2026-01-21 Nr. AB-1689-3-61-3-05487-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-167-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05487-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-573/07-2025) (toliau – ir LAGK sprendimas); 2) Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – ir Agentūra) Sprendimų kontrolės skyriaus 2025 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. DPS-302 „Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“; 3) Agentūros Sprendimų kontrolės skyriaus 2025 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. STS-3455 „Dėl dalyvumo lygio“ (skundo 2 ir 3 reikalavimuose nurodomi aktai toliau – ir Agentūros sprendimai).

Pareiškėjas skunde, be kitų argumentų, nurodė, kad ginčo esmė yra ta, jog jam nedarbingumo pensija pradėta skaičiuoti ne nuo tos datos, kada jis pristatė pareiškimą (2018 m. lapkričio 13 d.), kadangi visiškai (100 proc.) nedarbingas pareiškėjas tapo dar anksčiau. Pareiškėjas skundėsi fiziniais ir kitais negalavimais, kad jo nedarbingumo pensija skaičiuojama nuo paties mažiausio bazinio lygio, paminėjo, kad LAGK nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo klausimus.

Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. spalio 22 d. skundo trukumams pašalinti. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsniais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atsakovu nurodo LAGK, nors skundžia Agentūros sprendimus, todėl įpareigojo pareiškėją atsakovu nurodyti Agentūrą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad skundo dalykas ir pagrindas yra pagrindiniai ir privalomi skundo elementai, kurie apibrėžia ginčijamo teisinio santykio ribas. Teismo vertinimu, pareiškėjas savo skunde nenurodė, kad jis skundžia LAGK sprendimą, nors Agentūros sprendimų apskundimas yra neatsiejamai susijęs su Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimu. Todėl teismas nurodė, kad pareiškėjas skundo rezoliucinėje dalyje privalo suformuluoti aiškų ir konkretų reikalavimą – prašymą teismui (tikėtina dėl sprendimo panaikinimo). Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde nėra remiamasi ABTĮ ir nenurodoma, kokius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus pažeidė institucija, kas neleido aiškiai apibrėžti nei skundo pagrindo, nei skundo dalyko. Dėl šios priežasties teismas pareiškėją įpareigojo pateikti skundą, atitinkantį skundo ABTĮ 24 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, kuriame būtų suformuluoti konkretūs reikalavimai teismui ir jų teisinis pagrindimas pagal ABTĮ ir VAĮ reikalavimus, nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas šiuos savo reikalavimus grindžia, bei pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Buvo pastebėta, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su kokiais nors konkrečios institucijos priimtais aktais, savo skundo rezoliucinėje dalyje jis turėtų formuluoti reikalavimą – prašyti šiuos aktus panaikinti.

Vadovaudamasis ABTĮ 25 straipsniu, teismas nurodė, kad prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas, įrodymais paremtas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Kadangi pareiškėjas nepateikė žyminio mokesčio kvito arba motyvuoto, įrodymais paremto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio, todėl teismas įpareigojo tai padaryti. Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis profesionalios teisinės pagalbos į advokatą arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2025 m. spalio 21 d. elektroniniu paštu pateikė procesinį dokumentą „Skundo trūkumų pašalinimas“. Šalindamas trūkumus, pareiškėjas atsakovu nurodė Agentūrą, taip pat nurodė, kad skundžia (prašo panaikinti) Agentūros sprendimus ir LAGK sprendimą. Pareiškėjas pakartojo skunde išdėstytus argumentus ir prašė pripažinti 100 proc. netektą darbingumą vėliausiai nuo 2018 m. lapkričio 13 d. Pareiškėjas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio, kadangi jis negauna jokių pajamų, pridėjo metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartimi buvo įpareigotas iki 2022 m. spalio 22 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartyje nurodytų trūkumų – nepateikė žyminio mokesčio kvito arba motyvuoto, įrodymais paremto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio bei nesirėmė ABTĮ ir nenurodė, kokius VAĮ ar kitų teisės aktų reikalavimus galbūt pažeidė institucija, kas neleido aiškiai apibrėžti skundo dalyką ir pagrindą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikta užpildyta metinė asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracija antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti neturėjo jokios įrodomosios galios.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, kad galbūt įvyko nesusipratimas ir pirmosios instancijos teismo teisėjas nepastebėjo, kad pareiškėjas siuntė teismui dokumentą, kuriame šalino teismo nustatytus trūkumus. Pareiškėjas nežino, ar pirmosios instancijos teismas susipažino su pareiškėjo 2025 m. spalio 21 d. siųstu dokumentu, kuriame jis šalino nustatytus trūkumus ir kurį teismas gavo (pareiškėjui tai patvirtino teismo posėdžių sekretorė).

Pareiškėjas pažymi, kad jis suformulavo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, kadangi jis negauna asmeninių pajamų, bei pateikė parašu patvirtintą deklaraciją. Pakartotinai pažymima, kad pareiškėjas (buvęs baleto solistas) dėl sveikatos būklės negali dirbti, negauna jokių pajamų ar pašalpų. Pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė dokumentus, jog jam būtų teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau laukia institucijos atsakymo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Nagrinėjamo bylos kontekste pažymėtina, kad teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, yra skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024).

Įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog skundžia LAGK sprendimą (jį pridėjo prie skundo) ir Agentūros 2025 m. gegužės 23 d. sprendimus. Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodo perteklinius argumentus, tačiau iš šių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjas LAGK ir Agentūros sprendimus ginčija tuo aspektu, kad ne nuo tos datos pradėta skaičiuoti netekto darbingumo pensija, nurodė konkretų laikotarpį, kada jam buvo skaičiuojama nepakankama (50 proc.) pensija, teikė duomenis, kad pareiškėjas nedarbingas buvo jau 2017 metais dėl profesinės veiklos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos yra suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę bei skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai ar nurodytos aplinkybės, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, kadangi taip nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad šis skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo skundui keliamus reikalavimus, kadangi pareiškėjas prie skundo nepridėjo žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento arba motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 8 d. nutartyje pagrįstai nurodė šį skundo trūkumą.

Tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neformulavo reikalavimo panaikinti LAGK sprendimą ir Agentūros sprendimus (tokie reikalavimai buvo suformuluoti skunde), kad reikalavimai neaiškūs ir kad pareiškėjas visiškai nenurodė skundo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skundo trūkumus, taip pat nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas skunde turėjo išdėstyti konkrečias ABTĮ ir VAĮ normas, kurias galbūt pažeidė institucija priimdama skundžiamus aktus, kadangi tokio reikalavimo skundo turiniui nenustato ABTĮ nuostatos.

Akcentuotina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiamoje 2025 m. spalio 23 d. nutartyje iš esmės nepateikė jokių konkrečių motyvų, kodėl sprendė, kad pareiškėjas nustatytų skundo trukumų iki skundžiamos nutarties priėmimo nepašalino. Nors teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjo pateikta deklaracijos forma neturi įrodomosios galios, tačiau visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į siekiamo inicijuoti ginčo pobūdį, šiuo atveju administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl apibendrintai konstatavęs, kad skundo trūkumai nepašalinti, nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė skundo priėmimo klausimą reglamentuojančias proceso normas. Atsižvelgus į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo R. V. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys