Legislator Case Law & Legislation
314ac9a4-384e-4e06-9a06-7d3df355758b AI generated

314ac9a4-384e-4e06-9a06-7d3df355758b · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 314ac9a4-384e-4e06-9a06-7d3df355758b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-554-255/2014Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00362-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 45.4.; 45.4.5.; 79.1; (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. liepos 30 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina BertaÅ¡ienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

314ac9a4-384e-4e06-9a06-7d3df355758b · Klaipėdos apygardos teismas: Tačiau juk tokių duomenų pateikimas apie stabdymÄ , persekiojimÄ veikiant Å¡vyturėliams, garsinei signalizacijai, durelių atidarymui, variklio veikimui, automobilio greičio parodymams bÅ«tų iÅ¡sklaidęs visas abejones ir ginčus. Apeliantas tai traktuoja kaip galimai tyčinį vengimÄ pateikti teismui visus bÅ«tinus ir galimus įrodymus, nes taip bÅ«tų paneigta pareigÅ«nų versija ir patvirtinti apelianto įrodymai, nes stabdymo ir vijimosi faktų paprasčiausiai nebuvo. Mano, kad tokie žingsniai buvo daromi galimai specialiai siekiant pateisinti savo veiksmus, neteikti duomenų, kurie jiems yra galimai nenaudingi ir taip neteisėtai apkaltinti apeliantÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-554-255/2014Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00362-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 45.4.; 45.4.5.; 79.1; (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. liepos 30 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina BertaÅ¡ienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir n u s t a t ė:

E. M. nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 2 d., apie 18 val. 52 min., Ožnugarių kaimo ribose, Tauragės r. sav., E. M., kai atimta teisė vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ E. M. vardu, neatlikta techninė apžiÅ«ra, nevykdė teisėtų, akivaizdžiai iÅ¡reikÅ¡tų, uniformuotų policijos pareigÅ«nų A. Č. ir Å . P. reikalavimų sustabdyti transporto priemonę, bÅ«ti patikrintam dėl neblaivumo, kai 2010 m. spalio 14 d., buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , tuo pažeidė KET 14, 18, 17, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje. Be to jis, nubaustas ir už tai, kad 2014 m. kovo 2 d., apie 18 val. 52 min., Ožnugarių kaimo ribose, Tauragės r. sav., nepaklusęs teisėtam policijos reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, t. y. padaręs administracinės teisės pažeidimÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigÅ«nų A.

Č. ir Å . P. reikalavimus grÄ Å¾inti automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius, patikrinti neblaivumÄ , sėsti į tarnybinį automobilį bei pabėgo vengdamas sulaikymo, tuo padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 11 d. nutarimu pripažinti E. M. kaltu ir jam paskyrė nuobaudas: už pažeidimÄ pagal ATPK 130² straipsnį - 30 parų administracinį areÅ¡tÄ su transporto priemonės konfiskavimu, už pažeidimÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 20 parų administracinį areÅ¡tÄ su transporto priemonės konfiskavimu, už pažeidimÄ pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį - 120 Lt baudÄ , už pažeidimÄ pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį- 400 Lt baudÄ .

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė subendrintÄ nuobaudÄ - 30 (trisdeÅ¡imties) parų administracinį areÅ¡tÄ . Konfiskavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ E. M. vardu, VIN kodas VWZZZ3BZ5P053064, paimtÄ 2014 m. kovo 2 d. transporto priemonės paėmimo aktu. Apeliaciniu skundu E. M. praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jam nutraukti.

Skunde nurodo, kad nesutinka su 2014 m. birželio 11 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu, nes tÄ vakarÄ automobilio nevairavo ir nuo policijos nebėgo, teismas priėmė šį sprendimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų įvykio aplinkybių, nors privalėjo bÅ«ti aktyvus, neapklausęs visų galimų liudytojų (A. R., prokuroro, suraÅ¡iusio nutarimÄ ), pasikliaudamas vien policininkų parodymais, nekreipdamas dėmesio į apelianto ir kitų įvykyje dalyvavusių liudytojų nurodytas aplinkybes.

