2019-10-02 Nr. AB-18682-3-61-3-01186-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-441-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01186-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 48

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skerne“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skerne“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Timana“).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skerne“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 1SS-454-(8.5) (toliau – ir 2018 m. kovo 5 d. sprendimas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 49SK-647-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės servitutų panaikinimo ir nustatymo“ (toliau – ir 2017 m. kovo 21 d. sprendimas); 3) įpareigoti NŽT pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo išnagrinėti iš naujo.

Atsakovas NŽT atsiliepimuose su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutiko iš dalies ir prašė skundo dalį dėl 2018 m. kovo 5 d. sprendimo panaikinimo atmesti, o skundo dalį dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinimo patenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Timana“ atsiliepimuose su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė juos atmesti arba administracinę bylą nutraukti.

Pareiškėja 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė teismui atsisakymą nuo skundo reikalavimo įpareigoti NŽT pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo išnagrinėti iš naujo.

Teisme 2019 m. balandžio 25 d. gauta pareiškėjo ir atsakovo 2019 m. balandžio 24 d. pasirašyta taikos sutartis (toliau – ir Taikos sutartis), kurią pareiškėjo ir atsakovo atstovai teismo posėdyje prašė patvirtinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prieštaravo Taikos sutarties tvirtinimui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė tvirtinti pareiškėjo UAB „Skerne“ ir atsakovo NŽT 2019 m. balandžio 24 d. taikos sutartį.

Teismas nustatė, kad ginčijamu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimu patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti pagal UAB „Ginteka“ matininko G. L. 2017 m. sausio 16 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis (1 punktas); panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 2.3-7119-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, trijų valstybinės žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei „Leidybos centras“, (duomenys neskelbtini) audio paslaugų įmonei „Tamsta“ bei (duomenys neskelbtini) privačiai įmonei „Rosma“ 5.1, 5.2 papunkčiais nustatyti servitutai: 442 kv. m ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimus sklypus (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo plane M1:500 pažymėtas linijomis ir skaičiais 1–3; 40–23; 1 bei 43 kv. m ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu prie transformatorinės pastotės ją prižiūrintiems darbuotojams (kol ši transformatorinė bus iškelta už sklypo ribų) (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo plane M1:500 pažymėtas linijomis ir skaičiais 8, 9, 47, 48 (2 punktas); nustatytas žemės sklypui, nurodytam šio sprendimo 1 punkte, 314 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) UAB „Ginteka“ matininko G. L. 2017 m. sausio 16 d. parengtame žemės sklypo plane M1:500, pažymėtam indeksu „S1“, esančiam žemės sklypo kadastro duomenų byloje, nurodytoje šio sprendimo 1 punkte.

Pareiškėjas kreipėsi į NŽT su prašymu (skundu), prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 21 d. sprendimo panaikinimo, taip pat prašė šį sprendimą panaikinti. Ginčijamu NŽT 2018 m. kovo 5 d. sprendimu administracinė procedūra pagal pareiškėjo skundą nutraukta.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju Taikos sutartyje pareiškėjas su atsakovu susitarė pripažinti negaliojančiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą; pareiškėjas Taikos sutartyje pareiškė, kad reikalavimo panaikinti NŽT 2018 m. kovo 5 d. sprendimą atsisako; Taikos sutartyje šalys pareiškė ir patvirtino, kad šia Taikos sutartimi visiškai išsprendžiamas ginčas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. el-2333-764/2019, šalys daugiau neturi viena kitai jokių pretenzijų, susijusių su viena kitos atžvilgiu administracinėje byloje pareikštais reikalavimais.

Teismas pažymėjo, kad ginčijamas 2017 m. kovo 21 d. sprendimas priimtas atsižvelgiant į sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 1-1095, sprendinių koregavimą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A30-3607 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo (statinių statybos zonos, statybos ribos ir servitutų pakeitimo) tvirtinimo“, taip pat į UAB „Timana“ 2017 m. kovo 9 d. gautą prašymą. Šiuo sprendimu patvirtinti žemės sklypo, kurį nuomos teise valdo UAB „Timana“, kadastro duomenys. Nors pareiškėjas skunde prašo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą visa apimti, tačiau iš skundo turinio matyti, kad nesutinka tik su ta dalimi, kuria panaikintas 442 kv. m servitutas ir nustatytas naujas servitutas (2017 m. kovo 21 d. sprendimo 2.1 papunktis, 3 punktas). Dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo 1 dalies, kuria patvirtinti kadastro duomenys, nei skunde, nei Taikos sutartyje nepasisakyta, taip pat nepasisakyta dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo 2.2 papunkčiu panaikinto 43 kv. m ploto servituto, kuris, anot UAB „Timana“, visiškai nėra susijęs su pareiškėjo teisėmis ar įstatymų saugomais interesais, nes šis servitutas nustatytas Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) naudai.

Teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Timana“ atsiliepime teigė, jog bendrovė į derybas dėl Taikos sutarties sąlygų nebuvo įtraukta, nebuvo informuota apie derybas ir neturėjo jokių objektyvių galimybių derėtis dėl Taikos sutarties sąlygų nustatymo.

Pagal ABTĮ 51 straipsnio 4 dalį, teismas netvirtina taikos sutarties, kuri prieštarauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos išsprendimas turės įtakos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Timana“ teisėms ar pareigoms, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimas priimtas atsižvelgiant ir į UAB „Timana“ prašymą, tačiau pastaroji į derybų procesą dėl Taikos sutarties sąlygų nebuvo įtraukta, sprendė, kad pateikta Taikos sutartis pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus, todėl negali būti tvirtinama.

II. Pareiškėjas UAB „Skerne“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti Taikos sutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakyta tvirtinti Taikos sutartį. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei teisės normas, egzistuoja pagrindas panaikinti nutartį ir patvirtinti Taikos sutartį. Pažymi, kad neteisėtas sprendimas negali sukurti teisių ir pareigų, kurios galėtų būti ginamos, nes teisinėje valstybėje galioja ir privalo būti taikomas bendrasis teisės principas, kad iš neteisėtų veiksmų teisė negalinti atsirasti (lex iniuria ius non oritur). Priimant nutartį neatsižvelgta į konstitucinius ir kitus teisės principus. Pareiškėjas patikslintame skunde prašydamas panaikinti sprendimą dėl servitutų panaikinimo, nurodė teisės aktų normas bei teismų praktikos išaiškinimus, kuriais pagrindžiamas sprendimu dėl servitutų panaikinimo atliktas servitutų panaikinimo ir nustatymo neteisėtumas. Atsakovas, priėmęs sprendimą dėl servitutų panaikinimo, pateiktame atsiliepime į patikslintą skundą patvirtino, kad palaiko pareiškėjo reikalavimą visa apimtimi panaikinti sprendimą dėl servitutų panaikinimo, nes abu servitutai buvo panaikinti neteisėtai, t. y. neegzistuojant nei vienam teisės aktuose įtvirtintam servitutų pabaigos pagrindui. Taip pat patvirtino, kad administraciniu aktu negalėjo būti nustatytas ir naujasis servitutas, nes tam neegzistavo teisės aktuose įtvirtinti pagrindai, tai reiškia, jog kadastro duomenų byla, kurioje žymimas šis naujai nustatomas servitutas, negalėjo būti tvirtinama, t. y. atsakovas pripažino, kad sprendimas dėl servitutų pabaigos pagrindų visa apimtimi yra neteisėtas.

Pareiškėjas nurodo, kad neteisėtas servituto panaikinimas pažeidžia įstatymų saugomus interesus. Nekyla ginčo, kad įstatymo saugomas interesas yra teisėtumas, t. y. priimant, bet kokį sprendimą, privalo būti vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Šiuo atveju atsakovas, t. y. institucija, kuri priėmė sprendimą dėl servitutų panaikinimo, konstatavo, kad vis dėlto sprendimas visa apimtimi yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir savo teiginius pagrindė atsiliepime. Dėl sprendimo dėl servitutų panaikinimo dalies, kuria panaikintas 43 kv. m servitutas, atsakovas yra nurodęs, kad ir šio servituto panaikinimui taip pat privalėjo egzistuoti teisės aktuose įtvirtinti servitutų pabaigos pagrindai, t. y. šiuo atveju turi išnykti servituto būtinumas ir turi būti išreikštas viešpataujančiojo daikto savininko sutikimas dėl būtinumo išnykimo. Atsakovas teigdamas, kad ir 43 kv. m servituto panaikinimas buvo neteisėtas, patvirtino, jog, kaip ir panaikinant 442 kv. m servitutą nebuvo gautas viešpataujančio daikto savininko sutikimas, taip ir panaikinant 43 kv. m servitutą nebuvo gautas ESO sutikimas dėl servituto panaikinimo, t. y. atsakovas atsiliepime, taip pat pasirašydamas teismui pateiktą tvirtinti Taikos sutartį, patvirtino, kad nebuvo gautas nei vieno iš viešpataujančių daiktų savininkų sutikimas/patvirtinimas, jog išnyko nors vieno iš servitutų būtinumas, taip pat patvirtino, kad nebuvo pagrindo vertinti, jog būtinumas būtų išnykęs.

Pareiškėjo teigimu, nutartyje nurodytas argumentas, kad Taikos sutartis negali būti tvirtinama, nes nei pareiškėjo skunde, nei Taikos sutartyje nemotyvuojama, kodėl turi būti panaikinamas sprendimo dėl servitutų panaikinimo 1 punktas, t. y. dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., plotas 4042 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų, nustatytų pagal UAB „Ginteka“ matininko G. L. 2017 m. sausio 16 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, patvirtinimo yra nepagrįstas ir prieštaraujantis elementariai logikai. UAB „Ginteka“ matininko parengtame žemės sklypo plane, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje, kurioje esantys kadastro duomenys tvirtinami sprendimu dėl servitutų panaikinimo, yra žymimas žemės sklypui nustatytas 314 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), t. y. naujas servitutas nustatomas pagal kadastro duomenų bylą, tai reiškia, jog sprendimo dėl servitutų panaikinimo 1 punktas yra ne savitikslis. Kadastro duomenys buvo patvirtinti tam, kad galėtų būti nustatomas naujasis servitutas. Pareiškėjo skunde detaliai nurodyta, kodėl senasis servitutas negalėjo būti panaikintas ir negalėjo būti nustatytas naujas, taip pat apie senųjų servitutų panaikinimo ir naujojo nustatymo neteisėtumą yra nurodyta atsakovo atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą.

Pareiškėjas pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia skundu reiškiami reikalavimai, o ne juos pagrindžiant nurodomi motyvai. Tuo tarpu pagal pirmosios instancijos teismo nutartį, sukuriama situacija, kad Taikos sutartis negali būti tvirtinama, nes patikslintame skunde nurodyti ne visi motyvai, t. y., ne reiškiamas reikalavimas, o motyvai apriboja ginčo šalių teisę sudaryti taikos sutartį. Pareiškėjo vertinimu, tokiu būdu būtų pažeidžiamas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principas, kuris įpareigoja teismą imtis visų teisės aktuose numatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą, o taip pat tai būtų netikslinga, nes šiuo metu neegzistuoja teisės aktuose įtvirtinti pagrindai, draudžiantys sudarant taikos sutartį peržengti skunde išdėstytus motyvus. Taikos sutartyje turi būti pasisakoma dėl visų byloje reiškiamų reikalavimų, t. y. kurie reikalavimai tenkinami, kurių atsisakoma ar dėl dalies pareikštų reikalavimų sudaroma taikos sutartis, o kita dalis paliekama nagrinėti, tačiau skundo motyvai neapriboja šalių teisės sudaryti taikos sutartį pagal pareikštus reikalavimus, tai sudaro pagrindą patvirtinti Taikos sutartį, pagal kurią panaikinamas sprendimas dėl servitutų panaikinimo visa apimtimi.

Pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ nustato, kad ginčo šalimis yra tik pareiškėjas ir atsakovas, o tretieji suinteresuoti asmenys yra laikomi proceso šalimis. ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartį sudaro ginčo, o ne proceso šalys. Tretiesiems asmenims įstatymas suteikia tik teisę ginčyti nutartį dėl taikos sutarties tvirtinimo, jei, jų vertinimu, taikos sutartimi yra pažeidžiamos jų teisės. Taikos sutartimi nėra pažeidžiamos nei UAB „Timana“, nei kitų trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai. Taikos sutartimi yra panaikinamas neteisėtas, t. y. priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, sprendimas dėl servitutų panaikinimo. Dėl neteisėto sprendimo dėl servitutų panaikinimo, asmenys praranda neteisėtu būdu įgytas teises, tai teisinėje valstybėje negali būti vertinama kaip teisių pažeidimas. Priešingai, teismai yra ta institucija, kuri teisinėmis priemonėmis gali ir privalo panaikinti akivaizdžiai teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius sprendimus, užtikrinti sprendimų teisėtumą, atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, o ne įteisinti neteisėtu būdu įgytas trečiųjų asmenų teises ir jas bet kokiomis priemonėmis ginti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Timana“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti Taikos sutartį, teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog teismui pateikta Taikos sutartis pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, todėl negali būti tvirtinama. Taikos sutartis pažeidžia UAB „Timana“ ir AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (toliau - ir ESO) teises ir teisėtus interesus. Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas pagal pareiškėjo patikslintą skundą dėl NŽT 2018 m. kovo 5 d. priimto individualaus administracinio akto – sprendimo Nr. 1SS-454-(8.5) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 49SK-647-(14.49.109.) panaikinimo. Pareiškėjas iš esmės ginčija tik sprendimo dalį (2 ir 3 punktus), kuriais yra pakeista privažiavimo kelio servituto žemės sklype konfigūracija, t. y. tik servituto žemės sklype kadastro duomenys. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir iš esmės neginčijo kitų žemės sklypo kadastro duomenų, patvirtintų sprendimu. NŽT savo procesiniuose dokumentuose taip pat nenurodė jokių argumentų ar motyvų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie sprendimo negaliojimą visa apimtimi. Šias aplinkybes taip pat nustatė ir teismas skundžiamoje nutartyje. Atkreipia dėmesį, kad šias aplinkybes pareiškėjas pripažįsta tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir atskirajame skunde.

Pažymi, kad sprendimo 1 punktu yra tvirtinami kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Ginteka“ matininko parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nurodant, kad sprendimas, šioje dalyje, gali būti skundžiamas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tvirtinimo taisyklių 26 punkte nustatyta tvarka. Todėl, priešingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėjas, šio sprendimo punkto atžvilgiu Taikos sutartis negalėjo būti sudaryta per se (savaime), nes sprendimo 1 punktas negali būti administracinės bylos dalyku dėl to, kad nebuvo laikytasi kadastro duomenų apskundimo tvarkos. Taikos sutartimi turėjo (turėtų) būti nustatyta tvarka ir sąlygos, kuriomis būtų užtikrintas UAB „Timana“ teisių ir teisėtų interesų, susijusių su detaliojo plano koregavimo sprendinių įgyvendinimu, užtikrinimas. Nes sprendimu buvo patvirtinti žemės sklypo, kurio dalį nuomos teise valdo UAB „Timana“, kadastro duomenys. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir atsakovas Taikos sutartyje to nepadarė. Taigi Taikos sutartis ne tik pažeidžia UAB „Timana“ teises ir teisėtus interesus, bet Taikos sutartimi buvo apribotos bendrovės galimybės įgyvendinti teises, išplaukiančias iš minėtos nuomos sutarties. Aplinkybę, jog Taikos sutartis daro įtaką (gali pažeisti) UAB „Timana“ teisėms ir pareigoms, papildomai patvirtina ir bendrovės procesinės padėtis byloje. Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad Taikos sutarties patvirtinimas, kai derybose dėl Taikos sutarties sudarymo UAB „Timana“ nedalyvavo ir jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo pastabas, prieštarautų ABTĮ normoms.

Nurodo, kad Taikos sutartis pažeidžia ne tik UAB „Timana“, bet ir ESO teises ir teisėtus interesus. Taikos sutartimi susitarta dėl sprendimo 2.2 punktu panaikinto 43 kv. m ploto servituto, kuris visiškai nėra susijęs su pareiškėjo teisėmis ar įstatymų saugomais interesais, nes šis servitutas nustatytas ESO naudai. Taikos sutartyje pareiškėjas ir atsakovas susitarė dėl viso sprendimo pripažinimo negaliojančiu, t. y. šalys Taikos sutartimi sprendė dėl trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Atskirajame skunde pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad taikos sutartyje turi būti pasisakoma tik dėl visų byloje reiškiamų reikalavimų, o skundo motyvai neapriboja šalių teisės sudaryti taikos sutartį. Taikos sutarties esmę sudaro, kad šalys suranda kompromisą vienas kito motyvų atžvilgiu. Viešojo administravimo subjekto priimtas aktas skundžiamas vadovaujantis atitinkamais motyvais. Todėl sudarant taikos sutartį, negalima ir neįmanoma neatsižvelgti į šalių išdėstytus motyvus skundžiant atitinkamą viešojo administravimo subjekto priimtą teisės aktą. Priešingai nei deklaratyviai teigia pareiškėjas, aplinkybė, kad pagal ABTĮ 51 straipsnio 1 dalį, taikos sutartį gali sudaryti tik ginčo šalys, bet ne proceso šalys, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Nors teisė sudaryti taikos sutartį priklauso tik ginčo šalims, tačiau ši teisė nėra absoliuti. ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis expressis verbis (aiškiai) numato, kad taikos sutartis negali pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi taikos sutartimi ne tik negalima spręsti trečiųjų asmenų, nesančių taikos sutarties šalimis, teisių ir pareigų klausimų, taip pat netiesiogiai pažeisti trečiųjų asmenų teisių.

Akcentuoja, kad Taikos sutartis savo esme, ja siekiamais tikslais ir sukuriamais padariniais nėra taikos sutartis, kuria siekiama tarpusavio nuolaidų būdu išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Pareiškėjo ir atsakovo sudarytas susitarimas atspindi skundo pripažinimą ir atsakovo priimto individualaus administracinio akto pa(si)naikinimą. Šiuo atveju, NŽT veikimas, susitariant dėl jos pačios priimto sprendimo panaikinimo iš esmės yra tik sprendimas naikinti savo pačios priimtą individualų administracinį aktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai naikinant ar keičiant savo priimtą sprendimą yra susiję su įstatymų viršenybės ir teisėtumo principų įgyvendinimu. Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Šis principas yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra tiesiogiai nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti. Todėl atsakovo veiksmai, kuriais de facto (iš tikrųjų) yra panaikinamas anksčiau priimtas sprendimas, vertintini kaip neteisėti. Be to, pati Taikos sutarties ir joje numatytų sąlygų konstrukcija yra ydinga ABTĮ ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme.

UAB “Timana” atkreipia dėmesį į tai, kad atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Taikos sutartį, pateikė tik pareiškėjas, tai vienareikšmiai leidžia spręsti, kad nutartis yra pagrįsta bei teisėta. Taigi teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad Taikos sutartis gali pažeisti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus bei pagrįstai atsisakė tvirtinti Taikos sutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Pareiškėjas UAB „Skerne“ atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti Taikos sutartį.

ABTĮ 51 straipsnyje įtvirtinta šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Pažymėtina, kad tai nėra absoliuti šalių teisė, nes įtvirtindamas tokią šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, tik kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d.).

Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo galima teigti, jog taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015; 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015). Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014).

Taigi sudarydamos taikos sutartį šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis vienaip ar kitaip paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tikrino ir nagrinėjo aplinkybes, susijusias su bylos šalių pateiktos Taikos sutarties sąlygomis, atsižvelgdamas į šioje byloje nagrinėjamą ginčą ir šio ginčo esmę, tikrino, ar Taikos sutartis nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, neriboja ar kitaip nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, viešojo intereso. Pažymėtina, kad teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio (pagal pareigas) tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Dėl to teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ar taikos sutarties sąlygos atitinka taikos sutarties šalių valią. Akcentuotina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas)) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 str. 1 d. 4 p.), o byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir yra užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (ABTĮ 103 str. 2 p., 104 str. 3 d.). Be to, taikos sutarčių būtina laikytis, t. y. vienašališkai taikos sutarties negalima atsisakyti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi, taikos sutarties sąlygos negali būti faktų konstatuojamosios bei sąlyginės; taikos sutartyje turi būti aiškiai ir apibrėžtai nurodytos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, kurias šalys suderino laisva valia ir kurios neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taikos sutarties sąlygos turi būti nustatytos tokios, kad jas būtų galima įvykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad Taikos sutartis pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises (UAB „Timana“ bei Energijos skirstymo operatoriaus), atsisakė tvirtinti Taikos sutartį.

Teisėjų kolegija, tikrindama šios išvados pagrįstumą, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas vienu iš skundo reikalavimų prašo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 49SK-647-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės servitutų panaikinimo ir nustatymo“. Šiuo sprendimu, be kita ko, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Ginteka“ matininko G. L. 2017 m. sausio 16 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis (1 punktas); panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 2.3-7119-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, trijų valstybinės žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei „Leidybos centras“, (duomenys neskelbtini) audio paslaugų įmonei „Tamsta“ bei (duomenys neskelbtini) privačiai įmonei „Rosma“ 5.1, 5.2 papunkčiais nustatyti servitutai: 442 kv. m ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimus sklypus (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo plane M1:500 pažymėtas linijomis ir skaičiais 1–3; 40–23; 1 bei 43 kv. m ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu prie transformatorinės pastotės ją prižiūrintiems darbuotojams (kol ši transformatorinė bus iškelta už sklypo ribų) (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo plane M1:500 pažymėtas linijomis ir skaičiais 8, 9, 47, 48 (2 punktas); nustatytas žemės sklypui, nurodytam šio sprendimo 1 punkte, 314 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) UAB „Ginteka“ matininko G. L. 2017 m. sausio 16 d. parengtame žemės sklypo plane M1:500, pažymėtam indeksu „S1“, esančiam žemės sklypo kadastro duomenų byloje, nurodytoje šio sprendimo 1 punkte.

Pareiškėjo skundžiamas 2017 m. kovo 21 d. sprendimas priimtas atsižvelgiant į sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 1-1095, sprendinių koregavimą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A30-3607 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo (statinių statybos zonos, statybos ribos ir servitutų pakeitimo) tvirtinimo“, taip pat į UAB „Timana“ 2017 m. kovo 9 d. prašymą. Šiuo sprendimu patvirtinti žemės sklypo, kurį nuomos teise valdo UAB „Timana“, kadastro duomenys.

Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas prašo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą visa apimti, tačiau iš skundo turinio matyti, kad nesutinka tik su ta dalimi, kuria panaikintas 442 kv. m servitutas ir nustatytas naujas servitutas (2017 m. kovo 21 d. sprendimo 2.1 papunktis, 3 punktas).

Įvertinus bylos šalių Taikos sutartyje aptartas sutarties sąlygas, matyti, kad dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo 1 dalies, kuria patvirtinti kadastro duomenys, Taikos sutartyje, o taip pat ir skunde, nepasisakyta, taip pat ir dėl 2.2 papunkčiu panaikinto 43 kv. m ploto servituto, kuris, kaip teigia trečiasis suinteresuotas asmuo - UAB „Timana“, visiškai nėra susijęs su pareiškėjo teisėmis ar įstatymų saugomais interesais, nes šis servitutas nustatytas AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ naudai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos šalių pateiktos ir prašomos patvirtinti Taikos sutarties turinį, atskirajame skunde bei atsiliepimuose nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su Taikos sutarties sudarymo sąlygomis, šioje byloje nagrinėjamo ginčo esmę ir ribas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas Taikos sutarties, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo tvirtinti proceso šalių pateiktos Taikos sutarties, nes Taikos sutarties sąlygos yra tiksliai neapibrėžtos, sąlyginės; Taikos sutarties dalykas neatitinka byloje paduoto skundo reikalavimų. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti šioje byloje pateiktą Taikos sutartį. Aplinkybė, kad atsakovas sutinka, jog būtų panaikintas NŽT 2017 m. kovo 21 d. sprendimas (dėl servitutų panaikinimo), nes abu servitutai buvo panaikinti neteisėtai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad Taikos sutartis pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados netvirtinti Taikos sutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skerne“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė