3134af67-a842-4370-8ebf-ebe8d19182d0 · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrPK-1389-654/2012Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00112-2012-4 (S) Teisminio proceso kategorija: 2.9.6.VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. spalio 31 d.Vilnius          Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, susipažinęs su E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundu, n u s t a t ė: 2012-10-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo gautas E. M. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo ji prašo patraukti J.

M. baudžiamojon atsakomybėn pagal LR baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.PareiÅ¡kėja praÅ¡o pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. patraukti baudžiamojon atsakomybėn J. M. nurodydama, kad J. M. laikotarpyje nuo 2012-09-23 iki 2012-10-04 Vilniuje iÅ¡ adreso IP 84.15.121.165 internete iÅ¡platino keletÄ jÄ ir jos Å¡eimÄ Å¡meižiančių ir įžeidžiančių komentarų. Skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl yra grÄ Å¾intinas pareiÅ¡kėjai.Lietuvos Respublikos BPK 407 str. nustatyta, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas.

Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus. Privataus kaltinimo bylų procesas - tai toks procesas, kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybės institucija (pareigūnas), o pats nukentėjusysis (ar jo atstovas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas). Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. išvardyti reikalavimai, kurie keliami nukentėjusiojo privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui. Minėtame straipsnyje nurodyta, jog nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo paduodamame pareiškime turi būti nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Privataus kaltinimo proceso vienas iÅ¡ specifinių bruožų yra tas, kad ikiteisminis tyrimas jame neatliekamas, jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai neatliekami, jokie įrodymai nerenkami ir nefiksuojami ir jokie dokumentai, apibrėžiantys ir teisiÅ¡kai įvertinantys asmens padarytÄ veikÄ , nėra suraÅ¡omi. Procesas pradedamas teismui gavus privataus kaltintojo skundÄ . Tokioje situacijoje privataus kaltintojo paduotas skundas įgauna labai didelę reikÅ¡mę. Privataus kaltinimo tvarka teismui raÅ¡tu paduoto skundo paskirtis ir funkcija – ne tik praneÅ¡imas teisingumÄ vykdančiai institucijai apie nusikalstamÄ veikÄ , bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu asmeniui yra pareiÅ¡kiamas kaltinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Priėmęs skundÄ teismas iÅ¡siunčia jo kopijÄ nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui (BPK 413 str. 1 d.) ir tik remdamasis skundu jis sužino, kuo yra kaltinamas, ruoÅ¡iasi gynybai nuo skunde pateikto kaltinimo. Taikinamajame posėdyje Å¡alims nesusitaikius, teismas turi priimti nutartį nukentėjusiojo skundÄ perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 413 str. 5 d.). Å ioje nutartyje teismas turi nurodyti, dėl kokių nusikalstamų veikų bus nagrinėjama byla, t.y. turi nurodyti tiek faktines (privataus kaltintojo nurodytas) aplinkybes, tiek teisinį įvertinimÄ .

Å i nutartis apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Todėl privataus kaltinimo skundas įgauna tokiÄ pat reikÅ¡mę kaip kaltinamasis aktas. IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad tokio pobÅ«džio skunduose turi bÅ«ti tiksliai ir aiÅ¡kiai suformuluotos kaltinimo ribos, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodomi veiksmai, kuriuos nukentėjusysis laiko nusikalstamais ir Å¡iems veiksmams turi bÅ«ti duotas aiÅ¡kus teisinis įvertinimas, t.y. koks BK straipsnis ar jo dalis yra pažeisti. Nes kitu atveju susidarytų situacija, kuomet teismas turėtų spėlioti, kokie veiksmai kokį BK straipsnį atitinka, pats turėtų suformuluoti kaltinimÄ ir pagal jį iÅ¡nagrinėti bylÄ , tačiau tokia situacija privataus kaltinimo procese yra negalima, formuluoti kaltinimÄ nėra teismo funkcija.

Dar didesnis neaiškumas yra tada, kai privataus kaltinimo skunde yra nurodyta daug įvykių, kurie įvardinami kaip šmeižimas arba kaip įžeidimas (šios dvi nusikalstamas veikos savo sudėtimis yra labai panašios), tačiau nenurodoma, kokį konkretų įvykį nukentėjęs asmuo laiko įžeidimu, o kokį šmeižimu, taip lyg ir paliekant teismui pačiam nuspręsti. Šiuo atveju E. M. pateiktame skunde nėra konkretaus kaltinimo. Iš jos nurodytų veikos esminių aplinkybių sunku suprasti, kokie veiksmai atitinka BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, kokie veiksmai atitinka 155 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Skunde yra nurodyti įvykiai, veiksmai, jų nesiejant su konkrečiomis BK 154 str. 1 d. ar 155 str. 1 d. aplinkybėmis, o skundo gale yra praÅ¡oma patraukti atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.PareiÅ¡kėja skunde kaip nusikalstamos veikos padarymu kaltinamÄ asmenį nurodo J. M., grįsdama tuo, kad komentarus internete pasirašė asmuo pasivadinęs „J.“, ir todėl, kad J. M. yra buvusi N. M., pareiÅ¡kėjos sutuoktinio, vadovaujamos įmonės UAB „S. G.“ klientė. Tačiau teismas pažymi, kad tokie E. M. teiginiai yra prielaida, o ne konkrečiais duomenimis patvirtinta iÅ¡vada. Baudžiamasis procesas yra susijęs su laiko ir piniginėmis sÄ naudomis, nepatogumais ir ribojimais, todėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi bÅ«ti nustatytas kuo tiksliau, kad su nusikalstama veika nesusijusiems asmenims nebÅ«tų sukelta nepatogumų.

Duomenų apie galimai nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį pateikimas, tuo pačiu yra garantas, kad dėl skunde nurodytų veiksmų nebus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn visiÅ¡kai nesusijęs asmuo, taip iÅ¡vengiant skundo padavimo dėl asmeninių motyvų (pvz. kerÅ¡to) ir iÅ¡vengiant apkaltinimo asmens, kuris su inkriminuojamais veiksmai nėra susijęs. Teismas, priimdamas sprendimÄ Å¡aukti asmenis susitaikyti (pradėdamas baudžiamÄ jį procesÄ ), turi turėti duomenų, kad privataus kaltinimo skunde nurodytas asmuo yra susijęs su skunde nurodytais veiksmais.

Teismas nėra ta įstaiga, kuri pradeda baudžiamÄ jį procesÄ skunde nurodžius neaiÅ¡kiais motyvais pasirinktÄ asmenį, o vėliau procese galimai paaiÅ¡kėjus, kad toks asmuo nepadarė skunde nurodytų veiksmų, skundas atsiimamas ir nurodomas kitas asmuo. Tuo labiau, kad procesinės normos leidžia reikalauti policijos pareigÅ«nų nustatyti tikrÄ jį veiksmus atlikusį asmenį (BPK 409 str. 3 d. ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Å¡io Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas).Skunde pareiÅ¡kėja nurodė, kad skunde nurodyti veiksmai buvo atlikti Vilniuje.

Nusikalstamų veiksmų padarymo vieta yra svarbi, nes yra susijusi su kaltinamojo teise į gynybÄ , todėl turi bÅ«ti nurodyta tiksliai, kad galima bÅ«tų patikrinti, ar iÅ¡ tiesų kaltinamasis nurodytu laiku buvo nurodytoje vietoje ir ar nurodyti veiksmai iÅ¡ tikrųjų buvo padaryti nurodytoje vietoje. Ä®statymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. ir 3 d. teismas n u t a r ė: PareiÅ¡kėjos E. M. skundo privataus kaltinimo tvarka nepriimti ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.Å i nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                        (parašas)                                                Alenas Piesliakas Nuorašas tikras:Teisėjas A. Piesliakas