Teigia, kad jis niekaip negali prisipažinti to, ko tikrai nepadarė ir už tai yra skaudžiai nubaustas. Yra įsitikinęs, kad Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas, nesurinkti visi galimi įrodymai, neteisingai įvertinti surinkti įrodymai, neatsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, kitas faktines aplinkybes. Teismas, skirdamas nuobaudÄ , iÅ¡skirtinai vadovavosi tik dviejų pareigÅ«nų parodymais, kurie yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, neatitinkantys realybės. Teismas nevertimo daug parodymų ir faktų, kurie buvo iÅ¡dėstyti posėdžių metu ir turi esminę reikÅ¡mę Å¡ios bylos baigčiai.

Todėl 2014 m. birželio 11 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas turi būti naikintinas.Apeliantas nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus ir visiškai netyrė ir nepasisakė dėl paties esminio fakto šioje administracinio teisės pažeidimo byloje - paties stabdymo fiksavimo fakto. Sistemiškai vertinant administracinės teisės normas akivaizdu, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti asmenį, susijusį su nepaklusimu reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat turi būti įrodyta ir to asmens kaltė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-990/2006; 2010 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. N63-781/2010; 2012 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-251-1202/2012).

Be to, remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylÄ , yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Analizuojant jam inkriminuojamų pažeidimų ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 1302 straipsnį aplinkybes akivaizdu, kad teismas vadovavosi vien pareigÅ«nų parodymais, kitų parodymų, įrodančių jo kaltę nesurinkta, o pateiktais nesivadovauta. Teisme pareigÅ«nai teigė, kad stabdė jo automobilį, tačiau nei jis, nei automobilį vairavusi liudytoja G. L. to fakto nematė, nors jie Å¡abloniÅ¡kai nupiešė stabdymo procesÄ . Vėlgi nėra jokių duomenų, kad jie tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijų reikalavimus, t. y. nestojus automobiliui pareigÅ«nai privalėjo praneÅ¡ti į budėtojų dalį.

Tokių faktų byloje nėra pateikta, manyčiau, kad taip ir nebuvo padaryta. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Tauragės AVPK tik iÅ¡ antro karto jo atstovui pareikalavus pateikė teismui nepilnÄ to vakaro ir nurodyto laiko policijos automobilio vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų versijÄ , iÅ¡ pradžių pateikdami teismui pirmojo tÄ vakarÄ sustabdymo informacijÄ . Kaip teisme pripažino Tauragės AVPK atstovas, tie duomenys yra skirti tik vidiniam (tarnybiniam) naudojimui ir pilnos iÅ¡klotinės nepateikė, teismas to padaryti nepareikalavo.

Tačiau juk tokių duomenų pateikimas apie stabdymÄ , persekiojimÄ veikiant Å¡vyturėliams, garsinei signalizacijai, durelių atidarymui, variklio veikimui, automobilio greičio parodymams bÅ«tų iÅ¡sklaidęs visas abejones ir ginčus. Apeliantas tai traktuoja kaip galimai tyčinį vengimÄ pateikti teismui visus bÅ«tinus ir galimus įrodymus, nes taip bÅ«tų paneigta pareigÅ«nų versija ir patvirtinti apelianto įrodymai, nes stabdymo ir vijimosi faktų paprasčiausiai nebuvo. Mano, kad tokie žingsniai buvo daromi galimai specialiai siekiant pateisinti savo veiksmus, neteikti duomenų, kurie jiems yra galimai nenaudingi ir taip neteisėtai apkaltinti apeliantÄ .

Bylos medžiagoje yra pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros 2014 m. kovo 17 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų. Nutarime aiÅ¡kiai pažymėta, kad iÅ¡ pareigÅ«nų Å . P. ir A. Č. paaiÅ¡kinimų ir gautos iÅ¡ Tauragės AVPK medžiagos matyti, kad tamsiu paros metu stabdė automobilį, kuris nestojo, vėliau pamatė, kad tai tas pats automobilis, kurį tÄ vakarÄ jau buvo stabdę. Jam (automobiliui) sustojus, iÅ¡ keleivio pusės iÅ¡bėgo vaikinas, kuris pagal aprangÄ buvo panaÅ¡us į pabėgusį vyriÅ¡kį, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, tai ir buvau apeliantas.

IÅ¡ tikrųjų tai atitinka jo ir G. L. parodymus, tačiau teismas į tokius parodymus nereagavo, juos pripažindamas nereikÅ¡mingais, „nes prokuroras galėjo apsirikti raÅ¡ydamas nutarimÄ â€œ. Apeliantas remiasi 2013 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apygardos nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-686-382/2013 ir teigia, kad teismų praktikoje laikomasi tokios nuostatos, kad stabdomas asmuo vairuojantis automobilį turi suprasti ir suvokti, kad yra stabdomas, tai turi bÅ«ti daroma iÅ¡ anksto, Å¡iuo atveju tokių įrodymų byloje nėra surinkta, nes jokio stabdymo nebuvo.Dėl byloje surinktų įrodymų nurodo, kad apeliantui nesuprantamas teismo požiÅ«ris į byloje esančius surinktus įrodymus, o bÅ«tent į pateiktus garso įraÅ¡us, kuriuos padarė policijos pareigÅ«nai ir jų automobilyje sėdėjusi G.

L.. Mano, kad dėl jų autentiškumo teismui abejonių nekilo: abu jie daryti vienu metu, tai įrodo tie patys pareigūnų balsai, aptariamos tos pačios šio įvykio aplinkybės, minimos tos pačios pavardės (M., L.), minimas tas pats automobilis, abiejuose įrašyti pokalbio ištraukos su A. R. (Skaudvilės nuovados vadovu). Pareigūnų teismui pateiktame įraše girdisi pokalbis su apeliantu, kur nustatinėjama jo asmenybė, o svarbiausia, šio kiemo priklausomybė. Čia pareigūnai prieštarauja patys sau, nes jie aiškinasi kam priklauso šis kiemas, tačiau apelianto laukia būtent netoliese šios sodybos, tikėdamiesi, kad jis būtent čia važiuos.

Ä®raÅ¡e girdisi pareigÅ«nų reikalavimas pasitikrinti girtumÄ , tačiau neakcentuojama, kad girtumÄ reikia tikrintis todėl, jog apeliantas vairavo galimai neblaivus. Ä®raÅ¡e skamba žodžiai, kad automobilis pralėkė 150 km/val. greičiu, teismo posėdyje pareigÅ«nai teigė jau kitaip, tačiau vėlgi Å¡abloniÅ¡kai: važiavo apie 60 km/val. greičiu, pristabdė, po to padidino greitį ir nuvažiavo, žodžiu suprato, kad yra stabdomas ir pabėgo. Å iame įraÅ¡e girdimas dar vienas pareigÅ«no pasakymas „kÄ Äia tas A.

