2021-11-17 Nr. AB-24308-4-39-3-00219-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4183-442/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00219-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

sekretoriaujant L. V.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu S. I. (S. I.) prisistatančiam asmeniui,

jo atstovui advokatui P. K.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei A. L. K.,

vertėjaujant A. Z. ir S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą (duomenys neskelbtini) piliečiu S. I. (S. I.) prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu S. I. (S. I.) prisistatančio asmens sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, kuriame prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu S. I. (S. I.) prisistatančiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis) taikomo sulaikymo terminą Centre iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Pareiškėjas teikime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2021 m. birželio 11 d. apie 07.50 val. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką pėsčiomis, neteisėtai atėjo 32 (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatantys asmenys. Tarp jų buvo Užsienietis, su savimi jis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Aiškinantis minėto Užsieniečio teisinę padėtį buvo nustatyta, kad apklausos metu jis pakeitė savo asmens duomenis ir prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu S. I. (buvo prisistatęs kaip S. N., S. M.). Apklausos metu paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) vyko su kitais asmenimis, vykimo maršruto nežino, nežinojo, kad atvyko į Lietuvos Respubliką, taip pat nenurodė, koks buvo jo kelionės tikslas. 2021 m. birželio 30 d. buvo gautas raštas iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl nuomonės pateikimo Užsieniečio atžvilgiu. Šiame rašte buvo nurodyta, kad prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. liepos 5 d. Užsienietis Centro pareigūno sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. spalio 5 d. Užsienietis nesutiko su sprendimu ir apskundė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi skundą atmetė.

4. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, apklausos metu pakeitė savo asmens duomenis, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigų bei nepaisyti teisės aktų, ir tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Užsieniečiui piktybiškai nesilaikant Lietuvos įstatymų ir tvarkos, mano, kad Departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas yra įmanomas tik jį sulaikius.

5. Užsienietis paaiškino, kad nesutinka su teikimu, kadangi galėtų išsinuomoti butą ir jame gyventi. Užsieniečio atstovė prašė teikimo netenkinti, kadangi Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jam turėtų būti sudaryta galimybė judėti apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Jam galima taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. spalio 5 d. sprendimu teikimą patenkino ir paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta sulaikyti Užsienietį Centre ir nustatyti sulaikymo terminą iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

7. Teismas nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas. 2021 m. liepos 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau nei bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

8. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, jo atvykimo tikslas nėra aiškus, Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, nors Lietuvos teritorijoje jis yra nuo 2021 m. birželio 11 d., taigi būtų pagrįsta teigti, kad dėl jo tapatybės nustatymo Užsienietis su Lietuvos kompetentingomis institucijomis nebendradarbiauja, be to, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl yra pagrindas pratęsti sulaikymo terminą Centre iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimą ir pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, Užsienietis nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

11. Apeliantas nurodo, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

12. Cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Užsienietis pabrėžia, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Vien tai, kad apelianto asmens tapatybė nėra patvirtinta originaliais dokumentais negali būti formaliu pagrindu taikyti pačią griežčiausią jo judėjimo ribojimo priemonę. Sulaikymas iš esmės prilygsta suėmimui, kadangi asmens judėjimas suvaržytas maksimaliai.

13. Užsieniečio nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės ir nenagrinėjo jos taikymo galimybės, nors kaskart svarbu spręsti, ar tikslo neįmanoma pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, kaip antai – taikant alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas neišnaudojo visų galimybių, kad būtų kuo mažiau varžoma prieglobsčio prašytojo, pažeidžiamo asmens judėjimo laisvė. Teismas turėjo spręsti, kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas. Pareiškėjas būdamas Lietuvoje nėra padaręs apgyvendinimo vietos tvarkos pažeidimų. Jis nebandė bėgti iš Lietuvos Respublikos, slėptis, bendradarbiavo su institucijomis ir dalyvavo visose jo statuso nustatymo procedūrose.

