teismas sprendė, jog ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas prieglobstis, nes nenustatyta, kad kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas, taip pat nėra pagrindų, dėl kurių pareiškėjui gali būti suteikiama papildoma apsauga, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 24. Pareiškėjas I. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus suteikimo.

26. Pareiškėjas nesutinka su išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Teigia, kad Migracijos departamento atliktame tyrime nustatyta, jog tarptautinių organizacijų pranešimai bei ataskaitos patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vykdomi žmogaus teisių pažeidimai, jog prieš opozicinių partijų narius, žmogaus teisių aktyvistus ir žurnalistus valdžia vykdo agresiją, smurtą ir diskriminaciją. Pažymi, kad jis yra kaltinamas ekstremizmu, nes finansiškai remia judėjimą „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo sukurta (duomenys neskelbtini) metais, o (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo paskelbta ekstremistine organizacija. Po to (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitose (duomenys neskelbtini) šalyse buvo sulaikyta dešimtys žmonių, apkaltintų naryste šioje organizacijoje ir nuteisti įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Šios grupuotės įkūrėjas (duomenys neskelbtini) buvo nužudytas (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini), kas, pasak pareiškėjo, įrodo opozicijos lyderių persekiojimo faktą.

27. Pareiškėjas įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) jam gresia pavojus, nes jis priklauso opoziciniam judėjimui „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad visi šios grupės nariai susiduria su persekiojimu ir problemomis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo žiniomis, būtent dėl prieglobsčio prašytojo priklausymo judėjimui buvo sulaikytas jo brolis, pareiškėjo giminaičius taip pat kviečiama į apklausas. Pareiškėjo buvusi gyvenamoji vieta yra sekama, į tėvų namus pareigūnai atnešė šaukimą, jog pareiškėjas yra kaltinimas ekstremizmu. Nurodo, kad turi dokumentus, kurie patvirtina, jog dėl sąsajų su minėtu judėjimu jam pareikšti kaltinimai ekstremizmu. Pasak pareiškėjo, patekęs į (duomenys neskelbtini) kalėjimą jis bus žiauriai kankinamas, todėl bando išvengti persekiojimo.

28. Pareiškėjas mano, kad nustatyti faktai ir aplinkybės pagrindžia tikimybę, jog (duomenys neskelbtini) jam gresia persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta. Pasak pareiškėjo, Migracijos departamento surinkta informacija pagrindžia tikimybę, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai siekia pareiškėją įkalinti, o jo baimė patirti šiuos veiksmus yra visiškai pagrįsta, todėl prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

29. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, bei ją patikrinti. Šiuo atveju surinkta informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovo teigimu, pareiškėjo trečiojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikta informacija nesuponuoja skirtingų išvadų, negu buvo padarytos nagrinėjant jo pirmąjį ir antrąjį prašymus suteikti prieglobstį. Trečiojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė patikimos, aktualios ir faktinės informacijos, pagrindžiančios jo baimę būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) dėl ryšių su opozicija. Atsakovas pažymi, kad tyrimo metu nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojas priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kurių kaltinimai yra politiškai motyvuoti. Pasak atsakovo, prieglobsčio prašytojas nei ankstesnių, nei trečiojo prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nepateikė su tariamai įvykusia brolio ekstradicija iš (duomenys neskelbtini) susijusių dokumentų, todėl jo teiginiai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) išsiuntė jo brolį į (duomenys neskelbtini), nėra patvirtinti įrodymais.

32. Atsakovo teigimu, įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimą, neidentifikuota priežasčių, dėl kurių jo persekiojimas galėtų būti laikomas diskriminaciniu, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų. Taip pat atsižvelgus į pareiškėjo profilį (nebuvo politiškai aktyvus) nerasta duomenų, kurie pagrįstų prieglobsčio prašytojo teiginius, kad jo individualiu atveju jis bus išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1–2 dalies reikalavimų.

33. Atsakovas nurodo, kad remiantis surinkta informacija pareiškėjo kilmės šalyje (tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

34. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas. Atsakovas mano, kad tiek jis, tiek teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstus sprendimus, kurių nėra pagrindo panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant vertėjo į / iš (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą teismo posėdyje.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka motyvavo tuo, kad jis norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 22S91439, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui I. K. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo trečiąjį prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

40.1. Pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. pateikė Migracijos departamentui pirmą prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad yra susijęs su opozicine, uždrausta partija ((duomenys neskelbtini)), turėjo verslo ryšių su (duomenys neskelbtini) nariais, jo šeima (duomenys neskelbtini) pilietinio karo metu priklausė „(duomenys neskelbtini)“.

40.2. Migracijos departamentas 2020 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-97 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo pareiškėjo prašymą atmetė. Migracijos departamentas 2020 m. liepos 20 d. sprendime nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog prieglobsčio prašytojas (duomenys neskelbtini) yra paieškomas dėl terorizmo. Nors prieglobsčio prašytojas teigė, kad buvo persekiojamas (duomenys neskelbtini) dėl narystės (duomenys neskelbtini), tačiau tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) narys, jis niekada aktyviai nedalyvavo (duomenys neskelbtini) opozicijos veikloje. Migracijos departamentas nenustatė, jog pareiškėjo profilio asmenys susidurtų su politiškai motyvuotu persekiojimu. Atlikęs tyrimą ir įvertinęs pareiškėjo pateiktas aplinkybes, atsakovas neidentifikavo priežasčių, dėl kurių pareiškėjo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas galėtų būti laikomas neproporcingu ar diskriminaciniu, todėl buvo konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų. Atsakovas atkreipė dėmesį į EŽTT jurisprudencijoje aiškiai formuojamą poziciją, kad asmenys, kaltinami su terorizmu susijusiais nusikaltimais, (duomenys neskelbtini) rizikuoja patirti EŽTK 3 straipsnyje pažeidžiantį elgesį, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas negali būti grąžintas į (duomenys neskelbtini). Tačiau atsižvelgęs į tai, kad prieglobsčio prašytojas turi dvigubą pilietybę ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), ir įvertinęs grąžinimo į (duomenys neskelbtini) galimybę, atsakovas nenustatė individualių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo grąžinimas į (duomenys neskelbtini) sąlygotų EŽTK 3 straipsnio pažeidimą, todėl buvo nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini) bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

40.3. Dėl Migracijos departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimo pareiškėjas padavė skundą teismui, kurį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2021 m. birželio 9 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė (administracinės bylos Nr. eA-3078-442/2021).

40.4. Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jo gyvybei gresia pavojus. Paaiškino, kad jo brolis A. K. iš (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas atgal į (duomenys neskelbtini), kur mėnesį laiko buvo kankintas, o prieglobsčio prašytojo atžvilgiu buvo išduotas arešto orderis. Pareiškėjas tvirtino, kad negali būti grąžintas į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) aktyviai bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) ir išsiunčia visus asmenis, kurie yra Interpolo ieškomų asmenų sąraše. Apklausos metu paaiškėjo, kad pareiškėjo brolio byla (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ir jis paleistas iš sulaikymo, tačiau pareiškėjas baiminosi, kad (duomenys neskelbtini) jis bus sulaikytas kaip ir jo brolis.

40.5. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo paskesnį prašymą, vertino, ar pareiškėjas (ne)gali būti grąžintas į (duomenys neskelbtini). Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių su tariamai įvykusia jo brolio ekstradicija iš (duomenys neskelbtini) susijusių dokumentų, todėl pareiškėjo teiginius apie tai, kad ir jis gali būti deportuotas į (duomenys neskelbtini), kaip tai buvo padaryta su jo broliu, vertino kaip nepatikimus įrodymus. Migracijos departamentas nenustatė, kad kaltinimai pareiškėjo atžvilgiu yra politiškai motyvuoti, todėl jis nebuvo priskirtas prie pažeidžiamų asmenų grupės kategorijos. Be to, iš pareiškėjo paaiškinimų tapo žinoma, kad brolio byla (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, šiuo metu brolis yra laisvėje, o remiantis turimais duomenimis būtent jis ir buvo pagrindinis įtariamasis. Migracijos departamentas, tyrimo metu neradęs naujų duomenų, paneigiančių Migracijos departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimo išvadas, 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 21S41716 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

40.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 21S41716, kreipėsi į teismą su skundu, kurį išnagrinėję Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 28 d. sprendimu atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė (administracinės bylos Nr. eA-2285-968/2022).

40.7. Pareiškėjas 2022 m. birželio 22 d. pateikė trečią prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis prašo politinio prieglobsčio, nes tėvynėje jo gyvybei gresia pavojus. Teigė, jog jis yra aktyvistas, kuris kovojo prieš kilmės šalies diktatorių. Baiminasi, kad (duomenys neskelbtini) jis bus įkalintas dėl dalyvavo opozicijos renginiuose, pavyzdžiui, 2020–2021 metais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog neseniai į prieglobsčio prašytojo namus (duomenys neskelbtini) buvo atneštas kvietimas į apklausą, iš kurio matyti, jog pareiškėjas yra kaltinamas pagal 307 straipsnio 2 dalį ir 401 straipsnio 1 dalį, todėl grįžus į (duomenys neskelbtini) jam grėstų 15–20 metų kalėjimo. Tvirtino, kad bendradarbiavo su opozicionieriais A. G. bei I. A., pastarąjį pareiškėjas nuo 2005 metų iki 2019 metų rėmė finansiškai, nes jis padėdavo (duomenys neskelbtini). 2009 m. pareiškėjas kartu su A. G. dalyvavo protestuose prie ambasados (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad A. G. turėjo nesklandumų su (duomenys neskelbtini) ambasadoje (duomenys neskelbtini) dirbančia R. S., dėl to A. G. dabar yra kalėjime. Prieglobsčio prašytojas teigė taip pati turėjęs nemalonumų su R. S., kuri buvo jo kaimynė ir dirbo ambasadoje, todėl, pasak pareiškėjo, ji perdavė informaciją apie pareiškėją (duomenys neskelbtini) vyriausybei. Be to, prieglobsčio prašytojas turėjo ginčą su ambasadoje dirbusiu (duomenys neskelbtini) prezidento žentu, kuris buvo (duomenys neskelbtini) ambasados konsulas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. kovo mėnesį telefonu kalbėjosi su pareigūnu G. G. iš kovos su terorizmu ir organizuoto nusikalstamumu departamento, kuris pareiškėjui siūlė pasirašyti dokumentą, jog jis gailisi dėl savo neteisingo elgesio. Pasak pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) komiteto vadovas A. B. gali pateikti įrodymus, jog prieglobsčio prašytojui egzistuoja pavojus. Paklaustas apie brolį, pareiškėjas nurodė, kad jo brolis (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), jis šiuo metu išleistas iš kalėjimo, tačiau jam neleidžiama išvykti iš šalies, kartais jis kviečiamas į apklausas. Kitas brolis, (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes dažnai būdavo kviečiamas į apklausas.

40.8. Migracijos departamentas 2022 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 22S91439, kurį šioje byloje ginčija pareiškėjas, atsisakė suteikti jam prieglobstį, nesant naujų duomenų, paneigiančių ankstesnių Migracijos departamento sprendimų išvadas. Atsakovas nustatė, kad trečiojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas iš esmės nepateikė naujos, aktualios ir patikimos informacijos. Nors prieglobsčio prašytojas teikė naujus įrodymus ((duomenys neskelbtini) komiteto 2022 m. sausio 10 d rašą ir šaukimą), nurodė naujus opozicijos veikėjus, su kuriais jis tariamai bendravo, tačiau pateikti dokumentai nebuvo vertinti kaip patikimi įrodymai. Atsakovas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius, jog kilmės valstybėje, į kurią nuspręsta jį išsiųsti, jam gali grėsti egzekucija ar mirties bausmė. Surinktos kilmės valstybės informacijos pagrindu atsakovas darė išvadą, jog dauguma (duomenys neskelbtini) piliečių, sulaikytų (duomenys neskelbtini), išvengia perdavimo į kilmės valstybę, sulaikytieji naudojasi tarptautinės bei nacionalinės teisės nuostatų taikymu, kreipimaisis į EŽTT buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo išsiuntimo į kilmės šalį. Atsakovas pažymėjo, kad pagal surinktą informaciją, ekstradijuojami politiškai ar visuomeniškai aktyvūs asmenys, viešoje erdvėje kritikuojantys (duomenys neskelbtini) valdžią asmenys, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nepriklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kurių kaltinimai yra politiškai motyvuoti, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, Įstatymo 87 straipsnio 1–2 dalyse nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, taip pat papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

40.9. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas nepateikė naujų duomenų, paneigiančių ankstesnių Migracijos departamento sprendimų išvadas.

40.10. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas ir teismas nepagrįstai darė išvadą, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Teigia, kad jis yra (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimo narys, kuris dėl kritikos valdžios atžvilgiu yra persekiojamas bei įvardijamas kaip ekstremistas. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) jam gresia pavojus, patekęs į (duomenys neskelbtini) kalėjimą jis bus žiauriai kankinamas. Mano, kad nustatyti faktai ir aplinkybės pagrindžia tikimybę, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresia persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta, o Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

42. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

43. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 181 dalį paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas. Įstatymo 2 straipsnio 64 dalis nustato, kad galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Pažymėtina, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3027-556/2021).

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip naujas aplinkybes trečiame prieglobsčio prašyme nurodė opozicijos veikėjus (A. G. ir I. A.), su kurais jis tariamai bendravo, taip pat pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) komiteto 2022 m. sausio 10 d. raštą ir (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 12 d. šaukimą Nr. 477, adresuotą piliečiui K. I. A..

45. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo pateiktą trečiąjį prieglobsčio prašymą, pažymi, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindžia iš esmės tais pačiai motyvais kaip ir pirmąjį bei antrąjį prieglobsčio prašymus, t. y. dėl kilmės valstybėje jam gresiančio persekiojimo, susijusio su kaltinimais terorizmu ir santykiais su opozicija, taip pat baime būti grąžintam į (duomenys neskelbtini), nes, pasak pareiškėjo, jis iš (duomenys neskelbtini) gali būti išsiųstas atgal į (duomenys neskelbtini). Dėl šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių jau yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai, todėl teisėjų kolegija iš naujo nevertins pareiškėjo apeliaciniame skunde (žr. nutarties 26–27 p.) nurodytų teiginių, susijusių su kaltinimais terorizmu ir santykiais su (duomenys neskelbtini) opozicija (ABTĮ 16 str. 1 d.).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas naujas aplinkybes, sutinka su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, paneigiančių ankstesnių Migracijos departamento sprendimų išvadas. Pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą protestuose ir santykius su opozicijos veikėjais pagrįstai atmestas kaip nepatikimas įrodymas. Tyrimo metu atsakovas nerado informacijos nei apie pareiškėjo minimą A. G., nei apie 2009–2019 metų protestus prie ambasados (duomenys neskelbtini). Tyrimo duomenims, pareiškėjo minimas I. A. „(duomenys neskelbtini)“. Nors pareiškėjas teigė, jog I. A. buvo jo artimas draugas, nuo 2005 metų iki 2019 metų jis rėmė I. A. veiklą finansiškai (grynaisiais pinigais), dalyvavo kartu su juo protestuose, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų šiam faktui pagrįsti, tokių aplinkybių nenustatė ir Migracijos departamentas, todėl vien pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymų prieglobsčio suteikimo kontekste. Be to, kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad su I. A. susiję asmenys yra persekiojami. Abejonių kelia ir tai, kad pareiškėjas nei pirmojo, nei antrojo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nieko neužsiminė apie I. A., o tokias aplinkybes pateikė tik esant aktualiai informacijai apie I. A. sulaikymą ir deportaciją į (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pasakojo, jog aktyviai dalyvaudavo protestuose, opozicijos renginiuose užsienio valstybėse ((duomenys neskelbtini)), kas, pareiškėjo vertinimu, didina jo riziką būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) valstybės. Taigi nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pats pareiškėjas sąmoningai siekia sukurti aplinkybes, dėl kurių jam būtų suteiktas pabėgėlio statusas. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 4 dalies nuostatas, tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojas pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas.

47. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo kartu su trečiuoju prieglobsčio prašymu pateiktų įrodymų ((duomenys neskelbtini) komiteto 2022 m. sausio 10 d. raštą ir (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 12 d. šaukimą Nr. 477, adresuotą piliečiui K. I. A.), nei jie buvo įvertinti atsakovo ir pirmosios instancijos teismo. Pareiškėjo pateikti nauji įrodymai turi esminių trūkumų – šaukimas surašytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kalbomis ir šių šaukimų turinys skiriasi; (duomenys neskelbtini) kalba surašytame tekste yra nemažai gramatinių klaidų, nesuderinti linksniai, kai kuriuose žodžiuose raidės sukeistos vietomis, miesto pavadinimas įrašytas skirtingai; šaukime nėra nurodytas statusas, kuriuo asmuo kviečiamas, taip pat nėra nurodytas adresas, kuriuo asmuo turi atvykti, bei laikas, kada asmuo turi atvykti; šaukime nurodyta, kad šaukimas išduotas (duomenys neskelbtini), tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad bylomis, susijusiomis su terorizmu ir ekstremizmu, užsiima (duomenys neskelbtini); šaukimo autentiškumas negali būti patvirtintas, nes pareiškėjas nepateikė šaukimo originalo.

48. (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 10 d. rašto nuotrauka taip pat nelaikytina patikimu įrodymu, nes jau pirmojo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas buvo teikęs šio komiteto vadovo A. B. pasirašytus dokumentus, kurie buvo vertinti kritiškai. Pirmojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Migracijos departamentas vaizdo konferencijos būdu susisiekė su (duomenys neskelbtini) raštą pasirašiusiu asmeniu ir šios organizacijos vadovu A. B.. Pokalbio metu buvo klausinėjama apie prieglobsčio prašytojo politinį aktyvumą bei persekiojimą (duomenys neskelbtini), tačiau A. B. pokalbio metu rėmėsi bendra padėtimi valstybėje, negalėjo pateikti duomenų apie individualias prieglobsčio prašytojo persekiojimo aplinkybes, todėl šis raštas nebuvo laikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tariamą prieglobsčio prašytojo politinį aktyvumą. Atsižvelgiant į tai, jog trečiojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) rašte taip pat remiamasi bendro pobūdžio informacija, o nagrinėjant pareiškėjo prašymus suteikti prieglobstį jo tariamas politinis aktyvumas nebuvo patvirtintas, raštas taip pat nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tariamą prieglobsčio prašytojo politinį aktyvumą ir dėl to gresiantį įkalinimą.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė naujus įrodymus (b. l. 139–141), tačiau jie nėra išversti į lietuvių kalbą (ABTĮ 9 str.), be to, vieno iš pateiktų dokumentų kopija (nuotrauka) yra blogos kokybės, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų pateikimo būtinumo tirti apeliacinės instancijos teisme.

50. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo trečiojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikta informacija nesuponuoja skirtingų išvadų, negu buvo padarytos nagrinėjant pirmąjį ir antrąjį prašymus suteikti prieglobstį. Trečiojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas iš esmės nepateikė naujos, aktualios ir patikimos informacijos, o jo pateikti įrodymai, nurodyti nauji opozicijos veikėjai, su kuriais jis tariamai bendravo, nebuvo vertinti kaip patikimi įrodymai, be to, kai kurių aplinkybių patikimumo, pavyzdžiui, pareiškėjo nurodyto pokalbio su pareigūnu iš (duomenys neskelbtini) kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu departamento, atsakovas neturėjo galimybės patikrinti. Byloje nenuginčytais prejudiciniais faktais nustatyta, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl politinių įsitikinimų, yra grindžiama bendra kilmės valstybės situacija, tačiau ne individualiomis aplinkybėmis ir (ar) asmenine patirtimi, taip pat pareiškėjo baimė, jog (duomenys neskelbtini) jį galbūt perduos (duomenys neskelbtini), yra grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, todėl „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta ir pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų – jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Nenustatyta, kad pareiškėjas, grąžintas į vieną iš kilmės valstybių ((duomenys neskelbtini)), patirs realią grėsmę, atitinkančią Įstatymo 87 straipsnio 1 dalie 1–2 punktuose nustatytus kriterijus. Taip nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (ar) (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų (Įstatymo 87 str. 1 d. 3 p.).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo. Pažymėtina, kad pareiškėjas šio savo argumento plačiau nedetalizavo. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas kilmės šalies informaciją surinko iš įvairių šaltinių, pateikdamas nuorodas į šaltinių internetines nuorodas, duomenys apima laikotarpį nuo 2017 metų iki 2022 metų. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas tvirtino, kad duomenys neatitinka aktualumo ir naujumo kriterijaus, tačiau nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovo surinkta informaciją yra esmingai pasikeitusi. Teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

52. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

53. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

54. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius