314ac9a4-384e-4e06-9a06-7d3df355758b · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinio teisÄs pažeidimo byla Nr. ATP-554-255/2014Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00362-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 45.4.; 45.4.5.; 79.1; (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. liepos 30 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja Regina BertaÅ¡ienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens E. M. apeliacinį skundÄ dÄl TauragÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio teisÄs pažeidimo byloje, ir n u s t a t Ä:
Legislator headnote
AI generated314ac9a4-384e-4e06-9a06-7d3df355758b · KlaipÄdos apygardos teismas: TaÄiau juk tokių duomenų pateikimas apie stabdymÄ , persekiojimÄ veikiant Å¡vyturÄliams, garsinei signalizacijai, durelių atidarymui, variklio veikimui, automobilio greiÄio parodymams bÅ«tų iÅ¡sklaidÄs visas abejones ir ginÄus. Apeliantas tai traktuoja kaip galimai tyÄinį vengimÄ pateikti teismui visus bÅ«tinus ir galimus įrodymus, nes taip bÅ«tų paneigta pareigÅ«nų versija ir patvirtinti apelianto įrodymai, nes stabdymo ir vijimosi faktų paprasÄiausiai nebuvo. Mano, kad tokie žingsniai buvo daromi galimai specialiai siekiant pateisinti savo veiksmus, neteikti duomenų, kurie jiems yra galimai nenaudingi ir taip neteisÄtai apkaltinti apeliantÄ .
Full text
Administracinio teisÄs pažeidimo byla Nr. ATP-554-255/2014Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00362-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 45.4.; 45.4.5.; 79.1; (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. liepos 30 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja Regina BertaÅ¡ienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens E. M. apeliacinį skundÄ dÄl TauragÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio teisÄs pažeidimo byloje, ir n u s t a t Ä:
E. M. nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 2 d., apie 18 val. 52 min., Ožnugarių kaimo ribose, TauragÄs r. sav., E. M., kai atimta teisÄ vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį âVW Passatâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ E. M. vardu, neatlikta techninÄ apžiÅ«ra, nevykdÄ teisÄtų, akivaizdžiai iÅ¡reikÅ¡tų, uniformuotų policijos pareigÅ«nų A. Ä. ir Å . P. reikalavimų sustabdyti transporto priemonÄ, bÅ«ti patikrintam dÄl neblaivumo, kai 2010 m. spalio 14 d., buvo paskirta administracinÄ nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso (toliau â ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , tuo pažeidÄ KET 14, 18, 17, 238 punktų reikalavimus ir padarÄ administracinÄs teisÄs pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje. Be to jis, nubaustas ir už tai, kad 2014 m. kovo 2 d., apie 18 val. 52 min., Ožnugarių kaimo ribose, TauragÄs r. sav., nepaklusÄs teisÄtam policijos reikalavimui sustabdyti transporto priemonÄ, t. y. padarÄs administracinÄs teisÄs pažeidimÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, atsisakÄ vykdyti teisÄtus policijos pareigÅ«nų A.
Ä. ir Å . P. reikalavimus grÄ Å¾inti automobilio âVW Passatâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius, patikrinti neblaivumÄ , sÄsti į tarnybinį automobilį bei pabÄgo vengdamas sulaikymo, tuo padarÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.TauragÄs rajono apylinkÄs teismas 2014 m. birželio 11 d. nutarimu pripažinti E. M. kaltu ir jam paskyrÄ nuobaudas: už pažeidimÄ pagal ATPK 130² straipsnį - 30 parų administracinį areÅ¡tÄ su transporto priemonÄs konfiskavimu, už pažeidimÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 20 parų administracinį areÅ¡tÄ su transporto priemonÄs konfiskavimu, už pažeidimÄ pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį - 120 Lt baudÄ , už pažeidimÄ pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį- 400 Lt baudÄ .
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrÄ subendrintÄ nuobaudÄ - 30 (trisdeÅ¡imties) parų administracinį areÅ¡tÄ . Konfiskavo automobilį âVW Passatâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ E. M. vardu, VIN kodas VWZZZ3BZ5P053064, paimtÄ 2014 m. kovo 2 d. transporto priemonÄs paÄmimo aktu. Apeliaciniu skundu E. M. praÅ¡o panaikinti TauragÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimÄ ir administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ jam nutraukti.
Skunde nurodo, kad nesutinka su 2014 m. birželio 11 d. TauragÄs rajono apylinkÄs teismo nutarimu, nes tÄ vakarÄ automobilio nevairavo ir nuo policijos nebÄgo, teismas priÄmÄ Å¡Ä¯ sprendimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai, neiÅ¡siaiÅ¡kinÄs visų įvykio aplinkybių, nors privalÄjo bÅ«ti aktyvus, neapklausÄs visų galimų liudytojų (A. R., prokuroro, suraÅ¡iusio nutarimÄ ), pasikliaudamas vien policininkų parodymais, nekreipdamas dÄmesio į apelianto ir kitų įvykyje dalyvavusių liudytojų nurodytas aplinkybes.
Teigia, kad jis niekaip negali prisipažinti to, ko tikrai nepadarÄ ir už tai yra skaudžiai nubaustas. Yra įsitikinÄs, kad TauragÄs rajono apylinkÄs teismo nutarimas yra neteisÄtas, neteisingas ir nepagrįstas, nesurinkti visi galimi įrodymai, neteisingai įvertinti surinkti įrodymai, neatsižvelgta į padaryto teisÄs pažeidimo pobÅ«dį, kitas faktines aplinkybes. Teismas, skirdamas nuobaudÄ , iÅ¡skirtinai vadovavosi tik dviejų pareigÅ«nų parodymais, kurie yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, neatitinkantys realybÄs. Teismas nevertimo daug parodymų ir faktų, kurie buvo iÅ¡dÄstyti posÄdžių metu ir turi esminÄ reikÅ¡mÄ Å¡ios bylos baigÄiai.
TodÄl 2014 m. birželio 11 d. TauragÄs rajono apylinkÄs teismo nutarimas turi bÅ«ti naikintinas.Apeliantas nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus ir visiÅ¡kai netyrÄ ir nepasisakÄ dÄl paties esminio fakto Å¡ioje administracinio teisÄs pažeidimo byloje - paties stabdymo fiksavimo fakto. SistemiÅ¡kai vertinant administracinÄs teisÄs normas akivaizdu, kad siekiant asmenį patraukti administracinÄn atsakomybÄn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bÅ«tina nustatyti asmenį, susijusį su nepaklusimu reikalavimui sustabdyti transporto priemonÄ, taip pat turi bÅ«ti įrodyta ir to asmens kaltÄ.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad kaltu dÄl administracinio teisÄs pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltÄs įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisÄs pažeidimas galÄjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinÄ nuobaudÄ . Asmens kaltÄ gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonÄs, kad traukiamas atsakomybÄn asmuo padarÄ veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.
Administracinių teisÄs pažeidimų bylose patrauktojo administracinÄn atsakomybÄn asmens kaltÄ turi įrodyti administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsÄjo 22 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. N62-990/2006; 2010 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. N63-781/2010; 2012 m. spalio 5 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. N-251-1202/2012).
Be to, remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinÄjanÄiam administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ , yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti bylos aplinkybes. PažymÄtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužÄs 28 d. nutarime taip pat yra konstatavÄs, jog administracinių teisÄs pažeidimų bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip âpasyvusâ bylų proceso stebÄtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Analizuojant jam inkriminuojamų pažeidimų ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 1302 straipsnį aplinkybes akivaizdu, kad teismas vadovavosi vien pareigÅ«nų parodymais, kitų parodymų, įrodanÄių jo kaltÄ nesurinkta, o pateiktais nesivadovauta. Teisme pareigÅ«nai teigÄ, kad stabdÄ jo automobilį, taÄiau nei jis, nei automobilį vairavusi liudytoja G. L. to fakto nematÄ, nors jie Å¡abloniÅ¡kai nupieÅ¡Ä stabdymo procesÄ . VÄlgi nÄra jokių duomenų, kad jie tinkamai vykdÄ Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijų reikalavimus, t. y. nestojus automobiliui pareigÅ«nai privalÄjo praneÅ¡ti į budÄtojų dalį.
Tokių faktų byloje nÄra pateikta, manyÄiau, kad taip ir nebuvo padaryta. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, TauragÄs AVPK tik iÅ¡ antro karto jo atstovui pareikalavus pateikÄ teismui nepilnÄ to vakaro ir nurodyto laiko policijos automobilio vieningos pajÄgų valdymo sistemos duomenų versijÄ , iÅ¡ pradžių pateikdami teismui pirmojo tÄ vakarÄ sustabdymo informacijÄ . Kaip teisme pripažino TauragÄs AVPK atstovas, tie duomenys yra skirti tik vidiniam (tarnybiniam) naudojimui ir pilnos iÅ¡klotinÄs nepateikÄ, teismas to padaryti nepareikalavo.
TaÄiau juk tokių duomenų pateikimas apie stabdymÄ , persekiojimÄ veikiant Å¡vyturÄliams, garsinei signalizacijai, durelių atidarymui, variklio veikimui, automobilio greiÄio parodymams bÅ«tų iÅ¡sklaidÄs visas abejones ir ginÄus. Apeliantas tai traktuoja kaip galimai tyÄinį vengimÄ pateikti teismui visus bÅ«tinus ir galimus įrodymus, nes taip bÅ«tų paneigta pareigÅ«nų versija ir patvirtinti apelianto įrodymai, nes stabdymo ir vijimosi faktų paprasÄiausiai nebuvo. Mano, kad tokie žingsniai buvo daromi galimai specialiai siekiant pateisinti savo veiksmus, neteikti duomenų, kurie jiems yra galimai nenaudingi ir taip neteisÄtai apkaltinti apeliantÄ .
Bylos medžiagoje yra pateiktas KlaipÄdos apygardos prokuratÅ«ros TauragÄs apylinkÄs prokuratÅ«ros 2014 m. kovo 17 d. nutarimas atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ dÄl neteisÄtų pareigÅ«nų veiksmų. Nutarime aiÅ¡kiai pažymÄta, kad iÅ¡ pareigÅ«nų Å . P. ir A. Ä. paaiÅ¡kinimų ir gautos iÅ¡ TauragÄs AVPK medžiagos matyti, kad tamsiu paros metu stabdÄ automobilį, kuris nestojo, vÄliau pamatÄ, kad tai tas pats automobilis, kurį tÄ vakarÄ jau buvo stabdÄ. Jam (automobiliui) sustojus, iÅ¡ keleivio pusÄs iÅ¡bÄgo vaikinas, kuris pagal aprangÄ buvo panaÅ¡us į pabÄgusį vyriÅ¡kį, kaip paaiÅ¡kÄjo vÄliau, tai ir buvau apeliantas.
IÅ¡ tikrųjų tai atitinka jo ir G. L. parodymus, taÄiau teismas į tokius parodymus nereagavo, juos pripažindamas nereikÅ¡mingais, ânes prokuroras galÄjo apsirikti raÅ¡ydamas nutarimÄ â. Apeliantas remiasi 2013 m. lapkriÄio 11 d. KlaipÄdos apygardos nutarimu administracinÄje byloje Nr. ATP-686-382/2013 ir teigia, kad teismų praktikoje laikomasi tokios nuostatos, kad stabdomas asmuo vairuojantis automobilį turi suprasti ir suvokti, kad yra stabdomas, tai turi bÅ«ti daroma iÅ¡ anksto, Å¡iuo atveju tokių įrodymų byloje nÄra surinkta, nes jokio stabdymo nebuvo.DÄl byloje surinktų įrodymų nurodo, kad apeliantui nesuprantamas teismo požiÅ«ris į byloje esanÄius surinktus įrodymus, o bÅ«tent į pateiktus garso įraÅ¡us, kuriuos padarÄ policijos pareigÅ«nai ir jų automobilyje sÄdÄjusi G.
L.. Mano, kad dÄl jų autentiÅ¡kumo teismui abejonių nekilo: abu jie daryti vienu metu, tai įrodo tie patys pareigÅ«nų balsai, aptariamos tos paÄios Å¡io įvykio aplinkybÄs, minimos tos paÄios pavardÄs (M., L.), minimas tas pats automobilis, abiejuose įraÅ¡yti pokalbio iÅ¡traukos su A. R. (SkaudvilÄs nuovados vadovu). PareigÅ«nų teismui pateiktame įraÅ¡e girdisi pokalbis su apeliantu, kur nustatinÄjama jo asmenybÄ, o svarbiausia, Å¡io kiemo priklausomybÄ. Äia pareigÅ«nai prieÅ¡tarauja patys sau, nes jie aiÅ¡kinasi kam priklauso Å¡is kiemas, taÄiau apelianto laukia bÅ«tent netoliese Å¡ios sodybos, tikÄdamiesi, kad jis bÅ«tent Äia važiuos.
Ä®raÅ¡e girdisi pareigÅ«nų reikalavimas pasitikrinti girtumÄ , taÄiau neakcentuojama, kad girtumÄ reikia tikrintis todÄl, jog apeliantas vairavo galimai neblaivus. Ä®raÅ¡e skamba žodžiai, kad automobilis pralÄkÄ 150 km/val. greiÄiu, teismo posÄdyje pareigÅ«nai teigÄ jau kitaip, taÄiau vÄlgi Å¡abloniÅ¡kai: važiavo apie 60 km/val. greiÄiu, pristabdÄ, po to padidino greitį ir nuvažiavo, žodžiu suprato, kad yra stabdomas ir pabÄgo. Å iame įraÅ¡e girdimas dar vienas pareigÅ«no pasakymas âkÄ Äia tas A.
Å¡neka, raÅ¡yk tarnybinį, kad mes matÄm jį prie vairo" iÅ¡duoda tikrÄ jÄ situacijÄ , kuri aiÅ¡kiai parodo, kad pareigÅ«nai nestabdÄ ir nematÄ apelianto sÄdinÄio prie vairo. Liudytojos G. L. telefonu darytame garso įraÅ¡e skamba pokalbio iÅ¡traukos tarp pareigÅ«nų ir vieno iÅ¡ pareigÅ«nų su nuovados vadovu âdurna situacijaâ, âmes juos laukuos sustabdÄm, jie sustojo, iššoko iÅ¡ maÅ¡inos, pabÄgoâ, rodo buvusiÄ realiÄ situacijÄ . Kiti iÅ¡sireiÅ¡kimai, tokie kaip âreikÄtų suskaldyti ant jo, jis neturi teisių ir dar girtasâ, âbet kaip įrodyt, kad jis važiavoâ, âmatai, Audriau, kad bÅ«tent jis tai nematÄmâ (antrojo, ne telefonu kalbÄjusio pareigÅ«no žodžiai) parodo, kad pareigÅ«nai meluoja sakydami teisme nuÅ¡lifuotus teiginius apie įstatyme numatytÄ stabdymo eigÄ , automobilio greitį, kas vairavo, jie sugeba net pamatyti ir nupieÅ¡ti, kaip vairuotojas buvo apsirengÄs. Apeliantas teigia, kad savo tÄvų kieme jis elgÄsi pakankamai santÅ«riai, pareigÅ«nų neįžeidinÄjo (tai įrodo įraÅ¡ai, kur į juos jis kreipiasi âJÅ«sâ, âpareigÅ«naiâ), tiesiog nesutiko su jų savivale privalomai tikrintis girtumÄ , nes pagal įstatymus tam nebuvo jokio reikalo, iÅ¡skyrus pareigÅ«nų užgaidas apgaulÄs bÅ«du jį priversti pasitikrinti girtumÄ .
Mano, kad teismui pateiktų Å¡ių įrodymų visuma tikrai paneigia pareigÅ«nų parodymus, akivaizdžiai įrodo, kad pareigÅ«nai nestabdÄ ir nematÄ vairuotojo, ir patvirtina jo bei kitų byloje apklaustų liudytojų pateiktus duomenis, į kuriuos teismas nekreipÄ dÄmesio, netyrÄ ir nesivadovavo priimdamas savo verdiktÄ .Apeliaciniame skunde E. M. taip pat teigia, kad teismo posÄdžiuose jis nurodÄ, kad jį ir Å . P. sieja seni nesutarimai. Jie prasidÄjo tada (maždaug prieÅ¡ 5-6 metus), kai jis dar nebuvo pareigÅ«nu.
Pirmasis konfliktas su juo įvyko Eržvike, Å¡okių metu. Tada jie apsistumdÄ, koliojosi, taÄiau juos iÅ¡skyrÄ ir neleido muÅ¡tis. TapÄs pareigÅ«nu jis keletÄ kartų yra stabdÄs apeliantÄ , netgi pamatÄs jį vairuojantį automobilį apsisukÄs ir pasivijÄs, įkyriai tikrinÄs automobilį, dokumentus, jų autentiÅ¡kumÄ . Apeliantas nurodo, kad jis yra nemažai kartų baustas administracine tvarka, su pareigÅ«nu Å . P. yra ne kartÄ susidÅ«rÄs, todÄl jau vien tai, kad patruliai turÄjo vadovo nustatytÄ užduotį, marÅ¡rutÄ , taÄiau galimai viskÄ savavaliÅ¡kai pakeitÄ, su niekuo nederino (bent jau byloje tokių įrodymų nepateikta ir nesurinkta) ir laukÄ grįžtanÄio jo automobilio netoli jo tÄvų namų, kelia pagrįstų abejonių.
Kitas asmeniÅ¡kumo aspektas - garso įraÅ¡uose, tarnybiniuose praneÅ¡imuose pareigÅ«nai sako, kad nežino, kam priklauso Å¡i sodyba, reikalauja įrodymų, taÄiau jo laukÄ bÅ«tent jos prieigose, tikÄdamiesi jį suÄiupti neblaivų prie vairo. Apeliantas remiasi 2014 m. sausio 9 d. KlaipÄdos apygardos teismo nutarimu, kuriame, atsižvelgiant į tai, kad nepaneigtas tarp pažeidÄjo ir TauragÄs apskrities VPK pareigÅ«nų galimai esantis interesų konfliktas, apeliacinÄs instancijos teismas policijos pareigÅ«nų parodymais Å¡iuo atveju rÄmÄsi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvÅ«s bylos duomenys.
Mano, kad Å¡iuo atveju pareigÅ«nas Å . P. taip pat nepaneigÄ apelianto pateiktų įrodymų, teismui melavo, sakydamas, kad jo nepažįsta.DÄl kitų surinktų įrodymų teigia, kad pareigÅ«nas, greiÄiausiai A. Ä., jau bÅ«damas jo tÄvų kieme skambino G. L. ir klausÄ jos, kas su ja važiavo, nors prieÅ¡ tai puikiai matÄ jį sÄdintį Å¡alia jo priekinÄje automobilio sÄdynÄje, o teisme nurodÄ, kad matÄ jį vairuojantį automobilį. Tai patvirtina apelianto parodymus ir paneigia pareigÅ«nų teiginius, kad jis vairavo.
Prie jo tÄvų sodybos privažiuoti buvo galima vieninteliu ten esanÄiu kaimo keliuku, kitaip pasiekti Å¡ios sodybos nebuvo galima, tuo labiau, kad tuo metu buvo Å¡lapia ir purvina. PareigÅ«nai matÄ visus, kurie tÄ vakarÄ atvažiavo pas jį, jie praÄjo pro juos, todÄl atvežti G. L., kaip teigia jie ir teismas, nebuvo jokių galimybių. Tuo labiau, kad vienas iÅ¡ pareigÅ«nų pats pastebÄjo, kad jos batai Å¡varÅ«s, o to nebÅ«tų buvÄ galima iÅ¡vengti, jei ji bÅ«tų bandžiusi ateiti į kiemÄ laukais nepastebÄta pareigÅ«nų.
Teismas savotiÅ¡kai pabandÄ Ä¯vertinti pareigÅ«nų parodymus susiejant su garso įraÅ¡ais. Jeigu pareigÅ«nai nurodo, kad jau stabdant, apÅ¡vietus jų tarnybinio automobilio Å¡viesomis, buvo aiÅ¡ku, kad pagal aprangÄ , iÅ¡vaizdÄ prie vairo sÄdÄjau apeliantas, tai vÄliau, jų pasakymas įraÅ¡e âkad bÅ«tent jis, tai nematÄm" jau traktuojamas taip, kad jie tuo metu nežinojo žmogaus vairavusio automobilį vardo ir pavardÄs. Tai visiÅ¡kai susikerta su sveika logika, nes pareigÅ«nai tikrai žinojo ir jo vardÄ , ir pavardÄ, ir laukÄ jie neatsitiktinai.DÄl pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų nurodyta, kad tarnybiniai praneÅ¡imai suraÅ¡yti neteisingi, vienodi, (tas pats tekstas, tos paÄios raÅ¡ybos klaidos), tai teismų praktikoje yra traktuojama kaip neobjektyvÅ«s pareigÅ«nų parodymai (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis administracinio teisÄs pažeidimo byloje Nr. 11-202- 561/2010) Å iuo atveju apeliantas nuosekliai, nuo pat administracinio teisÄs pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo, tvirtino, kad automobilis stabdomas nebuvo, nepaklusimo sustoti nebuvo, kad jis automobilio nevairavo, nurodÄ vairuotojÄ , kuri taip pat nuo pat pradžių nurodÄ vairavusi šį automobilį ir nemaÄiusi jokių stabdymo ženklų bei policijos automobilio.
Nei policija, nei teismas nenustatÄ ir į posÄdį nekvietÄ kitų galimų įvykio liudytojų ir jų neapklausÄ, todÄl nÄra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡tyrÄ visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigÄiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktÄ teisÄ administracinių teisÄs pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinÄse bylose Nr. N-2475/2010, N62-3061/2010).
NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neapklausÄs teisme kaip liudytojų visų su įvykiu susijusių asmenų, nukrypo nuo susiklosÄiusios teisminÄs praktikos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinÄse bylose Nr. N575-684/2009, N575-881/2009, N62-2475/2010, KlaipÄdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-391-174/2012), pagal kuriÄ teisme betarpiÅ¡kai turi bÅ«ti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinÄn atsakomybÄn traukiamas asmuo savo kaltÄ neigia.
Apeliantas akcentuoja ir tai, kad kaltu dÄl administracinio teisÄs pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltÄs įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisÄs pažeidimas galÄjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinÄ nuobaudÄ . Asmens kaltÄ gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonÄs, kad traukiamas atsakomybÄn asmuo padarÄ veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.
Mano, kad teismas tradiciÅ¡kai rÄmÄsi tik pareigÅ«nų parodymais, neanalizavo ir netyrÄ Ä¯vykio aplinkybių, tokia teismo padaryta iÅ¡vada yra abstrakti, neparemta faktinÄmis bylos aplinkybÄmis. Administracinių teisÄs pažeidimų bylose patrauktojo administracinÄn atsakomybÄn asmens kaltÄ turi įrodyti administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsÄjo 22 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. N62-990/2006; 2010 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. N63-781/2010; 2012 m. spalio 5 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. N261-1202/2012).
Apelianto teigimu, Å¡ioje byloje nÄra surinkta objektyvių ir neginÄijamų įrodymų, patvirtinanÄių administraciniuose teisÄs pažeidimo protokoluose nurodytas aplinkybes, kad jis nepakluso sustoti stabdant pareigÅ«nams ir vairavo automobilį neblaivus, nÄra įrodyti jo tyÄiniai veiksmai padarant Å¡iuos teisÄs pažeidimus, kurių iÅ¡ tikrųjų jis ir nepadarÄ, apskritai nÄra įrodytas pats stabdymo faktas, nes jo nebuvo. TÄ vakarÄ protokole nurodytu laiku G. L. vairuojamas automobilis stabdomas nebuvo, t. y. nepaklusimo uniformuoto policijos pareigÅ«no teisÄtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonÄ nebuvo, apeliantas tÄ vakarÄ automobilio nevairavo.
Apeliantas nurodo, kad jis nesiginÄija dÄl kitų pažeidimų, kurie galimai buvo padaryti jo tÄvų kieme, taÄiau pareigÅ«nų reikalavimas pasitikrinti girtumÄ bÅ«nant savo kieme, ne vieÅ¡oje vietoje, tamsiu paros metu tikrai kÄlÄ abejonių. Nurodo, jog visos abejonÄs yra vertinamos administracinÄn atsakomybÄn traukiamo asmens naudai, todÄl Å¡i byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bei 1302 straipsnį turi bÅ«ti nutraukta nesant jo veikoje jam inkriminuojamų teisÄs pažeidimų įvykių ir sudÄties.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ TauragÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininkas K.
LukoÅ¡ius nurodo, kad TauragÄs rajono apylinkÄs teismas pagrįstai ir motyvuotai priÄmÄ sprendimÄ administracinÄje byloje ir patraukÄ atsakomybÄn E. M.. E. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad tarp jo ir pareigÅ«no Å . P. yra asmeniÅ¡kumai ir sieja nesutarimai. Teigia, kad apeliantas nepagrįstai mano, jog kartÄ gyvenime pareigÅ«nas nubaudÄs asmenį, kitÄ kartÄ nustatÄs pažeidimÄ , jau nebegali jo bausti, toks E. M. teiginys vertintinas kritiÅ¡kai. DÄl apeliaciniame skunde apraÅ¡omų vieningos pajÄgų valdymo sistemos duomenų nurodo, kad teismo posÄdžio metu buvo pasakyta, kad patruliniame automobilyje, su kuriuo tÄ vakarÄ dirbo pareigÅ«nai, įmontuota techninÄ Ä¯ranga, kuria siekiama kontroliuoti ir nustatyti tik pareigÅ«nų buvimo vietÄ , o ne pareigÅ«nų važiavimo greitį ir kitus duomenis, kadangi techniÅ¡kai vieninga pajÄgų valdymo sistema sujungta yra su radijo stotimi.
Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliantas E. M. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 1302 straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymÄ . Apeliantas pripažįsta, kad padarÄ ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisÄs pažeidimus, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dÄl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 1302 straipsnyje numatytų administracinių teisÄs pažeidimų sudÄties buvimo E. M. veikoje, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas ir pasisakys dÄl Å¡ių apeliaciniame skunde nurodytų E. M. inkriminuotų administracinių teisÄs pažeidimų.
ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡analizavÄs administracinio teisÄs pažeidimo bylos medžiagÄ , sutinka su TauragÄs rajono apylinkÄs teismo iÅ¡vada, jog E. M. kaltÄ dÄl nurodytų ATPK pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinÄ bylÄ nagrinÄjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.
Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi â vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas â tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. KlaipÄdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡tyrÄ bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Apygardos teismas, įvertinÄs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidÄ. Teismas iÅ¡samiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų iÅ¡nagrinÄjo bylÄ , iÅ¡klausÄ ir administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens ir liudytojų parodymus, įvertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus.ApeliacinÄs instancijos teismas, patikrinÄs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog E. M. padarÄ jam inkriminuotus administracinius teisÄs pažeidimus.
Pripažindamas administracinÄn atsakomybÄn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas rÄmÄsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dÄstÄ, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarÄ faktines aplinkybes atitinkanÄias iÅ¡vadas. Apeliaciniame skunde nÄra jokių argumentų, kurių pagrindu reikÄtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginÄijamÄ nutarimÄ , todÄl apeliacinÄs instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisÄs taikymu, pritaria žemesnÄs instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai dÄl E. M. kaltÄs padarius jam inkriminuotus pažeidimus daryti.Apeliantas yra teisus teigdamas, kad kaltu dÄl administracinio teisÄs pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltÄs įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisÄs pažeidimas galÄjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinÄ nuobaudÄ .
Asmens kaltÄ gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonÄs, kai traukiamas atsakomybÄn asmuo padarÄ veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Å iuo atveju apeliacinÄs instancijos teismui nekyla abejonių dÄl E. M. kaltÄs padarius administracinius teisÄs pažeidimus, numatytus ATPK 1302 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginÄijamai įrodo, kad administracinÄn atsakomybÄn patrauktas E. M. padarÄ jam inkriminuotus administracinius teisÄs pažeidimus.Atkreiptinas dÄmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymÄta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz.
Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrÄžtina, kad apygardos teismas, patikrinÄs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog E. M. padarÄ jam inkriminuotus administracinius teisÄs pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 1302 straipsnyje.
Atmesdamas administracinÄn atsakomybÄn patraukto E. M. pateiktÄ versijÄ , teismas rÄmÄsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai iÅ¡dÄstÄ, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarÄ faktines aplinkybes atitinkanÄias iÅ¡vadas.Nors E. M. ir nepripažįsta savo kaltÄs dÄl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 1302 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo, taÄiau iÅ¡ administracinio teisÄs pažeidimo byloje esanÄios medžiagos matyti, kad visuma byloje esanÄių įrodymų paneigia apelianto nurodytÄ aplinkybÄ, kad jis 2014 m. kovo 2 d., 18 val. 52 min.
TauragÄs r. sav., Ožnugarių k., nevairavo automobilio âVW Passatâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nors apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutarimÄ priÄmÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai, neiÅ¡siaiÅ¡kinÄs visų įvykio aplinkybių, neapklausÄs visų galimų liudytojų (A. R., prokuroro, suraÅ¡iusio nutarimÄ ), pasikliaudamas vien policininkų parodymais, nekreipdamas dÄmesio į apelianto ir kitų įvykyje dalyvavusių liudytojų nurodytas aplinkybes, taÄiau tokie jo teiginiai nepagrįsti.
Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, teismas sprÄsdamas dÄl apelianto kaltÄs, vadovavosi byloje esanÄia iÅ¡samia raÅ¡ytine medžiaga, apklausÄ tiesiogiai pažeidimÄ stebÄjusius asmenis â liudytojus A. Ä., Å . P., kartu su E. M. buvusius G. L., L. N., E. L., apklausÄ patį E. M.. Visų Å¡ių asmenų parodymais, iÅ¡analizuotais kitų byloje esanÄių įrodymų kontekste, paneigta apelianto nurodyta įvykių versija, t. y., kad įvykio dienÄ jis automobilio nevairavo. ApylinkÄs teismas nutarime iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, kokiais įrodymais remiantis įrodyta apelianto kaltÄ dÄl administracinių teisÄs pažeidimų padarymo.
TauragÄs rajono apylinkÄs teismas, nagrinÄjÄs administracinių teisÄs pažeidimų bylÄ , turÄjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galÄtų padaryti iÅ¡vadÄ , kad administracinÄn atsakomybÄn traukiamas asmuo yra kaltas. Tuo tarpu apelianto nurodyti asmenys (A. R., prokuroras, priÄmÄs nutarimÄ atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ ) E. M. daromo pažeidimo nematÄ, todÄl negali suteikti jokių administracinio teisÄs pažeidimo bylai reikÅ¡mingų duomenų. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo sprendimui nesiremti liudytojų G.
M., L. N., E. L. parodymas, nes jie nebuvo nei E. M. vairuotame automobilyje, nei matÄ ar girdÄjo reikÅ¡mingas aplinkybes įvykio vietoje tuomet, kai policijos pareigÅ«nai jau aiÅ¡kinosi įvykio aplinkybes su E. M., Å¡ių asmenų parodymai nÄra reikÅ¡mingi bylai, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Apeliantas skunde daug dÄmesio skiria apklaustų liudytojų ir paties apelianto parodymams ir jų analizei, teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesirÄmÄ jo ir liudytojos G.
L. parodymais. TaÄiau įvertinus visų pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų parodymus ir kitÄ administracinio teisÄs pažeidimo byloje esanÄiÄ medžiagÄ apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidÄ, t. y. bylos aplinkybes iÅ¡nagrinÄjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, vertino visÄ bylos medžiagÄ , įrodymų pakankamumÄ , nuoseklumÄ , logiÅ¡kumÄ , patikimumÄ . PrieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rÄmÄsi liudytojų policijos pareigÅ«nų A.
Ä. ir Å . P. teisme duotais parodymais, kurie buvo logiÅ¡ki, nuoseklÅ«s, atitiko tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotas aplinkybes bei visÄ faktinÄ Ä¯vykio situacijÄ , kontekstÄ , tarpusavyje sutapo ir papildÄ vieni kitus. Teismui įvertinus bylos įrodymų visumÄ , įtikinamai buvo paneigta E. M. versija, kad jis automobilio nevairavo. Tuo tarpu tiek liudytojos G. L., tiek ir E. M. parodymai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybÄms. Kaip nustatÄ pirmosios instancijos teismas, policijos pareigÅ«nai tiek tarnybiniuose praneÅ¡imuose, tiek duodami parodymus teisme nuosekliai tvirtino, kad jie iÅ¡ karto pradÄjo persekioti stabdant nestojusį automobilį, atstumas nuo stabdymo vietos iki vietos, kurioje jį palikÄs pasiÅ¡alino jo vairuotojas buvo pakankamai nedidelis, viso persekiojimo metu pareigÅ«nų automobilis atsilikÄs nebuvo daug, t. y. jie visÄ laikÄ persekiojamÄ automobilį matÄ, taip pat gerai matÄ, kad iÅ¡ automobilio iššoko ir pabÄgo vyriÅ¡kis.
Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad automobilį 2014 m. kovo 2 d., 18 val. 52 min., TauragÄs r. sav., Ožnugarių k., kai Å¡is automobilis buvo stabdomas, vairavo G. L., nÄra. Nors apeliantas teigia, kad byloje pateikti garso įraÅ¡ai esÄ patvirtina, kad policijos pareigÅ«nai nematÄ, kad bÅ«tent apeliantas vairavo automobilį, taÄiau Å¡iÄ aplinkybÄ paneigia liudytojo A. Ä. parodymai pirmosios instancijos teisme, kur jis paaiÅ¡kino, kad jis atpažino, jog tai buvo tas pats asmuo, kuris prieÅ¡ tai sustabdžius automobilį âVW Passatâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam atidarÄ bagažinÄ patikrinimui (b. l. 64).
Nors apeliantas ir remiasi 2013 m. lapkriÄio 11 d. KlaipÄdos apygardos nutarimu administracinÄje byloje Nr. ATP-686-382/2013, kuriame policijos pareigÅ«nų parodymai paneigti vieningos valdymo sistemos duomenimis, taÄiau pažymÄtina, kad Å¡ioje byloje nÄra duomenų iÅ¡ Policijos pajÄgų vieningos valdymo sistemos, Institucijos atstovas K. LukoÅ¡ius teisme paaiÅ¡kino, kad policijos pareigÅ«nų automobiliuose yra skirtingos sistemos, taÄiau Å¡iame automobilyje tokios sistemos nebuvo ir negalima nustatyti duomenų, jie pateikÄ tiek, kiek galÄjo pateigti (b. l. 55).
Å i aplinkybÄ, kad policijos pareigÅ«nų automobilyje nÄra įdiegta vieninga pajÄgų valdymo sistema ir nÄra galimybÄs patikrinti Å¡io automobilio naudojimÄ , nepaneigia policijos pareigÅ«nų parodymų ir administracinio teisÄs pažeidimo byloje surinktų duomenų apie E. M. padarytus administracinius teisÄs pažeidimus. TodÄl vien dÄl Å¡io argumento negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad nesant Å¡ių duomenų patvirtinama aplinkybÄ, kad automobilis âVW Passatâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso nebuvo stabdomas.
Vertinant pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų parodymus, aukÅ¡tesnysis teismas sutinka su TauragÄs rajono apylinkÄs teismo iÅ¡vada, kad po to, kai neįvykdÄs policijos pareigÅ«nų reikalavimo sustabdyti transporto priemonÄ E. M. pasiÅ¡alino, bei policijos pareigÅ«nų persekiojamÄ automobilį palikÄs prie tÄvų namų pabÄgo, E. M. susiskambino su savo draugais, kurie atveÅ¾Ä G. L. į Ožnugario kaimÄ , kuriÄ pasitikÄs E. M. atvyko su ja kartu prie policijos pareigÅ«nų ant tralo kraunamo automobilio ir pateikÄ Ä¯vykio versijÄ , kurios toliau nuosekliai laikÄsi.
TaÄiau tokiÄ jo pateiktÄ versijÄ paneigia pirmosios instancijos teisme apklaustų policijos pareigÅ«nų A. Ä. ir Å . P. parodymai, kuriais netikÄti nÄra pagrindo, taip pat jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytomis aplinkybÄmis, kurios iÅ¡ esmÄs yra logiÅ¡kos ir atitinkanÄios faktines bylos aplinkybÄms. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versijÄ ir aiÅ¡kina, jog jis automobilio nevairavo, todÄl nepagrįstai yra baudžiamas už tai, kad stabdomas policijos pareigÅ«nų nesustojo, apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidÄjo gynybine pozicija ir siekimÄ iÅ¡vengti administracinÄs atsakomybÄs.Apeliantas skunde daug dÄmesio skiria aplinkybei, kad jį ir policijos pareigÅ«nÄ Å .
P. sieja asmeniÅ¡kumai, nurodo, kad su Å¡iuo pareigÅ«nu, dar iki jam tampant policijos pareigÅ«nu, jis turÄjo konfliktÄ , po to Å . P. jį jau buvo nubaudÄs už kitokius administracinius teisÄs pažeidimus, remiasi 2014 m. sausio 9 d. KlaipÄdos apygardos teismo nutarimu, kuriame, atsižvelgiant į tai, kad nepaneigtas tarp pažeidÄjo ir TauragÄs apskrities VPK pareigÅ«nų galimai esantis interesų konfliktas, apeliacinÄs instancijos teismas policijos pareigÅ«nų parodymais Å¡iuo atveju rÄmÄsi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvÅ«s bylos duomenys.
Mano, kad Å¡iuo atveju pareigÅ«nas Å . P. taip pat nepaneigÄ apelianto pateiktų įrodymų, teismui melavo, sakydamas, kad jo nepažįsta. TaÄiau pažymÄtina, kad faktas, kad kitoje byloje buvo pripažintas policijos pareigÅ«nų suinteresuotumas, dar nereiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje policijos pareigÅ«nas buvo Å¡aliÅ¡kas. PrieÅ¡ingai, apeliantas nepateikÄ jokių objektyvių duomenų, kad policijos pareigÅ«nas Å . P. bÅ«tų suinteresuotas Å¡ios bylos baigtimi ar siektų apkalbÄti apeliantÄ .
Vien aplinkybÄ, kad apeliantas anksÄiau jau buvo nubaustas Å . P., nereiÅ¡kia, kad Å¡is pareigÅ«nas daugiau nebegali užfiksuoti E. M. daromų ATPK pažeidimų, byloje jokių duomenų apie tai, jog Å . P. gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas, nÄra.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai negali bÅ«ti laikomi objektyviais įrodymais, nes juose yra toks pat tekstas. TaÄiau tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kadangi policijos pareigÅ«nai tiesiogiai matÄ E. M. daromus administracinius teisÄs pažeidimus, nustatÄ tokias paÄias faktines aplinkybes, todÄl jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir nurodytos analogiÅ¡kos aplinkybÄs. Be to, apylinkÄs teismas E. M. kaltÄ dÄl jam inkriminuotų pažeidimų padarymų grindÄ ne tik policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotomis aplinkybÄmis, bet byloje esanÄių įrodymų, kurie iÅ¡samiai aptarti skundžiamame nutarime, visuma.Atsižvelgus į iÅ¡dÄstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esanÄius įrodymus, E. M. veikoje teisingai nustatÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 1302 straipsnyje numatytų pažeidimų sudÄtį.
DÄl to laikytina, kad teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dÄl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų jo keisti nÄra pagrindo. TeisÄja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti TauragÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. TeisÄja                                                                              Regina BertaÅ¡ienÄ