2024-02-28 Nr. AB-3491-3-61-3-00056-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-143-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00056-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai S. A. ir R. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 21RE-913(AG-909/03-2023) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. KT97-A-S86/2023 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1A-64/2023“ panaikinimo ir įpareigojimo Konstituciniam Teismui iš esmės išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. spalio 4 d. prašymą, ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Komisijai.

Pareiškėjai kartu su skundu pateikė prašymą sustabdyti pateiktojo teismui skundo priėmimo klausimo nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) patikrinimo. Pareiškėjai šiame prašyme teigia, kad pateiktojo teismui skundo priėmimo stadijoje pagrįstai kyla įvairūs klausimai, pavyzdžiui, ar Konstitucinio Teismo sprendimas atskirais klausimais, dėl kurių byla neišsprendžiama iš esmės, teisinėje valstybėje gali būti laikomas galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu. Pareiškėjai savo poziciją, kad Konstitucinis Teismas 2023 m. lapkričio 23 d. sprendime Nr. KT97-A-S86/2023 neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, jog „[š]is Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas,“ grindžia Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalimi, 106 straipsnio 4 dalimi ir 102 straipsnio 2 dalimi, taip pat įsitikinimu, kad nė viena iš minėtame sprendime nurodytų Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatų nesuteikia Konstituciniam Teismui teisės savo sprendimuose nurodyti tokį teiginį. Pareiškėjai tvirtino, kad ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje Konstitucinis Teismas yra neteisėtai ir nepagrįstai sureikšminamas, prilyginant jį teismui, nes ši valstybės institucija nėra ir niekada nebuvo „teismu“ pagal Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį (Konstitucinis Teismas nevykdo teisingumo), o ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje Konstitucinio Teismo teisėjai yra neteisėtai ir nepagrįstai sutapatinami su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjais, vadinant juos tuo pačiu žodžiu – „teisėjas“. Pareiškėjai taip pat išdėstė savo argumentus, dėl kurių mano, jog Konstitucinio Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. KT97-A-S86/2023 yra neteisėtas ir nepagrįstas.

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. sausio 11 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą, bet netenkino jų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti pateikto teismui skundo priėmimo klausimo nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijai patikrinimo. Teismas, apžvelgęs reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas ir jas aiškinančią teismų praktiką, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai iš esmės prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. KT97-A-S86/2023 peržiūrėjimo, bet tokia galimybė apskritai nėra numatyta Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. Be to, pareiškėjų skunde nenurodomos jokios sunkios pasekmės, o pateikti paaiškinimai yra deklaratyvūs, nepagrįsti argumentais ir įrodymais. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjams. Teismas nusprendė netenkinti pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi neįrodytos būtinosios sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti.

III. Pareiškėjai S. A. ir R. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutarties dalį, kurioje nutarta „[n]etenkinti pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo“, bei sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu dėl ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijai.

Pareiškėjai teigia, kad teismas nutartyje neteisingai nurodė nutarties apskundimo terminą (ABTĮ 152 str. 3 d.) ir nepagrįstai nenurodė teismo rūmų, per kuriuos šiuo atveju turi būti paduodami atskirieji skundai (ABTĮ 31 str. 3 d.). Teismas nusprendė dėl to, kas teismui nebuvo pateikta, nes pareiškėjai neteikė teismui prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, pareiškėjai tvirtina, kad teismas privalo tiksliai nustatyti Konstitucinio Teismo teisinį statusą, ir iš esmės pakartoja skunde ir minėtame prašyme išdėstytus savo argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas (teisėjas) priima ne tik sprendimus, bet ir nutartis, kuriomis išsprendžiami ne mažiau svarbūs klausimai nei sprendimais. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jo manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ III dalies IV skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.).

Kita vertus, ne visos pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys gali būti atskirojo skundo objektu. ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Paprastai laikoma, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti ar tam tikrais atvejais toliau tęstis, arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas. Taigi, nenustačius ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima, tačiau motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą ar atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė pirmosios instancijos teismui procesinio pobūdžio prašymus: 1) sustabdyti pateiktojo teismui skundo priėmimo klausimo nagrinėjimą ir 2) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijai patikrinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmė nagrinėti skundą ir pareiškėjai atskirajame skunde nesiskundžia dėl šios nutarties dalies. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, pateikiant jų suformuluotus klausimus dėl ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijai, vertindamas kartu su prašymu sustabdyti pateiktojo teismui skundo priėmimo klausimo nagrinėjimą, išnagrinėjo kaip prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir skundžiamoje nutarties dalyje atsisakė tenkinti šį prašymą.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirajame skunde pateikta pareiškėjų pozicija, kad toks pirmosios instancijos teismo vertinimas yra nepagrįstas, nes prašymas sustabdyti skundo priėmimo klausimo nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo sustabdymas ir pasikreipimas į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, atitinka Konstituciją, nėra reikalavimo užtikrinimo priemonės, nes, inter alia (be kita ko), tokie procesiniai veiksmai, kuriuos teismo buvo prašoma atlikti, yra susiję su skundo priėmimo nagrinėti klausimo išsprendimu, o ne su pareiškėjų skunde pareikšto reikalavimo – panaikinti Komisijos 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 21RE-913(AG-909/03-2023) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Komisijai – įvykdymo užtikrinimu.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra reglamentuojamas ABTĮ 70 straipsnyje. Šio straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad dėl teismo nutarčių reikalavimo užtikrinimo klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas. Šiuo atveju teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutarties dalyje faktiškai išsprendė ne reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, bet klausimą, ar šioje stadijoje yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, atitinka Konstituciją (atitinkamai, ir sustabdyti skundo priėmimo klausimo nagrinėjimą), todėl, nepaisant netikslių formuluočių skundžiamoje nutartyje, atskirasis skundas negali būti paduodamas dėl skundžiamos nutarties dalies, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 7 dalimi.

Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas jau priėmė nagrinėti pareiškėjų skundą. Tai, kad teismas priėmė pareiškėjams nepalankų sprendimą dėl jų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, atitinka Konstituciją, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. ABTĮ taip pat nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtinta proceso šalių teisė apskųsti teismo nutartį, kurioje atsisakyta tenkinti prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą minėtais tikslais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais motyvais, sprendžia, kad skundžiama nutarties dalis, kurioje pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijai patikrinimo, negali būti skundžiama atskiruoju skundu, nes tam nėra pagrindų, numatytų ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjų atskirąjį skundą dėl šios nutarties dalies, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjų atskirąjį skundą yra nutrauktinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsniu, 151 straipsniu ir 152 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutarties dalies, kuria netekintas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijai patikrinimo, nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė