3133d83b-dc6a-4e8e-8768-4d3a133fdb2d · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas EPranešėjas Algerdas Urbšys                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-410-175/2011Teisėjas Gerutis Varanavičius                                                 (Proceso Nr. 1-22-1-00876-2010-0)                                              Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.3.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo UrbÅ¡io, teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio KiÅ¡kio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Audronei StankevičiÅ«tei, Vaidai PupÅ¡ytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nukentėjusiajam P. Å ., nuteistajam O. Z., gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei,         vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo O.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo O. Z. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d., Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., 3 d. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistÄ jį per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ ir visÄ bausmės atidėjimo laikÄ be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.IÅ¡ O.

Z. nukentėjusiam P. Å . priteista 2200 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai priteista 1642,03 Lt.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : O. Z. nuteistas už tai, kad 2010-09-05 apie 04.00 val. vieÅ¡oje vietoje, Kaune, Vilniaus g., prie 14 namo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, naudodamas necenzÅ«rinius žodžius ir panaudodamas prieÅ¡ nukentėjusį P. Å . fizinį smurtÄ bei padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Be to, jis nuteistas už tai, kad toje pat vietoje ir tuo pačiu metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia vienÄ kartÄ sudavė kumščiu nukentėjusiam P. Å .

į veidÄ , sulaužė apatinį žandikaulį kairės pusės kampo srityje ir padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Nuteistasis O. Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, t. y. bylÄ dalyje dėl BK 284 str. nutraukti BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, o dėl sužalojimo iÅ¡teisinti, neiÅ¡teisinus praÅ¡o suÅ¡velninti bausmę ir sumažinti nukentėjusiajam P. Å . priteistinos neturtinės žalos dydį.Nuteistasis teigia, kad žodinis konfliktas tarp jo ir P. Å ., J.

J. ir O. G. kilo dėl partrenktos merginos gaivinimo, pagalbos jai suteikimo. Tada P. Å . agresyviai ėjo link jo. Kadangi vaikinai buvo agresyviai nusiteikę, neblaivÅ«s, jis pamanė, kad P. Å . ir J. J. nori prieÅ¡ jį panaudoti fizinę jėgÄ , dėl to gindamasis pirmas sudavė ranka vienam iÅ¡ jų, t. y. P. Å .. Anot nuteistojo, teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. KonfliktÄ iÅ¡provokavo P. Å ., J. J. ir O. G.. Taigi jo veiksmai nebuvo nepagarbÅ«s ten buvusiems žmonėms, nepaniekino elementarių moralės ir elgesio normų, netgi prieÅ¡ingai, jo veiksmai buvo žmogiÅ¡ki ir priimtini sužalotos merginos atžvilgiu, todėl nepripažintini, kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Apeliantas įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 284 str. 1 d., kadangi pamatęs sužalotÄ merginÄ jis siekė jai padėti, nesiekė konfliktuoti. Gindamasis nukentėjusiajam P. Å . sudavė tik vienÄ smÅ«gį. Kokių nors kitų veiksmų, kuriais bÅ«tų demonstravęs nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdęs visuomenės rimtį ar tvarkÄ , nepadarė.Nuteistasis teigia, kad nuosprendis pagrįstas nenuosekliais ir prieÅ¡taringais nukentėjusiojo ir jo draugų liudytojų parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl yra Å¡aliÅ¡ki ir jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai.

Teismas neįvertino, kad į įvykio vietÄ atvykę policininkai R. B. ir V. I. matė tik patį smÅ«gį ranka, tačiau nematė iki tol vykusios konfliktinės situacijos. Be to, nukentėjusysis P. Å . pažįstamas su R. B., todėl Å¡is gali bÅ«ti suinteresuotas bylos baigtimi, dėl ko, jo parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Teismas neįvertino, kad P. Å ., J. J. ir O. G. buvo neblaivÅ«s. Tuo teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 str. 5 d. Teismas neatsižvelgė į jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus nuoseklius parodymus, neįvertino, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios sukelti konfliktÄ , rėmėsi vien tik prieÅ¡taringais ir nelogiÅ¡kais P. Å ., O.

G. ir pažįstamo policininko R. B. parodymais. Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo be įvykyje dalyvavusių liudytojų J. J. ir policininko V. I. ir tuo pažeidė pareigÄ siekti teisingai, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pareigÄ teisme iÅ¡tirti surinktus įrodymus. Nuteistasis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai iÅ¡ dalies patvirtino jo versijÄ ir skundo argumentus, tačiau jie nebuvo apklausti teisme, nebuvo pagarsinti parodymai.Nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiajam P. Å . priteisė 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos ir turtinę žalÄ .

P. Å . su draugais iÅ¡provokavo konfliktÄ , todėl dėl patirto sveikatos sužalojimo kaltas jis pats. Vadovaujantis CK 6.282 str. 1 d., kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę žalos atlyginimas gali bÅ«ti sumažintas arba ji nepriteisiama. Teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo kaltę, todėl nuosprendis dalyje dėl P. Å . priteistos neturtinės žalos yra nepagrįstas, nes smÅ«gį jis sudavė neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų.Bausmė paskirta neadekvati padarytai veikai, jo asmenybei, sukeltoms pasekmėms.

Jis siekė apginti nukentėjusiosios merginos interesus, gynėsi nuo realiai kilusios grėsmės trijų asmenų. Teismas pažeidė įstatymÄ dėl bausmės skyrimo taisyklių, netaikė bÅ«tinosios ginties ir reikalingumo instituto.Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusysis praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėja praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo O. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, t.y. dėl iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajam priteistos žalos (turtinės) mažinimo.

Nors nuteistasis skundu prašo mažinti iš jo priteistos neturtinės žalos dydį, tačiau kadangi žala mažinama tik dalyje dėl turtinės žalos, tai taip pat vertinama kaip apeliacinio skundo tenkinimas iš dalies. Tokiu būdu skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad O. Z. kaltė padarius BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išanalizuotais įrodymais.

Teismo iÅ¡vados padarytos remiantis byloje surinktais bei betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Nuteistasis neneigia, kad jis sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam P. Å ., tačiau teigia, kad Å¡iais veiksmais jis nesutrikdė vieÅ¡osios tvarkos, nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, o ginantis, ginant kito asmens sveikatÄ , esant bÅ«tinosios ginties, bÅ«tinojo reikalingumo situacijai.

Tačiau Å¡iuos jo teiginius paneigia byloje esančių įrodymų visuma.BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 str. 1 d. neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai.

Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 str. apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Å¡is BK straipsnis ima apsaugon tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė.

Tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

ChuliganiÅ¡kos paskatos yra veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė, kuri gali bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – bÅ«tent chuliganiÅ¡kos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti vieÅ¡oje vietoje ir sutrikdę vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.Byloje nustatyta, kad nuteistasis O. Z. vieÅ¡oje vietoje įžūliai elgėsi, naudojo necenzÅ«rinius žodžius, sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam P. Å . ir taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o tuo pačiu ir nesunkiai iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų sutrikdė nukentėjusiojo P. Å . sveikatÄ .Kad O.

Z. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų R. B., O. G. parodymai, apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų J. J., V. I. parodymai, raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga.Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai O. G. ir R. B. patvirtino, kad O. Z. vieÅ¡oje vietoje vartojo necenzÅ«rinius žodžius, be jokios rimtos priežasties sudavė nukentėjusiajam P. Å . į veidÄ , dėl ko pastarajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nuteistojo versijos, kad bÅ«tent nukentėjusysis su draugais iÅ¡provokavo konfliktÄ , nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas.

Nukentėjusysis ir įvykio vietoje buvę liudytojai O. G. ir R. B. nuosekliai tvirtino, kad P. Å . konflikto su O. Z. neprovokavo. PrieÅ¡ingai, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas R. B. parodė, kad nukentėjusysis su draugais bandė padėti merginai, gražiai iÅ¡siaiÅ¡kinti. Tuo tarpu pats nuteistasis, bÅ«damas neblaivus, elgėsi įžūliai, trenkė nukentėjusiajam į veidÄ be jokios priežasties ir sulaužė Å¡iam žandikaulį. Be to, O. Z. keikė policijos pareigÅ«nus. Tai patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai J.

J. ir V. I., kurie nurodė, kad O. Z. keikė pareigūnus necenzūriniais žodžiais, blaškėsi. Šiuos veiksmus O. Z. atliko viešoje vietoje – Kaune, Vilniaus g., prie namo Nr.

14. Tuo metu įvyko vietoje buvo bÅ«rys žmonių, kurie buvo susirinkę, kadangi prieÅ¡ tai automobilis gatvėje partrenkė merginÄ . Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju, faktinių duomenų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad O. Z. padarytos veikos, kuria P. Å . buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, motyvas buvo bÅ«tent chuliganiÅ¡kos paskatos, todėl pirmosios instancijos teismas jo nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kvalifikavo teisingai.Teismas taip pat O. Z. nusikalstamÄ veikÄ pagrįstai kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d.

Teismas pakankamai aiÅ¡kiai nurodė, kuo pasireiÅ¡kė jo nusikalstamas elgesys, t.y. vieÅ¡oje vietoje, kur buvo paÅ¡alinių žmonių, tame tarpe ir liudytojais apklausti R. B. ir O. G., bei apeliacinės instancijos teisme apklausti J. J. ir V. I. patvirtino, kad O. Z. demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, naudodamas necenzÅ«rinius žodžius, be jokio pateisinamo motyvo ir pagrindo, tyčia sudavė nukentėjusiajam P. Å . į veido sritį. Toks nuteistojo poelgis pagrįstai pripažintas Å¡iurkščiai pažeidžiantis ne tik nukentėjusiojo teises, bet ir paveikiantis aplinkinius žmones, todėl, kolegijos nuomone, apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.Siekiant teisingai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti Å¡ioje baudžiamojoje byloje pateiktÄ apeliacinį skundÄ bei paÅ¡alinti abejones, kad apylinkės teismas nepilnai iÅ¡yrė byloje esančius įrodymus, kas turėjo esminės įtakos teismo priimto sprendimo teisingumui, apeliacinės instancijos teisme buvo kviesti ir apklausti įvykio vietoje buvę liudytojai J.

J. ir V. I.. Tačiau iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų matyti, kad jų parodymai iÅ¡ esmės sutampa su paties nukentėjusiojo ir liudytojų O. G. ir R. B. parodymais. Taigi, Å¡ie liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek juos apklausiant apeliacinės instancijos teisme, jokių naujų aplinkybių nenurodė. Todėl tai, kad jie nebuvo apklausti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nelaikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Tuo tarpu nuteistojo teiginiai, kad liudytojų R. B. ir O.

G. parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, yra niekuo nepagrįsti, deklaratyvaus pobÅ«džio.Nėra pagrindo pripažinti, kad O. Z. nukentėjusiajam sudavė į veidÄ esant bÅ«tinosios ginties ar bÅ«tinojo reikalingumo situacijai.Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusiÄ bÅ«tinosios ginties sampratÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamÄ teismų praktikÄ bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes.

Kriminalinės justicijos patirtis vis dėlto rodo, kad faktų ir teisės sandÅ«roje kartais susidaro situacijos, kuriose tenka spręsti sudėtingus klausimus, o atsakymai į juos varijuoja nuo bÅ«tinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo. Juridinio tokių situacijų vertinimo skirtumai pripažįstant jas bÅ«tinÄ ja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant bÅ«tinosios ginties buvimÄ priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba nuo jo.Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, dėl kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.

Be to, bÅ«tinosios ginties situacijos nėra ir tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtÄ naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės bylos Nr. 2K-558/2006, 2K-30/2007, 2K-277/2009, 2K-299/2009).Pagaliau kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Taip paprastai bÅ«na, kai nukentėjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan.

Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai bÅ«tų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso akivaizdaus kėsinimosi traktuotė. Menka abstraktaus pobÅ«džio tikimybė, kad asmuo galėtų bÅ«ti užpultas, negali bÅ«ti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Gynybos požiÅ«riu bÅ«tinajai ginčiai reikia, kad dėl atkirčio pavojingam kėsinimuisi žala grėstų ar bÅ«tų padaroma tik besikėsinančiajam, o ne tretiesiems asmenims, ir tik neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų.BÅ«tinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iÅ¡kilti ir privalo bÅ«ti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teismas, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs bei įvertinęs esančių byloje įrodymų visetÄ , nustatė, jog kaip tik O.

Z. elgėsi įžūliai, vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir be jokios dingsties sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, kuris nuteistojo atžvilgiu jokių veiksmų neatliko. Taigi, nuteistajam nebuvo iÅ¡kilęs realus pavojus ir jam nebuvo reikalo gintis. Taigi įvykio metu nebuvo bÅ«tinosios ginties situacijos.Nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis veikė esant bÅ«tinojo reikalingumo situacijai, t.y. jis siekė paÅ¡alinti pavojų, gresiantį automobilio partrenktai merginai. Å is teiginys neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bÅ«tinÄ jį reikalingumÄ .

Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, savaip traktuoja byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetÄ . Byloje nustatyta, kad bÅ«tent O. G. siekė, kad kiti asmenys atsitrauktų nuo partrenktos merginos. Tuo tarpu O. Z. keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam be jokios priežasties. Taigi, jis buvo pagrindinis konflikto iniciatorius. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nukentėjusiojo veiksmai kėlė pastarajam tokį pavojų, kuris bÅ«tų sukÅ«ręs bÅ«tinojo reikalingumo situacijÄ .Nors teismas pagrįstai pripažino O.

Z. kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., tačiau netinkamai iÅ¡sprendė nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti.Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iÅ¡ kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Nukentėjusiojo P. Å . civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti patenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ nuteistojo priteista 2200 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro 700 Lt už gydymui reikalingus medikamentus, vaistus, vitaminus, 1500 Lt už advokato pagalbÄ . Tačiau nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo turėtas iÅ¡laidas gydymuisi. Nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas prielaidomis. Turtinė žala atlyginama tik esant jÄ patvirtinantiems įrodymams. Todėl ieÅ¡kinio dalis dėl 700 Lt, kuri nepagrįsta jokiais duomenis, neturėjo bÅ«ti tenkinama. Nuosprendis keičiamas, turtinės žalos dydį sumažinant iki 1500 Lt.Pagal CK 6.263 str. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinė žala pagal Å¡io kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.             IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, visus Å¡iuos neturtinės žalos atlyginimo kriterijus įvertino ir pagrįstai iÅ¡ nuteistojo priteisė 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Nuteistasis teigia, kad neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas, vadovaujantis CK 6.282 str. 1 d., kadangi paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti.

Tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis savo veiksmais bÅ«tų iÅ¡provokavęs savo atžvilgiu kokius nors nusikalstamus veiksmus. Jo elgesys neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Žala padaryta nuteistojo tyčiniais veiksmais, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Todėl nuteistojo praÅ¡ymas neturtinę žalÄ mažinti, vadovaujantis CK 6.282 str. 1 d. nuostatomis, yra nepagrįstas.Nuteistasis taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, nes mano, kad ji per griežta, atsižvelgiant į padarytÄ veikÄ , jos pasekmes, kaltinamojo asmenybę.

Teisėjų kolegijos nuomone O. Z. bausmė paskirta laikantis BK 54 str. 2 d. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir nėra per griežta. O. Z. padarė apysunkį ir nesunkų tyčinius smurtinius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Už BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo padarymÄ sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Aplinkybių, dėl kurių nuteistajam galima bÅ«tų skirti Å¡velnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, byloje nenustatyta.

Pažymima ir tai, kad teismas paskyręs O. Z. galutinę apėmimo bÅ«du subendrintÄ , kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sudėtis, laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidėjo. Tokį sprendimÄ teismas priėmė atsižvelgęs į tai, kad O. Z. anksčiau neteistas. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad O. Z. paskirta bausmė yra ne per griežta, tinkamai individualizuota.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., n u t a r i a: nuteistojo O.

Z. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti:iÅ¡ O. Z. P. Å . priteistÄ turtinės žalos atlyginimÄ sumažinti iki 1500 (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų) Lt.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                       Algerdas UrbÅ¡ys Teisėjai                                                                                              Evaldas Gražys                                                                                                                                  Jurgis KiÅ¡kis