3138f7d2-14ea-4e38-b975-e0088a8f99fa · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-6535-399-2019 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02736-2019-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.5.; 2.4.2.9.1. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019m. lapkričio 20 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja Janina Zaržeckienė, Sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. K., atsakovo atstovui Dainiui VinciÅ«nui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

K. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® Turto bankas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas A. K. (toliau ieÅ¡kovas) praÅ¡o atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovui ir atsakovui priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ tokiu bÅ«du: priteisti ieÅ¡kovui nuosavybės teise 5/8 dalis buto , esančio Marijampolė, - unikalus Nr. -, nuosavybės teise priklausančias Lietuvos Respublikai.

Priteisti atsakovui Lietuvos Respublikai (toliau atsakovui) iÅ¡ ieÅ¡kovo 2675 EUR kompensacijÄ už jam atitekusias buto dalis. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo Å¡ias faktines ir teisines aplinkybes: vieno kambario butas, esantis Stoties g. 1-8, Marijampolė, unikalus Nr. -, bendras plotas 20.10 kv.m., (toliau butas) nuosavybės teise priklauso dviem bendraturčiams: A. K. 3/8 dalys ir Lietuvos Respublikai 5/8 dalys. Lietuvos Respublikos dalį patikėjimo teise valdo VÄ® Turto bankas. Å alys nesutaria dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Å alys bandė iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, tačiau kompromiso surasti nepavyko.

Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Pažymėtina, kad LR Civilinis kodeksas numato įvairių variantų, o bÅ«tent - daikto padalijimas natÅ«ra, kompensacija pinigais, jos mokėjimas dalimis ir t.t. (LR CK 4.80 str. 2 d., 6.40 str.).

Minėtas butas yra vieno kambario, 20,10 kv. .m. bendro ploto, netinkamo padalinti iÅ¡planavimo, todėl pripažintina, kad buto be žalos jo paskirčiai padalinti natÅ«ra nėra galimybės, kad butas natÅ«ra nedalintinas. Esant Å¡iai aplinkybei, lieka kita LR CK 4.80 str. 2 d. numatyta galimybė - kitas atvejis kai vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Kadangi butas iÅ¡ esmės yra nedalus, todėl tikslingiausia ir protingiausia vienam bendraturčiui gauti kompensacijÄ pinigais, o kitam palikti visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra be žalos jo paskirčiai.

Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį kompensacija už turėtÄ dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima iÅ¡imtiniais atvejais, kai:

a) iÅ¡naudotos visos galimybės padalyti daiktÄ natÅ«ra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai;

b) kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui;

c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iÅ¡ bendraturčio paėmimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B.

M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3- 85/2006). Nurodo, kad A. K., minėtame name turi daugiau nekilnojamojo turto (nuosavybės teise priklauso visi kiti daugiabutyje esantys butai), ketina naudotis daiktu pats ir jo Å¡eimos nariai, tai yra vienintelis bÅ«stas, dėjo visas pastangas įsigyti visus name esančius butus (mokėjo buvusių butų savininkų skolas, tvarkė paveldėjimÄ , paruošė teisinę situacijÄ , kad valstybė galėtų paveldėti turtÄ ir t.t.), savo įmonę pasirinko daugiabučio namo administratoriumi, ėmėsi veiksmų avariniam pastatui iÅ¡saugoti, todėl pripažintina, kad jo A.

K., interesas naudotis daiktu yra esminis. Lietuvos Respublikos dalis buto bendrojoje nuosavybėje yra didesnė, tačiau palyginus su visu gyvenamuoju namu, yra gerokai mažesnė. Lietuvos Respublika (VÄ® Turto bankas) administruoja buto dalį paveldėjimo santykių pagrindu, Lietuvos Respublika, kaip turto savininkas, niekaip nesusijus su buto buvimo vietove, butu nesinaudoja ir negali naudotis (pastatas pripažintas avariniu), tikėtina butÄ parduos aukciono bÅ«du, todėl Lietuvos Respublikos interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus.

Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (LR CK 1.5 str.) ir esant Å¡ioms aplinkybėms tikslingiau, kad atidalijant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, Lietuvos Respublikos nuosavybės teise turimos dalys bÅ«tų perleistos A. K., kas galutiniam rezultate sudarytų - 1/1 dalis buto priklauso A. K., o Lietuvos Respublikai sumokama buto dalies vertės kompensacija. VÄ® „Registrų centras“ 2019-05-30 duomenis 1 kambario buto, esančio - Marijampolė, unikalus. Nr. -, bendras plotas 20.10 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 4280 Eur.

Tokiu bÅ«du Lietuvos Respublikai, proporcingai pagal nuosavybės teise priklausančias dalis, mokėtina kompensacija - viso 2675 Eur. Pažymiu, kad atlikus individualų turto vertinimÄ buto vertė galimai žymiai sumažėtų dėl statinio avarinės bÅ«klės. Toks atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das yra teisingas bei protingas tiek Lietuvos Respublikos, tiek mano atžvilgiu bei neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. numatytam turto, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise atidalijimo bÅ«dui ir tvarkai, yra priimtiniausias, jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

Tokia atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tvarka užtikrina tolesnį turto naudojimo racionalumÄ ir nepadaroma neproporcinga žala daikto paskirčiai, atitinka atidalijamų daiktų bendraturčių poreikius. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė pilnai, prašė jį tenkinti, nurodė jog nesutinka su atsakovo pozicija byloje, kad esant bendrai dalinei nuosavybei ir vienam bendraturčiui esant Valstybei negalima atidalinti iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės kompensuojant pinigais jeigu atidalinimas natÅ«ra negalimas, tai yra nesutinka jog turi jam priklausančiÄ turto – buto dalį iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės aukciono bÅ«du, nes jo nuomone sprendžiant ginÄÄ turi bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.80 str., nežiÅ«rint to jog dalis buto priklauso Lietuvos Respublikai (Valstybei), kita dalis – jam bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Jis susipažino su atsakovo atstovo nurodyta Teismų praktika, konkrečiai Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1433-803/2019, tačiau tai yra apygardos teismo nutartis, o Teismų praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėdamas bylas kasacine tvarka. Atsakovas Lietuvos Respublika (toliau atsakovas), atstovaujamas VÄ® Turto bankas (toliau atsakovo atstovas) teikė atsiliepimÄ nesutiko su ieÅ¡kiniu ir nurodė Å¡ias teisines ir faktines aplinkybes: Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.80 straipsnyje reglamentuojamas atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo bÅ«das, taip pat vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, Å¡iuo bÅ«du įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia.

Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iÅ¡ to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi bÅ«ti suteikiamas visiÅ¡kam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytÄ bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v.

A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3- 482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota bendraturčių pareiga iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do bei optimaliausio atidalijimo varianto {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3- 638/2005; 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. B. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-421/2012; 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. C. v. Č. R., bylos Nr. 3K-3-452/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti.

Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-441- 378/2015; kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkÄ bei sÄ lygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus Å¡ioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti Å¡io turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai, nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, pagal kurio 2 straipsnio 1 dalį disponavimÄ turtu apima teisė turtÄ parduoti, kitaip perleisti, taip pat iÅ¡nuomoti, įkeisti arba kitokiu bÅ«du keisti jo teisinę bÅ«klę.

Pastebėtina, jog pagrindiniai valstybės (savivaldybių) turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn bÅ«dai yra įtvirtinti Å¡io įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, tačiau nei Å¡iame, nei kituose įstatymo straipsniuose nėra numatyta valstybės turto perdavimo kitu subjektu nuosavybėn galimybė atidalijimo, iÅ¡mokant valstybei kompensacijÄ , pagrindu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juos įstatymas taikomas pagal jo 1 straipsnyje įtvirtintÄ taisyklę: Å¡is įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkÄ ir sÄ lygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus Å¡ioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti Å¡io turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad dėl civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų - valstybės (savivaldybės) ~ savitumo ir objekto - valstybės (savivaldybės) turto - specifikos su valstybės ir savivaldybės turto perdavimu susijusiems santykiams netaikoma CK nuostatos, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iÅ¡ įstatymo nenustatytų pagrindų; pripažinus prieÅ¡ingai, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos Å¡vaistyti valstybės ir savivaldybių turtÄ , taip pažeisti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Valstybės ar savivaldybių turtas, kaip vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektas, turi bÅ«ti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus vieÅ¡uosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ D. P.“ v. UAB vaistinė „Širdažolė“, bylos Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d\ nutartis civilinėje byloje UAB „ S, T.

“ ir kt. v. AB „ Rytų skirstomieji tinklai “ ir kt., bylos Nr. 3K-3- 416/2005; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Artapolas“ v. UAB „ Autoreikmuo “ ir kt., bylos Nr. 3K-3-237/2011; kt.). Taigi įvertinant valstybės turto perleidimÄ reglamentuojančių teisės normų imperatyvų pobÅ«dį, konstatuoja, kad atidalijus turtÄ iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais atidalijamam bendraturčiui - valstybei, o tuo pačiu ieÅ¡kovui priteisiant valstybei priklausantį turtÄ , bÅ«tų pažeistas vieÅ¡osios teisės principas - valstybės turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes).

AnalogiÅ¡ko iÅ¡aiÅ¡kinimo laikomasi ir teismų praktikoje {Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1529-273/2014). Papildomai nurodo jog VÄ® Turto bankas valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ privačių asmenų nuosavybėn perleidžia tik vieÅ¡o aukciono bÅ«du (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnis). Nekilnojamojo turto pardavimo kaina aukcione nustatoma pagal individualų vertinimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į vieÅ¡osios nuosavybės teisinių santykių reglamentavimÄ , perleisti privatiems asmenims vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektÄ , atsakovas negali kitaip nei vieÅ¡o aukciono bÅ«du, nes turtas priklausantis valstybei gali bÅ«ti perleidžiamas tik griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Dainius VinciÅ«nas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus bei argumentus, nesutiko su ieÅ¡kiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad yra suformuota Teismų praktika ir naujausia yra Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1433-803/2019, kad nesant galimybės turto atidalinti natÅ«ra kai vienas bendraturtis yra Valstybė, jai (Valstybei) negali bÅ«ti priteisiama kompensacija pinigais, tai yra netaikomas CK4.80 str., o turi bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau Ä®statymas), konkrečiai jo 20 straipsnis ir 21 straipsnis.

Papildomai nurodė jog ginčo kuri dalis buto priklausė Valstybei, kuri ieškovui nėra ir taip pat nėra ginčo jog ieškovui priklauso kiti butai name, ginčo buto dalis priklausanti Valstybei ruošiama parduoti aukciono būdu, tačiau aukcionas dar nepaskelbtas, taigi ieškovas gali dalyvauti aukcione ir nusipirkti buto dalį aukcione bei tapti viso buto savininku. Nežino ar butas bei visas namas tikrai yra avarinės būklės, negali nurodyti ar bute kas nors gyvena ir kaip jis naudojamas, mano jog tai neturi reikšmės ginčo sprendimui.

IeÅ¡kinys tenkinamas pilnai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso butai esantys gyvenamajame name, statybos metai 1925, Marijampolė, Stoties g. 1, unikalus Nr. 1892-5004-7015 (toliau name), iÅ¡skyrus dalį buto dėl kurio iÅ¡kelta byla, namÄ administruoja ieÅ¡kovui priklausanti UAB „Bauda.“ Butas Nr. 8, esantis name (toliau butas) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui nuo 2018 m. ir atsakovui byloje, tai yra ieÅ¡kovui priklauso 3/8 dalys buto, o atsakovui priklauso 5/8 dalys buto, 2019 m. birželio 5 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 1210 pagrindu, kuriÄ turto patikėjimo teise valdo VÄ® Turto bankas.

Namas yra 8 butų ir kaip jau minėta kiti 7 butai priklauso ieÅ¡kovui nuosavybės teise. VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡uose yra duomenys, kad namas esantis Marijampolė Stoties g. 1 yra avarinės bÅ«klės (avarinis) nuo 2006 m. sausio 4 d. pagal Statinio pripažinimo avariniu aktÄ . IeÅ¡kovas 2019 m. liepos 1d. kreipėsi į buto dalį valdančiÄ patikėjimo teise VÄ® Turto bankas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės butÄ Nr. 8, tai yra ginčo butÄ ir prašė perleisti buto 5/8 dalis už 2675 EUR piniginę kompensacijÄ .

Atsakovo atstovas, tai yra VĮ Turto bankas faktiškai tai pačiais motyvais kaip ir atsiliepime netenkino ieškovo prašymo 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu. Butas Nr. 8, unikalus Nr. 1892-5004-7015:0003, yra vieno kambario, 20.10 kv. m bendro ploto, gyvenamas plotas 12,06 kv. m. šildymas krosninis, statybos metai 1925, kaip minėta yra name, kuris pripažintas avariniu dar 2006 metais. VĮ Registrų centras šio buto išraše yra duomenys, kad buto statybos vertė yra 3606 EUR, atkuriamoji vertė 1082 EUR, vidutinė rinkos vertė 4280 EUR, 2019 m. gegužės 30 d.

IeÅ¡kovas sutinka už buto 5.8 dalis sumokėti 2675 EUR kompensacijÄ , taigi sutinka mokėti kompensacijÄ pagal vidutinę rinkos vertę Nekilnojamojo turto registre, tai yra pagal masinį įvertinimÄ , neatlikus individualaus buto vertinimo (1/8 buto yra 535 EUR). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali bÅ«ti kiekvienas asmuo, galintis bÅ«ti nuosavybės teisinių santykiu subjektu ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.72 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Bendroji dalinė nuosavybė yra tada kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. (CK 4.75 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės objektu gali būti kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 str.). Byloje nėra ginčo jog ieškovui A. K. ir atsakovui Lietuvos Respublikai (Valstybei) butas esantis Marijampolė, Stoties g. 1-8, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi yra nustatytos ir įregistruotos viešame registre kiekvieno savininko turto dalys, ieškovui priklauso 3/8 buto dalys, atsakovui – 5/8 buto dalys.

Akivaizdu jog ginčo buto savininkai nesutaria dėl buto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, tai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, ieÅ¡kovas pirmiausia kreipėsi raÅ¡tu į atsakovÄ dėl atidalinimo ir Å¡iam nesutikus, kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ , kurio atsakovas taip pat nepripažįsta. CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do , tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį, daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli bendraturčiai gauna kompensacijÄ pinigais. (CK 4.80 str. 2 d.).

Dėl buto naudojimo teismas pasisako, kad atsakovas ketina jai priklausančiÄ buto dalį parduoti vieÅ¡ame aukcione, o ieÅ¡kovas, kuriam priklauso likę septyni to paties namo butai, namÄ , kuris yra avarinės bÅ«klės administruoja, ketina į jį investuoti lėšas ir bÅ«klę avarinę pakeisti į tinkamÄ naudoti pagal paskirtį, taigi ir ginčo butÄ naudoti pagal paskirtį. Ginčo butas yra antrame namo aukÅ¡te, vieno kambario viso 20 kv. m ploto, gyvenamojo ploto 12 kv. m, taigi jį atidalinti natÅ«ra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tai yra atidalijus natÅ«ra naudoti pagal paskirtį dviem savininkams, teismo manymu, galimybės nėra.

IeÅ¡kovas praÅ¡o atidalinti ne natÅ«ra, o kompensuojant kitam bendraturčiui pinigais už jam priklausančiÄ nuosavybės teise buto dalį. Atsakovas su tuo nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuojantis teismų praktikÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 4 str.) yra pasisakęs, kad CK 4.80 straipsnis expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais, tiesiogiai) nenustato bendraturčio teisės atidalyti savo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sÄ lygų:

Å¡io straipsnio pirmoji dalis bendriausia prasme reglamentuoja pačiÄ subjektinę teisę, antroji dalis – atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės bÅ«dus, likusios dvi straipsnio dalys skirtos kitiems klausimams reguliuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių nuostatų, kurios apibrėžtų atidalijimo teisės įgyvendinimo sÄ lygas, pirmiau nurodytame straipsnyje nebuvimas, viena vertus, patvirtina, kad bendraturtis naudojasi plačia nuožiÅ«ra, įgyvendindamas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisę (pačiai atidalijimo teisei įgyvendinti bendraturtis neprivalo gauti kitų bendraturčių sutikimo (bendraturčiai turi susitarti tik dėl atidalijimo bÅ«do), bendraturtis, siekiantis atidalijimo, neprivalo įrodinėti atidalijimo motyvų ir pan.).

Kita vertus, tai nereiÅ¡kia, kad atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra absoliuti ir gali bÅ«ti įgyvendinta vien tik bendraturčio nuožiÅ«ra. Teisėjų kolegija, plėtodama pirmiau iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , nurodo, jog atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės sÄ lygiÅ¡kumas (atidalijimo teisės įgyvendinimo sÄ lygos) pirmiausia iÅ¡plaukia iÅ¡ CK 1.137 straipsnio, apibrėžiančio visų civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo pamatines sÄ lygas, nuostatų.

Å io straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, kita vertus, pagal to paties straipsnio antrÄ jÄ dalį asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, atidalijimo teisės, kaip nuosavybės teisės sudėtinės dalies, sÄ lygiÅ¡kumas iÅ¡plaukia ir iÅ¡ pačios nuosavybės teisės turinio, apibrėžto CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje bendriausia prasme nurodyta, jog nuosavybės teisė įgyvendinama savininko nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų.

Teisėjų kolegija, remdamasi Å¡iame nutarties punkte iÅ¡dėstytomis teisės normomis, konstatuoja, kad bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nėra absoliuti – Å¡ios teisės įgyvendinimas galimas tiek, kiek nėra pažeidžiami įstatymai, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, tačiau Å¡i teisė bet kuriuo atveju, be paties bendraturčio valios, gali bÅ«ti apribota tik įstatymu arba teismo sprendimu pagal įstatymÄ (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje e3K-3-341-695, 2019 m. lapkričio 14 d. ).

Atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ , bylÄ nagrinėjantis pirmos instancijos teismas pasisako, kad sprendžiant ginÄÄ kilusį Å¡ioje byloje, svarbu, kad nebÅ«tų pažeisti nei ieÅ¡kovo, nei atsakovo teisėti interesai bei įstatymai. Atsakovas nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindžia tuo, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau Ä®statymas), taigi tokio turto teisinė bÅ«klė gali bÅ«ti keičiama tik vadovaujantis Ä®statymo nuostatomis, kurio 20 str.

įtvirtinta valstybės turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn bÅ«dai ir įtvirtinta jog turtas gali bÅ«ti parduotas vieÅ¡o aukciono bÅ«du, tačiau nenumatyta, kad valstybės turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn galimybė atidalijimu, iÅ¡mokant valstybei kompensacijÄ . Pasisakoma, kad turto pardavimo kaina vieÅ¡ame aukcione nustatoma pagal individualų turto vertinimÄ , pagrindu nurodo Ä®statymo 21 str. bei teismo posėdžio metu kaip reikÅ¡mingÄ nagrinėjamai bylai nurodė Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje nagrinėtoje apeliacine tvarka Nr. e2A-1433-803/2019 m. spalio 29 d.

Teismas pasisako dėl atsakovo nurodytų motyvų, kad sutinka jog minėtame Įstatyme nurodyta Valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo tvarka ir Įstatymo 20 str. nustatyta valstybei priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybės būdai, Įstatymo 20 str. 1 d. 7 p. nustatytas turto pardavimas viešo aukciono būdu, kurio tvarka nustatyta šio Įstatymo 21 str., tačiau Įstatymo 20 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad turtas valstybės kitų subjektų nuosavybėn gali būti perduodamas ir kitų įstatymų nustatytais būdais.

Civilinis kodeksas yra įstatymas ir jis reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimÄ (CK 4.80 str.) ir nėra iÅ¡skirta nei viename straipsnyje CK dėl bendrosios dalinės nuosavybės, kad negalima atidalinti taikant civilinį kodeksÄ jeigu dalis turto bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei. Civilinio kodekso 1.3 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu yra Å¡io kodekso (CK) ir kitų įstatymų prieÅ¡taravimų taikomos civilinio kodekso normos, iÅ¡skyrus atvejus kai Å¡is kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

Teismas nenustatė, kad CK suteikia pirmenybę, sprendžiant ginÄÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pirmenybė bÅ«tų taikoma kitiems įstatymams tais atvejais kai dalis bendrosios dalinės nuosavybės priklauso Valstybei. Dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties e2A-1433-803/2019 taikymo nagrinėjant ginÄÄ Å¡ioje byloje teismas pasisako, kad vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis teismas (CPK 4 str.) ir be to nėra nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje byloje ir Å¡ioje byloje faktinės aplinkybės yra vienodos.

Teismas pasisako, kad Å¡ioje byloje ginčas yra ne dėl turto pardavimo perleidimo kito subjekto nuosavybėn, o dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio dviem savininkams turto objekto atidalinimo, tokiÄ teisinę galimybę bendrosios dalinės nuosavybės turėtojams nustato civilinio kodekso nuostatos ir jomis teismas vadovaujasi, kadangi taip reglamentuoja CK 1.3 str. 2 d., taigi teismas ginÄÄ sprendžia vadovaudamasis CK 4.80 str. nuostatomis ir jau yra pasisakęs, kad atidalinti butÄ , esantį Marijampolė, Stoties g. 1-8, natÅ«ra be neproporcingos žalos jo paskirčiai galimybės nėra ir atidalina turtÄ priteisdamas kompensacijÄ pinigais.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktikÄ , kad atidalinant bendrÄ dalinę nuosavybę ir kompensuojant jos turėtojui už jam priklausančiÄ dalį pinigais neprivalomas individualus turto vertinimas, gali bÅ«ti vadovaujamasi ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieÅ¡kovas kompensacijÄ atsakovui sutinka sumokėti pagal buto vidutinę rinkos vertę ir tai atitinka suformuotÄ Kasacinio teismo praktikÄ . Atsakovas neteikė kitokio ginčo buto atidalijimo varianto, tvirtino jog atidalijimas iÅ¡ viso nei natÅ«ra, nei kompensuojant pinigais negalimas.

Byloje nėra duomenų jog ginčo Å¡alys nesiekia nustatyti naudojimosi daiktu tvarkos, ieÅ¡kovas siekia atidalinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės ginčo butui pasibaigimo, o atsakovas siekia savo turto dalį parduoti vieÅ¡ame aukcione, teismas sprendžia jog Valstybė neturi intereso naudotis ginčo buto dalimi 5/8 dalimis, o siekia už turtÄ gauti pajamų ir nors valstybės Å¡io konkretaus buto dalis yra didesnė, tai yra valstybei priklauso 5/8 dalys ginčo butui, o ieÅ¡kovui priklauso 3/8 dalys buto, teismas priimdamas sprendimÄ vadovaujasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso be ginčo buto dalies, kiti septyni butai, esantys tame pačiame name, ieÅ¡kovui priklausanti UAB „Bauda“ namÄ administruota, taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo interesas naudotis butu yra svarbesnis ir teismas bendrÄ dalinę nuosavybę atidalina bei už Valstybei priklausančiÄ buto dalį priteisia kompensacijÄ pinigais ( CK 4.80 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje 3K-3-421/2012).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas N u s p r e n d ž i a: Ieškinį tenkinti pilnai. Atidalinti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančias 3/8 dalis buto, unikalus Nr. -, esančio Marijampolė, -, ir atsakovui Lietuvos Respublikai, juridinio asmens kodas 111105555, nuosavybės teise priklausančias 5/8 dalis buto ir 5/8 dalis buto nuosavybės teise priklausančias Lietuvos Respublikai priteisti ieškovui A.

K.. Priteisti iÅ¡ A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2675 EUR Lietuvos Respublikai, kodas 111105555, piniginę kompensacijÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos, kodas 111105555, 60 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio) ieÅ¡kovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismÄ Marijampolės rÅ«mus. Teisėja Janina Zaržeckienė