Å¡neka, raÅ¡yk tarnybinį, kad mes matėm jį prie vairo" iÅ¡duoda tikrÄ jÄ situacijÄ , kuri aiÅ¡kiai parodo, kad pareigÅ«nai nestabdė ir nematė apelianto sėdinčio prie vairo. Liudytojos G. L. telefonu darytame garso įraÅ¡e skamba pokalbio iÅ¡traukos tarp pareigÅ«nų ir vieno iÅ¡ pareigÅ«nų su nuovados vadovu „durna situacija“, „mes juos laukuos sustabdėm, jie sustojo, iššoko iÅ¡ maÅ¡inos, pabėgo“, rodo buvusiÄ realiÄ situacijÄ . Kiti iÅ¡sireiÅ¡kimai, tokie kaip „reikėtų suskaldyti ant jo, jis neturi teisių ir dar girtas“, „bet kaip įrodyt, kad jis važiavo“, „matai, Audriau, kad bÅ«tent jis tai nematėm“ (antrojo, ne telefonu kalbėjusio pareigÅ«no žodžiai) parodo, kad pareigÅ«nai meluoja sakydami teisme nuÅ¡lifuotus teiginius apie įstatyme numatytÄ stabdymo eigÄ , automobilio greitį, kas vairavo, jie sugeba net pamatyti ir nupieÅ¡ti, kaip vairuotojas buvo apsirengęs. Apeliantas teigia, kad savo tėvų kieme jis elgėsi pakankamai santÅ«riai, pareigÅ«nų neįžeidinėjo (tai įrodo įraÅ¡ai, kur į juos jis kreipiasi „JÅ«s“, „pareigÅ«nai“), tiesiog nesutiko su jų savivale privalomai tikrintis girtumÄ , nes pagal įstatymus tam nebuvo jokio reikalo, iÅ¡skyrus pareigÅ«nų užgaidas apgaulės bÅ«du jį priversti pasitikrinti girtumÄ .

Mano, kad teismui pateiktų Å¡ių įrodymų visuma tikrai paneigia pareigÅ«nų parodymus, akivaizdžiai įrodo, kad pareigÅ«nai nestabdė ir nematė vairuotojo, ir patvirtina jo bei kitų byloje apklaustų liudytojų pateiktus duomenis, į kuriuos teismas nekreipė dėmesio, netyrė ir nesivadovavo priimdamas savo verdiktÄ .Apeliaciniame skunde E. M. taip pat teigia, kad teismo posėdžiuose jis nurodė, kad jį ir Å . P. sieja seni nesutarimai. Jie prasidėjo tada (maždaug prieÅ¡ 5-6 metus), kai jis dar nebuvo pareigÅ«nu.

Pirmasis konfliktas su juo įvyko Eržvike, Å¡okių metu. Tada jie apsistumdė, koliojosi, tačiau juos iÅ¡skyrė ir neleido muÅ¡tis. Tapęs pareigÅ«nu jis keletÄ kartų yra stabdęs apeliantÄ , netgi pamatęs jį vairuojantį automobilį apsisukęs ir pasivijęs, įkyriai tikrinęs automobilį, dokumentus, jų autentiÅ¡kumÄ . Apeliantas nurodo, kad jis yra nemažai kartų baustas administracine tvarka, su pareigÅ«nu Å . P. yra ne kartÄ susidÅ«ręs, todėl jau vien tai, kad patruliai turėjo vadovo nustatytÄ užduotį, marÅ¡rutÄ , tačiau galimai viskÄ savavaliÅ¡kai pakeitė, su niekuo nederino (bent jau byloje tokių įrodymų nepateikta ir nesurinkta) ir laukė grįžtančio jo automobilio netoli jo tėvų namų, kelia pagrįstų abejonių.

Kitas asmeniškumo aspektas - garso įrašuose, tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai sako, kad nežino, kam priklauso ši sodyba, reikalauja įrodymų, tačiau jo laukė būtent jos prieigose, tikėdamiesi jį sučiupti neblaivų prie vairo. Apeliantas remiasi 2014 m. sausio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimu, kuriame, atsižvelgiant į tai, kad nepaneigtas tarp pažeidėjo ir Tauragės apskrities VPK pareigūnų galimai esantis interesų konfliktas, apeliacinės instancijos teismas policijos pareigūnų parodymais šiuo atveju rėmėsi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys.

Mano, kad šiuo atveju pareigūnas Š. P. taip pat nepaneigė apelianto pateiktų įrodymų, teismui melavo, sakydamas, kad jo nepažįsta.Dėl kitų surinktų įrodymų teigia, kad pareigūnas, greičiausiai A. Č., jau būdamas jo tėvų kieme skambino G. L. ir klausė jos, kas su ja važiavo, nors prieš tai puikiai matė jį sėdintį šalia jo priekinėje automobilio sėdynėje, o teisme nurodė, kad matė jį vairuojantį automobilį. Tai patvirtina apelianto parodymus ir paneigia pareigūnų teiginius, kad jis vairavo.

Prie jo tėvų sodybos privažiuoti buvo galima vieninteliu ten esančiu kaimo keliuku, kitaip pasiekti Å¡ios sodybos nebuvo galima, tuo labiau, kad tuo metu buvo Å¡lapia ir purvina. PareigÅ«nai matė visus, kurie tÄ vakarÄ atvažiavo pas jį, jie praėjo pro juos, todėl atvežti G. L., kaip teigia jie ir teismas, nebuvo jokių galimybių. Tuo labiau, kad vienas iÅ¡ pareigÅ«nų pats pastebėjo, kad jos batai Å¡varÅ«s, o to nebÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti, jei ji bÅ«tų bandžiusi ateiti į kiemÄ laukais nepastebėta pareigÅ«nų.

Teismas savotiÅ¡kai pabandė įvertinti pareigÅ«nų parodymus susiejant su garso įraÅ¡ais. Jeigu pareigÅ«nai nurodo, kad jau stabdant, apÅ¡vietus jų tarnybinio automobilio Å¡viesomis, buvo aiÅ¡ku, kad pagal aprangÄ , iÅ¡vaizdÄ prie vairo sėdėjau apeliantas, tai vėliau, jų pasakymas įraÅ¡e „kad bÅ«tent jis, tai nematėm" jau traktuojamas taip, kad jie tuo metu nežinojo žmogaus vairavusio automobilį vardo ir pavardės. Tai visiÅ¡kai susikerta su sveika logika, nes pareigÅ«nai tikrai žinojo ir jo vardÄ , ir pavardę, ir laukė jie neatsitiktinai.Dėl pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų nurodyta, kad tarnybiniai praneÅ¡imai suraÅ¡yti neteisingi, vienodi, (tas pats tekstas, tos pačios raÅ¡ybos klaidos), tai teismų praktikoje yra traktuojama kaip neobjektyvÅ«s pareigÅ«nų parodymai (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-202- 561/2010) Å iuo atveju apeliantas nuosekliai, nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo, tvirtino, kad automobilis stabdomas nebuvo, nepaklusimo sustoti nebuvo, kad jis automobilio nevairavo, nurodė vairuotojÄ , kuri taip pat nuo pat pradžių nurodė vairavusi šį automobilį ir nemačiusi jokių stabdymo ženklų bei policijos automobilio.

Nei policija, nei teismas nenustatė ir į posėdį nekvietė kitų galimų įvykio liudytojų ir jų neapklausė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡tyrė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktÄ teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-2475/2010, N62-3061/2010).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme kaip liudytojų visų su įvykiu susijusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-684/2009, N575-881/2009, N62-2475/2010, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-391-174/2012), pagal kuriÄ teisme betarpiÅ¡kai turi bÅ«ti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Apeliantas akcentuoja ir tai, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Mano, kad teismas tradiciÅ¡kai rėmėsi tik pareigÅ«nų parodymais, neanalizavo ir netyrė įvykio aplinkybių, tokia teismo padaryta iÅ¡vada yra abstrakti, neparemta faktinėmis bylos aplinkybėmis. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-990/2006; 2010 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. N63-781/2010; 2012 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-1202/2012).

Apelianto teigimu, Å¡ioje byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administraciniuose teisės pažeidimo protokoluose nurodytas aplinkybes, kad jis nepakluso sustoti stabdant pareigÅ«nams ir vairavo automobilį neblaivus, nėra įrodyti jo tyčiniai veiksmai padarant Å¡iuos teisės pažeidimus, kurių iÅ¡ tikrųjų jis ir nepadarė, apskritai nėra įrodytas pats stabdymo faktas, nes jo nebuvo. TÄ vakarÄ protokole nurodytu laiku G. L. vairuojamas automobilis stabdomas nebuvo, t. y. nepaklusimo uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nebuvo, apeliantas tÄ vakarÄ automobilio nevairavo.

Apeliantas nurodo, kad jis nesiginčija dėl kitų pažeidimų, kurie galimai buvo padaryti jo tėvų kieme, tačiau pareigÅ«nų reikalavimas pasitikrinti girtumÄ bÅ«nant savo kieme, ne vieÅ¡oje vietoje, tamsiu paros metu tikrai kėlė abejonių. Nurodo, jog visos abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl Å¡i byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bei 1302 straipsnį turi bÅ«ti nutraukta nesant jo veikoje jam inkriminuojamų teisės pažeidimų įvykių ir sudėties.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininkas K.

LukoÅ¡ius nurodo, kad Tauragės rajono apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai priėmė sprendimÄ administracinėje byloje ir patraukė atsakomybėn E. M.. E. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad tarp jo ir pareigÅ«no Å . P. yra asmeniÅ¡kumai ir sieja nesutarimai. Teigia, kad apeliantas nepagrįstai mano, jog kartÄ gyvenime pareigÅ«nas nubaudęs asmenį, kitÄ kartÄ nustatęs pažeidimÄ , jau nebegali jo bausti, toks E. M. teiginys vertintinas kritiÅ¡kai. Dėl apeliaciniame skunde apraÅ¡omų vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų nurodo, kad teismo posėdžio metu buvo pasakyta, kad patruliniame automobilyje, su kuriuo tÄ vakarÄ dirbo pareigÅ«nai, įmontuota techninė įranga, kuria siekiama kontroliuoti ir nustatyti tik pareigÅ«nų buvimo vietÄ , o ne pareigÅ«nų važiavimo greitį ir kitus duomenis, kadangi techniÅ¡kai vieninga pajėgų valdymo sistema sujungta yra su radijo stotimi.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliantas E. M. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 1302 straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymÄ . Apeliantas pripažįsta, kad padarė ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 1302 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties buvimo E. M. veikoje, todėl apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys dėl Å¡ių apeliaciniame skunde nurodytų E. M. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , sutinka su Tauragės rajono apylinkės teismo iÅ¡vada, jog E. M. kaltė dėl nurodytų ATPK pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylÄ nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas iÅ¡samiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų iÅ¡nagrinėjo bylÄ , iÅ¡klausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymus, įvertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog E. M. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai dėl E. M. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus daryti.Apeliantas yra teisus teigdamas, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kai traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl E. M. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 1302 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas E. M. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog E. M. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 1302 straipsnyje.

Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. pateiktÄ versijÄ , teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.Nors E. M. ir nepripažįsta savo kaltės dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 1302 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo, tačiau iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo byloje esančios medžiagos matyti, kad visuma byloje esančių įrodymų paneigia apelianto nurodytÄ aplinkybę, kad jis 2014 m. kovo 2 d., 18 val. 52 min.

Tauragės r. sav., Ožnugarių k., nevairavo automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nors apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutarimÄ priėmė vienaÅ¡aliÅ¡kai, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų įvykio aplinkybių, neapklausęs visų galimų liudytojų (A. R., prokuroro, suraÅ¡iusio nutarimÄ ), pasikliaudamas vien policininkų parodymais, nekreipdamas dėmesio į apelianto ir kitų įvykyje dalyvavusių liudytojų nurodytas aplinkybes, tačiau tokie jo teiginiai nepagrįsti.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia iÅ¡samia raÅ¡ytine medžiaga, apklausė tiesiogiai pažeidimÄ stebėjusius asmenis – liudytojus A. Č., Å . P., kartu su E. M. buvusius G. L., L. N., E. L., apklausė patį E. M.. Visų Å¡ių asmenų parodymais, iÅ¡analizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apelianto nurodyta įvykių versija, t. y., kad įvykio dienÄ jis automobilio nevairavo. Apylinkės teismas nutarime iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, kokiais įrodymais remiantis įrodyta apelianto kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo.

Tauragės rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų bylÄ , turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tuo tarpu apelianto nurodyti asmenys (A. R., prokuroras, priėmęs nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ) E. M. daromo pažeidimo nematė, todėl negali suteikti jokių administracinio teisės pažeidimo bylai reikÅ¡mingų duomenų. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo sprendimui nesiremti liudytojų G.

M., L. N., E. L. parodymas, nes jie nebuvo nei E. M. vairuotame automobilyje, nei matė ar girdėjo reikšmingas aplinkybes įvykio vietoje tuomet, kai policijos pareigūnai jau aiškinosi įvykio aplinkybes su E. M., šių asmenų parodymai nėra reikšmingi bylai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Apeliantas skunde daug dėmesio skiria apklaustų liudytojų ir paties apelianto parodymams ir jų analizei, teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesirėmė jo ir liudytojos G.

L. parodymais. Tačiau įvertinus visų pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų parodymus ir kitÄ administracinio teisės pažeidimo byloje esančiÄ medžiagÄ apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, vertino visÄ bylos medžiagÄ , įrodymų pakankamumÄ , nuoseklumÄ , logiÅ¡kumÄ , patikimumÄ . PrieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigÅ«nų A.

Č. ir Å . P. teisme duotais parodymais, kurie buvo logiÅ¡ki, nuoseklÅ«s, atitiko tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotas aplinkybes bei visÄ faktinę įvykio situacijÄ , kontekstÄ , tarpusavyje sutapo ir papildė vieni kitus. Teismui įvertinus bylos įrodymų visumÄ , įtikinamai buvo paneigta E. M. versija, kad jis automobilio nevairavo. Tuo tarpu tiek liudytojos G. L., tiek ir E. M. parodymai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, policijos pareigÅ«nai tiek tarnybiniuose praneÅ¡imuose, tiek duodami parodymus teisme nuosekliai tvirtino, kad jie iÅ¡ karto pradėjo persekioti stabdant nestojusį automobilį, atstumas nuo stabdymo vietos iki vietos, kurioje jį palikęs pasiÅ¡alino jo vairuotojas buvo pakankamai nedidelis, viso persekiojimo metu pareigÅ«nų automobilis atsilikęs nebuvo daug, t. y. jie visÄ laikÄ persekiojamÄ automobilį matė, taip pat gerai matė, kad iÅ¡ automobilio iššoko ir pabėgo vyriÅ¡kis.

Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad automobilį 2014 m. kovo 2 d., 18 val. 52 min., Tauragės r. sav., Ožnugarių k., kai Å¡is automobilis buvo stabdomas, vairavo G. L., nėra. Nors apeliantas teigia, kad byloje pateikti garso įraÅ¡ai esÄ patvirtina, kad policijos pareigÅ«nai nematė, kad bÅ«tent apeliantas vairavo automobilį, tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigia liudytojo A. Č. parodymai pirmosios instancijos teisme, kur jis paaiÅ¡kino, kad jis atpažino, jog tai buvo tas pats asmuo, kuris prieÅ¡ tai sustabdžius automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam atidarė bagažinę patikrinimui (b. l. 64).

Nors apeliantas ir remiasi 2013 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apygardos nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-686-382/2013, kuriame policijos pareigūnų parodymai paneigti vieningos valdymo sistemos duomenimis, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje nėra duomenų iš Policijos pajėgų vieningos valdymo sistemos, Institucijos atstovas K. Lukošius teisme paaiškino, kad policijos pareigūnų automobiliuose yra skirtingos sistemos, tačiau šiame automobilyje tokios sistemos nebuvo ir negalima nustatyti duomenų, jie pateikė tiek, kiek galėjo pateigti (b. l. 55).

Å i aplinkybė, kad policijos pareigÅ«nų automobilyje nėra įdiegta vieninga pajėgų valdymo sistema ir nėra galimybės patikrinti Å¡io automobilio naudojimÄ , nepaneigia policijos pareigÅ«nų parodymų ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų apie E. M. padarytus administracinius teisės pažeidimus. Todėl vien dėl Å¡io argumento negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad nesant Å¡ių duomenų patvirtinama aplinkybė, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso nebuvo stabdomas.

Vertinant pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų parodymus, aukÅ¡tesnysis teismas sutinka su Tauragės rajono apylinkės teismo iÅ¡vada, kad po to, kai neįvykdęs policijos pareigÅ«nų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę E. M. pasiÅ¡alino, bei policijos pareigÅ«nų persekiojamÄ automobilį palikęs prie tėvų namų pabėgo, E. M. susiskambino su savo draugais, kurie atvežė G. L. į Ožnugario kaimÄ , kuriÄ pasitikęs E. M. atvyko su ja kartu prie policijos pareigÅ«nų ant tralo kraunamo automobilio ir pateikė įvykio versijÄ , kurios toliau nuosekliai laikėsi.

Tačiau tokiÄ jo pateiktÄ versijÄ paneigia pirmosios instancijos teisme apklaustų policijos pareigÅ«nų A. Č. ir Å . P. parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo, taip pat jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytomis aplinkybėmis, kurios iÅ¡ esmės yra logiÅ¡kos ir atitinkančios faktines bylos aplinkybėms. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versijÄ ir aiÅ¡kina, jog jis automobilio nevairavo, todėl nepagrįstai yra baudžiamas už tai, kad stabdomas policijos pareigÅ«nų nesustojo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjo gynybine pozicija ir siekimÄ iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.Apeliantas skunde daug dėmesio skiria aplinkybei, kad jį ir policijos pareigÅ«nÄ Å .

P. sieja asmeniÅ¡kumai, nurodo, kad su Å¡iuo pareigÅ«nu, dar iki jam tampant policijos pareigÅ«nu, jis turėjo konfliktÄ , po to Å . P. jį jau buvo nubaudęs už kitokius administracinius teisės pažeidimus, remiasi 2014 m. sausio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimu, kuriame, atsižvelgiant į tai, kad nepaneigtas tarp pažeidėjo ir Tauragės apskrities VPK pareigÅ«nų galimai esantis interesų konfliktas, apeliacinės instancijos teismas policijos pareigÅ«nų parodymais Å¡iuo atveju rėmėsi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvÅ«s bylos duomenys.

Mano, kad Å¡iuo atveju pareigÅ«nas Å . P. taip pat nepaneigė apelianto pateiktų įrodymų, teismui melavo, sakydamas, kad jo nepažįsta. Tačiau pažymėtina, kad faktas, kad kitoje byloje buvo pripažintas policijos pareigÅ«nų suinteresuotumas, dar nereiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje policijos pareigÅ«nas buvo Å¡aliÅ¡kas. PrieÅ¡ingai, apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad policijos pareigÅ«nas Å . P. bÅ«tų suinteresuotas Å¡ios bylos baigtimi ar siektų apkalbėti apeliantÄ .

Vien aplinkybė, kad apeliantas anksčiau jau buvo nubaustas Å . P., nereiÅ¡kia, kad Å¡is pareigÅ«nas daugiau nebegali užfiksuoti E. M. daromų ATPK pažeidimų, byloje jokių duomenų apie tai, jog Å . P. gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas, nėra.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai negali bÅ«ti laikomi objektyviais įrodymais, nes juose yra toks pat tekstas. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kadangi policijos pareigÅ«nai tiesiogiai matė E. M. daromus administracinius teisės pažeidimus, nustatė tokias pačias faktines aplinkybes, todėl jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir nurodytos analogiÅ¡kos aplinkybės. Be to, apylinkės teismas E. M. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymų grindė ne tik policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotomis aplinkybėmis, bet byloje esančių įrodymų, kurie iÅ¡samiai aptarti skundžiamame nutarime, visuma.Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, E. M. veikoje teisingai nustatė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 1302 straipsnyje numatytų pažeidimų sudėtį.

Dėl to laikytina, kad teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų jo keisti nėra pagrindo. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                              Regina BertaÅ¡ienė