14. Anot Užsieniečio, sulaikymo taikymas yra per griežta, neproporcinga ir neteisinga apelianto laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietis neturėjo tyčios pažeisti apgyvendinimo ir išvykimo tvarką ir supranta, kad netinkamai pasielgė, dėl to gailisi. Užsienietis yra nusipelnęs teismo pasitikėjimo, jo vienkartinis bandymas išvykti buvo atsitiktinis, kitokių pažeidimų jis nėra padaręs. Apeliantas suprato savo elgesį ir neketina jo kartoti. Jo tikslas yra gauti prieglobstį.

15. Užsienietis nurodo, kad, atsižvelgiant į teismo keliamus siekius, laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam apsipirkti būtiniausių reikmenų ir pasivaikščioti. Užsienietis ketintų likti Lietuvoje, jei jam būtų suteiktas prieglobstis. Pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę jo judėjimo ribojimas būtų teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis apelianto, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų tiek VSAT, Departamento, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Užsieniečio teigimu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės bei neišnaudojo visų galimybių, kad būtų kuo mažiau varžoma Užsieniečio judėjimo laisvė. Teismas nurodė, kodėl netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės: Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, apklausos metu nurodė neteisingus savo asmens duomenis, kuriuos vėliau pakeitė, o tai rodo kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo, pareigų bei nepaisyti teisės aktų. Tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.

18. Pareiškėjo nuomone, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Pareiškėjo teigimu, Departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas yra įmanomas tik jį sulaikius. Visa Centro teritorija nėra stebima ir saugoma, kadangi nėra nei tokio poreikio, nei galimybės (teritorija yra pakankamai didelė), judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos teritorijos ribose, o sulaikyti užsieniečiai – tik saugomo ir prižiūrimo sulaikytų užsieniečių bendrabučio teritorijos ribose. Todėl tuo atveju, jeigu Užsieniečiui bus pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre, liks didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Centro ir nevykdys teismo sprendimo.

19. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo užsieniečiui skirti nei vienos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi yra pagrindas manyti, jog Užsienietis, siekdamas išvengti galimojo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, t. y. užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimų su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Ir skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti tikslo – išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus.

20. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos minimalios normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – toliau ir Direktyva 2013/33/ES), 7 straipsnio 4 punktą, kuriame numatyta, kad esant poreikiui, dėl teisinių ar viešosios tvarkos priežasčių, valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka gali neišleisti prieglobsčio prašytojo už tam tikros vietovės ribų. Apelianto atžvilgiu yra taikomas judėjimo laisvės apribojimas atsižvelgiant į Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 8 straipsnyje numatytas sąlygas, t. y. jis sulaikytas ne vien dėl to, kad pateikė tarptautinės apsaugos prašymą pagal 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, o įvertinus šį atvejį individualiai, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų tokio sulaikymo pobūdžio ir tikslo atžvilgiu. Taip pat, Užsieniečiui yra suteiktos visos garantijos į teisminę gynybą nacionaliniame teisme. Taigi, pareiškėjas mano, kad teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimo, kuriuo Centro teikimas buvo patenkintas ir paliktas galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimas sulaikyti Užsienietį Centre ir nustatytas sulaikymo terminas iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

22. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad Užsieniečio tapatybė yra nenustatyta, jis nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti sulaikymo pagrindai.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

24. Vertinant, ar šiuo atveju yra pagrindas Užsieniečiui vietoj sulaikymo taikyti jo nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, pažymėtina, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

25. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra išvardintos alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, jog Užsienietis būtų ketinęs pabėgti iš Centro teritorijos ar pažeidęs Centro vidaus tvarkos taisykles, todėl nėra pagrindo teigti, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ir nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Taip pat, Centras turėjo pakankamai laiko nustatyti ir patikrinti Užsieniečio tapatybę, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsieniečiui galima taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pažymėtina, kad Užsienietis apeliaciniame skunde prašo apgyvendinti jį Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Įstatymo tikslai bus geriau pasiekti paskiriant Užsieniečiui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinant Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu S. I. (S. I.) prisistatančio asmens apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimą.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) piliečiu S. I. (S. I.) prisistatantį asmenį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys