314498a0-e288-46cd-94b5-cb17d6892b4a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-323-307/2020 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aleno Piesliako ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant nuteistajam R. M. ir jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo R.

M. skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria tenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pataisos namų) administracijos teikimas dėl nuteistajam R. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundų nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundus, n u s t a t ė: I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. Kauno apygardos teismo 1996 m. spalio 18 d. nuosprendžiu R.

M. nuteistas už tai, kad 1995 m. liepos 13 d., 18 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas ankščiau teistas už tyčinį nužudymÄ , vėl tyčia itin žiauriai ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė V. Z.. R. M. ir R. M. 1995 m. liepos 15 d., 1.30 val., (duomenys neskelbtini), grupėje iÅ¡ anksto susitarę ir bendrai veikdami, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , pasikėsino stambiu mastu užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ automobilį. R. M. 1995 m. liepos 13 d., Å iaulių m. girtavo, o paskui su savo žmona R.

M. autobusu nuvažiavo į Jurbarko m., čia toliau abu girtavo, o po to, R. M., turėdamas tikslÄ atimti pinigus bei automobilį, paprašė taksisto V. Z., kad Å¡is nuvežtų jį ir žmonÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Privažiavus (duomenys neskelbtini), R. M. liepė V. Z. sustoti, o sustojus, liepė palikti pinigus ir iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. V. Z. nepaklausė R. M. ir abu susigrÅ«mė. R. M. peiliu du kartus dÅ«rė V. Z. ir abu iÅ¡ automobilio iÅ¡Å¡oko. R. M., pribėgęs prie V. Z., toliau jį badė peiliu, įdurdamas dar 35 kartus, nuo ko V.

Z. mirė. R. M. V. Z. lavonÄ Ä¯sidėjo į automobilio bagažinę, dar kurį laikÄ važinėjo po miÅ¡kÄ , o paskui lavonÄ išėmęs iÅ¡ bagažinės nutempė nuo kelio į miÅ¡kÄ ir paliko. PrieÅ¡ tai iÅ¡ V. Z. rÅ«bų kiÅ¡enės paėmė 20 Lt. R. M., užvaldęs automobilį, kartu su žmona nuvažiavo į JurbarkÄ , o paskui važiavo link Tauragės, prie karjero-vandens telkinio nusiplovė nuo savo rÅ«bų kraujÄ , iÅ¡valė nuo kraujo ir automobilį, o paskui nuvažiavęs į Tauragę, automobilį paliko ir pakeleiviu automobiliu sugrįžo į Å iaulių m.

2. Kauno apygardos teismo 1996 m. spalio 18 d. nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 5, 8, 12 punktus, 16 straipsnį, 272 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta mirties bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 1989 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. BK 26 straipsnio 1 dalimi, R. M. pripažintas itin pavojingu recidyvistu.

3. Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartimi 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalyje ir 272 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas perkvalifikuotas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Nusikaltimas, numatytas 1961 m. BK 105 straipsnio 5, 8, 12 punktuose, neperkvalifikuotas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, BK 64 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam R. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės pradžia – 1995 m. liepos 15 d.

4. Kauno apygardos teisme 2020 m. liepos 27 d. buvo gautas Pataisos namų teikimas dėl nuteistajam R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi tenkino Pataisos namų teikimÄ ir R. M. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitė į deÅ¡imties metų laisvės atėmimÄ . II. Skundų aukÅ¡tesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 5. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį, kuria nuteistajam R.

M. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į deÅ¡imties metų laisvės atėmimÄ ir Pataisos namų teikimo netenkinti. 5.1. Prokurorė nesutinka su apygardos teismo padaryta iÅ¡vada, kad įvertinus visÄ nuteistojo R. M. bausmės atlikimo laikÄ , jo elgesį bausmės atlikimo metu, stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, o tai sudaro pagrindÄ spręsti, jog pakeitus R. M. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Prokurorė nurodo, kad tokia iÅ¡vada padaryta nepilnai ir netinkamai įvertinus visas nuteistÄ jį R. M. charakterizuojančias aplinkybes. 5.2. Anot prokurorės, nors apygardos teismas aptarė aplinkybes, nurodytas BK 51 straipsnio 2 dalyje, tačiau netinkamai ir nepakankamai jas įvertino, kas sÄ lygojo nepagrįstos nutarties priėmimÄ . Sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu klausimÄ , privalu atsakingai įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam.

Pasak prokurorės, nusikalstamų veikų sunkumas, pobÅ«dis, nusikaltimų įvykdymo aplinkybės, už kuriuos atlieka bausmę nuteistasis, taip pat duomenys, kad nuteistasis už nužudymÄ atlieka bausmę ne pirmÄ kartÄ , neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei. Atlikus pakartotinio nuteistojo R. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal OASys metodikÄ , nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, t. y. 46 balai. Statinių svertinių taÅ¡kų suma sudaro tik 20 balų.

Anot prokurorės, Kauno apygardos teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad iÅ¡skiriami nuteistojo pakartotinį nusikalstamÄ elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai veiksniai didžiÄ ja dalimi priskiriami statiniams, jie negali kisti net ir demonstruojant ypatingai pozityvų elgesį. PrieÅ¡ingai, 20 statinių taÅ¡kų reiÅ¡kia, kad nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ . Prokurorės nuomone, vertinant bausmės poveikį nuteistajam, akivaizdu, kad bausmės tikslai dar nėra pasiekti ir realu, kad artimiausiu metu dar nebus pasiekti.

Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vienas svarbiausių faktorių sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ . Skunde nurodoma, kad teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , skundžiamojoje nutartyje neįvertino, kad nuteistojo elgesio pokyčiai mažinant pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , yra labai minimalÅ«s ‑ per metus laiko rizika sumažėjo vos 2 balais. Tokių pastangų dėka, net ir per 10 metų pakartotinio nusikalstamumo rizika nesumažėtų iki nustatytos statinių taÅ¡kų sumos. 5.3.

Kita svarbi aplinkybė, į kuriÄ Ä¯statymų leidėjas įpareigojo atsižvelgti teismÄ , yra nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Teisėjų kolegija nuteistojo R. M. elgesį viso bausmės atlikimo metu vertino kaip rodantį akivaizdžius teigiamus pokyčius. Skunde sutinkama su tuo, kad nuteistasis daug kartų buvo skatintas, tačiau vertinant paskatinimų turinį, skatintas ne už kažkokius iÅ¡skirtinius poelgius ar nuopelnus, tačiau dažniausiai valstybinių Å¡venčių proga. Teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos atskirai nuo kitų charakterizuojančių duomenų.

Nuteistasis 2016 m. spalio 20 d. buvo baustas drausmine nuobauda už grubų pažeidimÄ (apsvaigimÄ nuo alkoholio), kas, anot prokurorės, rodo, kad praėjus gan ilgam bausmės laikui, nuteistajam vis dar priimtina poreikius tenkinti ir tikslus įgyvendinti neleistinomis priemonėmis. Prokurorės manymu, remiantis nuteistojo asmens byloje esančiomis pažymomis ‑ charakteristikomis, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje negali bÅ«ti vertinamas nepriekaiÅ¡tingai. Asmens byloje esantys duomenys bei teikime nurodyti duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys yra gynybiÅ¡kas, nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažino iÅ¡ dalies, tik vertinimo metu nuteistasis formaliai teigė, kad kaltę pripažįsta, tačiau pokalbio metu empatija aukos artimųjų atžvilgiu nebuvo pastebėta.

Pasak prokurorės, Kauno apygardos teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad R. M. gebėjimas prisiimti atsakomybę už nusikalstamÄ veikÄ , gailėjimasis dėl savo elgesio, socialinių ryÅ¡ių palaikymas (kai pats nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad žmona taip pat atlieka bausmę), rodo nuteistojo pastangas resocializacijai. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistajam bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, nurodoma, kad nuteistasis nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų, jaučiami silpnavaliÅ¡kumo požymiai, todėl nuteistasis gali pasiduoti svetimai įtakai, tame tarpe ir neigiamai.

IÅ¡ryÅ¡kėję kriminogeniniai veiksniai leidžia pagrįstai vertinti, kad nuteistajam dar labai svarbÅ«s elgesio korekcijos modeliai mažinant pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ . 5.4. Prokurorės nuomone, Å¡iuo konkrečiu atveju bausmės tikslai dar nėra pasiekti ‑ iÅ¡lieka vidutinė (46 balų) pakartotinio nusikalstamumo rizika, kas labiau neigiamai, nei teigiamai, charakterizuoja nuteistÄ jį R. M. ir neleidžia manyti, kad jo elgesio korekcija jau yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimui Å¡velnesne.

Pasak prokurorės, nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo aplinkybes, o taip pat vertinant nuteistojo asmenybę, aukščiau paminėtas aplinkybes, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pakeitus laisvės atėmimo bausmę į terminuotÄ laisvės atėmimÄ , bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai, įgyvendinta bausmės paskirtis, užtikrintas teisingumo įgyvendinimas ir nebÅ«tų pažeistas visuomenės interesas.

6. Nuteistasis R. M. skunde praÅ¡o sumažinti jam Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi paskirtÄ 10 metų laisvės atėmimo bausmę. 6.1. Nuteistasis neginčija nutarties dalies, kuria jam laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau nuteistasis R. M. nesutinka su jam paskirtos atlikti 10 metų laisvės atėmimo bausmės dydžiu, kuris, anot nuteistojo, yra per didelis. Nuteistasis nurodo, kad jau yra atlikęs daugiau nei 26 metus laisvės atėmimo bausmės, per bausmės atlikimo laikÄ stengėsi elgtis pavyzdingai, vykdė visus Pataisos namų administracijos nurodymus, nesilaikė kalėjimo subkultÅ«ros, 16 metų dirbo gamyboje, už tai daug kartų buvo skatintas, lanko įvairius užsiėmimus, kurie padeda integruotis į visuomenę, palaiko artimus ryÅ¡ius su žmona, Å¡eima, artimaisiais, bendrauja su psichologais, dalyvauja paskaitose, įvairiose programose, laikosi nustatytų taisyklių, niekada nekonfliktavo su pareigÅ«nais ir nuteistaisiais.

Pasak nuteistojo, jo ramus ir stabilus charakteris dažnai įvardijamas kaip pavyzdys kitiems nuteistiesiems.

7. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokurorės skundÄ atmesti, o nuteistojo skundÄ tenkinti. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo R. M. skundai atmetami.

8. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi pateiktÄ bylos medžiagÄ , skundžiamos nutarties motyvus, prokurorės ir nuteistojo skundų argumentus, konstatuoja, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant pataisos namų teikimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir padarė bylos duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog yra visos sÄ lygos R. M. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant maksimaliÄ BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

9. Pagal EŽTT jurisprudencijÄ , įkalinimo, įskaitant įkalinimÄ iki gyvos galvos, vienu iÅ¡ tikslų yra nuteistojo reabilitacija, t. y. nuteistojo per(si)auklėjimas. Todėl įkalinimas iki gyvos galvos su Konvencijos 3 straipsniu suderinimas tik tol, kol esama teisėtų penologinių pagrindų, tokių kaip nubaudimas, atgrasymas, visuomenės apsauga ar reabilitacija, jei kalintysis iki gyvos galvos jau nėra pavojingas visuomenei ir nėra (kitų) penologinių pagrindų jį toliau laikyti izoliuotÄ nuo visuomenės, jis turi bÅ«ti paleistas į laisvę.

Konvencija nedraudžia valstybėms kalinti asmenį, kuris nuteistas už labai sunkų nusikaltimÄ , neribotÄ laikÄ , kai tai bÅ«tina visuomenės saugumui užtikrinti. Tai reiÅ¡kia, kad prioritetas teikiamas visuomenės saugumo užtikrinimui. EŽTT, remdamasis ankstesne praktika kitose bylose, byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , pažymėjo, „jog vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesumažina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę, ir joks su 3 straipsniu susijęs klausimas negali kilti, jei nuteistasis iki gyvos galvos vis dar kelia pavojų visuomenei.

Tai visų pirma pasakytina apie nuteistuosius už nužudymÄ ar kitus sunkius nusikaltimus asmeniui. Nors jų laisvės atėmimo bausmės yra ilgos ir pelnytos, jie iÅ¡saugo teisę turėti viltį, kad vienÄ dienÄ jie iÅ¡pirks savo kaltes. Å ios vilties iÅ¡ jų negalima visai atimti. Atėmus iÅ¡ jų viltį, bÅ«tų paneigtas esminis jų žmogiÅ¡kumo aspektas, ir tai prilygtų pažeminimui“ (Žr. EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo 180 pastraipÄ ).

10. Po tokios EŽTT jurisprudencijos, Lietuvoje priimtos baudžiamojo įstatymo pataisos (tam tikra prasme kaip EŽTT minėtos nuteistųjų iki gyvos galvos vilties iÅ¡pirkti savo kaltes realizavimo aktas) suformuluotos taip, kad teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sÄ lygas, gali (nėra įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas) pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Tai įstatymo įtvirtinta galimybė suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus formalius reikalavimus (atliko ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo pavojingo asmens, gali bÅ«ti pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę bausmę, t. y. pakeitus nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistÄ jį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

11. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rÅ«pimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sÄ lygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismÄ Ä¯vertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartÄ nenukentės nuo jo elgesio.

Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumÄ atskleidžiančius duomenis, požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus bÅ«tina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias iÅ¡vadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiÅ¡kų tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

12. Byloje nustatyta, kad Å¡iuo metu nuteistasis R. M. yra atlikęs daugiau kaip dvideÅ¡imt metų (25 metus) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi jis atitinka BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytÄ formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Ä®statymų leidėjas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas teisingam Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui.

13. Sutiktina su prokurorės skunde nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis R. M. anksčiau buvo teistas vienÄ kartÄ už tyčinį nužudymÄ , Å¡iuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka vėl už tyčinį labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymÄ (nužudymÄ itin žiauriai ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų) bei už plėšimÄ . Tokio pobÅ«džio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo R. M. pavojingumÄ visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu R.

M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, Å¡i aplinkybė taip pat neturėtų bÅ«ti sumenkinama. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau pakankamai ilgai – 25 metus atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno žmogaus gyvybės atėmimÄ ir plėšimÄ , stebimas teigiamas bausmės poveikis nuteistojo elgesiui.

14. Nuteistojo R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 46 balai pagal OASys metodikÄ rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . IÅ¡ jų 20 balų sudaro statiniai veiksniai, kurie nesikeis, kiti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį (26 balai) sudaro dinaminiai veiksmai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali sumažinti. Ä®vertinus ankstesnio (2019 m. birželio 14 d.) nuteistojo vertinimo pagal OASys metodikÄ rezultatas, matyti, kad per vienerius metus R. M. sugebėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ sumažinti (nuo 48 iki 46 balų), šį pokytį sÄ lygojo nuteistojo įsidarbinimas pataisos įstaigoje.

Nors po atlikto nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodikÄ iÅ¡ryÅ¡kėjo tam tikri kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimų įgÅ«džių, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), tačiau dauguma jų priskiriama statiniams veiksniams, kurie negali kisti viso pataisos proceso metu ir yra labiau susiję su nuteistojo praeitimi, kurios jis, net ir demonstruodamas ypatingai pozityvų savo elgesį, negali pakeisti, todėl jie negali bÅ«ti suabsoliutinami.

Apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šiuo metu nuteistojo elgesyje kriminalinės subkultūros apraiškų nestebima, jis supranta ir gerbia įstatymo normas, pagarbiai bendrauja su pataisos įstaigos darbuotojais, neišsako ir diskriminacinių nuostatų. Nuteistasis R. M. neturi nuostatų, kurios būtų susijusios su kriminaliniu ar asocialiu elgesiu, palaiko socialinius ryšius, kas visumoje leidžia pagrįstai abejoti, jog aptarti statiniai veiksniai šioje bausmės vykdymo stadijoje dar gali turėti reikšmingos įtakos tolesniam jo nusikalstamam elgesiui.

Vertinimo metu nuteistajam R. M. nustatyti Å¡ie nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinantys veiksniai: padengti finansiniai įsipareigojimai, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, socialinių ryÅ¡ių palaikymas, teigiama nuostata į darbinę veiklÄ , teigiamas požiÅ«ris į priežiÅ«rÄ .

15. BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatos imperatyviai nereikalauja vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ remtis vien OASys metodika. Kiekvienu atveju individualiai įvertinamos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, sÄ lygojančios iÅ¡vadÄ dėl neabejotinos nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Net ir nustačius vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , teismas gali padaryti iÅ¡vadÄ , jog visų nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų kontekste yra pagrindas pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis R. M. deda pakankamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Be to, pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, pažymėtina tai, kad R. M. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme nustatant maksimalų įstatyme (BK 51 straipsnio 2 dalyje) numatytÄ deÅ¡imties metų terminÄ . Akivaizdu, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama prokurorės skunde, deÅ¡imties metų laikotarpis yra pakankamas ženkliai sumažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ pagal OASys metodikÄ .

16. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad yra pakankamai daug nuteistÄ jį R. M. pozityviai charakterizuojančių aplinkybių. Nuteistasis R. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sÄ lygomis, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, su motina bendrauja telefonu ir laiÅ¡kais, bausmės atlikimo metu dar kartÄ vedė, nors R. M. žmona atlikinėja laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, tačiau su ja susitinka ilgalaikių pasimatymų metu, nuteistasis vertina savo artimųjų palaikymÄ , gali į juos kreiptis iÅ¡kilus problemoms, nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, sportinėse varžybose, visuomeniniuose užsiėmimuose, psichologinėse konsultacijose ir kitose socialinės reabilitacijos priemonėse, sportuoja, užsiima saviÅ¡vieta, nuteistasis apibÅ«dinamas kaip ramaus, nekonfliktiÅ¡ko bÅ«do.

Bausmės atlikimo laikotarpiu, tai yra per daugiau kaip 25 metus, nuteistasis R. M. drausmine tvarka baustas tik vienÄ kartÄ (nubaustas 2011 m. rugpjūčio 9 d. (už 2011 m. liepos 14 d. alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimÄ )), t. y. daugiau nei prieÅ¡ 9 metus, o už gerÄ elgesį, dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje, gerÄ darbÄ skatintas net 24 kartus, laikosi vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Nuteistasis R. M. vertinimo metu pripažino savo kaltę, apygardos teismo posėdyje nurodė, kad jis gailisi dėl savo elgesio, visiÅ¡kai atlygino žalÄ pagal baudžiamojoje byloje priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, turi teigiamÄ požiÅ«rį į priežiÅ«rÄ , nesilaiko kriminalinių elgesio nuostatų.

Šios aplinkybės rodo R. M. elgesio pokyčius teigiama linkme bei pastangas resocializacijai.

17. Nors BVK 167 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistieji iki gyvos galvos gali dirbti tik jei patys pageidauja, tačiau nuteistajam manant, kad jis yra pasirengęs grįžti į visuomenę ir tapti pilnaverčiu jos nariu, turi bÅ«ti įvertinamas ir jo požiÅ«ris į darbÄ , kadangi darbinė veikla yra ne vien pajamų Å¡altinis, bet ir viena iÅ¡ socialinės reabilitacijos formų. Be to, darbinė veikla yra viena iÅ¡ pozityvaus užimtumo formų, mažinanti ir pakartotinio nusikalstamumo tikimybę bÅ«nant laisvėje.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. M., atlikdamas bausmę LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje‑kalėjime dirbo (nuo 2004 m. lapkričio 10 d. iki 2019 metų staliumi ir skalbykloje), vos tik perkeltas į Pataisos namus (2019 m. vasario 26 d.) sutiko dirbti administracijos pasiÅ«lytÄ mokamÄ darbÄ ir darbinę veiklÄ pradėjo nuo 2020 m. sausio 27 d. (VÄ® „MÅ«sų amatai“ Medienos ir baldų gamybos ceche, darbininko pareigose), t. y. nuteistasis didžiÄ jÄ bausmės atlikimo laiko dalį – apie 15 metų dirbo pataisos įstaigose.

Nuteistojo asmens byloje yra pažyma, kad tuo atveju, jeigu nuteistajam laisvės atėmimas iki gyvos galvos bus pakeistas terminuota laisvės atėmimo bausme, pasibaigus bausmės atlikimo terminui nuteistasis bÅ«tų priimtas į UAB „Bičių korys“ pagalbinio darbininko pareigas, tai rodo, kad nuteistasis gerai atlieka savo darbÄ , jo pastangos yra įvertintos darbdavio, už kÄ nuteistasis buvo net skatintas. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo darbinė motyvacija yra aukÅ¡ta, kas konstatuota ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, teigiamas nuostatas į darbinę veiklÄ priskiriant nuteistojo rizikÄ pakartotinai nusikalsti mažinantiems veiksniams.

Darbinių įgÅ«džių įgijimas (atkÅ«rimas) neabejotinai rodo R. M. realų nusiteikimÄ grįžti į visuomenę ir gyventi dorÄ , moralei ir teisei neprieÅ¡taraujantį gyvenimÄ . Be to, byloje yra duomenų, kad nuteistasis iki įkalinimo buvo įgijęs specialųjį vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir statybininko specialybę, turėjo darbinės patirties, iki sulaikymo dirbo, bausmės atlikimo metu taip pat dirba, gauna pajamas ir pats save iÅ¡laiko, taip pat reguliariai finansiÅ¡kai remia savo žmonÄ , priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį yra padengęs.

18. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visumÄ , o bÅ«tent, nuteistojo teigiamÄ požiÅ«rį į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, tinkamÄ elgesį su administracija bei kitais nuteistaisiais, teigiamÄ požiÅ«rį į darbÄ , jo užimtumÄ , darbinę patirtį ir sukauptus įgÅ«džius, santykius su artimaisiais, kriminalinės subkultÅ«ros netoleravimÄ ir jos taisyklių nesilaikymÄ , dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose ir gerÄ reagavimÄ Ä¯ taikomas poveikio priemones, smurto apraiÅ¡kų nebuvimÄ bausmės atlikimo metu, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad yra visos sÄ lygos R.

M. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis R. M. deda pakankamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ ir pakankamas pastangas savo veiksmai parodyti, kad yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti, nekelti pavojaus visuomenei. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

19. Nors nuteistasis R. M. skunde nesutinka su jam paskirtu atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžiu – 10 metų ir praÅ¡o jį sumažinti, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visetÄ , neturi pagrindo suÅ¡velninti nuteistajam paskirto terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžio. Ä®vertinus nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis ir tai, kad nuteistajam R. M. nustatyta pakartotinio nusikalstamumo rizika vis dar sudaro prielaidas pataisos proceso tęstinumui bei elgesio korekcijai, darytina iÅ¡vada, kad apygardos teismas teisingai paskyrė R.

M. maksimaliÄ BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo R. M. skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Å iukÅ¡ta