3145fb0a-e078-4bb6-99ae-749d79bb8b5d · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-242-988/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10890-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.7.4.6 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei, nuteistajam I.

T. (I. T.), jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei, nuteistajai A. S., jos gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų I. T. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo I. T. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl M. Å . turto įgijimo apgaule) – 1 (vienerių) metų 10 (deÅ¡imt) mėnesių laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl A.

R. turto įgijimo apgaule) – 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę (epizodas dėl A. R. turto įgijimo apgaule) ir skirta I. T. galutinė subendrinta bausmė – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirta subendrinta bausme (epizodas dėl A. R. turto įgijimo apgaule) subendrinta su paskirta bausme pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl M. Å . turto įgijimo apgaule) jas iÅ¡ dalies sudedant ir nustatyta I. T. subendrinta 3 (trejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡erių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta I. T. 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė jÄ atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi Å¡iuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė subendrinta su dalimi neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, kuri Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienÄ yra 4 (keturi) mėnesiai ir 17 (septyniolika) dienų laisvės atėmimo, ir nustatyta I. T. galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡erių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė jÄ atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ I. T. nuspręsta skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos paskiriant bei iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo taikant jam kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . A. S. pripažinta kalta ir nuteista: - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl M. Å . turto įgijimo apgaule) – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl A. R. turto įgijimo apgaule) – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡erių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡erių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl A. R. turto įgijimo apgaule), 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirta A. S. galutinė subendrinta bausmė – 2 (dvejų) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirta subendrinta bausme (epizodas dėl A. R. turto įgijimo apgaule) subendrinta su paskirta bausme pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl M.

Å . turto įgijimo apgaule) jas iÅ¡ dalies sudedant ir nustatyta A. S. subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė jÄ atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ A. S. nuspręsta skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikant jai kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

Ä® bausmės laikÄ A. S. įskaitytas jos laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 10 d. iki Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. Å iuo nuosprendžiu nuspręsta solidariai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ I. T. ir A. S. M. Å . naudai 1 100 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ eurų) turtinei žalai atlyginti. Taip pat nuspręsta solidariai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ I. T. ir A. S. A. R. naudai 807,10 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus septynis eurus 10 ct) turtinei žalai atlyginti. Kompiuterinę laikmenÄ su skambučių iÅ¡klotinėmis nuspręsta palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. S. ir I. T. nuteisti už tai, kad apgaule I. T. ir nenustatytų bendrininkų naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jie veikdami bendrininkų grupėje kartu su kitais nenustatytais asmenimis po to, kai 2018 m. kovo 7 d., apie 11 val. 50 min., nenustatytas bendrininkas paskambino M. Å . į fiksuoto ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs policijos pareigÅ«nu melagingai pranešė, kad neva jos giminaitė V. krisdama nuo laiptų užkliudė kitÄ moterį, kuriai skilo kaukolė ir, kad giminaitės nepasodintų į kalėjimÄ , padarytai žalai atlyginti reikia 1 000 eurų, M.

Å . sutikus sumokėti nurodytÄ sumÄ I. T., tuo metu atlikinėjęs bausmę Kybartų pataisos namuose, paskambino A. S. ir Å¡i jo nurodymu nuvažiavo pas nukentėjusiÄ jÄ M. Å . į namus (duomenys neskelbtini), bei paėmė iÅ¡ M. Å . 1 100 eurų grynųjų pinigų, kuriuos I. T. nurodymu perdavė nenustatytam bendrininkui. Taip A. S. ir I. T. su bendrininkais apgaule I. T. bei kitų asmenų naudai įgijo M. Å . priklausančius 1 100 eurų. Å iais savo veiksmais A. S. ir I. T. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl M.

Š. turto įgijimo apgaule).

2. Taip pat A. S. ir I. T. nuteisti už tai, kad neteisėtai įgijo svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei A. S. jÄ neteisėtai laikius bei panaudojus apgaule savo bei kitų bendrininkų naudai įgijo svetimÄ turtÄ : jie veikdami bendrininkų grupėje kartu su kitais nenustatytais asmenimis po to, kai 2018 m. kovo 22 d., apie 15 val. 30 min., nenustatytas bendrininkas iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. R. į fiksuoto ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir, prisistatęs policijos pareigÅ«nu, melagingai pranešė neva jos draugė I. krisdama nuo laiptų užkliudė kitÄ moterį, kuri prasiskėlė galvÄ ir, kad skubiai reikalingi pinigai operacijai atlikti, A.

R. sutikus sumokėti pinigus, I. T. paskambino A. S. ir Å¡i jo nurodymu nuvažiavusi pas A. R. į namus (duomenys neskelbtini), paėmė iÅ¡ Å¡ios pastarosios vardu iÅ¡duotÄ â€žSwedbank“, AB banko mokėjimo kortelę Senjoro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodÄ ) A. R. jau buvo telefonu padiktavusi nenustatytam bendrininkui, o A. S. juos padiktavo I. T.. Naudodamasi A. R. minėta „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortele tÄ pačiÄ dienÄ (2018 m. kovo 22 d.) A.

S. įvairiuose bankomatuose per keturis kartus iÅ¡ A. R. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡grynino 800 eurų, taip pat ji su minėta mokėjimo kortele atsiskaitė už prekes parduotuvėje „Iki“, esančioje ŽirmÅ«nų g. 2, Vilniuje: 15 val. 57 min. „Swedbank“, AB bankomate, esančiame ŽirmÅ«nų g. 2, Vilniuje, iÅ¡grynino 140 eurų; 15 val. 58 min. tame pačiame bankomate iÅ¡grynino 100 eurų; 16 val. 08 min. parduotuvėje „Iki“, esančioje Vilniuje, ŽirmÅ«nų g. 2, atsiskaitė už prekes 7,10 eurų sumai; 16 val. 43 min.

AB SEB bankas bankomate, esančiame Vilniuje, Metalo g. 2, per du kartus išgrynino iš viso 560 eurų. Taip A. S. ir I. T., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įgijo A. R. 807,10 eurų. Šiais savo veiksmais A. S. ir I. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl A. R. turto įgijimo apgaule), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai 3. Nuteistasis I. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-374-506/2020 paskiriant jam švelnesnę bausmę. 3.1.

Apeliaciniame skunde nuteistasis I. T. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu jam paskyrė per griežtÄ bausmę, netgi didesnę nei prašė prokurorė, Å¡iuo aspektu nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. 3.2. Apeliantas pažymi, kad prokurorė ne kartÄ minėjo, jog I. T. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis. I. T. neketino tiesiogiai pasipelnyti iÅ¡ nukentėjusiųjų, jis vykdė kito asmens paslaugÄ , už kuriÄ jam buvo pažadėta atsiskaityti cigaretėmis ir telefonu. 3.3.

I. T. atkreipia dėmesį į tai, kad jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teisme atsiprašė nukentėjusiosios. 3.4. I. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jo sutuoktinė T. T. yra nėščia, turėtų gimdyti 2020 m. kovo mėn. (pažymÄ apie tai nuteistasis pristatys apeliacinės instancijos teismui), todėl jai reikės I. T. palaikymo ir pagalbos.

4. Nuteistoji A. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-374-506/2020 paskiriant jai švelnesnę bausmę. 4.1. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. S. nurodė, kad ji yra per griežtai nubausta, A. S. nuoširdžiai gailisi. 4.2. A. S. pažymėjo, jog ji nuėjo paimti pinigus tik dėl to, kad jos to paprašė jos dukros tėvas I. T., ji neįtarė, kad I. T. užsiima sukčiavimu, nebuvo su juo iš anksto susitarus daryti nusikalstamas veikas, už paimtus pinigus jai nebuvo atsilyginta, ji nepasiliko sau jokios paimtų pinigų dalies.

5. Teismo posėdyje nuteistieji A. S. ir I. T. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo I. T. apeliacinis skundas atmetamas, A. S. apeliacinis skundas tenkinamas 6. Å ioje byloje apeliaciniais skundais ginčijamas tik nuteistiesiems paskirtų bausmių rÅ«Å¡ys ir dydžiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinių skundų ribose.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – I. T. ir A. S. paskirtos bausmės už padarytas atskiras nusikalstamas veikas, taip pat paskirtos galutinės subendrintos bausmės nėra per griežtos, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Tačiau individualizuojant baudžiamÄ jÄ atsakomybę nuteistajai A. S. buvo nepagrįstai nuspręsta netaikyti BK 75 straipsnio, taip atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

8. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Pažymima, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.

9. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltÄ asmenį. Apeliacinės instancijos teismas nurodo ir tai, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iÅ¡ uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris, visų pirma, pasireiÅ¡kia tuo, jog teismas turi skirti tokiÄ bausmę, kuri bÅ«tų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai.

Taip pat įstatymo leidėjas, konstruodamas sankcijas už Baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečia bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui įstatymÄ bei individualias bylos aplinkybes atitinkančiÄ bausmę. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Dėl I. T. paskirtų bausmių 10. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam I. T. paskyrė teisingas bausmes už Å¡ioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintÄ bausmę.

11. I. T. padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, taip pat du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo padaryti nusikaltimai vertinami kaip pavojingi tiek pagal pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jų padarymo aplinkybes, atitinkantys rÅ«Å¡inį tokių nusikalstamų veikų pavojingumÄ .

12. Pirmu atveju, padarydamas BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , I. T. apgaule, savo ir nenustatytų bendrininkų naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ M. Å . priklausančius 1 100 eurų. Antru atveju, padarydamas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neteisėtai įgijo svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei A. S. jÄ neteisėtai laikius bei panaudojus, apgaule savo bei kitų bendrininkų naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ A.

R. priklausančius 807,10 eurų. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų amžių ir turtinę padėtį, joms padaryta turtinė žala vertinama kaip reikšminga, tačiau apskritai užvaldyto turto vertė apygardos teismo vertinama kaip labiau artima baudžiamajam nusižengimui, numatytam BK 182 straipsnio 3 dalyje, nei kvalifikuotam turto įgijimui apgaulės būdu. Todėl nuteistojo I. T. veiksmai nevertinami kaip labiau pavojingi nei įprastas tokio veikų pavojingumo laipsnis ar pobūdis.

Tačiau pažymima, kad abiem atvejais žala nebuvo atlyginta ir net nebuvo žadama ar įsipareigojama jÄ atlyginti.

13. Nusikalstamas veikas I. T. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingÄ jų pobÅ«dį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo bus padaryta turtinė žala, ir norėjo jÄ padaryti.

14. I. T. Lietuvos Respublikoje iki Å¡io nusikaltimo padarymo buvo teistas net 15 kartų, tame tarpe ir už analogiÅ¡kas veikas, paskutinį kartÄ už kvalifikuotÄ plėšimÄ , už kurį atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir padarė Å¡ioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas. Iki Å¡ių veikų padarymo nuteistajam už kitų nusikalstamų veikų padarymÄ buvo skirtos įvairių rÅ«Å¡ių bausmės. Tačiau nei laisvės atėmimo bausmės rÅ«Å¡is, nei Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ys poveikio I.

T. elgesiui nepadarė, nes jis bausmės vykdymo metu padarė net keturias naujas tyčines nusikalstamas veikas. Toks nuteistojo elgesys rodo ypatingÄ jo pavojingumÄ , nuoseklų nusistatymÄ nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, pažeidinėti įstatymus, darant žalÄ ir taip keliant pavojų kitiems asmenims, jų turtui. Todėl, skiriant bausmę už naujai padarytas nukalstamas veikas, toks nuteistojo asmenybės ir elgesio modelis turi bÅ«ti teisingai įvertintas.

15. I. T. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad visas nusikalstamas veikas I. T. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau nepagrįstai buvo nustatyta sunkinanti aplinkybė – jog jis visas nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra turtinio arba finansinio pobÅ«džio, todėl jos savaime laikomos savanaudiÅ¡komis (padaromos siekiant turtinės arba finansinės naudos, įgyti turtÄ ar iÅ¡vengti mokesčių ir pan.), taigi dar kartÄ Å¡iÄ aplinkybę vertinti kaip sunkinančiÄ nėra pagrindo.

Be to, Å¡i sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, jos pripažinti posėdžio metu neprašė prokurorė, o teismas apie tokiÄ galimybę nuteistojo neįspėjo, todėl sprendžiama, kad tokiu bÅ«du buvo suvaržyta jo teisė į gynybÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, Å¡i sunkinanti aplinkybė iÅ¡ apylinkės teismo nuosprendžio Å¡alinama.

16. I. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl visų nusikaltimų apylinkės teismas pagrįstai nustatė tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Atsižvelgęs į aukščiau paminėtų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta I. T. paskyrus tik griežčiausios rÅ«Å¡ies – laisvės atėmimo bausmes. Pažymima, kad skirti ne laisvės atėmimo bausmę Å¡iuo atveju nėra pagrindo ir dėl to, jog nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės paprastai skiriamos tik asmeniui, kuris teisiamas pirmÄ kartÄ už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ (BK 55 straipsnis), o Å¡iuo atveju I. T. teisiamas jau Å¡eÅ¡ioliktÄ jį kartÄ .

18. I. T. apylinkės teismas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį abiem atvejais nubaudė laisvės atėmimu vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių (kai šios bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų), o pagal BK 214 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams (kai šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnesis ir 15 dienų).

19. Pažymima, jog visos I. T. paskirtos bausmės yra artimos baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmėms vidurkiams, turtinių nusikaltimų atveju – nežymiai didesnės, o finansinių – nežymiai mažesnės. Buvo nustatyta tik viena I. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios aplinkybės, todėl skiriant kiek didesnes nei vidurkis bausmes, buvo teisingai įvertintas Å¡ių aplinkybių santykis, taip pat ir visos kitos aplinkybės, iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuojančios tiek nuteistÄ jį, tiek jo padarytas veikas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant kiek mažesnes nei vidurkis bausmes, didesnė reikÅ¡mė buvo teikiama nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, padarytos žalos dydžiui, aplinkybei, kad jo sutuoktinė laukiasi (Å¡iuo metu nuteistasis jau turi mažametį vaikÄ ), nuteistojo vaidmeniui nusikaltimo padaryme, tačiau esant itin neigiamai paties nuteistojo asmenybės ir jo elgesio charakteristikai, dar labiau Å¡velninti paskirtas bausmes ar galutinę subendrintÄ bausmę nėra pagrindo. Aplinkybė, kad apygardos teismas paÅ¡alino vienÄ sunkinančiÄ aplinkybę, esminės įtakos apylinkės teismo parinktoms bausmėms neturi, nes ir tokiu atveju lieka daugiau nustatytų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismo parinkti bausmių dydžiai yra proporcingi ir teisingi, o už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos laikantis BK 63-64 straipsnių reikalavimų, apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«dais, prie griežtesnės bausmės pridedant pakankamai nedidelę dalį (bendrinant su 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu net mažesnę nei minimali laisvės atėmimo bausmė) Å¡velnesnės bausmės.

20. Minėta, kad teisingumas visų pirma reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingÄ bausmės dydį. Teisingumo principui prieÅ¡tarauja tiek aiÅ¡kiai per griežtos, tiek ir aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimas. Visuomenės interesas ir baudžiamojo įstatymo tikslas reiÅ¡kia, kad kiekvienam kaltam asmeniui bÅ«tų paskirta tinkama, individualizuota, proporcinga ir teisinga bausmė. Sprendžiant ar Å¡ioje byloje yra pagrindas dar labiau Å¡velninti nuteistajam I. T. paskirtÄ bausmę (pagal jo skundÄ ), atsižvelgiama į aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , kurios neleidžia dar labiau Å¡velninti jam paskirtos bausmės. PrieÅ¡ingu atveju paskirta bausmė bus neproporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, neatliks savo funkcijų, nerealizuos paskirties, nepasieks tikslų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme.

Konstatuojama, kad per Å¡velni bausmė ne tik, kad nenubaus I. T., bet ir neatgrasys (nesulaikys) nei jo, nei kitų asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko padarytÄ Ä¯statymo pažeidimÄ â€“ skiriama bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . Dėl A. S. paskirtų bausmių ir BK 75 straipsnio taikymo 21. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajai A.

S. paskyrė teisingas bausmes už Å¡ioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintÄ bausmę.

22. A. S. padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, taip pat du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje. Nuteistosios padaryti nusikaltimai vertinami kaip pavojingi tiek pagal pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jų padarymo aplinkybes, atitinkantys rÅ«Å¡inį tokių nusikalstamų veikų pavojingumÄ .

23. Pirmu atveju, padarydamas BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , A. S. apgaule, savo ir nenustatytų bendrininkų naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ M. Å . priklausančius 1 100 eurų. Antru atveju, padarydamas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neteisėtai įgijo svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei jÄ neteisėtai laikė ir panaudojo, apgaule savo bei kitų bendrininkų naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ A.

R. priklausančius 807,10 eurų. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų amžių ir turtinę padėtį, joms padaryta turtinė žala vertinama kaip reikšminga, tačiau apskritai užvaldyto turto vertė apygardos teismo vertinama kaip labiau artima baudžiamajam nusižengimui, numatytam BK 182 straipsnio 3 dalyje, nei kvalifikuotam turto įgijimui apgaulės būdu. Todėl nuteistosios A. S. veiksmai nevertinami kaip labiau pavojingi nei įprastas tokio veikų pavojingumo laipsnis ar pobūdis.

Tačiau pažymima, kad abiem atvejais žala nebuvo atlyginta ir net nebuvo žadama ar įsipareigojama jÄ atlyginti.

24. Nusikalstamas veikas A. S. padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė pavojingÄ jų pobÅ«dį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jos veikimo gali bÅ«ti padaryta turtinė žala ir jos norėjo.

25. A. S. Lietuvos Respublikoje iki Å¡io nusikaltimo padarymo buvo teista vienÄ kartÄ už turtinio nesunkaus nusikaltimo padarymÄ (2014 metais), po Å¡i nusikaltimo – dar vienÄ kartÄ už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ . Abu kartus buvo paskirtos areÅ¡to bausmės, nagrinėjamų nusikaltimų metu teistumas nebuvo iÅ¡nykęs.

26. Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro 2019 m. lapkričio 15 d. duomenimis per paskutinius penkerius metus A. S. administracine tvarka bausta 5 kartus, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, tačiau didžioji dalis pažeidimų susiję važiavimu viešuoju transportui be bilieto (t. 2, b. l. 83-84). A. S. niekur nedirba, duomenys apie padarytus administracinius nusižengimus rodo, kad ji verčiasi prostitucija. A. S. vartoja narkotikus, yra nuo jų priklausoma (t. 2, b. l. 84, 90, 91) 27. A. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad visas nusikalstamas veikas A. S. padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl visų nusikaltimų apylinkės teismas pagrįstai nustatė tai, kad A. S. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28. Atsižvelgęs į aukščiau paminėtų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta A. S. paskyrus tik griežčiausios rÅ«Å¡ies – laisvės atėmimo bausmes, nes Å¡velnesnė bausmės rÅ«Å¡is – areÅ¡tas jai poveikio nepadarė ir nebuvo efektyvi.

29. A. S. apylinkės teismas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį abiem atvejais nubaudė laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesių (kai šios bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų), o pagal BK 214 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams (kai šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnesis ir 15 dienų).

30. Pažymima, jog visos A. S. paskirtos bausmės yra mažesnės nei baudžiamojo įstatymo sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmėms vidurkiai. Nagrinėjant bylÄ teisme buvo nustatyta viena A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė, todėl skiriant mažesnes nei vidurkis bausmes, didesnė reikÅ¡mė buvo teikiama nuteistosios atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, padarytos žalos dydžiui, pačios nuteistosios asmenybės ir jos elgesio charakteristikai. Teisėjų kolegijos vertinimu dar labiau Å¡velninti paskirtas bausmes ar galutinę subendrintÄ bausmę nėra pagrindo. AukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismo parinkti bausmių dydžiai yra proporcingi ir teisingi, o už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos laikantis BK 63 straipsnio reikalavimų, apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«dais, prie griežtesnės bausmės pridedant pakankamai nedidelę dalį Å¡velnesnės bausmės.

31. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų A. S. skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, kartu konstatuoja, jog apylinkės teismas nepagrįstai sprendė netaikyti BK 75 straipsnio, taip suteikiant nuteistajai galimybę pasitaisyti būnant laisvėje ir vykdant nustatytas pareigas.

32. Teismas, spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymÄ , pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimÄ teismas atlieka du kartus: pirmÄ kartÄ â€“ vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antrÄ kartÄ â€“ nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ , spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neiÅ¡vardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

33. Å iuo atveju apylinkės teismas, nuspręsdamas neatidėti laisvės bausmės vykdymo, atsižvelgė į padarytÄ turtinę žalÄ , nuteistosios asmenybę, žalos neatlyginimÄ , nukentėjusiosios A. R. nuomonę dėl realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo A. S..

34. Apygardos teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo ypatingai kreipia dėmesį į visas aplinkybes, charakterizuojančias tiek A. S., tiek jos padarytas nusikalstamas veikas. Å ioje byloje vertinama tai, kad padarant du nesunkius ir du apysunkius nusikaltimas, kuriuos padarius kilo turtinė žala kitiems asmenims, kuri nebuvo atlyginta. Todėl taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ ir A. S. įpareigojant Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti, nukentėjusiųjų turtinė padėtis gali bÅ«ti atkurta, o A. S. kiltų pareiga dirbti.

35. A. S. kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas, turi du mažamečius vaikus, iki šiol nebuvo bausta realia laisvės atėmimo bausme.

36. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad dėl nukentėjusiosios nuomonės, kuri akcentuojama pirmosios instancijos teismo sprendime, reikia pasakyti, jog nukentėjusysis, nors ir bÅ«damas lygiavertis proceso dalyvis, yra kitoje teisinėje situacijoje nei nuteistasis (kaltinamasis), nes visas baudžiamasis persekiojimas vykdomas ne tik tam, kad bÅ«tų tinkamai nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo (BPK 1 straipsnis), bet ir tam, kad kiekvieno nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisė reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ bÅ«tų pakankamai realizuota (BPK 44 straipsnio 10 punktas).

Tačiau nukentėjusio asmens ir valstybės požiÅ«ris į nusikalstamÄ veikÄ ir tai, kaip į jÄ turi bÅ«ti reaguojama, skiriasi. Nukentėjusiam asmeniui nusikalstama veika yra asmeninis reikalas, sietinas su neigiamais iÅ¡gyvenimais dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, artimo asmens netektis, liga, reikalaujantis patirtos materialinės ir emocinės žalos atlyginimo. Valstybei tai baudžiamosios teisės pažeidimas, reikalaujantis nuoseklaus, prognozuojamo ir teisingo atsako pagal įstatymÄ .

Taigi, vertinant nukentėjusiojo interesų užtikrinimÄ ir pusiausvyrÄ , svarbu nustatyti jų materialinio teisinio ir procesinio teisinio interesų realizavimo pakankamumÄ . Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas niekaip nepasisakė apie tai, kokie nukentėjusiųjų interesai nukentės ar kaip jie bus apriboti bei kodėl bus nepakankamai užtikrinti atidedant nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

37. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“.

Å iose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymÄ reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimÄ panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Taigi bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Taigi reikÅ¡mingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismÄ , įvertinus veikos pavojingumÄ , nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realiÄ laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę.

38. Visi Å¡ie ir kiti bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, įvertinus situacijÄ ir bylos aplinkybių visumÄ , nuteistosios asmenybės ypatumus, atidėti bausmės vykdymÄ neprieÅ¡tarautų nukentėjusiųjų materialiųjų interesų, t. y. žalos padengimo, įgyvendinimui ir sukeltų nuteistajai pakankamai suvaržymų, kad jie užtikrintų bausmės tikslų pasiekimÄ . Tokiu bÅ«du nuteistajai bÅ«tų suteikiama galimybę įrodyti, jog ji gali pasitaisyti neatlikdama realios laisvės atėmimo bausmės, taip pat laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, nedaryti naujų teisės pažeidimų.

Bausmės atidėjimo metu A. S. skiriami Å¡ie įpareigojimai ir draudimai: gydytis priklausomybės narkotinėms medžiagoms ligÄ , kai nuteistasis sutinka; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; pradėti dirbti (ar tęsti darbÄ ) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bÅ«ti joje užsiregistravusiam; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

39. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi kartu su bausme gali bÅ«ti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Jų paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Todėl, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, A. S. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – padarytos turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant jÄ per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ne mažiau kaip pusę padarytos turtinės žalos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo I. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistosios A. S. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi A. S. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 8, 9, 10 punktais, jÄ Ä¯pareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) gydytis priklausomybės narkotinėms medžiagoms ligÄ , kai nuteistoji sutinka;

2) pradėti dirbti (ar tęsti darbÄ ) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bÅ«ti joje užsiregistravusiai;

3) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

4) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimÄ , įpareigojant jÄ per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ne mažiau kaip pusę padarytos turtinės žalos: M. Å . 550 Eur ir A. R. 403 Eur. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. PaÅ¡alinti nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pripažintÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. jog I. T. nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai AuÅ¡ra Bielskė Audrius Cininas Darius Pranka