31379cb6-e717-4056-9f3b-97917031d609 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-52-357/2016                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01918-2015-9                                                             Procesinio sprendimo kategorija 2.1.1.3.3.; 2.1.6.2.; 2.5.1.3.6.; 2.5.1.4.; 2.5.1.5.; 2.5.8.2.; 2.5.8.10.; 2.5.10.; 3.3.1.21. (S)                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 12 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa BartaÅ¡ienė teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos dujos“ (teisių perėmėja AB „Energijos skirstymo operatorius“) ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Šiaulių jaunystė“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo ir n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė AB „Lietuvos dujos“ (teisių perėmėja AB „Energijos skirstymo operatorius“) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ 153,79 Eur minimalių naujo vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį, 3,46 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas - 20 Eur žyminį mokestį.

Nurodė, kad tarp bylos Å¡alių sudaryta sutartis yra vieÅ¡oji, jai numatytos standartinės sÄ lygos, apribojant Å¡alių valiÄ susitarti dėl laikotarpio. Jos sudarymÄ reglamentuoja Gamtinių dujų įstatymas, metodikos, apraÅ¡as, taisyklės. 15 metų termino pratęsimas, kurio praÅ¡o atsakovė, nėra galimas, nes bÅ«tų pažeistas imperatyvas. IeÅ¡kovė laiku pastatė dujų skirstymo sistemÄ , atsakovė po termino prijungė savo sistemÄ ir nesuvartojo reikiamo kiekio. Apie tai, kad ieÅ¡kovė turėjo atsakovę informuoti raÅ¡tu apie dujų skirstymo sistemos pastatymÄ , imperatyvo nėra numatyta, sutartis to nenumato.

Kalta pati atsakovė, nes priestatÄ užbaigė ir įregistravo vieÅ¡ame registre kaip tinkamÄ naudoti tik 2015-03-02. Atsakovė adresÄ korespondencijai (duomenys neskelbtini) nurodė tik ant paraiÅ¡kos, sutartyje ir kituose raÅ¡tuose buvo nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), todėl minėtu adresu ir buvo siunčiama korespondencija atsakovei, kuri nesilaikė sutarties 45 punkto, nepranešė apie adreso pasikeitimÄ .Atsakovė UAB „Šiaulių jaunystė“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pakeisti tarp ieÅ¡kovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ 2013 m. sausio 30 d. sudarytos Naujo nebuitinio vartojimo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties Nr. 13 (s9-7) tarpusavyje betarpiÅ¡kai susijusius 14.2. punktÄ , 17 punktÄ , 22.6. punktÄ , 30 punktÄ , 34 punktÄ , Sutarties priedÄ Nr.

1. Nustatyti, kad laikotarpiu per 2014-uosius metus už atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ transportuotÄ gamtinių dujų kiekį atsakovė atsiskaito su ieÅ¡kove tik pagal faktÄ , t. y. tik už tokį transportuotų gamtinių dujų kiekį, koks jis buvo faktiÅ¡kai transportuotas, netaikant Sutarties 30 p. numatyto mokesčio dėl netransportuoto Sutarties priede Nr. 1 numatyto minimalaus gamtinių dujų kiekio per 2014-uosius metus. IeÅ¡kovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ naujos sistemos įrengimo ir paleidimo investicijų atsiperkamumo laikotarpį pakeisti, pratęsiant jį papildomais vieneriais metais, t. y. iki 2029-ųjų metų imtinai ir šį pakeitimÄ nurodant sutarties priede.

PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo atsakovė atsisakė teismo posėdyje, Å iaulių apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsakovės atsisakymÄ nuo 2 prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priėmė ir civilinę bylÄ toje dalyje nutraukė. Teismas nurodė, jog atsakovė netransportavo sutartyje nurodyto dujų kiekio dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes vėlavo įrengti dujų skirstymo sistemÄ , apie tai raÅ¡tu neinformavo atsakovės, atsakovei korespondencijÄ siuntė ne tuo adresu, pasinaudojo savo dominuojančia padėtimi rinkoje, darė spaudimÄ , neleido pasirinkti suvartojamo dujų kiekio, o atsakovė yra vartotojas, silpnesnioji Å¡alis, kuri pasirašė sutartį pagal ieÅ¡kovės nurodytas sÄ lygas, jų keisti negalėjo.

Kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, tačiau ji praÅ¡ymÄ atmetė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, priteisė ieÅ¡kovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ iÅ¡ atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ 153,79 Eur minimalių naujo vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį, 3,46 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 157,25 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2015-03-06 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas - 20 Eur žyminį mokestį.Teismas vertino, kad sutartimi Å¡alys susitarė, jog atsakovei apskaičiuotas minimalus transportuotinas gamtinių dujų kiekis per metus sudarys 2300 m3.

Å alys naujojo nebuitinio vartotojo prijungimo prie dujų sistemos sutartyje įtvirtino ne tik prijungimo sÄ lygas, bet ir aptarė tam tikras dujų skirstymo sÄ lygas. Atsakovė 2014 metais realiai transportavo 877 m3, netransportavo 1423 m3, tuo pažeisdamas teisės aktų, sutarties ir jos priedo Nr. 1 nuostatas. Atsakovė nurodė, kad dėl minėto kiekio Å¡alys nebuvo laisvos susitarti, minėtÄ kiekį, bÅ«tinÄ transportuoti, įrašė į sutartį pati bendrovė. Tačiau ieÅ¡kovė tÄ aplinkybę paneigė, nurodydama, jog AB „Energijos skirstymo operatorius“ negali numatyti, kokį kiekį dujų kiekvienas vartotojas transportuos per metus, tai turi spręsti tik pats vartotojas, atsižvelgdamas į savo patalpų plotÄ , į tikslÄ , kuriam dujos bus naudojamos, pasitarti su statybininkais ar kitais specialistais.

Minimalus transportuotinas kiekis svarbus dėl to, kad pagal jį skaičiuojamas prijungimo mokestis. Nors ieÅ¡kovė teigia, jog ji negalėjo numatyti transportuotino minimalaus dujų kiekio priestate prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovė yra verslininkas, turintis jam nuosavybės teise priklausančias ne vienas negyvenamÄ sias patalpas, jas nuomojantis ir žinantis, kiek, kokioms patalpoms reikia minėto dujų kiekio, be to, galėjo spręsti pagal sunaudojamÄ dujų kiekį sename pastate, todėl dujų kiekį pasirinko pati, tai įrašė ir į praÅ¡ymÄ dėl naujo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ dujų sistemos, todėl minėtas dujų kiekis buvo nurodytas Sutarties priede Nr. 1 ir pagal minėtÄ kiekį buvo paskaičiuotas prijungimo mokestis.

Todėl atsakovės argumentÄ , jog atsakovė negalėjo daryti įtakos transportuotinų dujų kiekio nustatymui, atmetė kaip nepagrįstÄ , nes minėtas kiekis į sutartį įraÅ¡omas atsižvelgiant iÅ¡imtinai į vartotojo poreikius ir jo praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovė to nuspėti negali.                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šiaulių jaunystė“ panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ toje dalyje, kurioje teismas tenkino ieÅ¡kovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį ir iÅ¡ atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ priteisė 153,79 Eur mokestį, 3,46 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių palÅ«kanų ir 20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, ir priimti toje dalyje naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį atmesti ir iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ naudai priteisti pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat praÅ¡o prijungti naujus įrodymus.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Mano, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra prieÅ¡taringa ir neatitinka teismo procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų ir teismų praktikos. Byloje kilo ginčas dėl to, jog atsakovės teigimu ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ vėlavo atlikti sistemos įrengimo darbus, o kai juos užbaigė, apie tai atsakovės neinformavo. PrieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė, o atsakovės neinformavimo faktas sÄ lygojo dujų paleidimo į objektÄ uždelsimÄ , todėl sÄ lygojo ir mažesnio gamtinių dujų kiekio transportavimÄ per 2014 metus.

Sprendimo 9 psl. teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nepateikė teismui duomenų, įrodančių, jog ieÅ¡kovė vėlavo įrengti dujų skirstymo sistemÄ . Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja bylos medžiagai, kadangi atsakovė kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikė 2013-07-29 pretenzijÄ Nr. 13/03-SJ4 ir jos iÅ¡siuntimo reg. paÅ¡to siunta patvirtinančius dokumentus, iÅ¡ ko matyti, kad atsakovė ne tik nuolat žodžiu, bet ir raÅ¡tu ragino ieÅ¡kovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir minėtoje pretenzijoje nurodė, kad iki Å¡iol nėra įrengta dujų skirstymo sistema objekte (duomenys neskelbtini) ir kad atsakovė negavo jokio ieÅ¡kovės praneÅ¡imo, kad darbai bÅ«tų buvę jau atlikti.

Atsakovė su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikė 2014-02-17 darbų atlikimo akto kopijÄ , kuri patvirtina, kad tik 2014-02-17 į atsakovės objektÄ (duomenys neskelbtini) (priestatÄ ) buvo paleistas dujų tiekimas ir pačio ieÅ¡kovo užplombuotas buitinio dujų skaitiklio įrenginys (2014-02-17 skaitiklio užplombavimo akto kopija taip pat pateikta su atsiliepimu į ieÅ¡kinį). Vadinasi, tik dėl iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės kaltės, t. y. dėl ieÅ¡kovės turėjusių įvykdyti dujų sistemos įrengimo darbų vėlavimo, tik 2014-02-17 objekte buvo paleistas dujų tiekimas.

Todėl teismo iÅ¡vada, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie ieÅ¡kovės atliekamų darbų vėlavimÄ , akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir bylos medžiagos. Tuo tarpu ieÅ¡kovė jokių objektyvių įrodymų, kad ieÅ¡kovė nevėlavo atlikti sistemos įvedimo darbus nepateikė.2. IeÅ¡kovė pateikė duomenų bazės „DOVAS SP“ iÅ¡raÅ¡us, kurie neva patvirtina, kad ieÅ¡kovė siuntė korespondencijÄ atsakovei, tarp kurios ir praneÅ¡imas apie dujų sistemos įrengimo darbų užbaigimÄ .

Tačiau iš minėtų išrašų visiškai nėra aišku kokiu priežastiniu ryšiu jie susiję su šia nagrinėjama civiline byla ir su kokios korespondencijos atsakovei išsiuntimu. Parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškovė nurodė, kad išrašuose matomas žymėjimas - teksto perbraukimas skersai žodžių, pasak ieškovės, reiškia, kad ta „užduotis įvykdyta“. Tuo tarpu kaip matyti iš operacinės sistemos „DOVAS SP“ ieškovės pateikto 2013-02-15 - 2013-02-15 laikotarpio išrašo, tai jame nurodyta 2013-02-15 Nr. S25-15-05-395 rašto siuntimo atsakovui užduotis nėra įvykdyta, t. y.

įrašas nėra „perbrauktas“. Taip pat ieškovės pateiktuose išrašuose nėra nurodoma, kad kokia kita korespondencija atsakovei būtų buvusi siųsta ir korespondencijos siuntimo „užduotis įvykdyta“. Taigi, minėtas ieškovės 2013-02-15 ar bet kuris ankstesnis raštas atsakovei išsiųstas nebuvo arba atsakovė negavo.3. Ieškovei buvo puikiai žinoma, kad nors atsakovės registracijos adresas ir adresas, kuris nurodomas sutartyje, buvo (duomenys neskelbtini), atsakovės adresas, kuris skirtas korespondencijai, buvo ir yra (duomenys neskelbtini).

Šį faktÄ patvirtino pati ieÅ¡kovė, kadangi kaip matyti iÅ¡ pridedamų ieÅ¡kovės 2015-01-06 raÅ¡to Nr. S-S19-46, 2015-01-06 raÅ¡to Nr. S-S19-131 ir 2015-03-13 raÅ¡to Nr. S-14-715 siuntimo vokų kopijų, ant pastarųjų pati ieÅ¡kovė atsakovės adresÄ nurodydavo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), o teismas Å¡ių aplinkybių ir įrodymų visiÅ¡kai nevertino. IÅ¡ kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pridėtų atsakovės 2013-07-29 raÅ¡to Nr. 13/03-SJ4 bei 2014-01-07 raÅ¡to Nr. 14/03-SJ1 matyti, jog pati atsakovė, laikantis Sutarties 45 punkto informavo ieÅ¡kovę, kad visa korespondencija atsakovei bÅ«tų siunčiama bÅ«tent adresu (duomenys neskelbtini).4.

Teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovės nurodytų motyvų ir argumentų, jog 2013-01-30 Naujo nebuitinio vartojimo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis Nr. 13 (s19-7), o ypatingai jos ir Sutarties priedų sÄ lygos, numatančios atsakovės pareigÄ ir minimalų kiekį atsakovei transportuoti gamtinių dujų per metus, buvo pasiraÅ¡ytos ir atsakovės patvirtintos praÅ¡yme iÅ¡imtinai tik dėl ieÅ¡kovės monopolinės padėties ir atsakovės priklausomumo nuo ieÅ¡kovės. AlternatyvÅ«s priestato Å¡ildymo bÅ«dai net negalėjo bÅ«ti realiai svarstomi, kadangi sprendiniai, jog pagrindinis pastatas bÅ«tų Å¡ildomas dujine Å¡ildymo sistema, o jo priestatas visiÅ¡kai kita Å¡ildymo sistema, bÅ«tų ekonomiÅ¡kai visiÅ¡kai nenaudingi ir technologiÅ¡kai neracionalÅ«s. Todėl ieÅ¡kovė, žinodama Å¡iÄ informacijÄ , kad realiai atsakovė neturi pasirinkimo su ieÅ¡kove nesudaryti naujo nebuitinio vartojimo sistemos prisijungimo sutarties, Å¡ia situacija ir Sutarties Å¡alių nelygybe pasinaudojo siÅ«lydama tokias Sutarties ir jo priedų sÄ lygas, kokios jos ir buvo formaliai patvirtintos, nors jos ir neatitiko atsakovės poreikių ir teisėtų lÅ«kesčių.

Sprendime padarytos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė negali numatyti, kokį kiekį gamtinių dujų turi transportuoti naujas nebuitinis vartotojas ir kad pati atsakovė pasirinko kokį minimalų kiekį gamtinių dujų ji įsipareigoja transportuoti per vienerius metus, yra nepagrįsta ir neatitinka tikrovės. Nurodo, jeigu atsakovė bÅ«tų turėjusi galimybę laisvai spręsti kokį minimalų gamtinių dujų kiekį ji įsipareigoja transportuoti, tai atsakovė bÅ«tų bent pirmais metais (2014 m.) nurodžiusi ženkliai mažesnį gamtinių dujų kiekį, su tikslu sumažinti verslo rizikÄ ir iÅ¡vengti galimų ieÅ¡kovės pretenzijų dėl Sutarties 30 p. nurodyto mokesčio sumokėjimo, jeigu tas atsakovės nurodomas minimalus gamtinių dujų kiekis bÅ«tų netransportuotas iÅ¡imtinai tik dėl atsakovės kaltės. Sutartyje minimalus kiekvienais metais transportuotinas 2.300 kub. m. dujų kiekis buvo nurodytas ir paskaičiuotas ieÅ¡kovės, nes atsakovė nežinojo, kiek kainuos dujų įvado įrengimas, o iki tol objekte dujų tiekimas į minėtas priestato patalpas nebuvo vykdomas, kadangi nebuvo nei paties priestato, nei dujotiekio sistemos.

Nors atsakovė yra verslininkas, bet ji negali numatyti orų prognozės 15 metų į priekį, o Å¡ilta žiema buvo ir ateityje bus viena iÅ¡ lemiamų aplinkybių, sÄ lygojančių suvartotų dujų kiekį, todėl bausti už tai atsakovę, garantuojant stabilias pajamas, stipriai Sutarties Å¡aliai yra akivaizdžiai neteisinga.5. Teismas nepagrįstai vadovavosi iÅ¡imtinai Gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo metodika, kuri patvirtinta 2008-11-17 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-187 ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2008-08-08 nutarimu Nr. 03-306 patvirtintomis taisyklėmis.

Minėtos metodikos nėra įstatymo galiÄ turintys teisės aktai ir nepaneigia bei negali paneigti sutarties laisvės principo ir nesudaro pagrindo vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių nesilaikyti įstatymo galiÄ turinčios sutarties nuostatų, kaip kad konstatuotina ieÅ¡kovės sutartinių įsipareigojimų netinkamo ir nesavalaikio vykdymo atžvilgiu.IeÅ¡kovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktu atsiliepimu praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Bylos Å¡alys pateikė duomenis į bylÄ , teigė, kad tinkamai informavo viena kitÄ dėl tam tikrų sutartyje nurodytų aplinkybių, tačiau nenuginčijamų įrodymų apie paÅ¡to siuntos įteikimÄ nė viena iÅ¡ Å¡alių pateikti negalėjo. Apeliantės minimas paslaugos teikėjas - VÅ¡Ä® „KultÅ«ros vizija“ 2015-05-06 raÅ¡te Nr. 152 „Dėl korespondencijos įteikimo“ nurodė, kad negali pateikti duomenų apie paÅ¡to siuntos įteikimÄ , o kitÄ Å¡io raÅ¡to turinio dalį grindė prielaidomis.2.

Teismas sprendime nurodė, kad atsakovės argumentai dėl ieÅ¡kovės vėlavimo atlikti sutartimi prisiimtus darbus ir, kad tai sÄ lygojo dujų paleidimo uždelsimÄ , yra nepagrįsti. Atsakovės teiginių nepagrįstumÄ patvirtina kiti byloje pateikti įrodymai: statybos užbaigimo deklaracija ir VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as dėl dujotiekio įregistravimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateiktas įrodymas, nuomos sutartis su nuomininku UAB „Šiaulių lyra“ ir subnuomininku A.

D., vertintinas kritiÅ¡kai, nes ieÅ¡kovės pateiktas įrodymas, VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, patvirtina, kad objektas adresu (duomenys neskelbtini) pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas VÄ® Registrų centras tik 2015-03-02. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė negalėjo suvartoti prijungimo sutartyje nustatyto dujų kiekio, ir nurodė, kad nėra ieÅ¡kovės kaltės dėl atsakovės netransportuoto reikiamo dujų kiekio. Papildomai į bylÄ buvo pateiktai įrodymai:

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pažyma dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo, kurioje nurodyta, kad atsakovės pastate adresu (duomenys neskelbtini) įrengta dujų sistema patikrinta ir išbandyta bei gali būti naudojama tik 2014 m. sausio 20 d. ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pažyma dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo, kurioje nurodyta, kad atsakovės pastate, adresu (duomenys neskelbtini), įrengti dujų katilai ir šildymo sistema išbandyta ir gali būti naudojama tik 2014 m. vasario 26 d.3.

Atsakovė tinkamai nepranešė apie rekvizitų pasikeitimÄ , todėl ieÅ¡kovės siunčiami raÅ¡tai, praneÅ¡imai ir sÄ skaitos-faktÅ«ros Sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) pagrįstai laikyti tinkamai įteiktais. Atsakovės argumentai dėl ieÅ¡kovės nebendradarbiavimo yra nepagrįsti ir atmestini. Atsakovė turėjo pareigÄ pati teirautis reikiamos informacijos, sutartyje Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovė raÅ¡tu privalo informuoti atsakovę tik tokiu atveju, jeigu nebus gautas statybÄ leidžiantis dokumentas dėl skirstomojo dujotiekio įrengimo.4.

VisiÅ¡kai nepagrįstas argumentas dėl vienaÅ¡aliÅ¡kai bendrovės nustatyto transportuotino dujų kiekio, nes prijungimo įmokos dydis yra tiesiogiai susijęs su vartotojo nurodomu orientaciniu, gamtinių dujų suvartojimo kiekiu, t. y, kuo didesnis dujų suvartojimo kiekis, tuo mažesnis prijungimo įkainis. Sutartyje Å¡alys bÅ«tent ir susitarė dėl minimalaus ieÅ¡kovės transportuotino dujų kiekio ir nustatė maksimalų teisės aktų leidžiamÄ laikotarpi (15 metų), kad bÅ«tų užtikrintas investicijų projekto atsipirkimas per numatytÄ laikÄ .5.

Apeliantės praÅ¡omi prijungti įrodymai, susiraÅ¡inėjimas tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Tikroji vaivorykÅ¡tė“, ne tik, kad nesusiję su Å¡ia civiline byla, bet nesusiję su byloje dalyvaujančiomis Å¡alimis. Pagrindinė AB „Energijos skirstymo operatorius“ veikla - gamtinių dujų pardavimas klientams, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2014 m. lapkritį, vadovaujantis Europos SÄ jungos teisės aktų reikalavimais, perėmė gamtinių dujų tiekimo veiklÄ iÅ¡ AB „Energijos skirstymo operatorius“.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra gamtinių dujų skirstomojo tinklo operatorius ir atsakinga už dujų skirstymo infrastruktÅ«rÄ , jos saugumÄ , atnaujinimÄ ir plėtrÄ , naujų dujų vartotojų prijungimÄ prie skirstomųjų dujotiekių. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, kuriuo teismas priteisė ieÅ¡kovei AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ iÅ¡ atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ 153,79 Eur minimalių naujo vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį, pagrįstumas ir teisėtumas. Apeliantė byloje praÅ¡o prijungti naujus įrodymus - susiraÅ¡inėjimÄ tarp UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir UAB „Tikroji vaivorykÅ¡tė“.

Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į straipsnyje įtvirtintÄ teisės normÄ , kad įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali bÅ«ti priimti, jei jų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, pripažintina, kad Å¡is draudimas nėra absoliutus. Pažymėtina, kad atsakovė nepagrindė naujų įrodymų pateikimo tik apeliacinėje instancijoje pagrindimo, tačiau teismas priima Å¡iuos įrodymus bei pripažįsta, kad susiraÅ¡inėjimas tarp UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir UAB „Tikroji vaivorykÅ¡tė“, nėra susijęs su nagrinėjamos bylos ir 2013-01-30 Sutarties Nr.13(s19)-7 Å¡alimis ir nepatvirtina apelianto įrodinėjamų aplinkybių bylos Å¡alių atžvilgiu.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 31 d. ieÅ¡kovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovė UAB „Šiaulių jaunystė“ pasirašė vieÅ¡Ä jÄ Naujo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos” dujų sistemos sutartį Nr. 13(s19)-7 dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dujofikavimo. IeÅ¡kovė Sutarties 21 p. pagrindu įsipareigojo iki 2013-07-01 pastatyti dujų skirstymo sistemÄ , sujungti ieÅ¡kovės sistemÄ su įrengta atsakovės sistema, eksploatuoti įrengtÄ dujų skirstymo sistemÄ ir įrenginius bei dujų apskaitos sistemÄ , užtikrinti gamtinių dujų perdavimÄ ir skirstymÄ iki atsakovo sistemos, o atsakovė Sutarties 22 p. pagrindu įsipareigojo sumokėti prijungimo įmokÄ už naujo vartotojo sistemos prijungimÄ prie dujų įmonės sistemos per 15 dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo, sutartyje nustatytomis sÄ lygomis savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti vartotojo sistemÄ , pasiraÅ¡yti su ieÅ¡kovu Gamtinių dujų tiekimo arba perdavimo-skirstymo sutartį ir pirkimo-pardavimo sutartį su pasirinkta dujų tiekimo įmone bei pradėti vartoti gamtines dujas, tinkamai eksploatuoti savo dujų sistemÄ , taip pat transportuoti ne mažesnius gamtinių dujų kiekius ir užsakyti ne mažesnius dujų skirstymo pajėgumus negu nurodyta Sutarties 1 priede, t. y. 2014 metais atsakovė turėjo pareigÄ transportuoti 2300 m3 dujų kiekį.

Byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovė 2014 metais realiai transportavo dujų kiekį lygų 877 m3, o ne 2300 m3, kaip numatyta. Sutarties 30 p. šalys susitarė, kad atsakovei transportavus mažesnį gamtinių dujų kiekį negu numatyta Sutarties priede Nr. 1, atsakovė privalės sumokėti ieškovei minimalų Naujo nebuitinio vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį. Būtent šio Sutarties punkto pagrindu ieškovė prašė ieškiniu priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ 153,79 Eur minimalių naujo vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu, Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. O3-187 patvirtinta Gamtinių dujų naujų vartotojų, naujų gamtinių dujų sistemų ir biodujų jėgainių prijungimo įkainių nustatymo metodika, Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 03-106 patvirtinta Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodika, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gruodžio 11 d.

įsakymu Nr. 1-261 patvirtintu Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos apraÅ¡u. Pažymėtina, kad teismai, nagrinėdami bylas, remiasi ne tik įstatymais, aktualiais Å¡alių ginčui, bet ir visais kitais aktualiais teisės aktais. Atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi įvardintais teisės aktais, nes tik įstatymas gali apriboti Å¡alių sutarties laisvės principÄ , yra nelogiÅ¡kas.

Imperatyvų teisinį reguliavimÄ gali nustatyti įvairÅ«s teisės aktai, ne vien įstatymai. Taigi, bylos Å¡alių sudarytos Naujojo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties sÄ lygos turi atitikti Gamtinių dujų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. O3-187 patvirtintos Gamtinių dujų naujų vartotojų, naujų gamtinių dujų sistemų ir biodujų jėgainių prijungimo įkainių nustatymo metodikos 5 punkte yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad dujų įmonė prijungimo įmokas nebuitiniams vartotojams ir asmenims už naujų gamtinių dujų sistemų prijungimÄ suskaičiuoja Å¡ioje Metodikoje nustatyta tvarka, individualiai kiekvienam naujai prijungiamam nebuitiniam vartotojui ar naujai gamtinių dujų sistemai.

Gamtinių dujų įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje imperatyviai numatyta, kad prijungimo prie esamų gamtinių dujų sistemų iÅ¡laidos nėra ir negali bÅ«ti pripažintos pagristomis, jeigu dėl jų padidėtų kainos esamiems sistemų naudotojams ir gamtinių dujų vartotojams. Minėtos metodikos 29 punktas nustato privalomÄ prijungimo sutarties sÄ lygÄ - vartotojo ar asmens, prijungiančio naujÄ gamtinių dujų sistemÄ , prijungimo sutartyje nustatomas minimalus nebuitinio vartotojo ar nauja gamtinių dujų sistema transportuotinas dujų kiekis ir pajėgumai, kuriems esant prijungtas naujas vartotojas ar nauja gamtinių dujų sistema nedidina kainos virÅ¡utinės ribos esamiems vartotojams.

Taip pat nustato minimalių nebuitinio vartotojo ar gamtinių dujų sistemos transportuotinų dujų kiekių ir pajėgumų mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ ir mokėjimo periodiÅ¡kumÄ , jeigu naujas vartotojas ar asmuo, prijungiantis naujÄ gamtinių dujų sistemÄ , transportuoja mažesnius kiekius ar užsako mažesnius pajėgumus nei nustatyta naujo vartotojo prijungimo sutartyje. Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 03-106 patvirtinta Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų virÅ¡utinių ribų skaičiavimo metodika numato, kad naujų vartotojų sumokėti minimalių naujo nebuitinio vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokesčiai yra vertinami nustatant (koreguojant) gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų virÅ¡utines ribas ir apibÅ«dina Å¡ių ribų skaičiavimo tvarkÄ .

Apeliantė UAB „Šiaulių jaunystė“ neginčija, kad įsipareigojimÄ transportuoti 2300 m3 dujų kiekį ji pažeidė, nes 2014 metais realiai transportavo dujų kiekį lygų 877 m3, neginčija ir to, kad ieÅ¡kovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ tinkamai paskaičiavo 153,79 Eur minimalių naujo vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį. Tačiau nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovės nurodytų motyvų ir argumentų, jog 2013-01-30 Naujo nebuitinio vartojimo sistemos prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ dujų sistemos sutartis Nr. 13(s19-7), o ypatingai jos ir Sutarties priedų sÄ lygos, numatančios atsakovės pareigÄ ir minimalų kiekį atsakovei transportuoti gamtinių dujų per metus, buvo pasiraÅ¡ytos ir atsakovės patvirtintos praÅ¡yme iÅ¡imtinai tik dėl ieÅ¡kovės monopolinės padėties ir atsakovės priklausomumo nuo ieÅ¡kovės.    Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad bylos duomenys paneigia atsakovės nurodytÄ aplinkybę, kadangi prijungimo įmokos dydis yra tiesiogiai susijęs su vartotojo praÅ¡yme nurodomu orientaciniu, gamtinių dujų suvartojimo kiekiu.

Sutartyje Å¡alys susitarė dėl minimalaus ieÅ¡kovės transportuotino dujų kiekio ir nustatė maksimalų 15 metų teisės aktų leidžiamÄ laikotarpį, kad bÅ«tų užtikrintas investicijų projekto atsipirkimas per numatytÄ laikÄ . Byloje nėra duomenų, kad kainÄ Ä¯takojo aplinkybė, jog alternatyvÅ«s priestato Å¡ildymo bÅ«dai net negalėjo bÅ«ti svarstomi, kadangi sprendiniai, jog pagrindinis pastatas bÅ«tų Å¡ildomas dujine Å¡ildymo sistema, o jo priestatas visiÅ¡kai kita Å¡ildymo sistema, bÅ«tų ekonomiÅ¡kai visiÅ¡kai nenaudingi ir technologiÅ¡kai neracionalÅ«s, ar, kad Å¡ia aplinkybe ieÅ¡kovė naudojosi atsakovės nenaudai.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė negalėjo numatyti, kokį kiekį gamtinių dujų gali transportuoti naujas nebuitinis vartotojas. Akivaizdu, kad pati apeliantė pasirinko minimalų gamtinių dujų kiekį, kurį įsipareigojo transportuoti per vienerius metus, ir byloje nėra paneigta, kad sutarties sudarymo metu šalių sutartas transportuoti 2300 m3 dujų kiekis atitiko abiejų šalių interesus. Atsakovės argumentai dėl negalėjimo laisvai pasirinkti minimalaus gamtinių dujų kiekio nėra teisingi ir nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad Sutartyje minimalus kiekvienais metais transportuotinas 2.300 kub. m. dujų kiekis buvo nurodytas ir paskaičiuotas ieÅ¡kovės, nes atsakovė nežinojo, kiek kainuos dujų įvado įrengimas. Apeliantė kaip verslininkė turėjo įvertinti Å¡alių Sutartyje numatytÄ minimalų dujų kiekį, o ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ dujų kiekį paskaičiuoti taip, kad bÅ«tų užtikrintas investicijų projekto atsipirkimas per numatytÄ laikÄ . Pažymėtina, kad Å¡alių sutartas transportuoti 2300 m3 dujų kiekis atitiko abiejų Å¡alių interesus, todėl atsakovės argumentas, kad ji bÅ«tų pasirinkusi mažesnį dujų kiekį 2014 metais nėra reikÅ¡mingas, kadangi nei viena Å¡alis vienaÅ¡aliÅ¡kai negalėjo Å¡ios sÄ lygos nustatyti be kitos Å¡alies sutikimo.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos iÅ¡tyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .Atsakovė taip pat nurodo, kad ji minimalaus gamtinių dujų kiekio transportuoti per 2014 metus negalėjo dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ji ilgÄ laikÄ vėlavo atlikti sistemos įrengimo darbus, o kai juos užbaigė, apie tai atsakovės neinformavo.

Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais šiuos argumentus. Pažymėtina, kad darbų atlikimo fakto konstatavimui reikšminga tai, kad VĮ Registrų centro išplėstiniame išraše su istorija nurodoma, kad priestato statybos darbai buvo užbaigti, priestatas priduotas eksploatacijai ir pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas VĮ Registrų centre tik 2015 m. kovo 2 d. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovės pateikta nuomos sutartis su nuomininku UAB „Šiaulių lyra“ ir subnuomininku A.

D. vertintina kritiÅ¡kai, kadangi ieÅ¡kovės pateiktas VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, patvirtina, kad objektas adresu (duomenys neskelbtini) pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas VÄ® Registrų centras tik 2015 m. kovo 2 d. VÄ® Registrų centro duomenys turi įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, kurių nepaneigia apeliantės pateiktų dokumentų - 2013-07-29 pretenzijos Nr. 13/03-SJ4 ir 2014-02-17 darbų atlikimo akto turinys. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pažymoje dėl energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo nurodyta, kad atsakovės pastate, adresu (duomenys neskelbtini), įrengti dujų katilai ir Å¡ildymo sistema iÅ¡bandyta ir gali bÅ«ti naudojama tik 2014 m. vasario 26 d.

Taip pat pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančios 2013 m. balandžio 16 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovė laiku atliko darbus, o atsakovė pati vėlavo įsirengti savo įrenginius ir pradėti vartoti dujas.IÅ¡ Å¡alių Sutarties 21.2 punkto akivaizdu, kad dujų įmonė įsipareigoja raÅ¡tu naujÄ nebuitinį vartotojÄ informuoti tik tuo atveju, jeigu negaus iki 2013 m. gegužės 10 d. statybÄ leidžiančių dokumentų. Sutartyje nėra numatyta pareiga ieÅ¡kovei raÅ¡tu informuoti atsakovę apie skirstymo sistemos pastatymÄ .

Å alys taip pat nebuvos susitarusios, kad visa korespondencija turi bÅ«ti siunčiama registruotu paÅ¡tu, todėl vertintina, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę savo nuožiÅ«ra pasirinkti, kaip ji siųs dokumentus vartotojams, t. y., registruotu ar neregistruotu paÅ¡tu. IeÅ¡kovė pateikė duomenų bazės „DOVAS SP“ iÅ¡raÅ¡us, kurie skirti patvirtinti, kad ieÅ¡kovė siuntė korespondencijÄ atsakovei, tarp kurios ir praneÅ¡imas apie dujų sistemos įrengimo darbų užbaigimÄ . Parengiamojo teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad iÅ¡raÅ¡uose matomas žymėjimas (teksto perbraukimas skersai žodžių) reiÅ¡kia, kad ta užduotis yra įvykdyta.

Tačiau iÅ¡ operacinės sistemos „DOVAS SP“ ieÅ¡kovės pateikto 2013-02-15 - 2013-02-15 laikotarpio iÅ¡raÅ¡o matyti, kad jame nurodyta 2013-02-15 Nr. S25-15-05-395 raÅ¡to siuntimo atsakovei užduotis nėra perbraukta. Pažymėtina, kad duomenų bazės „DOVAS SP“ iÅ¡raÅ¡ai nepaneigia ir nepatvirtina laiÅ¡kų iÅ¡siuntimo fakto. Tačiau pažymėtina, kad Sutartyje yra nurodytas apeliantės adresas korespondencijai - (duomenys neskelbtini). Sutarties 45 punkte numatyta, kad Å¡alys nedelsdamos informuoja vienÄ kitÄ raÅ¡tu apie Sutarties 54 punkte nurodytų rekvizitų pasikeitimus bei apie aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam Å¡alių įsipareigojimų vykdymui pagal sutartį.

IÅ¡ apeliantės pateiktų dokumentų - 2013-07-29 raÅ¡to Nr. 13/03-SJ4 bei 2014-01-07 raÅ¡to Nr. 14/03-SJ1 matyti, jog apeliantė nurodė korespondencijÄ siųsti adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pateiktų ieÅ¡kovės dokumentų - 2015-01-06 raÅ¡to Nr. S-S19-46, 2015-01-06 raÅ¡to Nr. S-S19-131 ir 2015-03-13 raÅ¡to Nr. S-14-715 siuntimo vokų kopijų matyti, kad ieÅ¡kovė atsakovės adresÄ nurodydavo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėtina, kad atsakovės paslaugos teikėjo VÅ¡Ä® „KultÅ«ros vizija“ 2015-05-06 raÅ¡te Nr. 152 „Dėl korespondencijos įteikimo“ nurodyta, kad paslaugos teikėjas negali pateikti duomenų apie paÅ¡to siuntos įteikimÄ .

Apeliantė neįrodė, kad apie atsakovės adreso pasikeitimÄ korespondencijai gauti, tinkamai informavo ieÅ¡kovę iki 2015 metų. Esant Å¡ioms aplinkybėms vertintina, kad abi šalys pateikė į bylÄ duomenis apie informavimÄ viena kitos dėl tam tikrų sutartyje nurodytų sÄ lygų vykdymo, tačiau nei viena iÅ¡ jų neįrodė apie paÅ¡to siuntos įteikimÄ tam tikru periodu. Taigi, vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis, vertintina, kad apeliantė tinkamai nepranešė apie rekvizitų pasikeitimÄ , todėl ieÅ¡kovė pagrįstai siuntė raÅ¡tus, praneÅ¡imus ir sÄ skaitas-faktÅ«ras Sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Ä®vertinęs iÅ¡dėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , atitinkantį teismo procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus, skundžiamas teismo sprendimas, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, atitinka teismų praktikÄ . Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl atsakovės UAB „Šiaulių jaunystė“ apeliacinis skundas atmetamas, o Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Kadangi ieÅ¡kovė neprašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, Å¡ios iÅ¡laidos nėra priteisiamos.              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintÄ kopijÄ iÅ¡siųsti bylos Å¡alims. Teisėja  Rasa BartaÅ¡ienė