2018-01-03 Nr. AB-256-3-61-3-00964-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2018-01-03 Nr. AB-256-3-61-3-00964-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą (I t., b. l. 1–7), prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, apeliantas, Muitinės departamentas) 2017 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. 1P-333, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-5273-415/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00964-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą (I t., b. l. 1–7), prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, apeliantas, Muitinės departamentas) 2017 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. 1P-333, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinė nuobauda ginčijamu įsakymu pareiškėjui skirta dėl aplaidumo, už tai, jog pareiškėjas 2014 m. vasario 21 d. iš Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko gavęs numeruotą blanką – daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą Nr. 15427, ir būdamas atsakingas už šio blanko apsaugą, jo nesaugojo, dėl ko nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. minėtą blanką prarado. Kadangi nebuvo nustatyta jokių blankų saugojimo taisyklių, pareiškėjas blanką saugojo tarnybiniame automobilyje VM03 VW Transporter, vėliau dėl techninės priežiūros darbų blankas perkeltas saugoti į tarnybinį automobilį VM06 Mitsubishi L200. Eismo įvykio 2016 m. vasario 3 d. metu automobilis VM06 Mitsubishi L200 apgadintas, o pareiškėjas po šio įvykio minėto blanko neberado. Pareiškėjas ėmėsi visų priemonių blankui surasti – apklausė visus Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus ir kelio postų pareigūnus, kreipėsi į Teisės skyriaus pareigūnes. Todėl, pareiškėjo teigimu, avarijos metu daiktai, esantys automobilyje, galėjo iškristi, tačiau galima situacija, jog blankas dingo jau iki autoįvykio. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje nėra specialių pareigūnams skirtų daiktų saugojimo vietų, pareigūnai neturi nuolatinio jiems priskirto tarnybinio automobilio, todėl pareiškėjui priskiriamu automobiliu naudojosi ir kitos mobiliosios grupės. Pareiškėjo teigimu, tarnybinė nuobauda jam skirta neatsižvelgiant į visas susiklosčiusias faktines aplinkybes, neįvertinus žalos mažareikšmiškumo. Tarnybinis tyrimas atliktas paviršutiniškai, tarnybinio tyrimo išvadoje neanalizuota pareiškėjo kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės bei sukeltos pasekmės. Tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjui surašyta 2016 m. liepos 15 d., o tarnybinė nuobauda paskirta 2017 m. kovo 10 d., todėl praleistas vieno mėnesio terminas tarnybinei nuobaudai skirti.
3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 19–24) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas paaiškino, kad nuobauda pareiškėjui skirta už tai, jog būdamas atsakingas už blanko Nr. 15427 saugojimą, pareiškėjas jo tinkamai nesaugojo ir nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. prarado griežtos atsakomybės numeruotą blanką, nors turėjo galimybes ir sąlygas prarastą blanką išsaugoti. Pažymėjo, jog atliekamo tarnybinio patikrinimo metu apklausti su tarnybiniu nusižengimu susiję asmenys, detaliai aptarti teisės aktai, kuriuos pareiškėjas pažeidė, taip pat aptarta pareigūno veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo, detaliai aprašyta pareigūno kaltės forma. Numeruoti blankai DDPP yra naudojami pareigūnams atliekant savo darbo funkcijas, todėl Mobiliųjų grupių ekipažo darbo metu blankų saugojimo vieta yra tarnybiniame automobilyje. Po pamainos pareigūnai patys priima sprendimą kur saugoti blankus, t. y. ar atnešti į Vilniaus teritorinės muitinės administracines patalpas ar saugoti kitur. Pareiškėjui buvo sudarytos tinkamos sąlygos blankui saugoti, nes jam paskirtuose automobiliuose buvo įrengti rakinami stalčiai ir automobilio daiktadėžės, o tarnybiniai automobiliai baigus pamainą saugomi saugomoje aikštelėje. Minėtas blankas pareiškėjo nurodomo autoįvykio metu negalėjo būti prarastas, nes pareiškėjui pamainos, per kurią įvyko avarija, metu buvo paskirti kiti tarnybiniai automobiliai. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjui surašyta 2016 m. liepos 15 d., pareiškėjas su išvada supažindintas 2016 m. liepos 20 d. Muitinės departamentas per 2 darbo dienas priėmė sprendimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą. Profesinė sąjunga 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 15/2016-08 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-8738-244/2016 nesutikimą panaikino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko galioti. Atsižvelgiant į tai, Muitinės departamentas priėmė ginčijamą įsakymą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 15–18) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime nurodė analogiškas aplinkybes, kurias atsiliepime pateikė ir Muitinės departamentas.
II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu (II t., b. l. 17–22) pareiškėjo S. D. skundą tenkino ir panaikino Muitinės departamento 2017 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. 1P-333, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
7. Teismas konstatavo, kad byloje yra kilęs ginčas dėl Muitinės departamento 2017 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 1P-333, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo bei pagrįstumo.
8. Teismas nustatė, kad Muitinės departamento generalinis direktorius 2017 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1P-333 paskyrė pareiškėjui nuobaudą – pastabą, už tai, jog jis 2014 m. vasario 21 d. iš Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus viršininko R. Š. pagal ATPP, PSP, DDPP priėmimo-perdavimo žiniaraštį gavęs numeruotą blanką – daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą Nr. 15427, ir būdamas atsakingas už minėto blanko apsaugą, jo tinkamai nesaugojo, dėl ko nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. prarado minėtą griežtosios apskaitos numeruotą blanką DDPP Nr. 15427, nors turėjo galimybes ir sąlygas minėtą blanką tinkamai ir saugiai saugoti.
9. Teismas nustatė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1P-127 pareiškėjas nuo 2016 m. vasario 2 d. perkeltas į Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas, iki perkėlimo jis ėjo Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus pareigas.
10. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 12 dalimi, 28 straipsniu ir nurodė, kad valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Teismas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) atleidimas iš pareigų (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.).
Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.
Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).
11. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas šiais savo veiksmais pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1B-257 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.17, 7.18 punktus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktus ir Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.1.3 ir 7.8.2 papunkčių reikalavimus.
12. Teismas tarnybinės nuobaudos pagrįstumui nustatyti vadovavosi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Muitinės etikos kodeksas) 7.1.3, 7.8.2 punktais, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktais, Pareigybės aprašymo 7.17, 7.18 punktais.
13. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė 2007 m. lapkričio 19 d. pasirašė sutartį dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės, kuria pareiškėjas įsipareigojo tausoti ir saugoti jam perduotas materialines vertybes, vesti perduotų materialinių vertybių apskaitą ir nustatyta tvarka sudaryti ir pristatyti ataskaitas apie jų kitimą ir likučius. Pagal DDPP priėmimo – perdavimo aktą ginčo protokolą R. Š. 2014 m. vasario 21 d. išdavė S. D.
Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. balandžio 22 d. inventorizacijos rezultatų aktu komisija nustatė, kad inventorizuojant turtą pas materialiai atsakingą asmenį R. Š. nerasta vieno iš DDPP protokolo Nr. 15427. Taigi ginčo protokolas pareiškėjui buvo tinkamai perduotas, perdavimas tinkamai įformintas, tačiau po perdavimo momento protokolas dingo. Pareiškėjas ginčijamo DDPP protokolo dingimo aplinkybes sieja su 2016 m. vasario 3 d. įvykusiu eismo įvykiu, kurio metu automobilis VM06 Mitsubishi L200 apgadintas. Pareiškėjas teigia, kad po šio įvykio ginčo protokolo neberado.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2016 m. vasario 3 d. pažyma patvirtina, kad 2016 m. vasario 3 d. kelyje A4 įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo automobilis „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas pastebėjo, kad eismo įvykio dieną automobilis „Mitsubishi L200“ pareiškėjo pareigoms atlikti paskirtas nebuvo, pagal bylos duomenis nustatyta, kad šį tarnybinį automobilį eismo įvykio metu vairavo A. V.; pastarasis 2016 m. liepos 8 d. paaiškinime nurodė, kad iki autoįvykio automobilyje „Mitsubishi L200“ jokių dokumentų nematė, daiktadėžių ar kitų dėžių neatidarinėjo, svetimų rankinių neapžiūrinėjo.
Pareiškėjas 2016 m. birželio 3 d. paaiškinime nurodė, kad pareiškėjui paskirtas tarnybinis automobilis VM03 „VW Transporter“ 2016 m. sausio mėn. pabaigoje buvo paimtas einamiems techninės priežiūros darbams atlikti, todėl pareiškėjas iš šio automobilio paėmė visus saugomus daiktus ir perkėlė į kitą automobilį – „Mitsubishi L200“. Po 2016 m. vasario 3 d. įvykusio eismo įvykio tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi L200“ pareiškėjas ginčo protokolo neberado. Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.
Nors pareiškėjo pareigybės aprašyme yra nurodytas reikalavimas užtikrinti patikėtų materialinių vertybių bei griežtos apskaitos blankų ir ženklų apsaugą, o pareiškėjas materialinės atsakomybės sutartyje įsipareigojo atsakyti už jam perduotas materialines vertybes, Vilniaus teritorinė muitinė, kaip pareiškėjo darbdavys, nėra nustačiusi jokios tvarkos, vadovaujantis kuria pareiškėjas šiuos veiksmus galėjo įgyvendinti. Pagal nurodytas bylos aplinkybes bei proceso šalių pateiktus paaiškinimus matyti, kad protokolus Vilniaus teritorinės muitinės darbuotojai, įskaitant ir pareiškėją, saugo savo nuožiūra.
Jie turi galimybę naudotis tarnybiniuose automobiliuose įrengtomis saugojimo spintelėmis arba saugoti protokolus administracinėse patalpose. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas jam perduotus protokolus saugojo tarnybiniuose automobiliuose ir toks pasirinktas saugojimo būdas, nesant nustatytos tvarkos, teismo vertinimu, buvo tinkamas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nedėjo pakankamai pastangų jam patikėtiems protokolams saugoti, priešingai, pagal pareiškėjo pateiktus paaiškinimus matyti, jog atliekant pareigas, keičiant tarnybinius automobilius, saugomi protokolai buvo perkėlinėjami, be to, pareiškėjas pažymėjo, o atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad saugojimo dėžutės, įrengtos tarnybiniuose automobiliuose, gali būti prieinamos visiems Vilniaus teritorinės muitinės darbuotojams.
Nors, Muitinės departamento teigimu, pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktus ir Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.1.3 ir 7.8.2 papunkčių reikalavimus, kurie nustato bendro pobūdžio pareigas laikytis teisės aktų reikalavimų, teismas su šiais Muitinės departamento teiginiais nesutiko, nes jokios protokolų saugojimo tvarkos įtvirtintos teisės aktuose nėra. Nustačius, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų protokolams saugoti taip pat nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.17 bei 7.18 punktų nuostatas.
Nesant nustatytos tvarkos detalizuojančios perduotų protokolų saugojimą, pareiškėjas objektyviai negali netinkamai įgyvendinti jam nustatytos pareigos užtikrinti patikėtų materialinių vertybių bei griežtos apskaitos blankų ir ženklų apsaugą, nes šiuo atveju, bet kokie aktyvūs veiksmai, siekiant saugoti perduotus griežtos apskaitos blankus, laikytini tinkamais. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, nes jis nepažeidė jokių teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
14. Teismo vertinimu, nurodytos byloje esančios aplinkybės bei ginčo situaciją reglamentuojantys teisės aktai taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas dėl ginčo protokolo dingimo buvo kaltas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; taip pat 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004). Muitinės departamentas tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėjo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, nes nenumatė, jog dėl neveikimo (iki inventorizacijos netikrino ir nesidomėjo kur yra jam paskirtas DDPP protokolas Nr. 15427) gali kilti neigiami padariniai, nors pagal visas nustatytas veikos aplinkybes ir patirtį galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismas akcentavo, kad šiuo atveju nelaikytina, kad pareiškėjas veikė aplaidžiai, nes nėra nustatyta tvarkos, pagal kurią pareiškėjas turėtų tikrinti ar atlikti kitokius konkrečius veiksmus, siekdamas apsaugoti jam perduotus griežtos apskaitos blankus. Todėl nelaikytina, kad pareiškėjas galėjo numatyti neigiamus padarinius, nes jokių protokolų saugojimo taisyklių nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad Muitinės departamento 2017 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. 1P-333, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra priimtas netinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl šis įsakymas naikintinas kaip neteisėtas bei nepagrįstas.
III. 15. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde (II t., b. l. 26–28) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Byloje nėra kilęs ginčas dėl fakto, kad pareiškėjas prarado jam patikėtą numeruotą blanką. Pareigybės aprašymo 7.17 punkte nurodyta, kad pareigūnas privalo užtikrinti patikėtų materialinių vertybių bei griežtos atskaitomybės blankų ir ženklų apsaugą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas ir Vilniaus teritorinė muitinė 2007 m. lapkričio 19 d. pasirašė sutartį dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės, kuria pareiškėjas įsipareigoja tausoti ir saugoti jam perduotas materialinės vertybes. Akivaizdu, kad teisės aktai (pareigybės aprašymas ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis), kurie įpareigojo pareiškėją saugoti jam patikėtą numeruotą blanką, buvo. Vien ta aplinkybė, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje nebuvo tvarkos, kuri detalizuotų blanko saugojimą (kaip ir kur tas blankas turi būti saugojamas), negali atleisti pareiškėją nuo atsakomybės, kadangi pareiga saugoti blankus buvo numatyta visiškos materialinės atsakomybės sutartyje ir pareigybės aprašyme.
15.2. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta ne dėl to, kad nesilaikė numeruotų blankų saugojimo tvarkos, o dėl to, jog minėtas pareigūnas aplaidžiais veiksmais, kurie užfiksuoti 2016 m. liepos 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2047, prarado jam perduotą numeruotą blanką. Visų santykių sureguliuoti ir nustatyti konkrečiose taisyklėse praktikoje nėra įmanoma. Nenustačius konkrečių elgesio taisyklių, asmuo gali pasirinkti jam priimtiną elgesio modelį, atsižvelgdamas į jam priskirtas pareigas.
15.3. Teismas sprendime neteisingai nurodė, kad byloje nėra kilęs ginčas dėl to, jog pareiškėjas perduotus numeruotus blankus saugojo tarnybiniuose automobiliuose. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1B-471 komisija detaliai išnagrinėjo ir atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo metu surinktus įrodymus pagrįstai konstatavo, kad numeruotas blankas DDPP Nr. 15427 negalėjo būti avarija patyrusiame tarnybiniame automobilyje VM06 Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi pareiškėjui buvo priskirti kiti tarnybiniai automobiliai VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB Vito, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o numeruoti blankai yra skirti tarnybinėms funkcijoms atlikti ir 2016 m. vasario 1 d. (pamaina nuo 7.00 val. iki 21.00 val.) bei 2016 m. vasario 2/3 d. (pamaina nuo 17.00 val. iki 7.00 val.) turėjo būti laikomi pareiškėjui priskirtame automobilyje VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo pareiškėjas vykdė pareigas 2016 m. vasario 2/3 d. pamainoje, todėl minėtas numeruotas blankas DDPP Nr. 15427 negalėjo būti prarastas transporto priemonės VM06 Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu.
15.4. Pareiškėjo aplaidumą dėl numeruoto blanko DDPP Nr. 15427 praradimo rodo ir tai, kad pareiškėjas pasigedo minėto numeruoto blanko tik viršininkui pareikalavus (2016 m. balandžio 4 d. atlikus inventorizaciją ir nustačius trūkumus), t. y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po tarnybinio automobilio VM06 Mitsubishi L200, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) avarijos, o taisyklių nebuvimas, kurios detalizuotų kaip turi būti saugojamas blankas, priešingai nei nurodė teismas sprendime, nepaneigia ir negali paneigti fakto, kad pareiškėjas nesirūpino jam patikėtu blanku. Teismas nepagrįstai, atsižvelgdamas tik į tai, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje nėra nustatytų taisyklių, kurios nurodytų kaip turi būti saugomos patikėtos materialinės vertybės, konstatavo, kad teisės aktų pareiškėjas nepažeidė.
16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 36) prašo atmesti Muitinės departamento apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
17. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai išnagrinėjo administracinėje byloje pateiktus dokumentus ir įvertinęs visus reikšmingas bylai aplinkybes priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 32–34) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
19. Vilniaus teritorinė muitinė nurodo, kad ginčijamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, todėl nėra pagrindo naikinti jam paskirtos tarnybinės nuobaudos. Teismas skundžiamame sprendime yra konstatavęs, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo protokolas pareiškėjui buvo tinkamai perduotas, perdavimas tinkamai įformintas, tačiau po perdavimo momento protokolas dingo. Toks teismo nagrinėjamo įvykio vertinimas yra netinkamas, kadangi muitinės pareigūnui patikėtos materialinės vertybės negali tiesiog „dingti“, priešingai, jos gali būti arba neišsaugotos, arba pamestos, arba sunaikintos dėl arba be pareigūno kaltės. Sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta ne dėl to, kad jis nesilaikė numeruotų blankų saugojimo tvarkos, o dėl to, jog jis aplaidžiais veiksmais prarado (neišsaugojo) jam perduotą numeruotą blanką (patikėtą turtą). Faktas, kad pareiškėjas neišsaugojo jam patikėto turto (nesvarbu, kokiu būdu jis jį saugojo), yra neginčijamai nustatytas. Nors pareigūnas ir nurodė, kad numeruotą blanką jis perkėlė į automobilį Mitsubishi L200, v/n (duomenys neskelbtini) ir jis turėjo būti jame avarijos metu, tačiau kitos bylos aplinkybės paneigia šiuos teiginius. Transporto priemonės techninės apžiūros akte nėra nurodoma, kad įvykio vietoje (kai automobilis Mitsubishi L200, v/n (duomenys neskelbtini), patyrė avariją) buvo išmėtyti (išsibarstę) dokumentai ar jų blankai. Taip pat į avariją patekusio automobilio vairuotojas nurodė, jog šiame automobilyje jokių dokumentų nematė. Pats pareiškėjas tiksliai nežino, kada ir kokiomis aplinkybėmis dingo blankas. Teismo sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui panaikinimo grindžiamas tik prielaidomis, priimtas netinkamai įvertinus surinktus įrodymus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 20. Muitinės departamento 2017 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. 1P-333 priimtas vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 35 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1B-471 sudarytos komisijos 2016 m. liepos 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-2047.
21. Pagal Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Tarnybos muitinėje statutas) 2 straipsnio 1 dalį, muitinės pareigūnas – tai statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal pareigas turintis viešojo arba vidaus administravimo įgaliojimus pavaldiems ar nepavaldiems asmenims. Tarnybos muitinėje statuto 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš nuobaudų, numatytų Tarnybos muitinėje statuto 34 straipsnio 1 dalyje (tarp jų pareiškėjui paskirta pastaba). Pagal Tarnybos muitinėje statuto 37 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į informaciją, pateiktą Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka.
22. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2003 m. spalio 4 d.) 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Taisyklių 4 punktas). Ar muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tarnybos muitinėje statuto 42 straipsnis, Taisyklių 21 punktas).
23. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra individualaus administracinio akto, kuria paskirta tarnybinė nuobauda, motyvuojamoji dalis, kurią teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, vertina kaip to akto sudedamąją (motyvuojamąją) dalį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-333-146/2015).
24. Tarnybos muitinėje statuto 16 straipsnis 1 dalis numato, kad muitinės pareigūnų bendrąsias teises ir pareigas nustato Muitinės įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai. Pagal šio statuto 16 straipsnio 2 dalį, kiekvieno muitinės pareigūno specialiosios teisės ir pareigos nustatomos jo pareigybės aprašyme.
25. Valstybės tarnybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. ) 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokios šio įstatymo nuostatos be išlygų taikomos statutiniams valstybės tarnautojams, tarp jų Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnis, kuriame numatytos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos.
26. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1B-257 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.17 punkte nustatyta Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus pareiga užtikrinti patikėtų materialinių vertybių bei griežtos apskaitos blankų ir ženklų apsaugą. Analogiškos pareigos nustatytos ir vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašyme (I t., b. l. 84). Inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.18 punktas yra bendro pobūdžio, įpareigojantis laikytis teisės aktų ir vidaus tvarkos. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato valstybės tarnautojo pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. To paties straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai yra bendro pobūdžio, įpareigojantys laikytis teisės aktų ir vidaus tvarkos.
27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prarado (neišsaugojo) jam perduotą numeruotą blanką (patikėtą turtą). Įrodymai, pateikti byloje, nepatvirtina, kokiomis aplinkybėmis tai įvyko. Kad blankas dingo autoįvykio metu, teigia tik pats pareiškėjas. Automobilį vairavęs inspektorius neigia matęs kokius nors dokumentus. Taigi, dokumento dingimas autoįvykio metu neįrodytas (ABTĮ 56 str. 4 ir 6 dalys).
28. Tai suponuoja, kad pareiškėjas blanką prarado nenustatytomis aplinkybėmis, dėl aplaidumo.
29. Atsakovas nepatvirtinęs numeruotų blankų saugojimo tvarkos, tačiau tokio vidaus teisės akto nebuvimas neatleidžia muitinės pareigūno nuo pareigos užtikrinti materialinių vertybių bei griežtos apskaitos blankų ir ženklų apsaugą, t. y. vykdyti Pareigybės aprašymo 7.17 punkte įtvirtintas pareigas. Svarbu pažymėti ir tai, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp numeruotų blankų saugojimo tvarkos nebuvimo ir pareiškėjui perduoto blanko neišsaugojimo, juo labiau, kad, kaip minėta, visiškai neaišku kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis blankas buvo prarastas.
30. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam pagrįstai taikyta švelniausia įstatymo nustatyta tarnybinė nuobauda (Tarnybos muitinėje statuto 34 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
S. D. (S. D.) skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Gintaras Kryževičius
Skirgailė Žalimienė