2025-06-05 Nr. AB-9936-4-50-3-00027-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2081-525/2025

Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00027-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B. (A. B.), jo atstovei advokatei S. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

vertėju R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. B. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2025 m. liepos 11 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras paaiškino, kad 2025 m. balandžio 3 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išsiųsti Užsienietį, nuo išsiuntimo dienos 1 metams uždrausti atvykti į Lietuvą ir įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą. Sprendimu dėl Užsieniečio sulaikymo iki 48 valandų Užsienietis buvo sulaikytas 2025 m. balandžio 11 d. 15.10 val. kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje ir tą pačią dieną perduotas Centrui.

3. Centras pažymėjo, kad pagal Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenis (toliau – MIGRIS) nenustatyta, jog Užsieniečiui buvo išduota viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. MIGRIS taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis turėtų kitą dokumentą, suteikiantį jam teisę būti ar gyventi šalyje, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikytinas neteisėtu. Nėra duomenų, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje sukūrė šeimą. Migracijos departamentas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu leido Užsieniečiui gyventi pasirinktu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Užsienietis socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika neturi (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad jis dirba), taip pat jis neturi teisinio pagrindo, kad galėtų dirbti Lietuvoje ir save išlaikyti bei neturi deklaruotų lėšų pragyventi. Užsienietis, nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat, nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Patikrinus Šengeno informacinę sistemą sutapimų negauta. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje Užsieniečiui pradėtą ikiteisminį tyrimą ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Administracinių nusižengimų registre yra įrašai apie Užsieniečio padarytus nusižengimus, įrašų apie baudų sumokėjimą nėra.

4. Centras akcentavo, kad Užsieniečio vengimas tinkamai vykdyti kompetentingų institucijų teisėtus įpareigojimus (atvykti nustatytu laiku, susisiekti su Migracijos departamento darbuotojais), slėpimasis nuo VSAT prie LR VRM pareigūnų (patikrinimo metu Užsienietis durų neatidarė pareigūnams) nepateikiant elgesį pateisinančių priežasčių, vertintinas, kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis Užsieniečio teisinės padėties klausimus.

5. Centras atkreipė dėmesį į tai, kad Užsienietis nesiekė įteisinti savo buvimo Lietuvos Respublikoje, vilkino prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Priėmus Migracijos departamentui sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, neskundė priimto sprendimo ir nesiekė išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, nors buvo supažindintas su esama padėtimi, bet ir toliau tęsė neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo sukeldamas neteisėtos migracijos grėsmę. Užsienietis teikė prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne įstatymų laikymuisi. Užsienietis nesilaiko ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, kadangi padarė administracinius pažeidimus už kuriuos numatytos baudos, tačiau jų nesumokėjo, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, taip pat pažeidė darbo teisę. Užsienietis Lietuvos valstybei nėra pateikęs ir veiklos ataskaitų. Savo tokiais veiksmais Užsienietis trikdo nusistovėjusią viešąją tvarką, todėl kol bus vykdoma jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra yra būtina Užsienietį sulaikyti, priešingu atveju nebus galimybės įvykdyti jo atžvilgiu išsiuntimo sprendimo.

II. 6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2025 m. balandžio 13 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies – pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą, nustatant šios priemonės terminą iki 2025 m. liepos 11 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

7. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (113 str. 1 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas ir šiuo metu jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.

8. Teismas, atsižvelgęs į Užsieniečio sulaikymo aplinkybes (Užsienietis savanoriškai atvyko į Migracijos departamentą), esant nustatytai Užsieniečio tapatybei, įvertinęs aplinkybę, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nesant duomenų apie jo grėsmę valstybės saugumui, o grėsmei iš Užsieniečio pusės į viešąją tvarką esant santykinai nedidelei, esant neįsiteisėjusiam 2025 m. balandžio 3 d. Migracijos departamento sprendimui išsiųsti Užsienietį, nusprendė netaikyti Įstatymo 114 straipsnyje numatytos griežčiausios priemonės – Užsieniečio sulaikymo.

9. Atsižvelgęs į Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas trims mėnesiams taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – teikimą atmesti. Užsienietis taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, kurioje nurodyti VSAT pareigūnų padaryti žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai ir išsiųsti šią nutartį VSAT vadovui.

11. Užsienietis nurodo, kad jis negalėjo būti sulaikytas, nes dėl negrąžinimo principo (Įstatymo 130 str.) jis negalėjo būti išsiųstas iš Lietuvos. Migracijos departamentas turi pakankamai informacijos apie pareiškėjo individualią situaciją, aiškiai rodančią poreikį taikyti negrąžinimo principą. Visiškai akivaizdu, kad Užsienietis priklauso sistemingai persekiojamai asmenų grupei ((duomenys neskelbtini) opozicijos aktyvistas), nes informacija apie (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) opozicijos atstovai yra persekiojami ir baudžiami.

12. Užsienietis teigia, kad aplinkybė, jog Migracijos departamentas pažeidė Užsieniečio teises ir neišdavė leidimo laikinai gyventi kaip asmeniui, kuriam netaikomas išsiuntimas, nesudaro pagrindo ir toliau pažeidinėti Užsieniečio teises.

13. Užsienietis pabrėžia, kad jokie jo veiksmai neparodo, kad jis bandė trukdyti priimti sprendimą dėl jo išsiuntimo ar šį sprendimą įgyvendinti.

14. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Centras pažymi, kad 2025 m. gegužės 9 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą, kuriuo nustatė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą Lietuvos valdžios institucijoms iki 2025 m. birželio 9 d. Užsieniečio neišsiųsti iš šalies.

16. Centras nurodo, kad, atsižvelgus į Užsieniečio byloje esančias faktines bei elgesį charakterizuojančias aplinkybes manome, kad Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra tikslinga, būtina ir proporcinga Įstatymu siekiamiems tikslams.

17. Centras laikosi pozicijos, kad, nustačius Užsieniečiui sulaikymo pagrindus, VSAT su teikimu nustatytais terminais sulaikyti Užsienietį ilgiau negu 48 val. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, sulaikymo pagrindus nustatė ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, todėl sprendimas sulaikyti Užsienietį iki 48 val. yra teisėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Centro teikimas bei taikyta Užsieniečiui alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas kiekvieną antradienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Centro atstovui apie savo buvimo vietą nustatant šios priemonės terminą iki 2025 m. liepos 11 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teisėtumas ir pagrįstumas.

19. Užsienietis laikosi pozicijos, kad sulaikymo pagrindų nėra, nes Užsieniečiui taikomas negrąžinimo principas, todėl teikimą būtina atmesti.

20. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pirmiausiai pažymi, kad asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietis Lietuvoje yra neteisėtai. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalį užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.).

22. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

23. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą (5 p.).

24. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su teikime nurodytais argumentais, kad Užsienietis vengimas tinkamai vykdyti kompetentingų institucijų teisėtus įpareigojimus (atvykti nustatytu laiku, susisiekti su Migracijos departamento darbuotojais), slėpimasis nuo VSAT prie LR VRM pareigūnų (patikrinimo metu užsienietis durų neatidarė pareigūnams) nepateikiant elgesį pateisinančių priežasčių, galėtų būti vertintinas kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis užsieniečio teisinės padėties klausimus. Papildomai pažymėtina, kad, priėmus Migracijos departamentui sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, Užsienietis neskundė priimto sprendimo ir nesiekė išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, nors buvo supažindintas su esama padėtimi, bet ir toliau tęsė neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo suimamas neteisėtos migracijos grėsmę.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistavo Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, pagrįstai nesulaikė Užsieniečio ir paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri yra proporcinga siekiant užtikrint Įstatyme numatytus tikslus.

26. Pasisakydama dėl Užsieniečio prašymo priimti atskirąją nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Užsienietis minėtą prašymą grindžia iš esmės tuo, kad jis buvo nepagrįstai sulaikytas iki 48 val. VSAT pareigūnų. Byloje nustatyta, kad Užsienietis šių VSAT veiksmų įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neskundė, t. y. byloje nėra duomenų, kad VSAT veikė neteisėtai, todėl teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribose, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią procesinę normą. Pareiškėjo prašyme išsakyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl teisėjų kolegija atmeta Užsieniečio apeliacinį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius