314162f7-ba85-4e32-bf2d-0766fc088543 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-361-495/2016   Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00135-2013-3    Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.; 1.2.4.5.; 2.1.7.4.; 1.1.8.6.2.; 2.4.6.3.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Reginos Gaudutienės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam J.

J.,gynėjai advokatei AuÅ¡rai Ručienei,nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų J. R. L., M. M. L. atstovei advokatei Ingai Blaževičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų J. R. L., M. M. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose.IÅ¡ J.

J. nukentėjusiesiems J. R. L. ir M. M. L. priteista po 434 Eur advokatės darbo apmokėjimui.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į J. J. AB Swedbank banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, leidžiant J. J. kas mėnesį disponuoti 211,70 Eur dydžio piniginėmis lėšomis.Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų J. R. L. ir M. M. L. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.Civiliniam ieÅ¡kovui Kauno teritorinė ligonių kasai ir nukentėjusiajam – civiliniam ieÅ¡kovui J.

R. L. pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : J. J. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. kovo 20 d. apie 19 val. 30 min., J. L. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu iÅ¡ kairės rankos vienÄ kartÄ smogė į deÅ¡inę veido pusę - į skruostikaulį, po to suklupusiam J.

L. iÅ¡ deÅ¡inės rankos kumščiu smogė į kairę veido pusę ne daugiau kaip du smÅ«gius, taip padarydamas nukentėjusiajam J. L. kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas deÅ¡iniame žande, skruosto deÅ¡inėje, kurios nusileidžia žemyn per kaklo priekį deÅ¡inę pusę iki krÅ«tinės vidurinės virÅ¡utinės dalies, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas veido kairėje, apimant kairės akies vokus, kairį skruostÄ , kairį žandÄ , skruosto kairę pusę, kurios nusileidžia žemyn per kaklo priekį kairę pusę iki krÅ«tinės vidurinės virÅ¡utinės dalies, kairio skruostikaulio lūžį, tokiais savo veiksmais tyčia nesunkiai sutrikdė J.

L. sveikatÄ .Nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai J. R. L., M. M. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendį, J. J. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti straipsnio sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, pilnai patenkinti jų civilinius ieÅ¡kinius.Apeliantai nurodo, jog teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra ir viena asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių. Nagrinėjamu atveju bylÄ nagrinėjant Prienų rajono apylinkės teisme, nukentėjęs R.

J. L. teikė praÅ¡ymÄ pakeisti veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis bei pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ , pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ ir J. J. veikÄ kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiojo praÅ¡ymas buvo priimtas ir byla pagal teismingumÄ buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Kauno apygardos teisme buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė. Po ekspertizės atlikimo, 2015-04-09 įvykusio teismo posėdžio metu teismas nusprendė perskaityti ekspertizės aktÄ , po ko teismas nutarė bylÄ nagrinėti J.

J. kaltinant pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (tai atsispindi ir iÅ¡ po 2015-04-09 suraÅ¡ytų teisiamojo posėdžio protokolų). Kita vertus, teismas, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatomis, negalėjo priimti tokio sprendimo ir bylÄ nagrinėti tik pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kai buvo pateiktas nukentėjusiojo praÅ¡ymas veikÄ kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ paminėtos įstatymo nuostatos matyti, kad teismas tik iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimdamas galutinį sprendimÄ iÅ¡sprendžia bei pasisako dėl kaltinamojo veikos kvalifikavimo.

Teismas, priimdamas sprendimÄ bylÄ nagrinėti tik pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, iÅ¡sakė ir savo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl J. J. veikos kvalifikavimo, iÅ¡ anksto, neiÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos nusprendė, kad kaltinamojo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje sudėties. Be to, teismas sprendimÄ nagrinėti bylÄ J. J. atžvilgiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį priėmė protokoline nutartimi.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo Å¡aliÅ¡kumas gali bÅ«ti konstatuotas tik tada, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumÄ priimant sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ .

Apeliantų nuomone, bÅ«tent tokia situacija buvo Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Paminėtais veiksmais teismas pažeidė fundamentalų rungtyniÅ¡ko baudžiamojo proceso principÄ bei apribojo kaltinimo ir gynybos lygiateisiÅ¡kumÄ , sudarydamas iÅ¡imtines galimybes bylÄ nagrinėti tik pagal prokuroro suformuluotÄ kaltinimÄ . Taigi, atsižvelgę į pirmiau nurodytas aplinkybes ir pirmos instancijos teismo elgesį proceso metu, apeliantai mano, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.Nurodo, jog bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme jie, esant pagrįstoms abejonėms dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ teismui, tačiau teismas 2015-05-11 nutartimi jų praÅ¡ymÄ atmetė.

Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad Prienų rajono apylinkės teismas paskubėjo perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal teismingumÄ Kauno apygardos teismui, neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių, nepaskyrė papildomos medicinos ekspertizės ir, gavęs nukentėjusiųjų praÅ¡ymÄ , baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė Kauno apygardos teismui, todėl esant tokioms aplinkybėms, teisėjai nėra įstatyminio pagrindo nusiÅ¡alinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. IÅ¡ paminėtų teismo argumentų akivaizdu, kad priimdamas ir Å¡iÄ nutartį teismas pakartotinai iÅ¡sakė savo iÅ¡ankstinę nuomonę apie kaltinamojo veikos kvalifikavimÄ bei parodė teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliantų nuomone, baudžiamosios bylos nagrinėjimas po 2015-04-09 priimto teismo sprendimo bylÄ nagrinėti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti laikomas teisėtu procesu.Apeliantai taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, mano, jog jis priimtas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Nuosprendis priimtas vertinant iÅ¡ esmės tik paties nuteistojo J. J. parodymus, teismas nevertino dalies nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, specialistų paaiÅ¡kinimų apie nukentėjusiojo J. L. sužalojimo mechanizmÄ ir mirties priežastį, kas turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui. Apeliantų manymu, bÅ«tent J. J. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl nužudymo yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais.IÅ¡ nukentėjusiojo J. R. L. teisme duotų parodymų matyti, jog jis parodė ir paaiÅ¡kino kokiomis aplinkybėmis buvo sumuÅ¡tas jo tėvas, apie kÄ sužinojo iÅ¡ paties tėvo.

Jam J. L. pasakė, jog jį sumušė, sudaužė, suspardė kaimynas J. J.. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ne tik, kad neteisingai nuosprendyje nurodė nukentėjusiojo J. R. L. parodymus, tačiau dalies jų iš viso nenurodė ir dėl jų nepasisakė. Teismo išvada, kad J. L. sūnui J. R. L. apie sužalojimo aplinkybes nieko konkretaus neaiškino, tepasakė, kad jį sužalojo kaimynas J. J., prieštarauja nukentėjusiojo J. R. L. parodymams. Vertinant J. R. L. parodymus akivaizdu, kad pastarasis nurodė iš tėvo pasakojimų jam žinomas aplinkybes, kaip J.

L. buvo sumuÅ¡tas, kokius smÅ«gius, kur ir kuo suduodant. J. R. L., kuris paskutinis bendravo su J. L. dar jam bÅ«nant sÄ moningu, parodymai visiÅ¡kai paneigia J. J. paaiÅ¡kinimus, kad jis J. L. sudavė tik kelis smÅ«gius, jo nespardė ir nesumušė.Liudytojos Z. M. parodymai taip pat patvirtina, jog J. L. stipriai sumušė bÅ«tent J. J., bei paneigia J. J. parodymus, kad jis J. L. sudavė tik kelis smÅ«gius. Tokiu bÅ«du, vertinant paties J. J. parodymus, kad jis iÅ¡ vakaro buvo pas J. L., kaimynės Z. M. parodymus bei paties J.

L. paaiškinimus apie sumušimo aplinkybes, yra pagrindas išvadai, jog J. L. galėjo sumušti ir sumušė, padarė jam konstatuotus kūno sužalojimus būtent J. J.. Vertinant specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus, 2013-03-26 vizualios apžiūros metu teismo medicinos eksperto G. A. C. konstatuotus J. L. kūno sužalojimus, atmestina kaip nepagrįsta kaltinamojo J. J. versija, kad jis tik du kartus sudavė J. L.. Minėtoje specialisto išvadoje konstatuoti kūno sužalojimai be kita ko leidžia teigti, jog neįtikinama ir kaltinamojo versija, kad nukentėjusysis susižalojo pats.

Teismo medicinos eksperto J. L. nustatyti kÅ«no sužalojimai padaryti įvairiose kÅ«no vietose, todėl, netgi atsižvelgiant ir į kaltinamojo iÅ¡sakytÄ versijÄ apie nukentėjusiojo suklupimÄ lipant laiptais bei virtimÄ nuo kėdės aukÅ¡tielninkam, teigti, kad J. L. taip susižalojo pats ir patyrė tokį didelį kiekį sužalojimų, nėra pagrindo. Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad sužalojimai J. L. buvo padaryti aÅ¡tuoniolikos ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Atsižvelgęs į sužalojimų pobÅ«dį, gausÄ , iÅ¡sidėstymÄ , ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad sužalojimų visuma nebÅ«dinga griuvimui.

Å ių aplinkybių pirmos instancijos teismas nevertino, nevertino paminėtos specialisto iÅ¡vados, skundžiamame nuosprendyje neiÅ¡dėstė bei nevertino teismo medicinos eksperto G. A. C. bylos nagrinėjimo metu duotų paaiÅ¡kinimų. J. L. pakauÅ¡io kairėje yra konstatuotos dvi kraujosruvos, kas patvirtina, jog jos atsirado dviejų trauminių poveikių pasėkoje. J. J. teigia, kad J. L. krito nuo kėdės aukÅ¡tielninkas vienÄ kartÄ . Akivaizdu, kad vieno kritimo metu negali atsirasti dvi kraujosruvos, todėl tai leidžia teigti, kad kaltinamasis, pasakodamas aplinkybes apie nukentėjusiojo susižalojimÄ , sako netiesÄ , jo iÅ¡sakyta versija prieÅ¡tarauja J.

L. nustatytiems sužalojimams. Svarbu atsižvelgti ir į vietas, kuriose konstatuoti galvos sužalojimai J. L., t.y. pakauÅ¡io kairėje pusėje. Pagal eksperto paaiÅ¡kinimus ir pateiktÄ iÅ¡vadÄ , kraujosruva po kietuoju galvos dangalu, kuri ir yra laikoma sunkiu sveikatos sutrikdymu, atsirado dėl kontakto su pakauÅ¡io kaire puse. Ekspertas G. A. C. paaiÅ¡kino, jog tam, kad konstatuoti, jog žmogus pats griuvo, turi bÅ«ti nustatytas vienas sužalojimas ir galvos smegenų pamatinėje dalyje. Å iuo gi atveju matyti, kad J.

L. sužalojimai nustatyti pakaušio kairėje pusėje, kas leidžia teigti, jog krentant aukštielninkas, kaip kad teigia kaltinamasis, J. L. savęs taip susižaloti negalėjo. Šiame kontekste apeliantai atkreipia dėmesį ir į J. R. L. parodymus, kur jis teigia, kad tėvo aiškinimu, kūno sužalojimus, tame tarpe ir konstatuotus galvoje, jam padarė J. J.. Tai, kad buvo sumuštas, J. L. aiškino ir medikams, kai buvo pristatytas į klinikas, tai yra užfiksuota medicininiuose dokumentuose. Pirmos instancijos teismas nevertino ir eksperto J.

R. parodymų dalies apie prieÅ¡taravimų tarp ekspertų iÅ¡vadų nebuvimÄ . Å is ekspertas apklaustas teisme sutiko ir patvirtino, kad J. L. konstatuotų sužalojimų visuma nebÅ«dinga kritimui. Dėl paminėtų aplinkybių pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra paneigta J. J. versija, jog jis sudavė ne daugiau kaip tris kartus J. L., yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, ekspertų iÅ¡vadoms bei jų paaiÅ¡kinimams.Apklaustas teisme J. J. paaiÅ¡kino, kad tiek jis, tiek J.

L. sėdėjo ant taburečių, o kėdės su atlošais buvo sustatytos prie lango. Sprendžiant iš kaltinamojo parodymų, virtuvėje buvo mažiausiai keturios kėdės, tai yra dvi ant kurių jie sėdėjo su J. L. ir kitos kėdės su atlošais stovėjo prie lango. Kita vertus, tokie pastarojo parodymai prieštarauja duomenims, užfiksuotiems įvykio vietos apžiūros metu. Iš nuotraukų, darytų įvykio vietos apžiūros metu, matyti, kad virtuvėje yra dvi kėdės su atlošais ir viena taburetė.

Tokie kaltinamojo parodymų prieÅ¡taravimai byloje esantiems įrodymams, dar kartÄ patvirtina, kad pastarasis sako netiesÄ ir jo aiÅ¡kinimai, jog J. L. susižalojo pats, yra ne kas kita, o jo pateikta gynybinė versija, tikslu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į kaltinamojo aiÅ¡kinimus apie suduotus smÅ«gius nukentėjusiajam. Ikiteisminio tyrimo metu J. J. aiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam sudavė viso tris smÅ«gius, t.y. kairės rankos kumščiu vienÄ kartÄ smogė į deÅ¡inį veido skruostÄ , o deÅ¡iniu kumščiu į kairę veido pusę sudavė du smÅ«gius.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad kitÄ dienÄ matė, jog ant J. veido abiejų pusių prie abiejų akių buvo stiprÅ«s sumuÅ¡imai. Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis jau teigė, kad sudavė du smÅ«gius, deÅ¡ine ranka kažkur į kairę veido pusę ir kaire ranka į deÅ¡inę veido pusę. Neigė sakęs tyrėjai, kad matė stiprius J. L. sumuÅ¡imus. Apeliantai pastebi, jog kraujosruva po kietuoju galvos dangalu atsirado dėl kontakto su pakauÅ¡io kaire puse, dėl kontakto su veido sritimi.

Kaltinamasis neneigia sudavęs smÅ«gius nukentėjusiam į galvÄ , tačiau neigia specialistų nustatytÄ smÅ«gių kiekį. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nustatyti galvos ir kiti sužalojimai yra nebÅ«dingi kritimui, kad niekas kitas, tik J. J. galėjo sužaloti J. L., kad byloje nėra duomenų, jog pas J. L. namuose bÅ«tų buvę kitų asmenų, kad iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos dangalu siejamas su kairės pusės galvos sužalojimais, kur ir trenkė kaltinamasis nukentėjusiajam, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad kraujosruva po kietuoju galvos dangalu atsirado dėl suduotų kaltinamojo smÅ«gių.Tai, kad kaltinamojo J.

J. padaryta veika turi bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. IÅ¡ medicininiuose dokumentuose fiksuotų duomenų matyti, kad J. L. 2013-03-23 naktį GMP atvyko į (duomenys neskelbtini) klinikas dėl galvos traumos. BÅ«nant ligoninėje J. L. bÅ«klė pablogėjo, atsirado galvos smegenų sumuÅ¡imo komplikacijos - iÅ¡sivystė galvos smegenų pabrinkimas, suspaudimas, pacientas tapo nepažadinamu, prarado sÄ monę (koma pagal GKS 8 balai). Dėl Å¡ių priežasčių 2013-03-25 jis buvo operuotas.

Operacijos tikslas - paÅ¡alinti kraujosruvÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu. Po galvos operacijos paciento bÅ«klė liko sunki, iÅ¡sivystė plaučių uždegimas dėl susilpnėjusio imuniteto po galvos traumos. Dėl ilgalaikės ventiliacijos bei kvėpavimo funkcijos pagerinimui 2013-04-05 pacientui atlikta tracheostomija. Dėl galvos traumos J. L. tapo fiziÅ¡kai neveiksnus (Barthel indeksas - 0 balų), negalėjo kalbėti, negalėjo valgyti per burnÄ dėl kramtymo bei rijimo sutrikimų. Dėl valgymo per burnÄ sutrikimo J.

L. 2013-04-23 buvo suformuotas PEG (perkutaninė endoskopinė gastrostomija). Esant tokiai vegetacinei bÅ«klei, t.y. kai pacientas guli lovoje, negali judėti, stacionare buvo spręsta tęsti medikamentinį gydymÄ - AmantadinÄ , smegenų kraujotakÄ gerinančius medikamentus bei kraujÄ skystinančius medikamentus (OrfarinÄ ) pagal kreÅ¡umo parodymus. 2013-04-30 tolimesnei slaugai pacientas buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninę. 2013-05-01 pastebėtas kraujavimas palei gastrostomÄ , todėl 2013-05-01 14.33 val.

GMP J. L. buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje 2013-05-02 3.40 val. buvo konstatuota jo mirtis.Apklaustas teisme ekspertas G. A. C. paaiÅ¡kino, kad sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 25.1. punktas numato, jog sveikatos sutrikdymas laikomas sunkiu jeigu sužalojimas arba suluoÅ¡inimas buvo mirties priežastis arba sukėlė mirtį dėl dėsningai atsiradusių komplikacijų. Medicininėse knygose raÅ¡oma, kad jeigu žmogus patiria traumÄ ir vėliau mirÅ¡ta be pilno pasveikimo periodo, tai tokiais atvejais galima suriÅ¡ti mirties priežastį su pagrindine liga, dėl kurios jis buvo gydomas.

J. L. buvo galvos trauma, gydymo metu atsirado komplikacijų -plaučių uždegimas. Vėliau atsirado galvos traumos pasekmė - dėl kvėpavimo nepakankamumo buvo atlikta tracheostomija, dėl virÅ¡kinimo negalimumo buvo atlikta gastrostomija - per odÄ iÅ¡oriÅ¡kai įkiÅ¡amas vamzdelis į skrandį, kuris sužaloja visus audinius, nes įkiÅ¡amas per odÄ , per riebalinius audinius, per pilvaplėvę kol pasieks skrandį, taip suardomos ir kraujagyslės. J. L. dėl galvos traumos negalėjo judėti, dėl ko gali atsirasti trombai kojų venose ir nukeliauti į plaučius.

Kai bÅ«na sunki galvos trauma, pradeda leisti vaistus, tame tarpe ir orfarinÄ , kuris skystina kraujÄ . Ekspertas paaiÅ¡kino, kad Å¡is vaistas turi labai rimtÄ paÅ¡alinį poveikį, t.y. kreÅ¡umo sutrikdymas. Tokiu atveju labai svarbu stebėti tarptautinį neutralizavimo santykį (TNS), kurio norma yra 0,9-1,2. Ekspertas parodė, kad iÅ¡ J. L. ligos istorijos matyti, kad 29 dienÄ po vizitacijos, kurios metu buvo nuspręsta iÅ¡leisti ligonį į slaugos namus, TNS buvo 4,72. Tokiais atvejais labai didelė kraujavimo rizika ir tokiais atvejais pradeda kraujuoti iÅ¡ nosies, iÅ¡ virÅ¡kinamojo trakto, iÅ¡ žaizdų.

Å iuo atveju buvo atlikta gastrostomija, buvo sužaloti audiniai. Eksperto nuomone, kraujavo iÅ¡ Å¡ių kraujagyslių į skrandį ir nusileido žemyn kraujas į virÅ¡kinamÄ jį traktÄ , dėl to įvyko žmogaus mirtis. Galvos trauma susijusi su mirties priežastimi, kadangi jeigu J. L. bÅ«tų neturėjęs galvos traumos, nebÅ«tų gastrostomijos. Ekspertas taip pat paaiÅ¡kino, kad S. B. atliekant autopsijÄ paėmė gabalėlius iÅ¡ skrandžio, iÅ¡ histologinio tyrimo matyti, kad nėra duomenų apie pakitimus, apie gastritÄ , todėl jis negali atsakyti kaip ekspertizės akte atsirado gastritas.

Ekspertas paaiškino, kad žodis „spontaninis“, kuris pavartotas ekspertų išvadoje, yra kraujavimas be nustatomos priežasties. Ekspertai nustatė kraujavimo priežastį, todėl žodis „spontaninis“ jokiu būdu negali būti naudojamas šiuo atveju. Atrofinio gastrito nėra, kraujo krešumo sutrikimas nustatytas išvadoje (TNS 4,72 - tai labai ryškus kraujo krešumo sutrikimas). Išvados 3 punkte nurodyta, kad kraujavimas neturi ryšio su galvos trauma. Kraujavo skrandyje. S. B. tyrimo metu negalėjo nustatyti iš kur kraujavo.

Ji parašė, kad aplink gastrostomijos angÄ nėra aktyvaus kraujavimo. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad aktyvaus kraujavimo ir negalėjo bÅ«ti, kadangi aktyvus reiÅ¡kia veiksmas vyksta, o kada žmogus miręs, kraujotakos nėra, kraujas necirkuliuoja ir negali aktyviai kraujuoti. Dėl to, kad kraujavimas ir galvos trauma neturi ryÅ¡io, ekspertas parodė, jog gastrostomija buvo padaryta dėl to, kad žmogus turėjo galvos traumÄ . Buvo suleisti vaistai, kurie sutrikdo kraujo kreÅ¡umÄ . Å ie du dalykai įtakojo kraujavimÄ Ä¯ skrandį.

Jei dėl komplikacijų įvyksta mirtis, tai galima mirties priežastį surišti su pagrindine liga dėl kurios buvo gydomas. Jeigu buvo pilnas pasveikimas dėl ko išleistas žmogus namo ir po to atsirado liga dėl kurios miršta, tada nebegalima susieti pagrindinės ligos su mirties priežastimi. Šiuo atveju nuo traumos jis nebuvo niekur išleistas, nes nebuvo pilnai pasveikęs. Pilnas pasveikimas yra tada kai žmogus išleidžiamas gydytis ambulatoriškai.Ekspertas J. R. paaiškino, kad galvos trauma įtakos mirčiai neturėjo.

Tačiau ekspertas patvirtino, kad tikėtina, kad kraujavimas į virÅ¡kinamÄ jį traktÄ galėjo bÅ«ti dėl orfarino vartojimo bei tikėtina, kad jis buvo skiriamas dėl galvos traumos, nes patyrė operacijÄ .Taigi, vertinant apklaustų teisme ekspertų paaiÅ¡kinimus, matyti, kad iÅ¡ esmės abu ekspertai patvirtino, jog kraujavimas į virÅ¡kinamÄ jį traktÄ atsirado ir/ar galėjo atsirasti dėl orfarino vartojimo, kuris skystina kraujÄ . Baudžiamojoje byloje, tame tarpe ir medicininiuose dokumentuose, nėra duomenų, kad iki patirtos galvos traumos, atliktos galvos operacijos J.

L. bÅ«tų vartojęs kraujÄ skystinančius vaistus - orfarinÄ , todėl Å¡is vaistas nukentėjusiajam buvo paskirtas bÅ«tent dėl atliktos galvos operacijos, kuri buvo atlikta dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad J. L. gastrostomija buvo atlikta po galvos operacijos, kadangi jis pats negalėjo maitintis. Po mirties buvo atliktas J. L. lavono teismo medicinos tyrimas, nustatyta mirties priežastis - kraujavimas į virÅ¡kinamÄ jį traktÄ , tai komplikavosi Å¡oku. Teismo medicinos tyrimo metu J.

L. histologiÅ¡kai taip pat nustatytas Å«mus miokardo infarktas.Pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės, apeliantų manymu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bÅ«tent dėl kaltinamojo veiksmų kilo pasekmės - nukentėjusiojo J. L. mirtis, t.y. tarp J. J. padarytų sužalojimų ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Jeigu nebÅ«tų J. L. padaryti sužalojimai, jam nebÅ«tų reikėję atlikti galvos operacijÄ , nebÅ«tų reikalinga gastrostomija ir vartoti vaistÄ skystinantį kraujÄ - orfarinÄ , todėl nebÅ«tų kilusios komplikacijos ir jis nebÅ«tų miręs. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Å iuo atveju J. J. sudavė J. L. ne mažiau kaip aÅ¡tuoniolika smÅ«gių į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, t.y. galvÄ , krÅ«tinės sritį, klubo sritį. J. J. suduodamas aÅ¡tuoniolika smÅ«gių, iÅ¡ kurių į galvÄ buvo suduota ne mažiau kaip penki smÅ«giai, turėjo suvokti ir suvokė, kad keliÄ pavojų J. L. gyvybei ir turėjo numanyti, kad gali atimti pastarajam gyvybę, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nužudymas.IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, jog pirmos instancijos teismas selektyviai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, dalies jų iÅ¡ viso nevertino ir nuosprendyje dėl jų nepasisakė bei jų nenurodė, dėl ko neteisingai įvertino padarytÄ kaltinamojo veikÄ , neteisingai kvalifikavo jo veiksmus bei priėmė neteisingÄ nuosprendį.Be kita ko, apeliantų nuomone, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas vertintina kaip sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė, pastarojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, J.

J. turi bÅ«ti paskirta sankcijoje numatyta didesnė nei minimali bausmė.Pirmos instancijos teismui nepagrįstai ir neteisingai kvalifikavus J. J. veiksmus, taip pat nepagrįstai buvo atmesti ir nukentėjusiųjų ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantai mano, jog jų civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini pilnai.Teismo posėdyje nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų J. R. L., M. M. L. atstovė prašė nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis J.

J. ir jo gynėja, prokurorė prašė nukentėjusiųjų J. R. L. ir M. M. L. apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų J. R. L., M. M. L. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliantai skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, jog skundžiamas nuosprendis priimtas iÅ¡ esmės vertinant tik nuteistojo J. J. parodymus, teismas nevertino dalies nukentėjusiojo J. R. L. ir liudytojų parodymų, specialistų paaiÅ¡kinimų apie nukentėjusiojo J.

L. sužalojimo mechanizmÄ ir mirties priežastį, kas turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui. Apeliantų įsitikinimu, nuteistasis J. J. turėjo bÅ«ti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kadangi tarp J. J. nukentėjusiajam J. L. padarytų sužalojimų ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys.

Nustatant priežastinį ryšį turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga mirčiai kilti (be jos Å¡i nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas ir numatomas veikos padarinys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, bÅ«tina įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015).IÅ¡ paminėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų iÅ¡aiÅ¡kinimų, akivaizdu, kad sprendžiant asmens atsakomybės už žmogaus gyvybės atėmimÄ klausimÄ , bÅ«tina nustatyti tiek kaltininko atliktus neteisėtus veiksmus, tiek atsiradusius padarinius, tiek priežastinį ryšį tarp kaltininko atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių.Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog 2013 m. kovo 20 d. apie 18 val., bÅ«dami skirtinguose namo balkonuose, J.

J. ir J. L. susitarė nueiti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Netrukus susitiko lauke ir kartu ėjo į minėtÄ parduotuvę. J. J. teigimu, beeinant į parduotuvę, jis pastebėjo, jog J. L. yra iÅ¡gėręs. Tai jam patvirtino ir pats nukentėjusysis. Apie 19 val. jis kartu su nukentėjusiuoju J. L. grįždami iÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė užsukti pas nukentėjusįjį į namus – butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), trečiame aukÅ¡te, iÅ¡gerti alkoholio.

Nuteistasis J. J. taip pat nuosekliai parodė, jog einant į J. L. namus, nukentėjusysis lipdamas laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ kniÅ«bsčias visu Å«giu nukrito ant laiptų, po ko jis jį pakėlė ir laikydamas už parankės parvedė į butÄ . J. L. veidas po griuvimo nebuvo sužalotas, kraujas nebėgo. BÅ«nant nukentėjusiojo namuose, sėdėdami virtuvėje prie stalo – jis sėdėjo stalo gale, o J. L. nugara į spinteles per vidurį stalo, jie vartojo alkoholį – degtinę „Kvietinė“, J.

J. apžiÅ«rinėjo nukentėjusiojo drožtus kryželius, nesipyko. Begeriant J. L. krito nuo taburetės aukÅ¡tielninkas ant nugaros, atsitrenkė į spintelę ir nukrito ant žemės. J. J. nematė, kuria kÅ«no dalimi J. L. atsitrenkė į spintelę, nes tuo metu apžiÅ«rinėjo kryželius, jis tik iÅ¡girdo kaip subarÅ¡kėjo ir pamatė ant žemės aukÅ¡tielninkÄ gulintį nukentėjusįjį. Tuomet jis priėjo prie J. L., apglėbė jį per liemenį ir pakėlė nuo žemės bei nusprendė jį nutempti į kambarį, paguldyti į lovÄ .

Jam nukentėjusįjį apglėbus abiem rankom, laikant veidu į save bei tempiant į kambarį, koridoriuje J. L. ant jo suÅ¡uko, kodėl jis jį tampo, ir deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ kartÄ trenkė jam į kairį veido skruostikaulį prie akies. Po Å¡io jam suduoto smÅ«gio jis ant J. L. labai supyko ir koridoriuje jam kairės rankos kumščiu vienÄ kartÄ trenkė į deÅ¡inę veido pusę, skruostikaulį. Po Å¡io jo suduoto smÅ«gio J. L. suklupo prie jo kojų, nukentėjusysis apkabino jo kojas.

Tuomet jis klÅ«pinčiam nukentėjusiajam deÅ¡inės rankos kumščiu ne daugiau kaip du kartus sudavė į kairę veido pusę. Po Å¡ių jo suduotų smÅ«gių J. L. paleido jo kojas ir liepė dingti iÅ¡ buto. J. J., palikęs J. L. ant grindų, išėjo iÅ¡ pastarojo buto. IÅ¡eidamas J. J. nepastebėjo, kad nukentėjusiajam bÅ«tų bėgęs kraujas. Nuteistasis apklausiamas parodė ir tai, jog 2013 m. kovo 22 d. lauke buvo sutikęs J. L., pasisveikino su juo, klausė, kas jam užėjo, į kÄ pastarasis numojo ranka, taip pat matė prie nukentėjusiojo akių sumuÅ¡imus.

IÅ¡dėstyti nuteistojo viso proceso metu duoti nuoseklÅ«s parodymai patvirtina, jog pastarasis nukentėjusiajam J. L. įvykio vakarÄ sudavė tris smÅ«gius - kairės rankos kumščiu vienÄ kartÄ trenkė į deÅ¡inę veido pusę, skruostikaulį bei deÅ¡inės rankos kumščiu du kartus sudavė į kairę veido pusę. Taip pat nuosekliai parodė, jog nukentėjusysis J. L. vienÄ kartÄ kniÅ«bsčias visu kÅ«nu krito laiptinėje ant laiptų, o kitÄ kartÄ virtuvėje aukÅ¡tielninkas krito ant žemės bei krisdamas atsitrenkė į virtuvinę spintelę.

J. J. kategoriÅ¡kai neigė nukentėjusiajam sudavęs daugiau smÅ«gių, taip pat jį spardęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti Å¡iais J. J. nuosekliais parodymais, beje, kuriuos jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, kadangi jų nepaneigia jokie kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai. Å iame kontekste pažymėtina tai, jog įvykio vakarÄ nukentėjusiojo namuose alkoholį J. J. ir J. L. vartojo tik dviese, jokių kitų asmenų tuo metu bute nebuvo.

Pats nukentėjusysis J. L. byloje nebuvo apklaustas. Taigi kitų tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų, kurie galėtų duoti parodymus apie to vakaro įvykio aplinkybes, nėra. Taip pat, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra ir netiesioginių įrodymų, kurie paneigtų pirmiau išdėstytus nuteistojo parodymus apie jo nukentėjusiajam J. L. suduotus smūgius. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino dalies nukentėjusiojo J.

R. L. parodymų apie J. L. sumuÅ¡imo aplinkybes, bÅ«tent kuris paskutinis bendravo su savo tėvu, dar jam bÅ«nant sÄ moningu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų skundo argumentais, jog nevisiÅ¡kai tiksliai buvo iÅ¡dėstyti skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiojo J. R. L. parodymai. Nepaisant to, J. R. L. teisiamojo posėdžio metu nurodytos jo tėvo sumuÅ¡imo aplinkybės nepaneigia pirmiau iÅ¡dėstytų J. J. parodymų. Pastebėtina tai, jog J. R. L. parodymai Å¡ioje dalyje nebuvo nuoseklÅ«s, be to, jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

J. R. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2013-03-20 vakare skambino savo tėvui J. L., kuris (duomenys neskelbtini) bute gyvena vienas, tačiau Å¡is neatsiliepė. Ketvirtadienio (03-21) rytÄ kalbėjo su tėvu telefonu. Pokalbio metu tėvas jam pasakė, kad jį sumušė. J. R. L. pasiteiravus tėvo, kokiomis aplinkybėmis ir kas sumušė, pastarasis nurodė, jog kaimynas J. iÅ¡ gretimos laiptinės, 5 aukÅ¡to. Pasakojo jam, kad 2013-03-20 kartu su kaimynu J. grįžo iÅ¡ miesto ir parsinešė „buteliukÄ â€œ.

IÅ¡gėrė su J. „buteliukÄ â€œ ir kaimynas jį sumušė. Be kita ko, J. R. L. tėvas sakė, kad ne visas sumuÅ¡imo aplinkybes prisimena. Dėl kokių priežasčių buvo sumuÅ¡tas, tėvas J. R. L. nenurodė. Paminėtos apklausos metu J. R. L. taip pat parodė, jog 2013-03-23 J. L. buvo atvykęs pas jį į namus, atrodė silpnai, tėvo veidas buvo juodas, kaip jis suprato, nuo sumuÅ¡imo, tačiau sprendžiant iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, tuomet pastarieji nebendravo apie J. L. sumuÅ¡imo aplinkybes.

Jokių konkrečių tėvo sumuÅ¡imo aplinkybių, apie kurias bÅ«tų sužinojęs iÅ¡ paties J. L., J. R. L. nenurodė ir papildomoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje. Tuo tarpu apklausiamas teisiamojo posėdžio metu J. R. L. jau parodė, jog iÅ¡ tėvo jam yra žinoma, kad kaimynas J. jį mušė rankomis ir suspardė kojomis. Jis buvo sumuÅ¡tas už niekÄ . Nukentėjusysis parodė, jog 2013-03-23 atvykus pas jį tėvui, jis matė mėlynes ant tėvo viso veido, galva buvo violetinės spalvos, buvo sumuÅ¡ta krÅ«tinė, kaklo srityje matėsi pėdos antspaudas, ėjo Å¡lubuodamas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo pasiteiravus apie parodymų neatitikimo priežastis, pastarasis nepateikė jokių logiÅ¡kų ir įtikinamų paaiÅ¡kinimų. Vertinat nukentėjusiojo J. R. L. teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes apie J. L. sumuÅ¡imus bei sumuÅ¡imo aplinkybes, kurias jis neva sužinojo iÅ¡ savo tėvo, reikia pastebėti ir tai, kad teismo medicinos ekspertas G. A. C., kuris pirmasis 2013-03-26 ligoninėje atliko J. L. kÅ«no apžiÅ«rÄ dar Å¡iam esant gyvam, kaklo srityje neaptiko sužalojimų, taip pat ir nukentėjusiojo nurodyto pėdos antspaudo.

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodyta, jog kraujosruvos kaklo abiejose pusėse, kurios jungiasi krÅ«tinės vidurinėje dalyje galėjo bÅ«ti kitų veido sužalojimų – deÅ¡inio žando, kairio skruosto kraujosruvų patekimo per minkÅ¡tuosius audinius žemyn pasėkoje. Å ioje specialisto iÅ¡vadoje pateiktÄ paminėtÄ iÅ¡vadÄ ekspertas G. A. C. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus kompleksinę, komisijinę teismo medicinos ekspertizę dėl J.

L. mirties priežasties, taip pat padaryta iÅ¡vada, jog kraujosruva kairės akies vokuose, skruostikaulio lūžis, kraujosruvos plintančios į kairį skruostÄ , žandÄ , smakro kairę pusę, kaklo ir krÅ«tinės kairę pusę iki III Å¡onkaulio lygio, kraujosruva deÅ¡inio žando srityje, pereinanti į smakro, kaklo ir krÅ«tinės deÅ¡inę pusę iki III Å¡onkaulio lygio, atsirado dėl kairio akies – skruosto srities, deÅ¡inio akies – skruosto srities sumuÅ¡imų, kurie paaiÅ¡kinami dviejų smÅ«gių, tikėtina kumščiais, sudavimu į veido kairę ir deÅ¡inę puses.

Be kita ko, Å¡iame ekspertizės akte, konkretizuojančiame specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo medicinos eksperto G. A. C. pateiktas iÅ¡vadas, nurodyta, jog kiti J. L. nustatyti sužalojimai – pakauÅ¡io srities sumuÅ¡imas, galvos smegenų kairės (ekspertas J. R. patikslino teisiamojo posėdžio metu, jog ne deÅ¡inės pusės, o kairės pusės) smilkininės skilties sumuÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, poodinės kraujosruvos krÅ«tinėje, nugaroje, dubens srityje, deÅ¡inėje rankoje, abiejose kojose, galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus pakauÅ¡io sritimi į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių, taip pat nukentėjusiajam griuvinėjant ir atsitrenkiant į kietus bukus pavirÅ¡ius.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teigti, jog J. R. L. tik teisiamojo posėdžio metu nurodytos, neva iÅ¡ tėvo sužinotos, pastarojo sužalojimo aplinkybės, visiÅ¡kai paneigia J. J. parodymus, kad jis J. L. sudavė tik kelis smÅ«gius į veido sritį, jo nespardė, nėra jokio pagrindo. Pirmiau nurodytos ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados apie sumuÅ¡imų nukentėjusiojo kÅ«ne atsiradimo mechanizmÄ , paneigia ir apeliantų teiginius, jog nuteistojo J. J. parodymų melagingumÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas didelis kiekis trauminių poveikių bei sužalojimų, kurių nukentėjusysis J.

L. pats negalėjo pasidaryti. Tuo pačiu pastebėtina tai, jog teismo medicinos eksperto G. A. C. Å¡ioje specialisto iÅ¡vadoje pateikta iÅ¡vada, jog sužalojimų pobÅ«dis, gausumas, iÅ¡sidėstymas leidžia teigti, kad jų visuma nebÅ«dinga griuvimui, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant buku daiktu (-ais) ir/arba atsitrenkiant į bukÄ pavirÅ¡ių turintį daiktÄ (-us), neprieÅ¡tarauja pirmiau nurodytoms ekspertizės akte pateiktoms iÅ¡vadoms apie sumuÅ¡imų atsiradimo mechanizmÄ . Tiek specialisto iÅ¡vadoje, tiek ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados patvirtina, jog sumuÅ¡imai nukentėjusiojo J.

L. kÅ«ne galėjo atsirasti tiek suduodant smÅ«gius, tiek krentant, tiek atsitrenkiant į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių, tiesiog ekspertizės akte, įvertinus visų tyrimų metu gautus duomenis, visus nukentėjusiojo J. L. medicininius dokumentus, pateiktos sukonkretintos iÅ¡vados dėl nukentėjusiajam nustatytų sumuÅ¡imų atsiradimo mechanizmo. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliantų skunde, taip pat nėra pagrindo sutikti, kad nuteistojo nuoseklius parodymus apie J. L. jo suduotus smÅ«gius paneigia liudytojos Z.

M. parodymai. Ä®vykio vakarÄ , kaip jau minėta, nuteistasis su J. L. alkoholį vartojo dviese, jokių kitų asmenų nukentėjusiojo bute nebuvo, nieks kitas tiesiogiai įvykio nematė. IÅ¡ liudytojos Z. M. parodymų matyti, jog ji apie J. L. sumuÅ¡imus sužinojo tik ketvirtadienį (2013-03-21), t.y. kitÄ dienÄ po įvykio, apie 12 val. užsukusi pas jį į namus ir pamačiusi jo sumuÅ¡tÄ veidÄ bei iÅ¡ deÅ¡inės ausies bėgantį kraujÄ . Sprendžiant iÅ¡ minėtos liudytojos parodymų, nukentėjusysis J.

L. jai tik užsiminė, kad susipyko, tačiau su kuo jis susipyko, kokiomis aplinkybėmis ant jo kūno atsirado sumušimų žymės – jis pats susimušė ar kas nors kitas jį sumušė, Z. M. neaiškino. Taigi iš liudytojos parodymų net negalima spręsti, ar nukentėjusysis J. L. pats susimušė, ar jį kas nors kitas sumušė, kas pas J. L. 2013-03-20 vakare lankėsi. Dar daugiau, vien tai, kad liudytoja Z. M. nukentėjusįjį J. L. 2013-03-20 apie 10.30 val. matė be sužalojimų, o 2013-03-21 apie 12 val. jau su vizualiai matomais sužalojimais ant veido, žinant, jog 2013-03-20 vakare pas J.

L. lankėsi nuteistasis, nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad visus teismo medicinos ekspertų nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, tame tarpe ir ne veido srityje, vizualiai nematomose kÅ«no dalyse (pavyzdžiui, pakauÅ¡yje) padarė bÅ«tent J. J., be to, kad visi teismo medicinos ekspertų nustatyti sužalojimai buvo padaryti 2013-03-20 vakarÄ , kuomet J. J. buvo susitikęs su J. L.. Pagal byloje nustatytas aplinkybes J. J. su nukentėjusiuoju J. L. alkoholį vartojo 2013-03-20 vakare, šį vakarÄ J. J. ir sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius, tuo tarpu į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur buvo atlikta galvos smegenų operacija, J.

L. pristatytas tik 2013-03-23 23.18 val. Pagal byloje esančias specialistų iÅ¡vadas, ekspertizės aktÄ negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad visi J. L. nustatyti kÅ«no sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent 2013-03-20 vakarÄ . Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas G. A. C. parodė, jog kategoriÅ¡kai teigti, kad J. L. veide ir pakauÅ¡yje sužalojimai buvo padaryti vienu metu, negali. Yra komponentas, kuris rodo, kad sužalojimai pakauÅ¡yje padaryti kelių dienų laikotarpyje. Teismo medicinos ekspertas J.

R. teisiamojo posėdžio metu taip pat negalėjo patvirtinti, kad J. L. sužalojimai galvoje ir veide buvo padaryti vienu metu. Ekspertas paaiÅ¡kino, jog Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti per trumpÄ laikotarpį. Neatmetama galimybė, jog sužalojimai ne veide, o kitose kÅ«no dalyse, t.y. tie, kurių nesimato ir liudytoja Z. M. negalėjo pamatyti, galėjo bÅ«ti padaryti ir diena, ir dvi po įvykio. Nepagrįsti yra ir apeliantų skundo argumentai apie nuteistojo parodymų neatitikimÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuotiems duomenims.

IÅ¡ 2013-03-26 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo bei jo priedų matyti, jog virtuvėje, kurioje nuteistasis su J. L. vartojo įvykio vakarÄ alkoholį, yra penkios kėdės, iÅ¡ kurių dvi yra be atlošų, o trys su atloÅ¡ais. Tokių pat ir toks pats skaičius kėdžių užfiksuotas ir 2013-03-27 atlikto J. J. parodymų patikrinimo vietoje metu. Taigi, teigti, kad J. J., nurodydamas, jog įvykio vakarÄ abu su J. L. sėdėjo ant taburečių, sako netiesÄ , taip pat nėra pagrindo.Specialistų iÅ¡vadose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys patvirtina, jog J.

L. 2013-03-23 23.18 val. greitosios pagalbos automobiliu buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur jam nustatyta klinikinė diagnozė – trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, sunki forma. Kraujo išlaja po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu. Galvos smegenų sumušimas ir suspaudimas. 2013-03-25 13.30 val. atlikta galvos smegenų operacija. 2013-05-02 4.30 val. J. L. (duomenys neskelbtini) klinikinėje ligoninėje mirė. Specialisto išvadose, ekspertizės akte nurodyta, jog J.

L. nustatyta kraujosruvos pakauÅ¡io kairėje; kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje, kraujosruvos po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais smilkinių, deÅ¡inės momeninės bei kairės kaktinės skilčių srityse; kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose; tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos deÅ¡iniame žande, skruosto deÅ¡inėje, kurios nusileidžia žemyn per kaklo priekį deÅ¡inę pusę iki krÅ«tinės vidurinės virÅ¡utinės dalies; tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos veido kairėje, apimant kairės akies vokus, kairį skruostÄ , kairį žandÄ , skruosto kairę pusę, kurios nusileidžia žemyn per kaklo priekį kairę pusę iki krÅ«tinės vidurinės virÅ¡utinės dalies; kairio skruostikaulio lūžis; kraujosruvos krÅ«tinės kairėje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inės alkÅ«nės srityje, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inio klubo srityje, deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡inio kelio srityje, pereinant į deÅ¡inę blauzdÄ , kairio klubo srityje, kairėje Å¡launyje, kairio kelio srityje, nugaros kairėje, kairio sėdmens srityje.

Sprendžiant iÅ¡ specialisto iÅ¡vadose, ekspertizės akte užfiksuotų duomenų, teismo medicinos ekspertų G. A. C., S. B., J. R. teisiamojo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų, 2013-03-25 13.30 val. galvos smegenų operacijos J. L. atlikimÄ Ä¯takojo pakauÅ¡io srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kraujosruva pakauÅ¡io kairės pusės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumuÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Atlikus kompleksinę, komisijinę teismo medicinos ekspertizę, pateikta iÅ¡vada, jog pakauÅ¡io srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kraujosruva pakauÅ¡io kairės pusės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumuÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiajam J.

L. nugriuvus ir atsitrenkus pakauÅ¡io sritimi į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių. Teismo medicinos ekspertas J. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino Å¡iÄ ekspertizės akte pateiktÄ iÅ¡vadÄ bei paaiÅ¡kino, jog pakauÅ¡io sumuÅ¡imas dažniausiai patiriamas, kai nukentėjusieji griÅ«na ir atsitrenkia į kietÄ , bukÄ pavirÅ¡ių. Tai, kad paminėti sužalojimai atsiranda nuo kontakto su daiktu pakauÅ¡io sritimi apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir teismo medicinos ekspertas G.

A. C.. Nors abu teismo medicinos ekspertai parodė, jog paminėti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti tiek J. L. pačiam krentant ir atsitrenkiant į daiktÄ pakauÅ¡io sritimi, tiek J. L. sudavus smÅ«gius, jį pastÅ«mus ir Å¡iam krentant bei atsitrenkiant į daiktÄ pakauÅ¡io pavirÅ¡iumi, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad J. J. nukentėjusįjį J. L. bÅ«tų pastÅ«męs, taip pat nėra duomenų, jog po J. J. smÅ«gių į veidÄ sudavimo, J. L. bÅ«tų kritęs ir pakauÅ¡iu atsitrenkęs į kokį nors kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ nuteistojo J. J. dvejose apklausose bei parodymų patikrinimo vietoje metu duotų nuoseklių parodymų, kurie beje buvo duoti iki byloje pateikiant specialisto iÅ¡vadas, matyti, jog po jo J. L. suduotų smÅ«gių nukentėjusysis negriuvo ir į jokį kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių neatsitrenkė, J. L. tik jiems begeriant virtuvėje aukÅ¡tielninkas nukrito nuo kėdės ir atsitrenkė į virtuvinę spintelę. Tokiu bÅ«du, įvertinus pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , daryti iÅ¡vadÄ , kad J.

L. galvos sumuÅ¡imus, kurie įtakojo galvos smegenų operacijos atlikimÄ , padarė įvykio vakarÄ J. J., nėra pagrindo. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog net jeigu ir bÅ«tų nustatyta, kad nuteistasis padarė nukentėjusiajam paminėtus sumuÅ¡imus, kvalifikuoti J. J. veikÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nebÅ«tų pagrindo. Specialisto iÅ¡vadose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog J. L. mirties priežastis nepatikslintos kilmės Å«mus nukraujavimas į virÅ¡kinamÄ jį traktÄ .

Tai komplikavosi šoku. J. L. būklę taip pat pablogino įvykęs ūmus kairio skilvelio miokardo infarktas, kurio histologinis amžius apie 4-7 paros. Atlikus kompleksinę, komisijinę teismo medicinos ekspertizę pateikta patikslinta išvada, jog J. L. mirties priežastimi buvo spontaninis kraujavimas iš skrandžio venų, esant atrofiniam gastritui ir kraujo krešumo sutrikimams (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Tiek paminėtose specialisto išvadose, kurios buvo surašytos atlikus mirusiojo J.

L. kÅ«no tyrimÄ , tiek paminėtame ekspertizės akte pateikta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, jog patirti galvos sumuÅ¡imai J. L. mirčiai įtakos neturėjo. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismo medicinos ekspertai S. B., J. R. patvirtino ir apklausiami teisiamojo posėdžio metu. Be to, atlikus kompleksinę, komisijinę teismo medicinos ekspertizę paneigta nukentėjusiųjų bei jų atstovės kelta versija, jog po atliktos galvos smegenų operacijos atlikta tracheostomija turėjo įtakos J. L. mirčiai. Ekspertizės akte pateikta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, jog tarp 2013-04-05 atliktos trachestomijos ar 2013-04-23 atliktos gastrostomijos ir J.

L. mirties nėra priežastinio ryšio.Apeliantai skunde akcentuoja teismo medicinos eksperto G. A. C. teisiamojo posėdžio metu išsakytus paaiškinimus dėl nukentėjusiojo J. L. mirties priežasties, jam nustatytų galvos sumušimų atsiradimo mechanizmo, kurie vienu ar kitu aspektu nesutampa su specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktomis išvadomis, teismo medicinos ekspertų S. B., J. R. paaiškinimais. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog teismo medicinos ekspertas G.

A. C. nukentėjusiojo J. L. teismo medicininę apžiÅ«rÄ atliko dar Å¡iam esant gyvam, neatliko mirusiojo kÅ«no tyrimo, nenustatinėjo J. L. mirties priežasties. Taip pat ir iÅ¡ paties teismo medicinos eksperto teisiamojo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų matyti, jog atlikdamas medicininį tyrimÄ bei suraÅ¡ydamas specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), jis neturėjo visų J. L. medicininių dokumentų, atliktų tyrimų rezultatų. Taigi teismo medicinos eksperto G. A. C. paaiÅ¡kinimų pagrindu atmesti specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas iÅ¡vadas, taip pat teismo medicinos ekspertų S. B., J.

R. paaiÅ¡kinimus dėl nukentėjusiajam nustatytų galvos sumuÅ¡imų atsiradimo mechanizmo, J. L. mirties priežasties, laikyti juos nepatikimais ir nesivadovauti sprendžiant nuteistojo J. J. kaltės, jo veikos kvalifikavimo klausimÄ , nėra pagrindo. Juolab, kad kompleksinę, komisijinę teismo medicinos ekspertizę atliko du didelę ekspertinio darbo patirtį turintys teismo medicinos ekspertai – J. R., R. S., o taip pat du konkrečiose medicinos srityse besispecializuojantys specialistai – (duomenys neskelbtini) gydytojas neurochirurgas A.

R., (duomenys neskelbtini) abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. E. V. G.. Dar daugiau, pateiktos iÅ¡vados, paaiÅ¡kinimai atitinka ir kitų bylos įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes.    Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, jog skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas neiÅ¡dėstė teisiamojo posėdžio metu apklaustų teismo medicinos ekspertų paaiÅ¡kinimų, dalies jų nevertino su kitais byloje esančiais įrodymais, kita vertus, atsižvelgus į tai, kad priimant byloje procesinį sprendimÄ buvo vadovaujamasi tiek specialistų iÅ¡vadose, tiek ekspertizės akte pateiktomis iÅ¡vados, kurias teismo medicinos ekspertai teisiamojo posėdžio metu iÅ¡ esmės detalizavo, o motyvuojamojoje dalyje vertino ir teismo medicinos eksperto J.

R. paaiÅ¡kinimus, laikyti tai esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, kurie sutrukdė byloje priimti teisingÄ sprendimÄ , nėra pagrindo.Taigi, įvertinus pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ bei tai, kad J. J. neteisėtais smurtiniais veiksmais – trijų smÅ«gių į veido sritį J. L. sudavimu, nukentėjusiajam buvo padaryti kÅ«no sužalojimai – kairio akies – skruosto srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kraujosruva kairės akies vokuose, skruostikaulio lūžiu, kraujosruvomis plintančiomis į kairį skruostÄ , žandÄ , smakro kairę pusę, kaklo ir krÅ«tinės kairę pusę iki III Å¡onkaulio lygio, deÅ¡inio akies – skruosto srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kraujosruva deÅ¡inio žando srityje, pereinanti į smakro, kaklo ir krÅ«tinės deÅ¡inę pusę iki III Å¡onkaulio lygio, atitinkantys nesunkaus bei nežymaus sveikatos sutrikdymo mastÄ (specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), teismo medicinos eksperto J.

R. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai), konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei nepagrįstai nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir dėl to keisti skundžiamÄ nuosprendį, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Tarp J. J. atliktų neteisėtų veiksmų – J. L. padarytų kÅ«no sužalojimų, suduodant smÅ«gius į veido sritį, ir kilusių padarinių – J.

L. mirties, nėra priežastinio ryÅ¡io.Nemaža dalis apeliacinio skundo argumentų siejami su bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumu.Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas.

Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. proceso metu turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo. Å aliÅ¡ku pripažįstamas teismas, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardintų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2010, 2K-122/2011, 2K-354/2013).

Tačiau teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti traktuojamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai. Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, Nr. 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015).             Apeliantai pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su neva teismo iÅ¡sakyta iÅ¡ankstine nuomone dėl J.

J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bylos nagrinėjimu tik pagal kaltinamajame akte nurodytÄ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ bei jos kvalifikavimÄ , kai tuo tarpu byloje buvo pateiktas nukentėjusiojo J. R. L. praÅ¡ymas pakeisti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis bei veikos kvalifikavimÄ pagal kitÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį, t.y. rungimosi bei lygiateisiÅ¡kumo principų pažeidimais.Bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu, J.

J. kaltinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu, 2013-10-02 buvo perduota pagal teismingumÄ Prienų rajono apylinkės teismui. BylÄ nagrinėjant Prienų rajono apylinkės teisme 2014-05-19 vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas nukentėjusiojo J. R. L. praÅ¡ymas pakeisti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis bei veikos kvalifikavimÄ pagal kitÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį. Prienų rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota pagal teismingumÄ Kauno apygardos teismui.

Kauno apygardos teismo 2014-07-04 nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodant, kad J. J. kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paminėtoje nutartyje iÅ¡dėstė tik nukentėjusiojo R. J. L. praÅ¡yme dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo apraÅ¡ytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat nepagrįstai bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje perdavė tik pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Kaip jau minėta, byla teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduota, kaltinant J. J. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o veikos apraÅ¡yme nurodytos kitokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Tokiu bÅ«du Kauno apygardos teismas neteisingai suformuluodamas nutartį perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, netiksliai apibrėžė bylos nagrinėjimo teisme ribas. Nagrinėjant bylÄ Kauno apygardos teisme nukentėjusiųjų atstovės advokatės I. Blaževičienės praÅ¡ymu buvo paskirta kompleksinė, komisijinė teismo medicinos ekspertizė. 2015-04-09 teismo posėdyje, vykusiame po ekspertizės atlikimo, bylÄ nagrinėjusi teisėja, perskaičiusi gautÄ ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei Prienų rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nutartį baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.

J. kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, perduoti pagal teismingumÄ Kauno apygardos teismui, protokoline nutartimi nutarė bylÄ nagrinėti, kaltinant J. J. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, įvertinus tolimesnę baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigÄ , akivaizdu, jog prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, teismas priimdamas tokiÄ protokolinę nutartį, nesavalaikiai apibrėžė bylos nagrinėjimo teisme ribas, o ne pareiÅ¡kė iÅ¡ankstinę nuomonę dėl J. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Vėlesni teisiamojo posėdžio protokolai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tyrė tiek kaltinamajame akte, tiek nukentėjusiojo praÅ¡yme dėl kaltinimo bei veikos kvalifikavimo pakeitimo apraÅ¡ytÄ sias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti J. L. nustatytų sumuÅ¡imų atsiradimo mechanizmÄ , nukentėjusiojo mirties priežastį byloje buvo apklausti abiejų tyrimų bei ekspertizės metu dalyvavę teismo medicinos ekspertai, apklausiant nukentėjusiuosius, liudytojÄ K.

O. buvo analizuojamos aplinkybės apie J. L. sveikatos bÅ«klę iki nagrinėjamo įvykio. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡reiÅ¡kė iÅ¡ankstinės nuomonės dėl J. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, taip pat patvirtina ir apeliantų, kaip apygardos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtinanti, minima Kauno apygardos teismo 2015-05-11 nutartis atmesti nukentėjusiųjų ir jų atstovės praÅ¡ymÄ dėl bylÄ nagrinėjančios teisėjos nuÅ¡alinimo. IÅ¡ paminėtos nutarties motyvuojamosios dalies, kurioje nurodyta apie BPK 255, 256 straipsnių nuostatų taikymÄ , teismo galimybę, iÅ¡nagrinėjus bylÄ , kaltinamÄ jį pripažinti kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu, taip pat matyti, jog 2015-04-09 vykusio teisiamojo posėdžio metu priimta protokoline nutartimi teismas norėjo informuoti proceso dalyvius, jog bylÄ nagrinėja ne tik pagal nukentėjusiojo R.

J. L. praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo ir veikos kvalifikavimo pakeitimo, bet ir pagal kaltinamajame akte apraÅ¡ytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nurodytÄ kvalifikacijÄ . Taigi, atsižvelgus į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, vien dėl to, kad nesavalaikiai buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo teisme ribos, procesiniuose dokumentuose panaudotos netinkamos procesinių sprendimų formuluotės, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ buvo Å¡aliÅ¡kas, tuo pačiu buvo pažeisti rungimosi bei lygiateisiÅ¡kumo principai.

Bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusiųjų bei jų atstovės teisės įrodinėti, jų manymu, tikrÄ sias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nebuvo apribotos. BÅ«tent tenkindamas pastarųjų praÅ¡ymÄ , apygardos teismas byloje paskyrė kompleksinę, komisijinę teismo medicinos ekspertizę, atsižvelgdamas ir į nukentėjusiųjų, jų atstovės pozicijÄ , apklausė byloje teismo medicinos ekspertus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindų byloje nenustatyta, byloje nėra faktų, liudijančių pirmosios instancijos teismo (Kauno apygardos teismo) suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ (ne)palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai ar tendencingÄ proceso organizavimÄ .Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog nėra pagrindo skundžiamÄ nuosprendį keisti dalyje dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų civilinių ieÅ¡kinių dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡sprendimo.Nustačius, kad J.

J. nukentėjusiajam J. L. savo smurtiniais veiksmais padarė sužalojimus, atitinkančius nežymų bei nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , J. J. neteisėti veiksmai nėra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su J. L. mirtimi, pirmosios instancijos teismui, o taip pat ir apeliacinės instancijos teismui nėra (nebuvo) pagrindo tenkinti nukentėjusiųjų – civilinių ieÅ¡kovų R. J. L. ir M. M. L. civilinių ieÅ¡kinių dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu.

Teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi Å¡io asmens gyvybės atėmimo atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011).Skiriant nuteistajam J. J. bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė baigtÄ nesunkų smurtinį nusikaltimÄ , veikdamas netiesiogine tyčia.

Pagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, o taip pat skirdamas bausmę ir įvertino tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai apygardos teismas J. J. prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tiek iÅ¡ pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, tiek iÅ¡ skundžiamu nuosprendžiu nustatytų ir motyvuojamojoje dalyje apraÅ¡ytų aplinkybių matyti, jog J.

J. parodymai dėl įvykio aplinkybių, nukentėjusiajam J. L. suduotų smÅ«gių buvo nuoseklÅ«s ne tik apklausų metu, bet ir tikrinant jo parodymus įvykio vietoje, jie sutapo ir su kitais byloje esančiais įrodymais (pats apygardos teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodė, jog J. J. parodymai dėl J. L. sužalojimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio tyrimo metu yra nuoseklÅ«s; J. J. versija apie tai, kad jis sudavė ne daugiau kaip tris kartus J. L., bylos duomenimis nepaneigta). Jo prisipažinimas ir nurodymas veiksmų, kuriuos jis iÅ¡ tikrųjų atliko, nebuvo sÄ lygotas byloje surinktų įrodymų, o gailestis dėl to, kÄ padarė, yra nuoÅ¡irdus.

Taigi, iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).Skirdamas nuteistajam bausmę apygardos teismas, kaip ir privalu, įvertino J. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis – nuteistasis yra pensininkas, 65 metų amžiaus, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos negauta J. J. asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų, pastarasis (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįraÅ¡ytas, turi sveikatos problemų, duomenų apie tai, kad bÅ«tų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra.Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau iÅ¡dėstytas su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes bei skundžiamu nuosprendžiu J.

J. parinktÄ bausmės rūšį bei dydį, sprendžia, jog net ir nustačius nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir dalyje dėl paskirtos bausmės nėra pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu parinkta Å¡velniausia baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytÄ veikÄ numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, tuo tarpu jos dydis nesiekia BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto vidurkio. Taigi J. J. paskirta bausmė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ atitinka bausmės paskirtį, jÄ Å¡velninti nėra pagrindo, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas teisingumo principas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu                                                      n u s p r e n d ž i a: pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendį.J.

J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų J. R. L., M. M. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                           Daiva Pranytė - Zalieckienė                                                                                                                          Regina Gaudutienė                                                                                                                                                                                                             Linas Žukauskas