2018-08-29 Nr. AB-14925-3-61-3-00941-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4836-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00941-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. (A. E.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. (A. E.) skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. E. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. kovo 21 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-325(00340) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos piliečiui A. E., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo išvada, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjui pareikštas kaltinimas tik dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, bet nenaudojant jokio kūnui žaloti pritaikyto įrankio (peilio). Policijos pareigūnams jokia žala faktiškai nebuvo padaryta. Procesinis sprendimas pareiškėjo atžvilgiu baudžiamojoje byloje nėra priimtas ir įsiteisėjęs, o jis laikomas nekaltu, kol jo kaltės neįrodė teismas. Be to, įvykio metu pats pareiškėjas buvo stipriai sužalotas ir patyrė prievartą tada, kai jo pasipriešinimas pareigūnams jau buvo pasibaigęs, prokuratūra dėl to fakto pati buvo iškėlusi baudžiamąją bylą dėl policijos pareigūnų įgaliojimų viršijimo, tos bylos eigoje policijos pareigūnai pateikė priešpriešinius skundus, kad pareiškėjas jiems grasino susidorojimu. Pareiškėjas buvo sulaikytas, apklaustas ir paleistas, jam tuo metu nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Jis teigė dėl policijos pareigūnų padarytų veiksmų patyręs kūno sužalojimus, jam prireikė skubaus gydymo, jis iki šiol gydomas užsienyje. Tiek teismui, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams apie pareiškėjo ligą buvo pranešta, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikta pažyma iš gydymo įstaigos, tačiau pareiškėjui buvo pakeista kardomoji priemonė į suėmimą ir paskelbta jo paieška. Pareiškėjo nuomone, prieš sprendžiant klausimą dėl jam išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo, yra būtina sulaukti, kol įsiteisės apkaltinamieji nuosprendžiai jo atžvilgiu, jeigu tokie bus priimti, taip pat tiksliai išsiaiškinti jam pareikštų įtarimų ir kaltinimų ribas, nustatyti, kad jam nėra pareikšta jokių įtarimų dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo. Departamentas neturėjo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas linkęs daryti nusikaltimus ir kelia pavojų visuomenei, vien remdamasis dar ginčijamais kaltinimais jo atžvilgiu.

3. Pareiškėjas pripažino, jog jis yra vieną kartą baustas administracine tvarka, nes jis vairavo turėdamas tik Rusijos Federacijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Šis pažeidimas buvo atsitiktinis, padarytas dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo laiko skaičiavimo klaidos. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, turėjo atsižvelgti į padaryto administracinio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę, tai, kad pareiškėjas pripažino padarytą pažeidimą, nors tai buvo padaryta dėl įvykusios klaidos, sumokėjo baudą, nuoširdžiai gailėjosi, po to jokių kitų pažeidimų nepadarė, bet atsakovas tik formaliai įvardijo šį pažeidimą kaip pagrindą panaikinti leidimą laikinai gyventi.

4. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo vertinimu, jis, vadovaudamasis proporcingumo principu, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas kelia ir ateityje gali kelti realią grėsmę viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai, o faktas, kad jį su Lietuvos Respublika sieja šeiminiai santykiai, nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos interesų ir suteikti jam teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, kad visuomenės interesai gyventi saugiai yra svarbesni negu pareiškėjo teisė gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, yra socialiai žalingas, rodo, kad pareiškėjas akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų užpuolimas ir grasinimas susidorojimu rodo jo polinkį savo problemas spręsti jėga, netausojant kitų žmonių gyvybės, sveikatos ir orumo. Padarytų nusikalstamų veikų ir kitų jo poelgių (pavyzdžiui, policijos pareigūnų sekimas, persekiojimas, siekimas įbauginti, grasinimas susidoroti) visuma rodo, kad pareiškėjo veiksmai nėra atsitiktiniai, todėl pagrįstai galima teigti, kad jo elgesys ir ateityje nesikeis, jis gali daryti naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo atleistas iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Halal Control Lithuania“, jam nėra mokamos nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos, pareiškėjas migracijos institucijoms nėra pateikęs jokio kito sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, vadinasi, jis neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.

7. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad pareiškėjui niekada nebuvo pateikti jokie įtarimai ar pareikštas kaltinimas, o taip pat jo atžvilgiu teismuose nėra nagrinėjama jokių baudžiamųjų bylų, kuriose būtų nagrinėjami pareiškėjo neteisėti veiksmai, susiję su policijos pareigūnų užpuolimu panaudojant peilį. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra duomenys, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, t. y. pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad dėl policijos pareigūnų veiksmų jis buvo sužalotas, jam prireikė skubaus gydymo užsienyje, kad policijos pareigūnai veikė viršydami įgaliojimus. Tačiau, atsakovo nuomone, šios aplinkybės turėtų būti nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, o Departamentas, priimdamas Sprendimą, vertino pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai. Skunde nenurodytos jokios faktinės aplinkybės, į kurias, pareiškėjo manymu, Departamentas neatsižvelgė priimdamas Sprendimą.

Departamento priimami sprendimai dėl leidimo laikinai gyventi nesudaro nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, nes tokiuose sprendimuose nesprendžiamas užsieniečio baudžiamosios atsakomybės klausimas. Atsakovas taip pat paaiškino, kad jis neturėjo pagrindo abejoti kompetentingų valstybės institucijų valdomų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, Prevencinių poveikio priemonių taikymo registro ir kitų registrų duomenimis apie pareiškėją, be to, pats pareiškėjas skunde neginčija fakto, kad Sprendime nurodytus pažeidimus jis iš tikrųjų padarė, neginčija jam pareikštų įtarimų pagrįstumo.

Departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino ir pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, mastą, jo elgesį po pažeidimų padarymo ir kitas aplinkybes. Sprendimo išvados grindžiamos ne spėjimais, o tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurias nulėmė paties pareiškėjo veiksmai, o būtent aplinkybėmis, kad pareiškėjas yra įtariamas tuo, jog užpuolė policijos pareigūnus, vykdančius tarnybines funkcijas, juos sistemingai terorizuoja, jiems grasina susidorojimu. Ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu vykdomas toliau (įtariamojo statusas nepanaikintas), jam taikomos kardomosios priemonės, o tai patvirtina grėsmę viešajai tvarkai egzistuojant realiai.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo A. E. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2008 m. liepos 30 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas 2008 m. spalio 29 d. nusprendė jam nesuteikti pabėgėlio statuso, bet suteikti papildomą apsaugą ir išduoti leidimą laikinai gyventi, šiuo pagrindu pareiškėjas leidimą laikinai gyventi turėjo iki 2014 m. spalio 16 d. Departamentas 2014 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą nesuteikti papildomos apsaugos pareiškėjui, o 2016 m. kovo 1 d. nusprendė jam išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, galiojantį 1 metus, kadangi pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 30 d. susituokė su Lietuvos Respublikos piliete M. E., santuokoje jiems gimė du vaikai Lietuvos Respublikos piliečiai, pareiškėjui 2016 m. kovo 9 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyveni Nr. LT7386776, galiojęs iki 2017 m. kovo 9 d.

10. Pareiškėjas tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė, 2017 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Migracijos valdybai pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi ir papildomus dokumentus. Policijos departamentas 2017 m. vasario mėn. rašte Nr. 5-S- (pateiktame elektroninio dokumento nuoraše visa dokumento data ir numeris nenurodyti) pateikė išvadą, kad pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, taip pat nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį „Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui“, kuriame pareiškėjas pripažintas įtariamuoju, ir kad, teismui pripažinus pareiškėją kaltu padarius minėtą nusikaltimą, Policijos departamentas gali iš naujo atlikti jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą. Remiantis 2017 m. vasario 14 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas pareiškėjo atžvilgiu 2016 m. rugpjūčio 22 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-39850-16) pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 2016 m. rugpjūčio 23 d. jam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, duomenų apie priimtą procesinį sprendimą nėra. Remiantis 2017 m. vasario 8, 14 ir 27 d. duomenimis, pareiškėjas 2009 m. buvo padaręs du Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytus pažeidimus ir vieną – 2012 m., 2016 m. rugpjūčio 22 ir 23 d. buvo sulaikytas po 5 val. Vilniaus AVPK Migracijos valdyba 2017 m. kovo 3 d. nusprendė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, jam 2017 m. balandžio 10 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7407763, galiojantis iki 2019 m. kovo 10 d.

11. Vilniaus AVPK Imuniteto skyriaus viršininkas 2017 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime ir Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos pareigūnas A. Š. 2017 m. spalio 18 / 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-42220, be kita ko, nurodė, kad pareigūnai A. Š. ir D. M., vykdydami tarnybines pareigas, 2016 m. rugpjūčio 22 d. Vilniuje, adresu: (duomenys neskelbtini), sulaikė čečėnų tautybės asmenį B. E., kuris disponavo narkotinėmis medžiagomis, sulaikant minėtą asmenį jam į pagalbą atbėgo B. E. brolis A. E., kuris puolė pareigūnus, jiems pasipriešino, o po to bandė peiliu sužaloti, todėl buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą; sulaikant A. E., jis pareigūnams aiškino, kad jiems už tai atkeršys, minėjo Alachą ir pan.; pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir pasipriešinimo pareigūnams; šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama teisme; 2017 m. spalio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu A. E. demonstratyviai bandė bauginti pareigūnus, t. y. filmavo ir fotografavo juos prieš posėdį, o pasibaigus posėdžiui lydėjo pareigūnus į lauką, fiksavo transporto priemones, kuriomis jie buvo atvykę, teismo metu B. ir A. E. elgėsi agresyviai, negerbė teismo, įžeidinėjo prokurorą; artimiausias teismo posėdis vyks 2017 m. spalio 19 d.; Imuniteto skyriuje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00663-16, pradėtas 2017 m. sausio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal A. E. skundą dėl pareigūnų veiksmų, tyrimas baigtas 2017 m. rugsėjo 11 d., prokuroro nutarime nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto (nesant nusikalstamos veikos požymių), 212 straipsnio ir 214 straipsnio pagrindu, tačiau A. E. šį nutarimą 2017 m. rugsėjo 27 d. apskundė.

12. Remiantis 2018 m. sausio 18 d. duomenimis, vykdoma pareiškėjo paieška (institucija – Vilniaus AVPK kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-asis skyrius, paieškos pradžia – 2017 m. gruodžio 18 d., teismo bylos Nr. 1-2237-1057/2017, paieškos byla Nr. 10-07-0266-17, bylos data – 2017 m. gruodžio 18 d.).

13. Vilniaus AVPK Migracijos valdybos pareigūnas R. R. 2018 m. sausio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad šiuo metu Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2237-1057/2017 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-39850-2016-7), kurioje jis yra proceso dalyvis, t. y. jo statusas – nukentėjusysis, o pareiškėjas ir jo brolis B. E. yra įtariamieji; į tris posėdžius pareiškėjas neatvyko, jį atstovavęs advokatas nesugebėjo teismui nurodyti, kur šiuo metu yra jo ginamasis ir kaip su juo susisiekti, tik prasitarė, kad pareiškėjas išvykęs į Rusijos Federaciją ir galbūt gydosi Grozne, pareiškėjui paskirta paieška, nes jis galbūt slapstosi.

14. Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2018 m. vasario 23 d. duomenimis, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas pareiškėjo atžvilgiu 2016 m. rugpjūčio 22 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-39850-16) pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), 2016 m. rugpjūčio 23 d. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 2017 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskyrė suėmimą, duomenų apie priimtą procesinį sprendimą nėra; Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinė 2017 m. rugpjūčio 14 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos Nr. 03-5-00020-17) pareiškėjo atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį (neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną), 2017 m. rugpjūčio 16 d. jam paskirtas suėmimas, 2017 m. rugpjūčio 30 d. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (paleistas iš suėmimo 2017 m. rugpjūčio 30 d.), 2018 m. sausio 30 d. Panevėžio apygardos prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punktu; 2017 m. spalio 31 d. Vilniaus AVPK pradėjo ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį („<...> grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas <...>“, pripažintas įtariamuoju 2017 m. lapkričio 23 d.), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartyje paskyrė pareiškėjui suėmimą, duomenų apie priimtą procesinį sprendimą nėra.

15. Remiantis 2018 m. vasario 23 d. duomenimis iš Administracinių nusižengimų registro, pareiškėjas 2017 m. liepos 18 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje („Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti“), 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarime jam skirta 300 Eur bauda.

16. Departamentas ginčijamame 2018 m. kovo 8 d. sprendime Nr. (15/5-2)11U-325(00340) nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. LT7407763. Sprendime apžvelgiamos anksčiau minėtos aplinkybės ir prieinama išvada, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, yra socialiai žalingas, rodo, kad asmuo akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Policijos pareigūnų užpuolimas ir grasinimas susidorojimu rodo jo polinkį savo problemas spręsti jėga, netausojant kitų žmonių gyvybės, sveikatos ir orumo. Padarytų nusikalstamų veikų ir kitų poelgių visuma rodo, kad pareiškėjo veiksmai nėra atsitiktiniai, todėl pagrįstai galima teigti, jog jo elgesys ir ateityje nesikeis, jis gali daryti naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus. Atsižvelgta į tai, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja šeiminiai ryšiai: Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė bei trys vaikai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Duomenų, kad pareiškėją su Lietuva sietų ekonominiai, socialiniai ar kiti ryšiai, nėra. Patikrinus duomenis apie pareiškėjo įdarbinimą, mokamas socialinio draudimo įmokas, nustatyta, kad jis Lietuvoje nebedirba nuo 2018 m. sausio 31 d. (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. jam buvo įformintas nedraudiminis laikotarpis), taigi, pareiškėjas neturi Lietuvos Respublikoje galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento. Kadangi pareiškėjas slapstosi ir vengia prisiimti atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, galima daryti išvadą, jog jo elgesys nesikeis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad jis ir ateityje vykdys nusikalstamą veiką. Konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

17. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 30 d. susituokė su M. E., turi tris nepilnamečius vaikus, gimusius 2012 m., 2014 m. ir 2017 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. akte Nr. A715-6581/17(2.13.2.17-AD15) nurodoma, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei neapribota tėvų valdžia jų vaikų atžvilgiu, vaikų teisės ir jų teisėti interesai nėra pažeidžiami.

18. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į medikus dėl sumušimo 2016 m. rugpjūčio 22 d. 2016 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas kreipėsi į medikus dėl sumušimo 2016 m. rugpjūčio 22 d., teigdamas, kad jį sumušė policininkai, taip pat 2016 m. rugpjūčio 27 d. atvykus pakartotinai. Pareiškėjas, atvykęs 2016 m. rugpjūčio 29 d., medikams teigė, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. jį sumušė nepažįstami asmenys. Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikose 2016 m. spalio 3 d. konstatuota, kad dvejinamasis akyse pareiškėjui sąlygotas kaukolės lūžių, kaukolės kaulų lūžių operacijai absoliučių indikacijų operaciniam gydymui nėra, specifinis gydymas dėl akių neindikuotas.

19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2574/2016(1) (tyrimas pradėtas 2016 m. rugpjūčio 25 d., baigtas – 2016 m. rugsėjo 6 d), be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas teigė, jog 2016 m. rugpjūčio 22 d., apie 15.00 val., namo kieme, bandant apginti brolį nuo jį mušančių keturių neuniformuotų policijos pareigūnų, du iš jų papurškė 2 kartus dujų balionėliu į veidą, pargriovė ant žemės, gulėdamas pajuto 2 spyrius keliu į nugarą. Kitą dieną jis med. pagalbos kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo apžiūrėtas, nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžiai. Šiuo metu skundžiasi kairės krūtinės pusės skausmu, apsunkintu kvėpavimu dėl skausmo, kairės akies regos sutrikimu, kairio inksto skausmu, 1-o viršutinio kairio danties netekimu, pykinimu, sutrikusiu apetitu. Remiantis pareiškėjo apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikta išvada: pareiškėjui nustatyta muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva kaktikaulio kairėje ir kaktikaulio lūžis, VII–X kairiųjų šonkaulių lūžiai, poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, krūtinėje, nugaroje, plaštakose, pirmo dešinio viršutinio danties vainiko lūžimas, kraujosruvos liežuvyje, linijiniai odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai keliuose. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galbūt pareiškėjo nurodytu laiku (2016 m. rugpjūčio 22 d.). Sužalojimai visumoje dėl šonkaulių ir kaktikaulio lūžių kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžių sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

20. Teismas akcentavo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomi ikiteisminiai tyrimai, kad jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kad yra vykdoma jo paieška, kad jis 2017 m. yra padaręs administracinį nusižengimą. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas Sprendime pagrįstai pritaikė pareiškėjui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą, įtvirtinantį, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomi ikiteisminiai tyrimai, kad jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kad yra vykdoma jo paieška, kad jis 2017 m. yra padaręs administracinį teisės nusižengimą, rodo pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, taip pat jo abuoją elgesį Lietuvos valstybės teisinei tvarkai. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, dėl ko leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su nesuteikimu teisės pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje dėl turimų šeiminių ryšių. Kita vertus, sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui neužkerta kelio laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką susitikti su nepilnamečiais vaikais. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, jas tinkamai kvalifikavo, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

III. 21. Pareiškėjas A. E. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus ir nurodo, kad jis dėl nepagrįsto bylos nutraukimo ir neteisėto policijos pareigūnų smurto jo atžvilgiu kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis negerbia Lietuvos Respublikos įstatymų, slapstosi siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėjas iš Lietuvos išvyko siekdamas gauti gydymą dėl sulaikymo metu patirtų sužalojimų. Teismas nenustatė, jog pareiškėjo atžvilgiu būtų buvęs priimtas koks nors procesinis sprendimas, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas puolė policijos pareigūnus su peiliu ir jie nuo jo gynėsi, pareiškėjui tokie įtarimai nepareikšti. Vertindamas bylą, kurioje pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl grasinimo policijos pareigūnams, teismas neįvertino surinktų įrodymų visumos, o rėmėsi tik atskiru faktu, kad policijos pareigūnai, kurių atžvilgiu pareiškėjas padavė skundą dėl neteisėtų veiksmų ir smurto, priešpriešiais parašė skundą pareiškėjui. Kol nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, patvirtinančio, kad pareiškėjas policijos pareigūnų atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ar jiems grasino, teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas grasino policijos pareigūnams ir todėl yra pavojingas visuomenei. Teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

23. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus. Atsakovo nuomone, teismas bylą išnagrinėjo tinkamai, įvertinęs tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus. Pareiškėjas nepateikė teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų. Atsakovas pabrėžia, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija negarantuoja teisės užsieniečiui atvykti ir apsigyventi tam tikroje valstybėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad vien tik įtarimas baudžiamosios veikos padarymu nereiškia to, kad toks asmuo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme kelia grėsmę viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai ir jam turi būti atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamas. Faktas, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai nusikaltimo padarymu turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą (žr., pvz., 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2603-756/2017).

26. Nutarties 14, 15 punktuose nurodytų faktinių aplinkybių, jog pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomi ikiteisminiai tyrimai, kad jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kad yra vykdoma jo paieška, kad jis 2017 m. yra padaręs administracinį teisės nusižengimą, kad pareiškėjas akivaizdžiai nepaiso Lietuvos valstybės teisinės tvarkos, kontekste yra teisinis pagrindas pripažinti, jog atsakovas pagrįstai jo veiksmus kvalifikavo kaip keliančius grėsmę viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai bei teisėtai panaikino jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

28. Teisėjų kolegija, taikydama šias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles, laiko, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Byloje ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia prieiti prie išvados, jog pasipriešinimo pareigūnams ir grasinimų nužudyti ar sunkiai sužaloti sveikatą, nepaisant to, kaip tokie veiksmai bus įvertinti veikų kvalifikavimo taikant Baudžiamąjį kodeksą prasme, faktai buvo, o tai yra akivaizdus teisinės tvarkos Lietuvoje nepaisymas. Tokie veiksmai yra netoleruotini ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo pagrindų vertinimo bei taikymo aspektu jie kvalifikuotini kaip keliantys realų pavojų viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai. Nutarties 19 punkte nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjui nustatytų sužalojimų aprašytos jo paties paaiškinimų pagrindu, tačiau nepatvirtintos jokiais kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl pripažįstamos šioje byloje neįrodytomis. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, neturi teisinio pagrindo vertinti pareiškėjui paskirtų kardomųjų priemonių taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau tiek tas faktas, kad paskirta griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas, taip pat kad paskelbta pareiškėjo paieška, liudija esant svarių faktų apie pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas ir jo pavojingumą visuomenei.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su primosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai užkardymas leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo būdu yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su nesuteikimu teisės pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje dėl turimų šeiminių ryšių.

30. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. E. (A. E.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Arūnas Sutkevičius