313da98a-82ff-4dd0-8fcd-a5fdfdd09d89 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-581/2022 Proceso Nr. 1-01-1-36718-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 18 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Astai Jackūnienei, dalyvaujant prokurorui Lukui Krivickui, nuteistajam B.

S., jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, nukentėjusiosios A. S. atstovui advokatui Anatolijui Å ichovcovui (Anatolij Å ichovcov), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo B. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo B. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų 6 mėnesiams bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 25 val. visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 722 straipsniu per 3 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. B. S. nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio 21 d. apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini), automobilyje „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sėdėdamas priekinėje sėdynėje tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė už vairo sėdėjusiai savo sutuoktinei A.

S. į galvÄ , Å¡iuo veiksmu savo Å¡eimos narei dėl poodinės kraujosruvos su aplinkinių minkÅ¡tųjų audinių patinimu galvos deÅ¡inėje momeninėje srityje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2. Apeliaciniu skundu B. S. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. 2.1. Nurodo, kad viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kad tyčia nukentėjusiajai smÅ«gio nesudavė.

Tai galėjo įvykti netyčia, kai sutuoktinė žodinio konflikto metu bandė jam suduoti, mosikuoti rankomis, ir jis, gindamasis, galėjo ranka kliudyti jos galvÄ . Jei taip nutiko, tai tiktai nebuvo tyčinis smÅ«gis, siekiant jÄ sužaloti arba sukelti fizinį skausmÄ . Gali bÅ«ti, kad sutuoktinei, kuri įvykio metu buvo labai susijaudinusi, pasirodė, kad jai tyčia sudavė ranka, tačiau taip tikrai nebuvo. Užgauti galėjo tik netyčiniais veiksmais, kuomet ji Å¡aukė, mosikavo rankomis, siekdama sužaloti jį, o jis tuo tarpu gindamasis rankomis taip pat mosikavo, nes nenorėjo, kad ji jam pataikytų į veidÄ , galvÄ . 2.2.

Apelianto įsitikinimu, teismas kritiÅ¡kai vertina jo parodymus, nes jokie pėdsakai, liudijantys smurtÄ prieÅ¡ jį, nebuvo fiksuoti; sužalojimai prie vairo sėdėjusiai nukentėjusiajai padaryti ne priekinėje veido dalyje, o pakauÅ¡yje nukentėjusiajai nusisukus nuo apelianto, tačiau tokios iÅ¡vados nėra pagrįstos, nes tai, kad apeliantui nepadaryti jokie sužalojimai, paaiÅ¡kinama tuo, jog jis automobilyje buvo su kepure ir kapiÅ¡onu bei rankomis gynėsi nuo nukentėjusiosios smÅ«gių. Mano, kad nukentėjusioji jam nepataikė nei į veidÄ , nei į galvÄ .

Tai, kad sužalojimas nukentėjusiajai padarytas pakauÅ¡yje galima paaiÅ¡kinti tuo, jog jos galva konflikto metu nebuvo statiÅ¡koje padėtyje. Ji, mosikuodama rankomis, galėjo galvÄ palenkti į priekį apelianto link (tai visiÅ¡kai natÅ«ralus ir paaiÅ¡kinamas veiksmas), o jis besigindamas, ranka galėjo kliudyti jos galvÄ ir taip jÄ sužaloti. Netgi sutinkant su nukentėjusiosios parodymais (kurie yra itin prieÅ¡taringi), kad konflikto metu ji buvo paėmusi jį už rankos, palietė jo petį, pakėlusi rankÄ grÅ«mojo, akivaizdu, jog ji turėjo bÅ«ti pasisukusi į apeliantÄ .

Tuomet smÅ«gis kumščiu jai į pakaušį bÅ«tų sunkiai įsivaizduojamas arba net neįmanomas. Teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodo, kad apeliantas neneigia, jog atliko tyčinius smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Tokių parodymų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jis nedavė. 2.3. Apelianto nuomone, teismas itin atsargiai turėjo vertinti nukentėjusiosios parodymus, kad jis jÄ tyčia sužalojo. Santykiai tuo metu jau buvo paÅ¡liję, nukentėjusioji ne kartÄ buvo užsiminusi, jog su apeliantu nebegyvens ir skirsis.

Tai ir parodė tolimesi nukentėjusiosios veiksmai (inicijavo santuokos nutraukimÄ ). Be to, teismas neatkreipė dėmesio į nukentėjusiosios parodymuose esančius prieÅ¡taravimus. Nukentėjusioji 2021 m. spalio 22 d. ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodė, kad žodinio konflikto metu ji paėmė viena ranka jam už rankos ir tada jis jai sudavė į pakaušį. 2022 m. vasario 15 d. apklausoje nurodė, kad ji tik palietė ranka apeliantÄ ir tuo metu pajuto smÅ«gį į galvÄ . 2021 m. lapkričio 15 d. akistatos metu parodė, kad ji pakėlė rankÄ , pagrÅ«modama jam, kad nustotų priekaiÅ¡tauti, ir tada nežinanti su kuo, pajuto smÅ«gį į galvÄ .

Tuo tarpu 2021 m. spalio 21 d. protokole - pareiÅ¡kime nukentėjusioji nurodė, kad jis rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į pakauÅ¡io sritį. Teisme nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad įvykio metu ji pakėlė rankÄ , jo net nepalietė, liepė jam nutilti ir pajuto smÅ«gį. Ji jo rankos judesio nepastebėjo ir tik įsivaizdavo, kad jis jai sudavė kumščiu. Å ių nukentėjusiosios parodymuose esančių prieÅ¡taravimų teismas nuosprendyje neanalizavo ir tinkamai neįvertino. Byloje esantys liudytojų parodymai yra tik iÅ¡vestiniai iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų.

Teismo medicinos eksperto iÅ¡vada taip pat tik patvirtina nukentėjusiosios sužalojimÄ , tačiau ar tai buvo tyčinis, ar neatsargus sužalojimas, ekspertas atsakyti negali. Tuo labiau, kad teismo medicinos ekspertas nukentėjusiosios net neapžiÅ«rėjo, o iÅ¡vadÄ pateikė remdamasis medicininių dokumentų duomenimis. 2.4. Atkreipia dėmesį ir į apelianto bei nukentėjusiosios elgesį po konflikto. Nukentėjusioji parodė, kad po konflikto ji apeliantui liepė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, ir Å¡is iÅ¡lipo.

Jeigu tikėti nukentėjusiosios parodymais, kad jis įvykio metu buvo įsiaudrinęs, tyčia jÄ sužalojo, nelogiÅ¡ka bÅ«tų jog jis klausytų nukentėjusiosios, nebevyktų namo ir lietui lyjant iÅ¡liptų iÅ¡ automobilio. BÅ«tent nukentėjusioji įvykio metu buvo labai susinervinusi, supykusi, rėkė ir liepė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Nenorėdamas tolimesnių konfliktų, apeliantas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pėsčiomis nuėjo į sodo namelį, kur ir pernakvojo. Esant nurodytoms aplinkybėms, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas nukentėjusiÄ jÄ sužaloti galėjo dėl neatsargumo, gindamasis nuo jos.

3. Atsiliepimu į apelianto skundÄ nukentėjusiosios A. S. atstovas advokatas A. Å ichovcovas praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti. 3.1. Atkartodamas apeliacinio skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji, nuteistasis, eksperto iÅ¡vada nurodo, kad nukentėjusiai sužalojimas yra ir kad sužalojimas buvo padarytas bÅ«tent apelianto ir Å¡i aplinkybė nebuvo neigiama, t. y. visi su tuo sutinka. Apeliantas viso proceso metu neginčijo ir patvirtino, kad bÅ«tent jis sužalojo sutuoktinę, bet nesutiko su pareikÅ¡tu kaltinimu tik toje dalyje, kad jis jÄ sužalojo tyčia.

Apeliantas teigia, kad sužalojo nukentėjusiÄ jÄ besigindamas nuo jo paties užpuolimo, t y. kai nukentėjusioji vairavo automobilį, bevairuodama automobilį ji jį užpuolė grÅ«modama kumščiu. Å is, besigindamas nuo užpuolimo ir bandydamas iÅ¡vengti sužalojimo, dengėsi galvÄ rankomis ir mosikavo, kaip ir ji. O kadangi ji buvau pasilenkusi apelianto link, pastarasis netyčia ranka sudavė jai į galvos sritį. Apeliantas posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji sunkiai serga onkologine liga, taikoma chemoterapija, todėl greit susijaudina, yra nervinga ir panaÅ¡iai.

Nukentėjusioji bei apklausti teismo posėdžio metu liudytojai, parodė, kad nuteistasis po to, kai ji susirgo onkologine liga, lankosi tame pačiame kolektyviniame sode pas ten gyvenančiÄ moteriÅ¡kę, kuri yra naÅ¡lė, o su ja pradėjo elgtis amoraliai, t. y. prasidėjo tokie pasisakymai, kad ji greit mirs, tuoj numirs, nedaug liko laukti ir panaÅ¡iai. Apibendrinus nuteistojo elgesį iki įvykio, akivaizdu, kad jis nejautė nukentėjusiajai nei užuojautos, nei atjautos kaip sutuoktinei. Po įvykio nuteistasis liko gyventi bendrame bute, o jai teko iÅ¡vykti gyventi į dukters butÄ .

Be to, jai teko teismo praÅ¡yti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl automobilio, kuris reikalingas kas savaitgalį vykti į (duomenys neskelbtini) į onkologinę ligoninę, nes nuteistasis reikalavo automobilį atiduoti jam. Nuteistasis negrÄ Å¾ino jai katino, kuris yra vienintelė jos paguoda ir yra turto dalybų/ginčo objektas. Nukentėjusioji yra ramaus bÅ«do, adekvati, orientuota, objektyvi. Nuteistojo argumentai, kad ji grÅ«modama jį puolė yra tik jo gynybinė pozicija. 3.2. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas posėdžio metu demonstravo, kaip jis gynėsi nuo užpuolimo.

Rodė, kaip abejomis rankomis apkabino savo galvÄ ir taip netyčia kumščiu nukentėjusiÄ jÄ sužalojo. Teismo ekspertas paneigė nuteistojo parodymus ir nurodė, kad buvo smÅ«giuota kumščiu į galvos sritį, nes tokio mÄ sto sužalojimo netyčia prisilietus padaryti neįmanoma. Be to, sužalojimo lokalizacija nurodo, kad buvo kumščiu smÅ«giuota, o ne netyčia pataikyta į veido, rankos sritį.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu ir praÅ¡o jį panaikinti bei priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

7. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apelianto veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta. Pripažindamas apeliantÄ kaltu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, jų visetÄ bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas, neprieÅ¡taraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl apelianto tyčios bei padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jas teisiÅ¡kai įvertino.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas laikėsi baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė. Apelianto skunde nėra pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį. Vien tai, kad apeliantui nėra priimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, savaime BPK normų nepažeidžia.

8. Nagrinėjamu atveju skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantas prieÅ¡ sutuoktinę smurtavo tyčia, smÅ«giuodamas jai į galvÄ suvokė savo veikos pavojingumÄ , numatė pasekmes, kad tokiu veiksmu (smÅ«giu į galvÄ ) sukels nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir galbÅ«t padarys sužalojimÄ bei to siekė - veikė tiesiogine tyčia. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas grindė nukentėjusiosios parodymais, liudytojų A. B. ir A. J. parodymais, nukentėjusiosios apžiÅ«ros aktu, prie apžiÅ«ros akto pridėtomis nuotraukomis, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, teismo medicinos eksperto I.

A., atlikusio specialų tyrimÄ , parodymais, medicinos dokumento iÅ¡raÅ¡e užfiksuota informacija, policijos įvykių registracijos žurnale užfiksuotais įraÅ¡ais bei kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡tirti ir iÅ¡analizuoti įrodymai neabejotinai leidžia konstatuoti, kad apeliaciniame skunde apelianto pateikta versija, dėl jo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ atliktų veiksmų vertinimo – nukentėjusiÄ jÄ sužalojo ne tyčia, o dėl neatsargumo gindamasis nuo pastarosios smurto, nėra pagrįsta, atvirkščiai, prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms bei byloje esantiems įrodymams, todėl atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti ir neįrodyti.

9. SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas sprendė, kad netikėti nukentėjusiosios parodymais, jog apeliantas smogė tyčia, siekdamas sutuoktinei sukelti fizinį skausmÄ , nėra pagrindo. Su tokia iÅ¡vada sutinka ir apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas. Nors apelianto įsitikinimu, nukentėjusiosios parodymus reikėtų vertinti kritiÅ¡kai ne tik dėl santuokos nutraukimo proceso, tačiau ir dėl pačių parodymų prieÅ¡taringumo, tačiau skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimo, taip yra siekiama Å¡velninti apelianto teisinę padėtį.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad teismas skundžiamo nuosprendžio 17 punkte iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė motyvais grįstas iÅ¡vadas dėl įvykio aplinkybių, sietinų su santuokos nutraukimo procesu, sÄ sajumo. Su minėtomis teismo iÅ¡vadomis visiÅ¡kai sutinka ir skundÄ nagrinėjantis teismas, todėl jų nebekartoja, o tiesiog papildomai pažymi, kad nukentėjusiosios siekio nepagrįstai apkalbėti ir apkaltinti apeliantÄ , apygardos teismas taip pat nenustatė, juolab, kad po įvykio nukentėjusioji nesiėmė aktyvių veiksmų baudžiamajam procesui prieÅ¡ apeliantÄ pradėti.

Be to, kaip matyti, santuokos nutraukimÄ nukentėjusioji inicijavo po įvykio prabėgus pusmečiui. Taigi, akivaizdu, kad santuokos nutraukimas niekaip negalėjo įtakoti smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fakto. Apeliantas, laikydamasis savo pozicijos, akcentuoja nukentėjusiosios parodymų nesutapimus (dėl jo rankos palietimo, nukentėjusios rankos padėties, nukentėjusiosios galvos padėties), tačiau tokie neesminiai parodymų prieÅ¡taravimai nepaneigia nustatyto fakto – smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ atlikimo.

Minėtus nukentėjusiosios parodymų neatitikimus galima paaiškinti ne tik emocine jos būkle įvykio metu, tačiau ir jos amžiumi, liga bei kitais vykstančiais gyvenime procesais. Šiuo aspektu atkreiptinas apelianto dėmesys, kad svarbu tai, jog nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad apeliantas smūgį jai sudavė tyčia. Tai patvirtina jau anksčiau minėti byloje esantys įrodymai, todėl pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu nėra. Apelianto skunde akcentuojami parodymų neatitikimai nelaikytini esminiais, iškreipiančiais parodymų esmę dėl įvykio aplinkybių.

10. SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, pripažindamas apeliantÄ kaltu, taip pat rėmėsi liudytojų A. B. ir A. J. parodymais. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad apelianto manymu jie neturi įrodomosios vertės, tačiau nors Å¡ių liudytojų parodymai ir yra laikytini iÅ¡vestiniais, netiesioginiais įrodymais, nes nė viena liudytoja įvykio tiesiogiai nematė, bet nagrinėjamos bylos kontekste jie yra itin reikÅ¡mingi, ir jais abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo iÅ¡vados gali bÅ«ti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). IÅ¡ liudytojų kaimynės A. B. bei dukros A. J. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jos abi patvirtino, jog nukentėjusioji iÅ¡ karto nurodė, kad smÅ«gį į galvÄ konflikto metu tyčia sudavė apeliantas.

Vertinant Å¡ių liudytojų parodymų patikimumÄ svarbu tai, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa, patvirtina ir nukentėjusiosios pozicijÄ dėl jos atžvilgiu naudoto smurto ir atsiradusio sužalojimo bei iÅ¡ dalies sutampa net ir su apelianto parodymų dalimi dėl situacijos, kuomet buvo suduotas smÅ«gis nukentėjusiajai, tad pagrindo abejoti jų patikimumu nėra. Be to, liudytojos parodymus davė bÅ«damos įspėtos dėl melagingų parodymų davimo, todėl dar ir dėl Å¡ios priežasties abejonių dėl parodymų patikimumo nekyla.

11. ApkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi specialisto iÅ¡vada, kuri patvirtina, jog smÅ«gis nukentėjusiajai suduotas kietu buku daiktu, galimai įvykio laiku ir bÅ«du, sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio metu. Specialistas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas kumščiu. Kumščiu veikiant kÅ«no sritis galimi nubrozdinimai, kraujosruvos, odinės, poodinės ir pan. Kritikuodamas medicinos eksperto iÅ¡vadÄ , apeliantas akcentuoja, kad atsakyti ar sužalojimas buvo tyčinis, ar ne, specialistas negalėjo, tačiau Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad pavedant specialistui užduotį, pastarasis nesprendžia klausimo dėl atliktų veiksmų tyčios.

Primintina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, tad apeliacinį skundÄ nagrinėjančio teismo įsitikinimu, įvertinus sužalojimo vietÄ galvoje, nepaisant apelianto versijos dėl nukentėjusiosios galvos padėties bei nustatytÄ sužalojimÄ ir jo savybes (galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva su aplinkiniu minkÅ¡tųjų audinių patinimu momentinėje srityje deÅ¡inėje galvos pusėje), taip pat tiek nukentėjusiosios, tiek jau minėtų liudytojų parodymus, neįtikima, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas ginantis, ir tuo labiau, kaip teigiama, netyčia.

Tokie skundo argumentai prieštarauja bylos objektyviems įrodymams bei loginei įvykio sekai.

12. Apeliaciniame skunde taip pat laikomasi pozicijos, jog apeliantas gynėsi nuo prieÅ¡ jį smurtaujančios nukentėjusiosios, todėl sužalojimas padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo, SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, jog duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, jog nukentėjusiajai sužalojimai padaryti dėl neatsargumo, nėra. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžiančius motyvus iÅ¡dėstė skundžiamo nuosprendžio 18 punkte, su jais apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka ir jų nekartoja tik pažymi, kad nei įvykio aplinkybės, nei apelianto asmeninės savybės, nesudaro jokių prielaidų manyti, kad apeliantas veikė dėl neatsargumo.

Ši apelianto versija kategoriškai paneigta byloje esančių objektyvių įrodymų visuma. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės apelianto veiksmų įvertinimui byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas savo skunde aukštesnės instancijos teismui. Šiuo atveju yra įrodyti visi objektyvūs ir subjektyvūs nusikaltimo požymiai, apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

13. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo teiginių pagrįstumÄ , konstatuoja, jog apelianto apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo B. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė