3137e600-3cd9-476a-b464-1999c8bd81fa · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. spalio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Liudos Uckienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. K. ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

K. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtais, grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :I. G. esmė             IeÅ¡kovas A. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir papildomais paaiÅ¡kinimais, praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, VMSA) direktoriaus 2015 m. spalio 22 d.

įsakymÄ â€žDėl A. K. atleidimo iÅ¡ darbo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas įsakymas) bei darbo sutarties su juo nutraukimÄ , grÄ Å¾inti jį į darbÄ , priteisti jam iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovės 2015 m. birželio 19 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigybės panaikinimo“ ieÅ¡kovas buvo įspėtas, kad vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės struktÅ«ros tvirtinimo“ (toliau – Tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimas), VMSA direktorė 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių sÄ raÅ¡o tvirtinimo“ (toliau – VMSA direktoriaus 2015 m. birželio 18 d.

įsakymas) nuo 2015 m. lapkričio 1 d. panaikino VMSA Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, tarnybinio atlyginimo koeficientas – 13,0) pareigybę, kuriÄ Ä—jo ieÅ¡kovas, ir kad ne anksčiau kaip 2015 m. spalio 31 d. jis gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK, redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 129 straipsnio 2 dalį. Teigė, jog per visÄ Ä¯spėjimo laikotarpį jam nebuvo pasiÅ«lytos jokios kitos pareigos, nors savivaldybėje jis iÅ¡ viso yra iÅ¡dirbęs 15 metų ir turi patirties, kadangi yra dirbęs savivaldybės Butų Å«kio, Senamiesčio regeneravimo valdybose, Miesto vystymo, Ekonomikos skyriuose, seniÅ«nijoje.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovei nevykdant DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos dėl darbuotojo perkėlimo į kitÄ darbÄ , darbo sutarties su juo nutraukimas yra neteisėtas. Pažymėjo, kad skundžiamu įsakymu jis buvo atleistas iÅ¡ pareigų DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu (dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų), tačiau, jo manymu, svarbių priežasčių nutraukti su juo darbo sutartį nebuvo, prieÅ¡ingai, nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Butų privatizavimo įstatymui ir savivaldybei nepasitvirtinus naujos butų privatizavimo tvarkos susikaupė daug neiÅ¡nagrinėtų praÅ¡ymų, tačiau Å¡iais klausimais dirbti palikta tik viena nepatyrusi darbuotoja, kuri dirba mažiau kaip metus, tačiau yra to paties skyriaus darbuotojos dukra, Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus funkcijos nepanaikintos, skyrius tik prijungtas prie Finansų departamento ir buvo naikinamos departamento direktoriaus, poskyrio vedėjos pareigybės, o jo etatas buvo naikinamas ne dėl svarbių priežasčių, bet siekiant su juo susidoroti.

Savo teiginius ieÅ¡kovas grindė aplinkybėmis, jog VMSA direktoriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo panaikintas jo pareigybės etatas ir jis buvo įspėtas, kad bus atleistas, tačiau VMSA direktoriaus 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautoja S. B. buvo perkelta į Turto valdymo skyrių Valdymo poskyrį į jo panaikintÄ pareigybę, tik naujai sukurtÄ analogiÅ¡kÄ pareigybę valstybės tarnyboje, o pasikeitus vadovams ankstesnis sprendimas dėl jo pareigybės panaikinimo buvo atÅ¡auktas, VMSA, 2015 m. spalio 31 d. atleidusi jį iÅ¡ darbo, 2015 m. lapkričio 27 d. paskelbė konkursÄ Finansų departamento Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei užimti, o 2016 m. sausio 6 d. ir 2016 m. vasario 1 d.

į Turto valdymo skyrių iÅ¡ Verslo ir licencijavimo skyriaus bei Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus buvo perkeltos dvi vyriausiosios specialistės. IeÅ¡kovo teigimu, jo nurodyti VMSA veiksmai akivaizdžiai rodo siekį susidoroti su juo neteisėtai jį atleidžiant, o ne vykdyti realius struktÅ«rinius pokyčius ir optimizuoti darbuotojų skaičių. IeÅ¡kovas be kita ko taip pat prašė atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti.Atsakovė pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo prašė teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodė, jog jo pareigybė buvo panaikinta nesant tam svarbių priežasčių. Teigė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, Tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimu buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir VMSA struktÅ«ra bei pavesta VMSA direktoriui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atlikti darbo organizavimo pakeitimus, pertvarkyti VMSA departamentų ir jų skyrių bei skyrių, neįeinančių į departamentų sudėtį, vidaus struktÅ«rÄ , nevirÅ¡ijant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinto darbo užmokesčio fondo ir nustatyto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus.

Nurodė, kad naujai patvirtintoje VMSA struktūroje, be kita ko, buvo pertvarkytas ir Ekonomikos ir investicijų departamentas, kuriame iki tol dirbo ieškovas. Teigė, kad VMSA direktoriaus 2015 m. birželio 18 d. įsakymu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. buvo panaikintos visos 37 pareigybės Ekonomikos ir investicijų departamente (kartu ir pats departamentas), o Finansų departamente įsteigtas Turto valdymo skyrius, kuriame įsteigta 11 pareigybių, iš kurių tik 2 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį.

Nurodė, jog ieÅ¡kovo pareigybė iÅ¡ esmės buvo panaikinta dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo, kuris yra realus ir skirtas VMSA struktÅ«rai optimizuoti. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas klaidingai nurodė, jog turi 15 metų nepertraukiamÄ darbo staÅ¾Ä Ä¯staigoje, nes jis įstaigoje pradėjo dirbti nuo 2010 m. vasario 23 d. Nurodė, kad ieÅ¡kovas atsisakė užimti 2015 m. kovo 31 d. jam pasiÅ«lytas žemesnes pareigas, o kadangi lygiaverčių pareigybių, kurių reikalavimus atitiktų ieÅ¡kovas, nebuvo, tai atsakovė objektyviai negalėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui laisvų pareigybių.

Atsakovės teigimu, ta aplinkybė, kad atsakovė organizavo konkursÄ Ä¯ valstybės tarnybÄ Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto valstybės tarnautojo pareigoms užimti, perkėlė valstybės tarnautojas į Turto valdymo skyrių, niekaip nepakeičia ir nelemia ieÅ¡kovo teisių ar pareigų, kadangi, atsakovės manymu, valstybės tarnybos ir darbo santykiai iÅ¡ esmės yra reguliuojami skirtingų teisės aktų, o ieÅ¡kovas kaip darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, į valstybės tarnautojo pareigas negali bÅ«ti perkeltas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 2 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies:

1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 22 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. K. atleidimo iÅ¡ darbo“;

2) pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje pagal DK 129 straipsnio 2 dalį;

3) laikyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2010 m. vasario 22 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos;

4) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 7 000 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas į darbÄ VMSA priimtas nuo 2010 m. vasario 23 d., 2015 m. birželio 17 d. - Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktÅ«ros tvirtinimo“, 2015 m. birželio 18 d. - VMSA direktorius priėmė įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių sÄ raÅ¡o tvirtinimo“, 2015 m. birželio 19 d. - ieÅ¡kovui buvo įteiktas įspėjimas dėl galimo darbo sutarties nutraukimo, 2015 m. spalio 22 d.

VMSA direktorius priėmė įsakymÄ â€žDėl A. K. atleidimo iÅ¡ darbo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieÅ¡kovas – Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas 2015 m. spalio 31 d. atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį (dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų).Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovas pavėlavo ieÅ¡kinį pateikti tik 3 dienomis, jis yra darbuotojas – silpnesnioji darbo teisinių santykių Å¡alis, ieÅ¡kinį teismui rengė be advokato pagalbos, teisinio iÅ¡silavinimo neturi, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl svarbios priežasties, todėl ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujino.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VMSA direktoriaus 2015 m. birželio 18 d.

įsakymu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. buvo panaikinta dalis VMSA pareigybių, tarp kurių ir visos 55 pareigybės, buvusios Ekonomikos ir investicijų departamente (tame tarpe ir Turto valdymo skyriuje buvusi ieÅ¡kovo pareigybė) bei įsteigtos 258 pareigybės, tarp kurių 10 Finansų departamento Turto valdymo skyriaus pareigybių. Teismas nustatė, kad vėliau VMSA direktoriaus 2015 m. birželio 18 d. įsakymas buvo ne kartÄ keičiamas, pildomas, o vienas iÅ¡ pakeitimų buvo 2015 m. rugpjūčio 24 d., kuomet buvo nuspręsta įsteigti dar vienÄ Finansų departamento Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės etatÄ (karjeros valstybės tarnautojas, A lygio 12 kategorija).

Teismas nustatė, jog sistemiÅ¡kai palyginus naikinamų pareigybių ir įsteigiamų pareigybių sÄ raÅ¡us, iki Tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimo galiojusiÄ VMSA struktÅ«rÄ ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiÄ VMSA struktÅ«rÄ matyti, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. panaikinti Ekonomikos ir investicijų bei Aplinkos ir energetikos departamentai, pokyčiai įvykdyti ir kitų departamentų struktÅ«rose. Be to iki struktÅ«rinių pokyčių 2015 m. birželio 19 d. pareigybių skaičius VMSA buvo 936, po struktÅ«rinių pertvarkymų – 873, t. y. sumažėjo 63 etatais, dėl struktÅ«rinių pokyčių VMSA darbo santykius nutraukė su 39 darbuotojais, iÅ¡ kurių 24 buvo karjeros valstybės tarnautojai ir 15 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iki struktÅ«rinių pakeitimų Turto valdymo skyriaus, kurį sudarė du poskyriai – Privatizavimo poskyris ir Valdymo poskyris, funkcijų vykdymÄ užtikrino 16 darbuotojų, iÅ¡ kurių 13 buvo valstybės tarnautojai, o 3 darbuotojai, tame tarpe ir ieÅ¡kovas, dirbo darbo sutarčių pagrindu, o tuo tarpu naujai įsteigtas Turto valdymo skyrius Finansų departamente jau nebuvo padalintas į poskyrius, įsteigiant 11 pareigybių, iÅ¡ kurių tik 2 pareigybės buvo skirtos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

Pirmosios instancijos teismas, palyginęs iki struktÅ«rinių pakeitimų galiojusius Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareiginius nuostatus su naujai įsteigto Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareiginiais nuostatais padarė iÅ¡vadÄ , kad visos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto funkcijos iÅ¡liko, tiesiog buvo perskirstytos – Å¡ių funkcijų vykdymui Turto valdymo skyriuje įsteigti jau ne trys etatai, kaip kad buvo panaikintame Turto valdymo skyriuje, o du etatai.

Teismas konstatavo, kad VMSA struktÅ«riniai pertvarkymai įforminti kompetentingo organo sprendimu, kuris buvo vykdomas; atsakovės struktÅ«ros pakeitimai realÅ«s, jais buvo siekiama optimizuoti VMSA darbÄ , todėl jų negalima laikyti fiktyviais.Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė įspėjime nurodydama, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu gali bÅ«ti nutraukta ne anksčiau kaip nuo 2015 m. spalio 31 d. dėl to, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. naikinama VMSA Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareigybė ir etatas, tinkamai nurodė ieÅ¡kovui galimo atleidimo iÅ¡ darbo priežastį, galimo atleidimo iÅ¡ darbo datÄ , atsiskaitymo tvarkÄ , tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovui įteikto įspėjimo turinio, net ir susipažinus su Tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimu, VMSA direktoriaus 2015 m. birželio 18 d.

įsakymo turiniu, ieškovui negalėjo būti aišku, kokie konkrečiai struktūriniai pertvarkymai bus vykdomi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įspėjimo turinys buvo nepakankamai išsamus, aiškus ir detalus, ieškovas neturėjo galimybės spręsti ir įsitikinti, kad nurodyta atleidimo iš darbo prielaida yra pagrindas atleisti iš darbo būtent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs, todėl jo teisė žinoti, kaip ir kokie numatomi VMSA struktūriniai pokyčiai bus vykdomi, teismo vertinimu, buvo pažeista.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas dirbo savivaldybėje nepilnus 6 metus, todėl DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta garantija jam netaikytina, o kitų aplinkybių, suteikiančių jam pirmenybės teisę likti darbe nenustatyta. Nurodė, kad atsakovė visiÅ¡kai nepagrįstai susiaurino savo pareigÄ pasiÅ«lyti atleidžiamam darbuotojui kitÄ darbÄ â€“ vien tai, kad ieÅ¡kovas vienÄ kartÄ atsisakė atsakovės jam siÅ«lomų žemesnių pareigų savaime nereiÅ¡kia, kad jis taip pat vertins ir kitus atsakovės pasiÅ«lymus, todėl ji privalėjo siÅ«lyti ieÅ¡kovui visas – tiek lygiavertes, tiek ir žemesnes laisvas pareigybes, kurios atitiko jo kvalifikacijÄ ar kurias jis sugebėtų dirbti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po struktÅ«rinių pokyčių atsakovė ieÅ¡kovo vykdytÄ funkcijÄ atstovauti VMSA bankrutuojančių įmonių kreditorių susirinkimuose dėl pareikÅ¡tų finansinių reikalavimų nustatė tik vienam vyriausiajam specialistui (dirbančiam pagal darbo sutartį), Å¡iam etatui nepavedė vykdyti butų privatizavimo procedÅ«ras, o kitam įsteigtam Å¡iame skyriuje dirbančiam vyriausiajam specialistui (dirbančiam pagal darbo sutartį), prieÅ¡ingai, pavedė vykdyti butų privatizavimo procedÅ«ras, tačiau jam nepavedė funkcijos atstovauti VMSA bankrutuojančių įmonių kreditorių susirinkimuose dėl pareikÅ¡tų finansinių reikalavimų – iki VMSA struktÅ«rinių pokyčių Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, dirbantis pagal darbo sutartį, atliko abi Å¡ias funkcijas, kitos Å¡ių dviejų įsteigtų etatų funkcijos buvo tokios pačios, kaip ir ieÅ¡kovo, jiems buvo keliami tokie patys kaip ir iki struktÅ«rinių pertvarkymų specialÅ«s reikalavimai, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo kvalifikacija akivaizdžiai atitiko aukščiau minėtus vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybių reikalavimus, Å¡ias pareigas jis, jei jos bÅ«tų laisvos, galėtų užimti.

Teismas nustatė, kad įsteigtos Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, 2 pareigybės nėra laisvos, dėl ko pareigos jų siÅ«lyti ieÅ¡kovui atsakovė neturėjo. Pirmosios instancijos teismas be kita ko taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog struktÅ«riniais pertvarkymais įsteigta Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigybė nebuvo ir nėra analogiÅ¡ka ieÅ¡kovo pareigybei, dėl ko sutiko su atsakove, kad ieÅ¡kovas kaip darbuotojas, dirbęs pagal darbo sutartį, į valstybės tarnautojo pareigas negalėjo bÅ«ti perkeltas, kadangi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas numato, jog į valstybės tarnybÄ patenkama tik konkurso bÅ«du.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo įspėjimo laikotarpiu VMSA buvo laisvos 13 pareigybių (darbo sutarčių pagrindu), iÅ¡ kurių 6 Tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimu taip pat nuo 2015 m. lapkričio 1 d. buvo panaikintos, į 6 pareigybes darbo sutarčių pagrindu buvo priimti nauji, VMSA nedirbę asmenys, o tryliktoji buvusi laisva Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybė struktÅ«rinių pertvarkymų metu pasiÅ«lyta buvo L.

K., nes ji VMSA dirbo daugiau nei 20 metų. Teismas įvertinęs Å¡ių pareigybių apraÅ¡ymuose nustatytus Å¡ių pareigybių specialiuosius reikalavimus bei į bylÄ pateiktus ieÅ¡kovÄ charakterizuojančius duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad tuo tarpu ieÅ¡kovas galėjo užimti Personalo departamento Archyvo vyriausiojo archyvaro pareigybę. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nesivadovavo DK nustatyta darbuotojų atrankos tvarka, kadangi dar iki struktÅ«rinių pertvarkymų įgyvendinimo pradžios atsakovė jau buvo nusprendusi, kuriems darbuotojams nebus siÅ«lomos naujai įsteigtos pareigos (darbas), o bÅ«tent tiems, kurie gauna valstybinio socialinio draudimo pensijÄ , kurių kvalifikacija, kompetencijos, tam tikros asmeninės savybės, tokios kaip psichoemocinis nesuderinamumas dirbti komandoje, atsakomybės stoka, neteisingai suvokiama valstybės tarnautojo misija, netenkinami darbo rezultatai ir jų sukeltos pasekmės miesto gyventojams bei kt. Teismas nustatė, kad atsakovė struktÅ«rinių pertvarkymų metu ieÅ¡kovÄ vertino neigiamai, todėl net nesvarstė jo galimybės užimti naujai įsteigiamos pareigybės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvykę struktÅ«riniai pertvarkymai nebuvo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo priežastis, jis iÅ¡ darbo atleistas dėl kitų priežasčių, nes jam nesiÅ«lė užimti nei vienos laisvos pareigybės (darbo sutarčių pagrindu), kuri buvo įsteigta VMSA direktoriaus 2015 m. birželio 18 d.

įsakymu ir vėlesniais jo pakeitimais, nors ieÅ¡kovo kvalifikacijÄ atitinkančių pareigybių buvo. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė, jog nebuvo galimybės ieÅ¡kovÄ jo sutikimu perkelti į kitÄ darbÄ , dėl ko yra pagrindas ieÅ¡kovo atleidimÄ DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinti neteisėtu.Teismas, įvertinęs tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės susidariusius akivaizdžiai konfliktiÅ¡kus santykius iki ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nuo 2016 m. gruodžio 1 d. yra įsidarbinęs kitoje darbovietėje ir dirba joje iki Å¡iol, padarė iÅ¡vadÄ , kad grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ yra netikslinga, todėl, pripažinęs jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, teismas ieÅ¡kovo atžvilgiu taikė DK 300 straipsnio 4 dalį – sprendė dėl DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo bei laikė, kad ieÅ¡kovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovui 7 000 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ , o reikalavimÄ dėl 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, atmetė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas pateikė teismui apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimÄ pakeisti:

1) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ ;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės 8 059,74 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos - po 36,25 Eur vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ ieÅ¡kovo naudai;

3) jeigu teismas spręstų ieÅ¡kovo atžvilgiu taikyti DK 300 straipsnio 4 dalį, priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieÅ¡kovo naudai, iÅ¡skaičiuojant ieÅ¡kovo gautÄ darbo užmokestį kitoje darbovietėje. IeÅ¡kovas nurodo, kad apeliacinį skundÄ teikia tik dėl tos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo dalies, su kuria nesutinka, t.y. dėl dalies, kuria teismas laikė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos DK 300 straipsnio 4 dalies pagrindu, priteisė 7 000 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

IeÅ¡kovas pažymi, kad ginčo Å¡alių santykiai nėra tiek konfliktiÅ¡ki, kad nebÅ«tų galimybės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į darbÄ . Nurodo, kad ginčas dėl drausminės nuobaudos taikymo negali lemti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo dėl ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ . Teigia, jog ieÅ¡kovas, skųsdamas paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , siekė apginti savo teises, o ne sukelti konfliktÄ . Nurodo, kad nuo to laiko, kai ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminė nuobauda, pas atsakovę neliko nei vieno buvusio tiesioginio ieÅ¡kovo vadovo, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, kurie apriboja ieÅ¡kovo galimybę bÅ«ti grÄ Å¾intam į darbÄ .

Pažymi, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas įsidarbinęs kitoje darbovietėje ir joje dirba iki Å¡iol, nėra reikÅ¡minga priimant sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ . Nurodo, kad teismui priėmus sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ , ieÅ¡kovas nutrauks darbo santykius dabartinėje darbovietėje ir bus pasirengęs grįžti į darbÄ . IeÅ¡kovo teigimu, pirmosios instancijos teismas suabsoliutino drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui skyrimo aplinkybes bei netinkamai įvertino aplinkybes apie Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius, o argumentas apie konfliktiÅ¡kus Å¡alių santykius vertintinas kaip hiperbolizuotas.

Nurodo, jog įvertinus aplinkybes, kad teisminis procesas užtruko ne dėl ieÅ¡kovo kaltės ar netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis, atsakovė neįrodinėjo sunkios savo turtinės padėties, negalėjimo iÅ¡mokėti priteistinų sumų, įtakos kitų darbuotojų teisėms ir garantijoms, pagrindo mažinti ieÅ¡kovui priteistinÄ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , nebuvo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, jog ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo, kadangi prieÅ¡ kitus darbuotojus neturėjo DK numatytų pirmumo teisių likti darbe. Atsakovės teigimu, ji Å¡iuo metu pageidauja, kad ieÅ¡kovas nebÅ«tų grÄ Å¾intas į darbÄ ne tik todėl, kad ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimas į darbÄ negalimas dėl ekonominių bei organizacinių priežasčių – nebeegzistuojančios darbo vietos, bet ir todėl, kad atsakovė yra praradusi pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu. Nurodo, kad ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimas į darbÄ paneigtų administracijos direktoriaus teisę ir pareigÄ tinkamai organizuoti darbÄ â€“ dar iki atleidimo ieÅ¡kovas dėl savo blogai atliekamo darbo buvo baudžiamas drausmine nuobauda, su kuria ieÅ¡kovas nesutiko ir jÄ ginčijo.

Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra praradusi pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu, atsakovės ir ieÅ¡kovo požiÅ«ris į darbÄ skiriasi ir dėl to ieÅ¡kovas kelia konfliktus, ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimas į darbÄ sÄ lygotų atsakovės nepagrįstų iÅ¡laidų nereikalingos darbo vietos sukÅ«rimui ir iÅ¡laikymui atsiradimÄ , atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovo į darbÄ negrÄ Å¾inti. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieÅ¡kovui priteistinos vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydį, tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ .

Atsakovė teismui taip pat pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kurioje buvo tenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju pagrindo konstatuoti egzistavus svarbioms ieÅ¡kinio senaties praleidimo priežastims, nėra. Pažymi, kad ieÅ¡kovas, nuslėpdamas, kad sužinojęs apie atleidimÄ naudojosi advokato paslaugomis, akivaizdžiai klaidina teismÄ , siekdamas iÅ¡vengti ieÅ¡kinio senaties praleidimo pasekmių.

Nurodo, kad atsakovė tinkamai vadovavosi DK nuostatomis, pakankamai iÅ¡samiai apie atleidimÄ pranešė ieÅ¡kovui, nurodė konkretų pertvarkomÄ struktÅ«rinį padalinį, konkrečiÄ naikinamÄ pareigybę, o teismo teiginiai, kad ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti papildomai paaiÅ¡kinta, ar atleistas bus jis, ar ne jis, yra nepagrįsti teisės aktų nuostatomis. Teigia, jog iÅ¡ atsakovės objektyviai negali bÅ«ti reikalaujama, kad ji su įspėjimu apie galimÄ darbo sutarties nutraukimÄ jau iÅ¡kart žinotų, kurie konkrečiai darbuotojai sutinka likti dirbti po struktÅ«rinių pertvarkymų, dirbti naujose pareigose, o kuriuos teks atleisti.

Pažymi, kad darbuotojas, gavęs įspėjimÄ , objektyviai negali nesitikėti, kad jis visgi nebus atleistas, ignoruoti tokį įspėjimÄ , bet kaip tik, jis turi elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai bei dėti pastangas pasiruoÅ¡ti galimam atleidimui, ieÅ¡kotis naujo darbo. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas naudojosi savo teise į naujo darbo paieÅ¡kas, taigi suvokė ir suprato, kad jis gali bÅ«ti atleistas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui nebuvo siÅ«lytos kokios nors žemesnės pareigos, nors jos turėjo jam bÅ«ti siÅ«lytos, yra nepagrįsta.

Teigia, kad Personalo departamento Archyvo vyriausiojo archyvaro pareigos ieÅ¡kovui nebuvo pasiÅ«lytos, nes jis neatitiko Å¡iai pareigybei keliamo specialiojo reikalavimo – bÅ«ti susipažinusiam su archyvavimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijomis ir kvalifikuotai užtikrinančiam valstybės funkcijos vykdymÄ . Be to, atsakovės teigimu, ieÅ¡kovo turima kvalifikacija, darbo patirtis neužtikrintų Å¡iai pareigybei nustatytų funkcijų vykdymo.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad analogiÅ¡kų pareigų ieÅ¡kovas praeityje jau buvo atsisakęs, dėl ko ieÅ¡kovas ne tik kad neatitinka aptariamų pareigybių keliamų reikalavimų, tačiau ir yra Å¡ių pareigų atsisakęs, dėl ko atsakovė pagrįstai Å¡ių pareigybių ieÅ¡kovui nesiÅ«lė. Teigia, jog nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieÅ¡kovas nesiekė archyvaro pareigų, jis įspėjimo apie atleidimÄ laikotarpiu ieÅ¡kojo naujo darbo, apie tai pranešė darbdaviui, taigi net neketino likti dirbti Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, neįvertinęs aplinkybių, jog ieÅ¡kovas Vilniaus miesto apylinkės teisme nebuvo atstovaujamas advokato, o ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas advokatės buvo atstovaujamas apeliacinės instancijos teisme, negali reikÅ¡ti, kad ieÅ¡kovui turi bÅ«ti atlyginamos ir iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teismas, kuriame ginčas nebuvo iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ ir ieÅ¡kovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad ieÅ¡kovo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo ieÅ¡kinio senaties termino pabaigÄ ir dienas, kurias terminas buvo praleistas, yra prieÅ¡taraujantis įstatymo nuostatoms. IeÅ¡kovo teigimu, faktas, jog ieÅ¡kovas buvo atstovaujamas advokatės kitoje byloje, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog advokatė teikė paslaugas ir Å¡ioje byloje. Nurodo, kad vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, vertindamas ieÅ¡kovo subjektyvų situacijos vertinimÄ , labai trumpai praleistÄ terminÄ bei nesinaudojimÄ advokato paslaugomis, teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kovo teigimu, teismas visiÅ¡kai pagrįstai vadovaudamasis ne tik teisės akto nuostatomis, bet ir suformuota teismų praktika nustatė, kad atsakovės ieÅ¡kovui įteiktas įspėjimas buvo neinformatyvus, kadangi vien konkretaus sprendimo ir įsakymo, kuriais naikinama pareigybė, nurodymas ieÅ¡kovui nesuteikė jokios aiÅ¡kios informacijos, dėl kokių motyvų jo pareigybė yra naikinama. Pažymėjo, kad esminis pažeidimas, kurio pagrindu ir buvo konstatuotas atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumas – kitos laisvos darbo vietos ieÅ¡kovui nepasiÅ«lymas, kai atsakovė tokiÄ galimybę turėjo.

Nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog neturėjo laisvų žemesnių pareigų, kurias bÅ«tų galėjusi siÅ«lyti ieÅ¡kovui. Pažymi, kad Å¡iai dienai vien Turto valdymo skyriuje pareigybių skaičius iÅ¡augęs iki 14 darbuotojų/tarnautojų, kas akivaizdžiai rodo, jog atsakovė realiai turėjo galimybę ir poreikį palikti dirbti daugiau darbuotojų, o kartu ir pasiÅ«lyti laisvas darbo vietas ieÅ¡kovui. Nurodo, kad įvertinus tai, jog vyriausiojo archyvaro pareigybei keliamas reikalavimas bÅ«ti susipažinusiam su archyvavimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, ieÅ¡kovas nesunkiai galėtų Å¡iÄ kvalifikacijÄ Ä¯gyti.

Teigia, jog darbdavys yra įpareigotas ieÅ¡koti visų galimybių perkelti darbuotojÄ Ä¯ kitas laisvas pareigas visÄ Ä¯spėjimo laikotarpį, o faktas, jog ieÅ¡kovas anksčiau yra atsisakęs žemesnių pareigų neatleidžia atsakovę nuo Å¡ios pareigos vykdymo. Pažymi, kad įvertinus aplinkybę, jog byla buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendė klausimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsteisiniai argumentai ir išvados Apeliaciniai skundai netenkintini. Dėl naujų įrodymų pateikimoCPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė įrodymus, kurie, atsakovės teigimu, patvirtina, kad ieÅ¡kovas atleidimo metu naudojosi advokatės paslaugomis, pateikė savalaikiai, t. y. su apeliaciniu skundu, įvertinus Å¡ių bylų nagrinėjimo teisme specifiÅ¡kumÄ , teismas sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta iÅ¡imtimi prijungti naujus įrodymus. Dėl ieÅ¡kinio senaties terminoRemiantis DK 300 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbuotojas nesutinka su <...> atleidimu iÅ¡ darbo, per vienÄ mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismÄ <...>.

Terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitÄ dienÄ po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia (DK 26 straipsnio 1dalis). Pagal bylos medžiagÄ , ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo priėmus VMSA direktoriaus 2015 m. spalio 22 d. įsakymÄ â€žDėl A. K. atleidimo iÅ¡ darbo“ Nr. (duomenys neskelbtini), o su skundžiamu įsakymu supažindintas – 2015 m. spalio 26 d. Taigi ieÅ¡kovas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ darbo, turėjo teisę kreiptis į teismÄ per vieno mėnesio terminÄ , skaičiuojamÄ nuo 2015 m. spalio 27 d. Remiantis bylos medžiaga, ieÅ¡kinys Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas 2015 m. lapkričio 30 d., t.y. jau praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas nežymiai, tik keliomis dienomis. Pagal bylos medžiagÄ , ieÅ¡kinį teismui pateikė pats ieÅ¡kovas, o ne jo atstovas. Aplinkybė, kad galimai ieÅ¡kovas naudojosi advokato paslaugomis, laikytina neįrodyta ir savaime nesuponuoja iÅ¡vados, jog Å¡ios bylos atžvilgiu ieÅ¡kovui buvo (ar galėjo bÅ«ti) teikiamos teisinės paslaugos ieÅ¡kinio teismui teikimo metu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, bei atsižvelgdamas į aplinkybes, kad terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti praleistas tik keliomis dienomis, o ieÅ¡kinys pateiktas teismui asmens neturinčio ieÅ¡kinio teikimo teismui metu atstovo, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujino pagrįstai.

Dėl struktÅ«rinių pertvarkymų realumoDK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindas, pagal kurį darbdaviui yra leidžiama nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. DK 129 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis su darbuotoju gali bÅ«ti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų ir panaÅ¡ių svarbių priežasčių.

Sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginÄÄ dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimÄ , buvimÄ (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VMSA vykdyti struktÅ«riniai pertvarkymai buvo įforminti kompetentingo organo sprendimu, kuris buvo vykdomas, o atsakovės struktÅ«ros pakeitimai, kuriais buvo siekiama optimizuoti VMSA darbÄ , buvo realÅ«s, dėl ko nėra pagrindo jų laikyti fiktyviais.

Kadangi bylos Å¡alys apeliaciniais skundais nereiÅ¡kia jokių prieÅ¡taravimų dėl Å¡ios teismo padarytos iÅ¡vados, apeliacinės instancijos teismas plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako. Dėl įspėjimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo tinkamumoKasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įspėjimo paskirtis yra informuoti darbuotojÄ dėl jo tolesnės padėties darbovietėje ir yra svarbi darbuotojų teisių užtikrinimo priemonė tiek ginant darbuotojo interesus jam dirbant, tiek sprendžiant ginÄÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumo ir teisėtumo.

Ä®spėjimo tikslas atleidžiant darbuotojÄ dėl įmonėje vykdomų struktÅ«rinių pertvarkymų yra suteikti jam informacijos apie tai, kokio masto, kokių padalinių ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus ginti nuo pažeidimų reikalinga informacija. Pagal jÄ darbuotojas turi turėti galimybę sužinoti, patikrinti ir įsitikinti, kad pertvarkymai yra realiai vykdomi ir yra tikroji jo atleidimo iÅ¡ darbo prielaida. Ä®spėjime turi bÅ«ti žinios, kokio masto ir kokias struktÅ«ras bei kitus darbuotojus apima pertvarkymai.

IÅ¡ Å¡ių duomenų darbuotojas turi turėti galimybę spręsti ir įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iÅ¡ darbo prielaida yra pagrindas atleisti iÅ¡ darbo bÅ«tent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs. Å i informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbÄ , naudotis pirmumo teise atleidžiant iÅ¡ darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Informacija yra svarbi darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms (teismui ir kt.), kurios sprendžia, ar struktÅ«rinių pertvarkų metu nebuvo pažeistos darbuotojo teisės. Tuo atveju, kai darbuotojas įspėjamas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo dėl vykdomų struktÅ«rinių pertvarkymų, įspėjime turi bÅ«ti detaliai nurodyta, nuo kada, kokio masto, kurių struktÅ«rinių padalinių (ar jų dalių), kurių darbuotojų darbo organizavimÄ ar kitokio pobÅ«džio (jį konkrečiai nurodant) pertvarkymai bus atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė įspėjime nurodydama, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu gali bÅ«ti nutraukta ne anksčiau kaip nuo 2015 m. spalio 31 d. dėl to, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. naikinama VMSA Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareigybė ir etatas, tinkamai nurodė ieÅ¡kovui galimo atleidimo iÅ¡ darbo priežastį, galimo atleidimo iÅ¡ darbo datÄ , atsiskaitymo tvarkÄ , tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovui įteikto įspėjimo turinio, net ir susipažinus su Tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimo, VMSA direktoriaus 2015 m. birželio 18 d.

įsakymo turiniu, ieÅ¡kovui negalėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kokie konkrečiai struktÅ«riniai pertvarkymai bus vykdomi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada. Teisėjų kolegija pažymi, kad įspėjimo apie pareigybės panaikinimÄ pagrindas turi bÅ«ti ne formalus tam tikro akto priėmimas, bet visuma duomenų, patvirtinančių realiÄ institucijos pertvarkÄ , t. y. darbuotojų skaičiaus mažėjimÄ , institucijos konkrečius struktÅ«rinius pasikeitimus, darbuotojų atliekamų funkcijų pokyčius.

Todėl nagrinėjamu atveju atsakovės nurodomas Tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimas bei VMSA direktoriaus 2015 m. birželio 18 d. įsakymas vertintini tik kaip formalus pagrindas pradėti numatytus struktÅ«rinius pertvarkymus, nesuteikiantis ieÅ¡kovui jokios galimybės spręsti ir įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iÅ¡ darbo prielaida yra pagrindas atleisti iÅ¡ darbo bÅ«tent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs bei nesuteikiantis galimybės įvertinti ieÅ¡kovo teises dėl galimybių bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbÄ , naudotis pirmumo teise atleidžiant iÅ¡ darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad įspėjimas apie darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimÄ buvo nepakankamai iÅ¡samus bei aiÅ¡kus, neatitinkantis DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Dėl darbuotojo perkėlimo į kitÄ darbÄ galimybės buvimoÄ®statymas numato, jog neterminuotos darbo sutarties nutraukimo atveju darbuotojÄ iÅ¡ darbo atleisti galima tik tuomet, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ (DK129 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbdavys yra saistomas ne tik pareigos siÅ«lyti kitÄ darbÄ atleidžiamam darbuotojui, bet ir individualių sutarčių su kitais darbuotojais, todėl gali bÅ«ti siÅ«lomos tik laisvos darbo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2005; kt.); kitÄ darbÄ , turėdamas galimybę, darbdavys turi pasiÅ«lyti, atsižvelgdamas į atleidžiamo darbuotojo profesijÄ , kvalifikacijÄ , kitas dalykines savybes; jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siÅ«lyti kuriÄ nors iÅ¡ esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2008; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad pripažinimÄ , jog darbdavys pažeidė DK 129 straipsnio nuostatÄ , lemia ne faktas, kad darbdavys nepasiÅ«lė atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui kito darbo, o faktas, jog darbdavys neperkėlė darbuotojo į kitÄ darbÄ , jei tokia galimybė buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-238/2005).Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamoje situacijoje galėjo užimti Personalo departamento Archyvo vyriausiojo archyvaro pareigybę (pareigybės koeficientas – 13,0), kuriai keliami specialieji reikalavimai - turėti ne žemesnį kaip vidurinį iÅ¡silavinimÄ bei bÅ«ti susipažinusiam su archyvavimÄ reglamentuojančiais teisės aktais.

Atsakovės teiginys, jog ieÅ¡kovas neatitiko specialaus reikalavimo - bÅ«ti susipažinusiam su archyvavimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, reikalavimas bÅ«ti susipažinusiam su archyvavimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, pagal savo pobÅ«dį negali bÅ«ti interpretuojamas ar vertinamas kaip reikalavimas iÅ¡manyti archyvavimo veiklÄ ar turėti atitinkamÄ , specialiÄ kvalifikacijÄ Å¡iai veiklai. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovas susipažinti su archyvavimÄ reglamentuojančiais teisės aktais galėtų operatyviai ir per trumpÄ laikÄ , jeigu jam bÅ«tų suteikta galimybė bÅ«ti perkeltam į Å¡ias pareigas.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, spelialusis reikalavimas - bÅ«ti susipažinusiam su archyvavimÄ reglamentuojančiais teisės aktais negalėjo bÅ«ti kliÅ«timi ieÅ¡kovui užimti Personalo departamento Archyvo vyriausiojo archyvaro pareigybę. Be to atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog ieÅ¡kovas neturėjo kvalifikacijos užimti minėtos pareigybės. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad analogiÅ¡kų pareigų ieÅ¡kovas buvo anksčiau atsisakęs, nepanaikino atsakovės pareigos iki pat faktinio atleidimo iÅ¡ darbo dienos ieÅ¡koti galimybės ieÅ¡kovÄ perkelti į kitÄ darbÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog darbdavys negali nuspręsti už darbuotojÄ , ar laisvÄ darbo vietÄ (pareigas) darbuotojas sutiks (nesutiks) užimti. Tuo tarpu aplinkybės, jog ieÅ¡kovas nesiekė archyvaro pareigų, o įspėjimo apie atleidimÄ laikotarpiu ieÅ¡kojo naujo darbo, teisėjų kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti laikomos pagrindu, eliminuojančiu atsakovės pareigos, numatytos DK 129 straipsnio 1 dalyje – esant galimybei perkelti darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ , vykdymÄ . Atsakovės teigimu, į Personalo departamento Archyvo vyriausiojo archyvaro pareigybę buvo priimtas asmuo, tinkantis pareigybei keliamų funkcijų kokybiÅ¡kam įgyvendinimui, kadangi turi Lietuvos edukologijos universiteto istorijos bakalauro laispnį, studijuodamas yra iÅ¡klausęs archyvistikos paskaitų ciklÄ , susipažinęs su archyvinių bylų sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis.

Visos Å¡ios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ir negali bÅ«ti laikomos pateisinančiomis atsakovės pareigos siÅ«lyti bÅ«tent ieÅ¡kovui Personalo departamento Archyvo vyriausiojo archyvaro pareigybę ir jo sutikimu į jas ieÅ¡kovÄ perkelti, nevykdymÄ , kadangi asmuo, priimtas į Personalo departamento Archyvo vyriausiojo archyvaro pareigybę, neturėjo ieÅ¡kovo turimo prioriteto likti darbe. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡i darbo vieta pirmiausia turėjo bÅ«ti pasiÅ«lyta ieÅ¡kovui, o jam sutikus – ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti perkeltas į Å¡ias pareigas dirbti.

Todėl įvertinus aplinkybę, kad galimybė perkelti ieÅ¡kovÄ jo sutikimu į kitÄ darbÄ egzistavo, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieÅ¡kovo atleidimÄ DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu neteisėtu. Dėl galimybės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ buvimo DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia darbuotojui Å¡io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieÅ¡kovo) nurodyto ieÅ¡kinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės susidariusius konfliktiÅ¡kus santykius iki ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, bei aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nuo 2016 m. gruodžio 1 d. yra įsidarbinęs kitoje darbovietėje ir dirba joje iki Å¡iol, padarė iÅ¡vadÄ , kad grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ yra netikslinga, todėl, pripažinęs jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, teismas ieÅ¡kovo atžvilgiu taikė DK 300 straipsnio 4 dalį.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, t.y. tarp Å¡alių iÅ¡kilęs ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo. Aplinkybės, kad iÅ¡ esmės tarp Å¡alių yra konfliktiÅ¡ki santykiai, neginčija ir ieÅ¡kovas. Be to ir pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigė, jog VMSA veiksmai akivaizdžiai rodo siekį susidoroti su juo neteisėtai jį atleidžiant. Taigi akivaizdu, jog ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimas į darbÄ lemtų įtampos tarp Å¡alių buvimÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė nurodo, kad pageidauja, kad ieÅ¡kovas nebÅ«tų grÄ Å¾intas į darbÄ ne tik todėl, kad ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimas į darbÄ negalimas dėl ekonominių bei organizacinių priežasčių – nebeegzistuojančios darbo vietos, bet ir todėl, kad atsakovė yra praradusi pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytai aplinkybių visumai, ieÅ¡kovui grįžus į darbÄ , dėl nepalankios ieÅ¡kovui aplinkos, gali bÅ«tų labai sudėtinga tinkamai atlikti darbo pareigas.

Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju taikė DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodyta alternatyvų teisių gynimo bÅ«dÄ - sprendė dėl DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo bei laikė, kad ieÅ¡kovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Dėl kompensacijos dydžioKasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikÅ¡mingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensacijÄ , darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusÄ , funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į Å¡alis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo staÅ¾Ä , Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir jÄ lėmusiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2015).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavės interesus, protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, Å¡alių pusiausvyros principus, laikė esant tikslinga nagrinėjamu atveju mažinti priteistinÄ vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ iki 7 000 Eur.

Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpis prasitęsė dėl užsitęsusio teisminio proceso, o nuo 2016 m. gruodžio 1 d. ieÅ¡kovas įsidarbinęs įmonėje UAB „M14 Invest“, kurioje gauna pajamas. Todėl atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei vadovaujantis protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, Å¡alių pusiausvyros principais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo sumažinta priteistina vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ suma iki 7 000 Eur.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųApeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ atsakovės argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovui 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nepagrįstai. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimas buvo panaikintas, byla grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas visai nebuvo sprendžiamas.

Taigi bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ pagrįstai nagrinėjamoje byloje sprendė pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ . Pažymėtina, jog įvertinus aplinkybę, kad ieÅ¡kinys buvo tenkintas ieÅ¡kovo naudai (atmestas tik ieÅ¡kovės iÅ¡vestinis reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų), ieÅ¡kovas turėjo teisę gauti atlyginimÄ visų bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo turėtų 600 Eur iÅ¡laidų už apeliacinį skundÄ bei atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliantų (ieÅ¡kovo ir atsakovės) apeliaciniai skundai atmestini, todėl jie neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, už apeliacinių skundų rengimÄ , atlyginimo priteisimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme dydį ir pagrįstumÄ patvirtinančių įrodymų rengiant atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ingos Å¡alies pateiktÄ apeliacinį skundÄ , todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos.              Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).             Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r ė : ieÅ¡kovo A. K. ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                  Ramunė Mikonienė Vidas Stankevičius Liuda Uckienė