2019-08-13 Nr. DBT-116-2-68-3-21023-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-58/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21023-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Dalios Višinskienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Vinco Versecko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos ieškinį atsakovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareikštu ieškiniu ieškovė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (toliau ir – LTPF) prašo: 1) panaikinti Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. KS-3784 ir įpareigoti išnagrinėti ginčą iš esmės. Teismui netenkinus pirmiau nurodyto reikalavimo, ieškovė prašo: 1) patenkinti ieškinį; 2) įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Policijos departamentas) vykdyti Nacionalinės kolektyvinės sutarties dėl pareiginės algos bazinio dydžio III skyriaus nuostatas dėl papildomų garantijų profesinės sąjungos nariams; 3) panaikinti neteisėtą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimą – 2019 m. vasario 20 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos raštą Nr. 5-S-1659 „Dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties“, kuriuo nustatyta, jog „Nacionalinė kolektyvinė sutartis negali būti taikoma statutiniams valstybės tarnautojams“; 4) skirti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kaip darbo teisės normas (Nacionalinės kolektyvinės sutarties dėl pareiginės algos bazinio dydžio III skyriaus nuostatas papildomų garantijų profesinės sąjungos nariams) pažeidusiai šaliai, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos naudai 3000 Eur baudą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 1 dalis, 217 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 2 dalis, 231 straipsnis).

Ieškinyje nurodoma, kad LTPF 2019 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau ir – Darbo ginčų komisija), prašant išnagrinėti kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės, susijusį su Policijos departamento priimtu sprendimu nevykdyti 2018 m. lapkričio 5 d. pasirašytos Naconalinės kolektyvinės sutarties dėl pareiginės algos bazinio dydžio III skyriaus nuostatų dėl papildomų garantijų LTPF nariams. Ieškovė 2019 m. birželio 28 d. gavo Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. KS-3784, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti ieškovės prašymą dėl kolektyvinio ginčo išnagrinėjimo, kaip nepriskiriamą Darbo ginčų komisijos kompetencijai.

Sprendime motyvuojama, kad ieškovė kreipėsi dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų nevykdymo LTPF nariams, kurie yra valstybės tarnautojai, keliamas ginčas yra tarnybinis ginčas, atitinkantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau ir – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Ieškovė nurodo nesutinkanti su tokia išvada ir nurodytu Darbo ginčų komisijos sprendimu. Ieškinyje nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 5 d. buvo pasirašyta Nacionalinė kolektyvinė sutartis dėl pareiginės algos bazinio dydžio, kurios viena iš šalių yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau ir – LPSK), o šios sutarties III skyriuje numatytos papildomos garantijos profesinės sąjungos nariams.

Ieškovė LTPF yra LPSK narė, todėl nurodytos sutarties nuostatos yra taikomos LTPF nariams, kurie jais tapo iki 2018 m. lapkričio 5 d. Šiuo metu LTPF nariais yra pavieniai fiziniai asmenys, tarnaujantys vidaus tarnybos sistemoje (Policijos departamente ir kitose policijos įstaigose), dirbantys valstybės tarnyboje, bei dirbantys pagal darbo sutartis minėtose įstaigose ir kitose biudžetinėse įstaigose, o taip pat juridiniai asmenys. Ieškovė nurodo nesutinkanti su ginčijamame 2019 m. vasario 20 d. Policijos departamento rašte Nr. 5-S-1659 nurodyta pozicija, jog Nacionalinė kolektyvinė sutartis negali būti taikoma statutiniams valstybės tarnautojams.

Tai, jog minėta sutartis taikoma visiems LTPF nariams (tarp kurių yra ir statutiniai valstybės tarnautojai), be kita ko, patvirtina Ministro Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. pavedimas Nr. S-268, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. vasario 4 d. raštas Nr. 1D-662 „Dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymo“. Ieškovė LTPF, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsniu, 2019 m. vasario 25 d. raštu Nr. 4-095 „Dėl neteisėtų veiksmų“, kreipėsi į Ministrą Pirmininką su prašymu imtis priemonių, kad būtų atšauktas neteisėtas Policijos departamento sprendimas, išdėstytas 2019 m. vasario 20 d. rašte Nr. 5-S-1659 „Dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties“, taip pat apie šį prašymą informavo Vidaus reikalų ministeriją.

Ministro Pirmininko 2019 m. kovo 4 d. pavedimu Nr. S-692 Vidaus reikalų ministerijai buvo pavesta išnagrinėti nurodytą LTPF kreipimąsi, apie sprendimus informuoti LTPF ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją, o prireikus parengti ir pateikti tikslintinų teisės aktų projektus. Vidaus reikalų ministerija, vykdydama šį pavedimą, 2019 m. balandžio 3 d. rašte Nr. 1D-1807 „Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos neteisėtų veiksmų“ nurodė, kad Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų taikymas LTPF nariams (statutiniams valstybės tarnautojams) be Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų pakeitimo, yra neįmanomas.

Ieškovė, su tuo nesutikdama, 2019 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 4-122 „Dėl neteisėtų veiksmų“ dar kartą kreipėsi į Ministrą Pirmininką, be kita ko, pabrėžiant, kad minėtas Vidaus reikalų ministerijos atsakymas pagal savo pobūdį yra formalus, pateiktas neieškant sprendimo dėl susiklosčiusios situacijos. Be to, taip paneigiama socialinio dialogo esmė ir jo vystymas. Ieškovės teigimu, Nacionalinė kolektyvinė sutartis, kaip vienas iš darbo teisės šaltinių, turi būti vykdoma, ir jos nuostatos turi būti taikomos visiems LTPF nariams (tarp jų, ir statutiniams valstybės tarnautojams).

Vidaus tarnybos statute draudimo taikyti ar jau sudarytos sutarties, ar apskritai bet kokios nacionalinės (tarpšakinės) kolektyvinės sutarties nuostatų, statutiniams valstybės tarnautojams (profesinių sąjungų (taigi, ir LTPF) nariamas), nėra (Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 193 straipsnio 3 dalis). LTPF poziciją dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų taikymo visiems LTPF nariams (tarp jų, ir statutiniams valstybės tarnautojams), nepriklausomai nuo to, ar bus pakeistos Vidaus tarnybos statuto nuostatos, palaiko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Ieškovės teigimu, kitos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities centrinės statutinės įstaigos (tokios, kaip Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir kt.), priešingai, nei Policijos departamentas, LTPF nariams (statutiniams valstybės tarnautojams) taiko Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatas. Policijos departamento veiksmai prieštarauja Darbo kodekso nuostatoms, pažeidžia LTPF narių, profesinių sąjungų narių, teises ir teisėtus interesus dėl galimybės gauti papildomas socialines garantijas, numatytas Nacionalinės kolektyvinės sutarties III skyriuje.

LPSK 2019 m. birželio 3 d. raštu Nr. 56 „Dėl 2018 m. lapkričio 5 d. Nacionalinės kolektyvinės sutarties dėl pareiginės algos bazinio dydžio nuostatų įgyvendinimo“ kreipėsi į Ministrą Pirmininką, prašant išspręsti susidariusią problemą. Kaip nurodoma ieškinyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2019 m. birželio 5 d. pavedimu Nr. S-1953, Vyriausybė pakartotinai išreiškė poziciją, kad Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatos LTPF nariams (statutiniams valstybės tarnautojams) privalo būti taikomos, ir įpareigojo Policijos departamentą paspartinti minėtos sutarties nuostatų įgyvendinimą.

Tačiau, kaip pažymi ieškovė, kilęs ginčas iki šiol nėra išspręstas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nutartyje pažymi, kad pagal LTPF įstatus, LTPF yra Profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta savanoriška, savarankiška ir savaveiksmė organizacija, atstovaujanti ir ginanti Lietuvos vidaus reikalų sistemoje dirbančių ir dirbusių asmenų, kitose teisėsaugos institucijose, biudžetinėse įstaigose dirbančių asmenų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus. Federacija yra socialinis partneris – darbuotojų atstovas. Kaip pažymi teismas, keliamas ginčas yra dėl valstybės tarnautojų, pareigūnų grupės; Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų taikymo statutiniams valstybės tarnautojams. Darbo ginčų komisija 2019 m. birželio 19 d. sprendime, kuriuo atsisakė priimti nagrinėjimui ieškovės prašymą, nurodė, kad negali būti plečiama Darbo ginčų komisijos kompetencija pagal Darbo kodekso nuostatas, ir Komisija negali nagrinėti nei individualių, nei kolektyvinių tarnybinių ginčų. Tuo tarpu, ieškinyje LTPF nurodo, jog tai yra darbo ginčas, nes yra dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties dėl pareiginės algos bazinio dydžio nuostatų dėl papildomų garantijų taikymo LTPF nariams. Pareikštu ieškiniu, be kita ko, yra prašoma panaikinti kaip neteisėtą Policijos departamento sprendimą, nustatantį, kad minėta sutartis negali būti taikoma statutiniams valstybės tarnautojams. Teismui išanalizavus Darbo ginčų komisijos sprendimo išvadas, ieškovo ieškinyje keliamus reikalavimus ir jų faktinį bei teisinį pagrindą, kilo abejonės dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalys).

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal LTPF įstatų 1.1. punktą, LTPF yra Profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta savanoriška, savarankiška ir savaveiksmė organizacija, atstovaujanti ir ginanti Lietuvos vidaus reikalų sistemoje dirbančių ir dirbusių asmenų, kitose teisėsaugos institucijose, biudžetinėse įstaigose dirbančių asmenų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus; federacija yra socialinis partneris – darbuotojų atstovas. Pagal minėtų įstatų 3.1. punktą, federacijos nariais gali būti vidaus reikalų sistemoje, kitose teisėsaugos institucijose, biudžetinėse įstaigose veikiančios profesinės sąjungos, jų junginiai bei fiziniai asmenys, dirbantys ar dirbę minėtose institucijose ir įstaigose, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ir pažiūrų, pripažįstantys šiuos įstatus. Nacionalinės kolektyvinės sutarties dėl pareiginės algos bazinio dydžio 1.4. punkte įtvirtinta, kad profesinės sąjungos nariai – sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų organizacijų ir jų struktūrinių padalinių nariai, kurie jais tapo iki sutarties pasirašymo.

Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį, administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas; prie administracinių ginčų, be kita ko, priskiriami ir tarnybiniai ginčai. Tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo (ABTĮ 2 straipsnio 3 dalis). Administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vidaus tarnybos statuto 1 straipsnyje įtvirtinta, kad Vidaus tarnybos statutas nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos statutinėse įstaigose ypatumus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų priėmimo į pareigas statutinėse įstaigose ypatumus. Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 1 dalį, individualus tarnybinis ginčas – vidaus tarnybos sistemos pareigūno nesutarimas su statutine įstaiga dėl šiame statute, kituose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Pareigūnai įstatymų ir šio statuto nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti (Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 1 dalis). Pagal Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 2 dalį, pareigūnų tarnybos santykiai reglamentuoti šiame statute. Kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos specialios su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusios pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančios normos. Vidaus tarnybos statute, be kita ko, reglamentuojamas pareigūnų darbo laikas ir atostogos, pareigūnų darbo užmokestis ir kitos išmokos. Vidaus tarnybos statutas yra viešosios teisės aktas; ginčai, susiję su statute įtvirtintų teisės normų aiškinimu ir taikymu, priskirtini administracinių teismų kompetencijai.

Pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašoma įpareigoti atsakovą Policijos departamentą vykdyti Nacionalinės kolektyvinės sutarties dėl pareiginės algos bazinio dydžio III skyriaus nuostatas dėl papildomų garantijų profesinės sąjungos nariams; panaikinti neteisėtą Policijos departamento sprendimą – 2019 m. vasario 20 d. Policijos departamento raštą Nr. 5-S-1659 „Dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties“, kuriuo nustatyta, jog „Nacionalinė kolektyvinė sutartis negali būti taikoma statutiniams valstybės tarnautojams“. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, prie jo pridėtų dokumentų turinio, keliamo ginčo esmė – Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų taikymas LTPF nariams, šios sutarties santykis su Vidaus tarnybos statute įtvirtintomis nuostatomis. Nors keliamas ginčas nėra individualus tarnybinis ginčas (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 2 straipsnio 3 dalis), tačiau tai, jog ieškinį reiškia LTPF, gindama atitinkamos profesinės sąjungos narių teises ir teisėtus interesus, nereiškia, kad dėl to keliamas ginčas tampa darbo ginču, priskirtinu bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnis).

Pažymėtina, jog tai, kad kolektyvinės sutartys, kaip vienas iš darbo teisės šaltinių yra nurodytos Darbo kodekso 3 straipsnio 1 dalyje, taip pat tai, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 3 dalį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti įstatymai pareigūnams taikomi tiek, kiek jų tarnybos santykiai ir socialinės garantijos nereglamentuoti šiame įstatyme, kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, taip pat nereiškia, kad keliamas ginčas dėl to laikytinas darbo ginču, nagrinėtinu bendrosios kompetencijos teisme (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės keliamas ginčas atsakovui Policijos departamentui yra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje ir nagrinėtinas ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovės Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos ieškinį atsakovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Dalia Višinskienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vincas Verseckas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas