2023-02-15 Nr. AB-3745-3-61-3-03607-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-642-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03607-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Teniso slėnis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Teniso slėnis“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Švietimo mainų paramos fondas, dėl įsakymo dalies panaikinimo ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Teniso slėnis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V-1685 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį (79 p.), kuria neskirtas finansavimas pareiškėjo projektui įgyvendinti, priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, (toliau – ir Ministerija) 372 078,03 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pateikė paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-1318 finansuoti projektą „Fizinio aktyvumo veiklų visuomenei organizavimas (duomenys neskelbtini) apskrityje“ (toliau – ir Projektas) pagal 2021 m. Sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkurso veiklos sritį „Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo plėtrą“ (toliau – ir Paraiška). Įsakymu finansavimas Projektui nebuvo skirtas, nes buvo prieita prie išvados, kad Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo pagal trečiąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ (toliau – ir 3 kriterijus) ir ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“ (toliau – ir 4 kriterijus) (iš viso Paraiška surinko 63,5 balo). Švietimo, mokslo ir sporto ministras 2020 m. lapkričio 30 d. priėmė įsakymą Nr. V-1866 „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo” (toliau – ir Kvietimas). Pagal Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85, (toliau – ir Aprašas) 40 punktą ir Kvietimo 32 punktą paraiška pagal bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus maksimaliai gali surinkti 85 balus, o pagal specialiuosius – 15 balų.

3. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog pakartotinis Paraiškos vertinimas buvo atliktas pažeidžiant sporto projektų vertinimo tvarką. Ekspertas (ekspertai), vertindamas Paraišką, nesivadovavo jam privalomomis Kvietimo 3 priedu patvirtintomis Sporto rėmimo fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo formoje (toliau – ir Forma) pateiktomis bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis. Paraiška buvo vertinama du kartus. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir LAGK) sprendimu buvo konstatavusi, kad, atliekant pirminį Paraiškos vertinimą, VšĮ Švietimo mainų paramos fondas (toliau – ir Fondas) nesilaikė sporto projektų vertinimo tvarkos. Analogiški neteisėti veiksmai buvo atlikti ir pakartotinio Paraiškos vertinimo metu.

4. Pareiškėjas paaiškino, jog Paraiškai pagal 4 kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ 3 elementą „Nustatytos sporto projekto rizikos ir pateiktas jų valdymo planas“ (toliau – ir 4.3 elementas) buvo skirta 0 balų iš 5 galimų. Skirdamas 0 balų ekspertas turėjo pagrįsti ir motyvuoti, jog Paraiškoje pateiktas rizikų vertinimas yra abstraktus, rizikų valdymo planas nenumato konkrečių priemonių arba numato priemones ne visoms apžvelgtoms rizikoms ir nenumatyti už rizikos valdymą atsakingi asmenys. Tačiau prie šio vertinimo elemento stiprybių ekspertas (ekspertai) apskritai nieko nenurodė, nors, pagal sporto projektų vertinimo tvarką, ekspertai privalo išskirti tiek stiprybes, tiek tobulintinas sritis. Ekspertai tik nurodė, kad „Pateikiamos 2 rizikos, kurių valdymo planas abstraktus ir nepakankamas įvardintų rizikų suvaldymui”, tačiau toks teiginys yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas ir, eksperto žodžiais tariant, abstraktus, todėl neaišku, kokiu faktiniu pagrindu padarytas toks vertinimas. Pateikta pastaba, jog „Nenumatoma rizika, susijusi su pandemine situacija, ir šios rizikos valdymo priemonės“ apskritai yra nelogiška, nes nei Formoje pateiktos vertinimo gairės, nei Aprašas, nei kiti taikytini teisės aktai nenumato, kad sporto projektuose, kuriems prašoma finansavimo, ir jų finansavimo paraiškose turi būti įvardinta pandemija, kaip rizika, bei šios rizikos valdymo priemonės. Todėl nėra aišku, kodėl šiuo atveju skirta 0 balų iš 2 galimų.

5. Pareiškėjas teigė, kad analogiški pažeidimai, nesilaikant Formoje nustatytų sporto projektų vertinimo gairių, yra padaryti pakartotinio vertinimo lape ir vertinant Paraišką pagal kitus bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus. Paraiškoje aiškiai įvardintos Projekto galimos rizikos, turėsiančios pasekmių Projektui įgyvendinti. Projekto rizikų vertinimas yra išsamus, numatytas aiškus jų valdymo planas ir tinkamai parinktos priemonės, numatyti atsakingi asmenys. Įsakymo dalis, kuria nuspręsta neskirti finansavimo Projektui įgyvendinti neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes Įsakyme nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo nukrypta nuo Formoje pateiktų bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairių ir tvarkos.

6. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 3 kriterijaus 1 elementą „Sporto projekto biudžeto nuoseklumas ir jo ryšys su sporto projekto veiklomis ir uždaviniais“ (toliau – ir 3.1 elementas) Paraiškai skirta 3,5 balo iš 10 galimų. Toks vertinimas nemotyvuotas ir prieštaringas. Šiuo atveju ekspertas nurodė, kad neva „sąmatoje projekto įgyvendinimo išlaidos suplanuotos nesilaikant sąmatai keliamų reikalavimų, sporto projekto biudžetas suplanuotas nenuosekliai, didelė dalis projekto išlaidų neturi tiesioginio ryšio su projekto veiklomis ir uždaviniais“, tačiau nepagrindė, kokios Projekto įgyvendinimo išlaidos suplanuotos nesilaikant sąmatai keliamų reikalavimų, kokių konkrečiai sąmatai keliamų reikalavimų nebuvo laikytasi planuojant Projekto įgyvendinimo išlaidas, dėl ko ekspertas sprendė, jog didelė dalis Projekto išlaidų neturi tiesioginio ryšio su Projekto veiklomis ir uždaviniais, taip pat nepagrindė, kokios konkrečiai išlaidos tariamai neturi tiesioginio ryšio su Projekto veiklomis ir uždaviniais. Pareiškėjas įsitikinęs, jog Paraišką pakartotinai vertinę ekspertai galimai neatitiko jiems keliamų reikalavimų, todėl jie apskritai negalėjo vertinti Paraiškos. LAGK savo sprendimu yra pripažinusi, jog pirminį Paraiškos vertinimą atlikę ekspertai buvo nekompetentingi ir neatitiko jiems keliamų reikalavimų. LAGK įpareigojo Ministeriją iš naujo vertinti Paraišką, pavedant jos vertinimą atlikti ekspertams, atitinkantiems teisės aktų nustatytus reikalavimus. Dėl to pareiškėjas turi įtarimų, kad Paraišką vertinęs ekspertas (ekspertai) taip pat neatitinka keliamų ir Aprašo 42 punkte nustatytų reikalavimų.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl nurodytų Ministerijos neteisėtų veiksmų jis patyrė tiesioginius nuostolius ir žalą negautų pajamų forma. Pareiškėjas patyrė su Paraiškos rengimu susijusias išlaidas (uždarajai akcinei bendrovei „Konsultacijos verslui“ už Paraiškos parengimą sumokėjo 1 089 Eur), taip pat – teisines išlaidas, kai ginčijo pirminio Paraiškos vertinimo rezultatus LAGK (665,50 Eur). Pareiškėjas nurodė, jog patyrė žalą negautų pajamų forma, kurią sudaro Projekto finansavimo suma, kurios pareiškėjas prašė iš Sporto rėmimo fondo – 370 323,53 Eur. Pareiškėjas vertino, kad šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų Ministerijos veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos negautų pajamų forma – jeigu Ministerija būtų į Įsakymą įtraukusi ir Projektą, kaip finansuotiną, pareiškėjas nebūtų patyręs žalos. Papildomai pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad jam turi būti atlyginamos visos LAGK procese patirtos išlaidos.

8. Atsakovas Ministerija, kartu atstovaujantis ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad Paraiškos vertinimas ir sprendimas neskirti finansavimo buvo atliktas laikantis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų ir procedūrų. Ministerija ir Fondas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. 2021 m. sporto projektų paraiškos yra vertinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymu, Aprašu, Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui, ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 (toliau – ir Taisyklės) bei Kvietimu.

10. Atsakovas paaiškino, jog Ministerija neturi įgaliojimų ir neatlieka paraiškų vertinimo, ši funkcija yra pavesta Fondui. Fondas, atlikęs pirminį sporto projektų vertinimo etapą, t. y. paraiškos administracinės atitikties tinkamumo vertinimą, nusprendė, kad pareiškėjo Projektas atitiko vertinimo kriterijus, todėl Projektas perėjo į antrą Projekto vertinimo etapą. Atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog šioje pirminėje Projekto vertinimo stadijoje buvo atlikti kokie nors Ministerijos ir Fondo neteisėti veiksmai. Fondas, atlikęs antrąjį Paraiškos vertinimą – turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą, nustatė, kad Paraiška neatitiko net dviejų bendrųjų sporto projektų vertinimo kriterijų, t. y. 3 ir 4 kriterijų. Ministerija, įvertinusi pateiktas išvadas, priėmė Įsakymą neskirti finansavimo Projektui. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo Paraiška buvo įvertinta laikantis Įstatymo, Aprašo ir Taisyklių nuostatų, dėl to nėra pagrindo teigti, jog priimtas Įsakymas yra neteisėtas.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas netinkamai vertina LAGK priimto sprendimo reikšmę. Ginčas šioje administracinėje byloje yra kilęs dėl pakartotinio Paraiškos vertinimo rezultatų. Pirminės Paraiškos vertinimas nėra šio ginčo objektas, todėl pareiškėjo argumentai dėl LAGK sprendimo nėra nei aktualūs, nei pagrįsti. Paraiškos vertintojas, vertinęs Paraišką, vadovavosi privalomomis Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis, pateikė motyvuotus ir pagrįstus komentarus. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo, vertintojas už 4.3 elementą skyrė 0 balų ir motyvuotai, atsižvelgdamas į šį kriterijų, pateikė poziciją dėl tobulintinų sričių. Atsakovas nesutiko, kad Paraiška turėjo būti įvertinta maksimaliais 2 balais. Vertintojo sprendimas Paraiškai skirti 0 balų yra pagrįstas, kadangi vertintojas turėjo net tris esmines pastabas dėl Projekto rizikų valdymo. Tai, kad pareiškėjas įvardijo galimas Projekto rizikas, dar nereiškia, kad šios rizikos ir jų valdymas yra pakankamos ir pagrįstos Projekto kontekste ir Projektas automatiškai tampa finansuotinas. Esminių rizikų neįvardijimas tik įrodo, kad pateikta Paraiška yra nekokybiška. Atsakovas pažymėjo, kad ne atsakingos institucijos, vertindamos Paraišką turi įvardyti Projekto esmines rizikas ir jas Paraiškoje nurodyti, o pareiškėjas. Vien tai, kad vertintojas, vertindamas Paraišką, įvardijo, kad nebuvo atsižvelgta į pasaulinę pandemiją COVID-19, jau įrodo aplinkybę, jog pareiškėjo Paraiška yra nekokybiška. Vertintojas nurodė itin svarbią, netgi kritinę pastabą, t. y. „<...> neįvardintos esminės projekto rizikos, kurios gali sutrukdyti projekto įgyvendinimui – tokios kaip rizika, kad statybos ir įrengimo darbai nebus baigti laiku <...>“. Ministerija vertino, jog teniso kortų statybos ir įrengimo darbų galimas vėlavimas turi esminės reikšmės, kadangi statybos darbams užsitęsus ar netgi neįvykus, Projektas negalėtų būti įgyvendintas. Kvietime yra aiškiai numatyta, kad projektuose numatyta veikla privalo prasidėti ne vėliau kaip gruodžio 1 d. Kadangi dėl pasaulinės pandemijos COVID-19 yra didelė rizika, jog statybos darbai gali užsitęsti, šios rizikos įsivertinimas yra logiškas ir pagrįstas.

12. Atsakovas nesutiko, kad Įsakymo dalis nepagrįsta teisės normomis, laikosi pozicijos, kad Įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų ar paaiškinimų, kaip buvo nukrypta nuo Formoje pateiktų vertinimo gairių. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su vertinimo lape išdėstytais motyvais, nereiškia, kad šie motyvai buvo nepagrįsti. Pareiškėjo teiginiai dėl vertintojų tariamo nenurodymo, kokios išlaidos suplanuotos nesilaikant sąmatai keliamų reikalavimų, neatitinka tikrovės, nes galutinio vertinimo dalyje „biudžeto peržiūra“ vertintojai peržiūri bei pakomentuoja biudžeto sąmatą, todėl šioje dalyje yra pateiktos vertintojų pastabos net konkrečioms sąmatų eilutėms. Ministerija vertino, kad atsakingų institucijų darbuotojai tinkamai atliko savo darbą ir pateikė pagrįstus ir motyvuotus komentarus, o pareiškėjo argumentai, kad vertintojo įvertintas 3.1 elementas yra prieštaringas, vertintini kaip deklaratyvūs ir prieštaraujantys Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimams.

13. Atsakovas paaiškino, kad Fondas ne visais atvejais pasitelkia ekspertų pagalbą. Atsakinga institucija turi teisę, bet ne pareigą pasitelkti konkretų ekspertą. Atsakingos institucijos darbuotojams atliekant paraiškų vertinimą, Aprašo 42 punkto nuostatos nėra taikomos. Šio punkto nuostatų reikalavimai yra išimtinai taikomi tik pasitelktiems ekspertams. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų ir niekaip nepagrindė aplinkybių, kad jo Paraišką vertinę ekspertai neatitiko kvalifikacijai keliamų reikalavimų.

14. Atsakovas vertino, jog 1 089 Eur patirtos žalos sumą už Paraiškos parengimą, pareiškėjas turėtų reikalauti ne iš Lietuvos valstybės, o iš nekokybiškai paslaugą suteikusio ūkio subjekto. Pareiškėjo nurodomos 665,50 Eur patirtos išlaidos už teisinę pagalbą rengiant skundą LAGK nėra susijusios su šios administracinės bylos ginčo objektu, todėl jokiais būdais negali būti vertinamos ir įtraukiamos į žalos apimtį. Pareiškėjo nurodomos negautos pajamos – 370 323,53 Eur finansavimo suma yra nepagrįstos. Finansavimo skyrimas yra visais atvejais susietas su projekto vykdytojo įsipareigojimų vykdymu, t. y. kad projekto vykdytojas gautų finansavimą turi įgyvendinti finansavimo taisyklėse numatytus įsipareigojimus. Pareiškėjas net nepraėjo Paraiškos vertinimo procedūrų, t. y. pateikė nekokybišką Paraišką, dėl ko buvo nuspręsta neskirti finansavimo, tačiau reikalauja atlyginti viso Projekto finansavimo sumą. Atsakovas nurodė, jog ši suma yra išmokama keliais etapais projekto vykdytojui, įvykdžiusiam įsipareigojimus. Kadangi pareiškėjas net nepraėjo Paraiškos vertinimo procedūros ir Paraiška nebuvo atrinkta ir kvalifikuota kaip finansuotina, pareiškėjo reikalavimas dėl 370 323,53 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas bei neįrodytas.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondas atsiliepime į skundą palaikė atsakovo poziciją.

16. Fondas papildomai nurodė, kad pareiškėjo Paraišką vertino dvi Fondo darbuotojos, kiekviena atskirai, nematydamos viena kitos vertinimų. Įvertinusios Paraišką, darbuotojos jai skyrė atitinkamai 65 ir 62 balus (balų skirtumas, vadovaujantis Taisyklių 60.2 p. laikomas tinkamu, galutinis vertinimas nustatytas pagal aritmetinį vidurkį). Aritmetinis vertinimų vidurkis – 63,5 balai (konsoliduotas vertinimas). Paraiška neatitiko 3 kriterijaus, iš kurio buvo surinkti 6 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 p. lentelės 3 dalyje – 10 balų) ir 4 kriterijaus, iš kurio buvo surinkti 7,5 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 p. lentelės 4 dalyje – 10 balų).

17. Fondas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl vertintojų tariamo nenurodymo, kokios išlaidos suplanuotos nesilaikant sąmatai keliamų reikalavimų, neatitinka tikrovės, nes galutinio vertinimo dalyje „biudžeto peržiūra“, kurioje vertintojai ir peržiūri bei pakomentuoja biudžeto sąmatą, yra pateikiamos vertintojų pastabos konkrečioms sąmatų eilutėms: Lentelės „1. Projekto tiesioginės veiklos išlaidos, išskyrus išlaidas, įvardintas 2 ir 3 išlaidų kategorijose“ dalyse Eil. Nr.: 2; 3; 4; 7; 8; 9; 12; 13; 14; 16; 17; 18; Lentelės „2. Ilgalaikio turto (sporto inventoriaus ir įrangos, kito projektui skirto materialiojo turto, kurio vieneto vertė yra didesnė arba lygi 500 Eur) įsigijimo išlaidos. Šioje išlaidų kategorijoje planuojamoms išlaidoms pateikite kainų pagrindimo dokumentus, pvz., komercinius pasiūlymus, technines specifikacijas, internetinių parduotuvių kainų pasiūlymus ir kt.“ dalyse Eil. Nr. 1; 2; 3; Lentelės „3. Projekto viešinimo išlaidos prekėms ir paslaugoms (ne daugiau kaip 3 procentai nuo projekto įgyvendinimui prašomų (ir skirtų) Sporto rėmimo fondo lėšų)“ dalyse Eil. Nr. 1; 2; 3; Lentelės „4. Projekto administravimo (netiesioginės) išlaidos (ne daugiau 15 procentų projekto įgyvendinimui prašomų (ir skirtų) Sporto rėmimo fondo lėšų): pvz., projekto vadovo, finansininko atlyginimai ir su jais susiję mokesčiai, biuro nuomos, komunalinių paslaugų, ryšių paslaugų, kanceliarinių prekių, komandiruočių ir kitos projekto tikslams pasiekti reikalingos administravimo išlaidos“ dalyse Eil. Nr. 1; 2; 3. Tai, jog vertintojai pakomentavo atskirai kiekvieną sąmatos eilutę, kuriai turėjo pastabų, patvirtina faktą, jog aptariama kriterijaus dalis buvo įvertinta tinkamai ir motyvuotai.

18. Fondas nesutiko su pareiškėjo teiginiu dėl ekspertų vertinimo abstraktumo ir nurodė, kad vertintojai nurodė net dvi galimas esmines rizikas: teniso kortų statybos darbų pabaiga rugsėjo mėn., bei COVID-19 rizikos. Fondas papildomai pateiktuose paaiškinimuose teigė, kad nepasinaudojo teise pasitelkti ekspertus ir Paraišką vertino atsakinga institucija (Fondas), kuri paskyrė Fondo sporto programų skyriaus projektų koordinatores R. J. ir I. Ž., pateikė šių darbuotojų pareigybių aprašymus.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Teniso slėnis“ skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 457,25 Eur, kitą skundo dalį atmetė. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, netenkino atsakovo Ministerijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

20.1. Švietimo, mokslo ir sporto ministras 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. V-1866 „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“, 3.1.3 punkte nustatė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintomis Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijomis preliminari šio kvietimo lėšų suma yra 14 847 278,40 Eur, iš jų sporto renginių organizavimui – 2 788 927,20 Eur.

20.2. Pareiškėjas 2021 m. sausio 5 d. pateikė Paraišką.

20.3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-1685, vykdydama LAGK 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 21R-553 (AG-474/06-2021) (toliau – ir LAGK sprendimas) ir vadovaudamasis Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 9 dalimi, Aprašo 52 punktu, atsižvelgdama į Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. V-1522 „Dėl viešosios įstaigos „Teniso slėnis“ sporto projekto paraiškos Nr. SRF-FAV-2021-1-1318 pakartotinio vertinimo atlikimo“ pagrindu atliktą Paraiškos turinio ir išlaidų tinkamumo pakartotinį vertinimą, neskyrė finansavimo pareiškėjo Projektui, nes Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo pagal 3 kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ ir 4 kriterijų „Sporto projekto valdymas“, o iš viso Paraiška surinko 63,5 balus.

20.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymo dalimi, kuria jam neskirtas finansavimas pagal Paraišką, su skundu kreipėsi į teismą.

21. Teismas vadovavosi Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2, 5, 9 dalimis, Aprašo 1, 4, 30, 38–41 punktais, Taisyklių 1, 53–54, 58–60 punktais ir nustatė, kad pareiškėjo teikta Paraiška surinko 63,5 balus iš 100 galimų ir buvo pripažinta kaip netinkama finansuoti. Pareiškėjo Paraišką (turinio ir išlaidų pagrįstumą) pakartotinai vertino dvi Fondo darbuotojos (projektų koordinatorės). Pagal projektų koordinatoriaus pareigybės aprašymą į šias pareigas gali pretenduoti asmuo, be kita ko, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, ES teisės aktais, reglamentuojančiais ES ir kitos finansinės paramos skyrimą ir valdymą, turintis projektų valdymo patirties.

22. Teismas nurodė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1866 patvirtintos 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai 3 priede vertinimo gairės. Paraiška vertintojų buvo įvertinta taip: pagal 2 kriterijų „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“ skirta 15 balų (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 p. lentelės 2 dalyje – 13 balų); pagal 3 kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ surinkti 6 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 p. lentelės 3 dalyje – 10 balų); pagal 4 kriterijų „Sporto projekto valdymas“ surinkti 7,5 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 p. lentelės 4 dalyje – 10 balų). Teismas pažymėjo, kad Aprašo 41 punkto ir Taisyklių 54 punkte nurodyta, jog, jei paraiška nesurenka minimalaus kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama. Galutiniame (konsoliduotame) vertinime pareiškėjo Paraiška neatitiko 3 kriterijaus „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“, iš kurio buvo surinkti 6 balai (minimalus balo kriterijus – 10 balų) ir 4 kriterijaus „Sporto projekto valdymas“, iš kurio buvo surinkti 7,5 balai (minimalaus balo kriterijus – 10 balų).

23. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl nepagrįstai skirto 0 balų iš 2 galimų pagal 4 kriterijaus 4.3 elementą „Nustatytos sporto projekto rizikos ir pateiktas jų valdymo planas“, teismas pažymėjo, jog gairėse nurodyta, kad 0 balų skiriama, jeigu „projekto rizikų vertinimas abstraktus, rizikų valdymo planas nenumato konkrečių priemonių arba numato priemones ne visoms apžvelgtoms rizikoms, nenumatyti už rizikos valdymą atsakingi asmenys“. Teismas nustatė, kad vertintojai prie 4.3 elemento nurodė, jog „4.3 Projekto rizikų planas yra nepakankamas: neįvardintos esminės projekto rizikos, kurios gali sutrukdyti projekto įgyvendinimui – tokios kaip rizika, kad statybos ir įrengimo darbai nebus baigti laiku (numatoma darbų pabaiga 2021 m. rugsėjo mėn., numatoma projekto pradžia 2021-10-01).

Nenumatoma rizika, susijusi su dalyvių pritraukimu bei išlaikymu veiklose ir šios rizikos valdymo priemonės. Nenumatoma rizika, susijusi su pandemine situacija, ir šios rizikos valdymo priemonės. Pateikiamos 2 rizikos, kurių valdymo planas abstraktus ir nepakankamas įvardintų rizikų suvaldymui“. Teismas nustatė, kad Paraiškos 5.6.1 ir 5.6.2 punktuose pareiškėjas nurodė dvi rizikas, t. y. finansinę riziką, kuri gali pasireikšti papildomų išlaidų poreikiu dėl išorinių veiksnių – ekonominės krizės, tiekėjo pajėgumų vykdyti įsipareigojimus sumažėjimo ir profesionalių trenerių trūkumą – (duomenys neskelbtini) rajone nėra daug specialistų, kurie turėtų aukštą kvalifikaciją ir tinkamą kompetenciją vesti teniso treniruotes.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog vertintojai niekaip nemotyvavo ir nepagrindė pareiškėjo pateikto rizikos vertinimo abstraktumo, nes iš galutinio vertinimo lapo nustatė, kad jame nurodyta, jog vertinimą, kad pateiktas Projekto rizikų planas yra nepakankamas lėmė tai, jog nebuvo įvardintos esminės Projekto rizikos, t. y. rizikos, kurios iš esmės gali sutrukdyti įgyvendinti Projektą. Vertintojai nurodė, jog viena iš tokių rizikų yra statybos darbų pabaiga rugsėjo mėnesį, kai numatoma projekto pradžia 2021 m. spalio 1 d.

Kvietimo sąlygose nurodyta, jog projekto veikos turi prasidėti ne vėliau kaip gruodžio 1 d., todėl, statybos darbams užsitęsus, Projektas iš viso negalėtų būti įgyvendintas. Teismas sprendė, kad statybos darbų vėlavimas pagrįstai nurodytas kaip esminė rizika, nes iš Paraiškos aprašymo (1.2 p.) nustatė, kad jos pateikimo metu statybos darbai dar nebuvo prasidėję (baigiamas rengti techninis projektas), o teniso centro statybos darbus planuojama pradėti 2021 m. pavasarį. Taip pat kaip rizika Projektui vertintojų buvo įvardyta su pandemine situacija susijusi rizika ir jos valdymo priemonės. Teismas pažymėjo, jog Paraiška buvo pateikta 2021 m. sausio 5 d. dar galiojant dėl COVID-19 ligos valstybės paskelbtai ekstremaliai situacijai, kurios metu buvo ribojamos kontaktinės veiklos, todėl sprendė, jog vertintojai pagrįstai kaip riziką, susijusią su Projekto tinkamu įgyvendinimu, išskyrė riziką, susijusią su pandemine situacija.

Teismas atkreipė dėmesį, kad planuojamos sporto veiklos vyktų visus metus, ne tik lauko, bet ir dengtose aikštelėse, o sporto veiklose (be vaikų ir jaunimo) dalyvautų ir senjorai. Teismas sprendė, jog, skirdami 0 balų, vertintojai nenurodė Projekto rizikų valdymo plano stipriųjų pusių, ir pateikė motyvuotą poziciją dėl tobulintinų sričių, turėjo keletą esminių pastabų dėl Projekto rizikų valdymo, todėl jų sprendimas skirti 0 balų yra aiškiai motyvuotas ir pagrįstas.

24. Dėl Paraiškai skirtų 3,5 balų iš 10 balų pagal 3 kriterijaus „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ 3.1 elementą „Sporto projekto biudžeto nuoseklumas ir jo ryšys su sporto projekto veiklomis ir uždaviniais“, teismas nustatė, kad vertintojai šiame Paraiškos vertinime nurodė, jog „3.1. Nedidelė dalis projekto išlaidų turi tiesioginio ryšio su veikomis. Išlaidos suplanuotos tinkamose išlaidų kategorijose, paraiškoje neviršijamas maksimalus viešinimo ir administravimo išlaidų procentas“. Kaip tobulintinas sritis nurodė „3.1.

Sąmatoje projekto įgyvendinimo išlaidos suplanuotos nesilaikant sąmatai keliamų reikalavimų, sporto projekto biudžetas suplanuotas nenuosekliai, didelė dalis projekto išlaidų neturi tiesioginio ryšio su projekto veikomis ir uždaviniais“. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog toks vertinimas nemotyvuotas ir prieštaringas, nes iš pateikto galutinio vertinimo nustatė, kad vertintojai dalyje „biudžeto peržiūra“ pateikė pastabas konkrečioms sąmatų eilutėms. Lentelės „1. Projekto tiesioginės veiklos išlaidos, išskyrus išlaidas, įvardintas 2 ir 3 išlaidų kategorijose“ eilutėse prie pateiktos informacijos apie išlaidas yra pateiktos konkrečios vertintojų pastabos:

„Nepagrįstos išlaidos, neatitinkančios ekonomiškumo principo. Pagalbinis personalas (funkcijos bei kompetencijos) taip pat neaprašytas paraiškos 5 dalyje (Eil. Nr. 2; 7; 12); „Išlaidų eilutė nedetalizuota. Kiekviena prekė turi būti pateikiama atskiroje sąmatos eilutėje, aiškiai įvardijant išlaidų paskirtį, kitu atveju paraiškovas nesudaro galimybės patikrinti išlaidų atitikimo ekonomiškumo principui“ (Eil. Nr. 16; 17; 18). Lentelėje „2. Ilgalaikio turto (sporto inventoriaus ir įrangos, kito projektui skirto materialiojo turto, kurio vieneto vertė yra didesnė arba lygi 500 Eur) įsigijimo išlaidos“ vertintojai nurodė, jog išlaidos (ar jų dalis) nepagrįstos veiklomis, neatitinka Aprašo reikalavimų arba ekonomiškumo principo (detaliau apie kiekvieną aptariama 3 kriterijaus tobulintinų sričių skiltyje) (Eil.

Nr. 1; 2; 3). Lentelėje „3. Projekto viešinimo išlaidos prekėms ir paslaugoms“ vertintojai nurodė, jog „el. puslapio sukūrimo poreikis nepagrįstais veiklomis, prekinis ženklas, reprezentacinės priemonės nepagrįstos veiklomis. Viešinimas TV, radijuje nenumatomas projekto viešinimo plane“ (Eil. Nr. 1; 2; 3). Lentelėje „4. Projekto administravimo (netiesioginės) išlaidos“ vertintojai nurodė, jog pagal Taisyklių 6.2.1 punktą darbo užmokestis projekte apskaičiuojamas valandomis (valandinis darbo apmokėjimo būdas) arba mėnesiais.

Kiekvieno žmogaus darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas atskiroje išlaidų eilutėje, kai atliekamos skirtingos pareigos arba jo darbo užmokestis skiriasi nuo kitų ir perskaičiavo tam tikrų pareigybių darbo užmokestį (Eil. Nr. 1; 2; 3). Vertinimo 3 dalyje (3.2 p.), be kita ko, nurodyta, jog „klaidingai nurodoma, kad 1.5, 1.10, 1.15 išlaidų eilutės pagal išlaidų pobūdį yra kompensuojamosios išlaidos (turi būti nurodomos paslaugos). Paraiškos 1.16, 1.17, 1.18 eilutėse numatomos išlaidos yra nepakankamai gerai suplanuotos, nedetalizuotos.

Pareiškėjas didelį kiekį sportinio inventoriaus pateikia neišskaidydamas į atskiras eilutes. Dėl to nesudaroma galimybė įvertinti inventoriaus atitikimo vidutinėms rinkos kainoms, perskaičiuoti skiriamo inventoriaus kiekius ir atitinkamai tam skiriamas lėšas“. Teismas pažymėjo, jog vertintojai pakomentavo atskiras sąmatos eilutes, pateikdami pastabas dėl netinkamo išlaidų nurodymo (prekė turi būti pateikiama atskiroje sąmatos eilutėje, aiškiai įvardijant išlaidų paskirtį), suplanuotų išlaidų nepagrindimo veiklomis.

25. Teismas vertino pareiškėjo abejones dėl eksperčių, vertinusių Paraišką, kvalifikacijos, ir nustatė, kad pareiškėjas nepagrindė šių abejonių jokiais svariais įrodymais. Teismas sprendė, jog kadangi darbuotojos buvo paskirtos Paraiškos vertintojomis, tai reiškia, kad institucijai, atsakingai už tinkamą paraiškų vertinimą, nekilo abejonių dėl eksperčių kvalifikacijos. Atsižvelgęs į tai, kad skunde nebuvo nurodyta ir į bylą nėra pateikta įrodymų, suteikiančių pagrindą abejoti darbuotojų tinkama kvalifikacija, vertinant būtent tokio pobūdžio ir turinio paraiškas, teismas nenustatė pagrindo šių pareiškėjo abejonių, išsakytų teismo posėdžio metu, vertinti kaip pagrįstų.

26. Dėl Įsakymo dalies neteisėtumo, kuomet Paraiškos vertinimo rezultatai (skiriami balai) nėra aiškiai atskleisti (ar visai nepakomentuoti), teismas nustatė, kad Paraiškos turinio vertinimo 1 lape nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis. Taip pat nurodyta, kad paraiška vertinama kaip visuma, kiekvienas aspektas vertinamas tik vieną kartą. Iš Paraiškos vertinimo turinio teismas nustatė, kad kiekvienas vertintas kriterijus yra įvertintas atskiru balu, taip pat, beveik ties kiekviena kriterijų grupe yra pateiktos atitinkamos išvados (stiprybės, tobulintinos sritys). Teismas vertino, jog iš Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo turinio nėra pagrindo teigti, kad iš vertintojų imperatyviai reikalaujama pakomentuoti, kodėl yra skiriamas vienas ar kitas balas atskirai. Teismas nustatė, jog vertinimo Formoje nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą. Formoje suformuluotas prašymas nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl teismas nenustatė pagrindo prieiti prie išvados, kad Paraiškos vertintojos, pateikdamos vieno skyriaus bendrą komentarą (išvadą), atitinkamai nurodydamos stiprybes ir tobulintinas sritis, pažeidė vertinimo procedūrą. Kadangi pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių nustatyto balo teisingumą, teismas sprendė, kad jo nurodyti argumentai tiesiogiai nepatvirtina įrodinėjamų aplinkybių – procesinių pažeidimų, padarytų vertinant Paraišką. Pareiškėjas, nesutikdamas su vertintojų skirtais balais, jokių įrodymų (pvz., kito eksperto atliktas vertinimas ar pan.), paneigiančių jau priimtas išvadas, nepateikė, todėl teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo Paraiškos įvertinimą pripažinti nepagrįstu ir neteisingai atliktu. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas atmetė skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo.

27. Dėl žalos atlyginimo teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.249 straipsniu, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negautų pajamų aspektu ir nenustatė, kad pareiškėjas dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų patyrė tiesioginius nuostolius 1 089 Eur už parengtą Paraišką ir jos priedus, ir žalą negautų pajamų forma, kurią sudaro Projekto finansavimo suma, kurios pareiškėjas prašė iš Sporto rėmimo fondo – 370 323,53 Eur. Teismui nustačius, kad Įsakymo dalimi nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, nebuvo nustatytas atsakovo neteisėtas neveikimas ar vilkinimas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl teismas sprendė, kad Ministerijos veiksmuose nėra neteisėtumo.

28. Dėl negautų pajamų teismas pažymėjo, jog pagrįstai atmestos Paraiškos atveju nėra teisinio pagrindo Projektui neskirtas finansuoti lėšas laikyti pareiškėjo negautomis pajamomis, kurias jis būtų gavęs. Sąlyga finansavimui gauti buvo paraiškos atitiktis visiems keliamiems reikalavimams, reikiamo balų skaičiaus surinkimas ir didesnio balų skaičiaus už kitas atranką praėjusias paraiškas surinkimas. Teismas iš šalių paaiškinimų, Taisyklių nuostatų nustatė, jog vien minimalaus balų skaičiaus surinkimas dar taip pat negarantavo, jog netgi atranką praėjusiai paraiškai (pareiškėjo Paraiška jos nepraėjo) finansavimas bus skirtas, nes finansuotiniems sporto rėmimo projektams buvo numatytas ribotas biudžetas. Teismas vertino, kad Projekto finansavimui skirtina suma negali būti laikoma pareiškėjo negautomis pajamomis, nes, įgyvendindamas Projektą ir atitinkamai patirdamas su Projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (be kurių Projektas ir nebūtų įgyvendintas), pareiškėjas niekuomet tokio dydžio pajamų nebūtų gavęs. Teismas vadovavosi teisingo žalos atlyginimo principu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008 ir sprendė, kad atsakovui nekyla civilinė atsakomybė dėl pareiškėjo nurodomų sumų Projektui finansuoti negavimo.

29. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašomos atlyginti 1 089 Eur Paraiškos rengimo išlaidos yra patirtos pareiškėjo, nusprendusio dalyvauti Kvietime teikti paraiškas, laisva valia ir, Paraiškai nesurinkus reikiamo balų skaičiaus turinio vertinimo etape, ir sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šios išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovo veiksmais. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo nusprendęs dalyvauti konkurse savo rizika sprendžia dėl investavimo į paraiškos rengimą išlaidų prisiėmimo. Kvietimą teikti paraiškas pateikusi institucija nenumatė (viešai neįsipareigojo), jog, paraiškai nepraėjus paraiškų turinio vertinimo, su paraiškos rengimu susijusios išlaidos bus kompensuojamos.

30. Nenustatęs vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, teismas atmetė skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo (dėl negautų pajamų ir Projekto rengimo išlaidų) (CK 6.271 str.).

31. Pareiškėjas teismo prašė priteisti turtinę žalą iš Ministerijos, kuri buvo patirta pirmą kartą ginčą nagrinėjant LAGK (665,50 Eur). Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus (2021 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą–faktūrą, kurioje nurodomas paslaugos aprašymas – skundo LAGK rengimas, 2021 m. spalio 21 d. PVM sąskaitos–faktūros išrašo kopiją), kurie patvirtina, kad sumos buvo pervestos pareiškėjo atstovui – advokatų profesinei bendrijai B., S., B., pagal 2021 m. birželio 8 d. atstovavimo sutartį). Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, ir sprendė, kad nagrinėjamos administracinės bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas, priimdamas 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 dalį, kuria neskirtas finansavimas priedo 108 eilutėje nurodytam pareiškėjo projektui „Fizinio aktyvumo veiklų visuomenei organizavimas (duomenys neskelbtini) apskrityje“ ir, kuris LAGK panaikintas 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu, iš esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju vertinami būtent atsakovo veiksmai, priimant 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo dalį, kuri buvo panaikinta LAGK sprendimu, bei aptariamoje LAGK byloje nustatytos aplinkybės dėl atsakovo 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Tai, kad atsakovas, LAGK panaikinus 2021 m. gegužės 25 d. įsakymą, vėliau priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovo veiksmai, priimant 2021 m. gegužės 25 d. įsakymą, buvo teisėti ir pagrįsti ar, kad pareiškėjas neturi teisės į žalos (t. y. atstovavimo išlaidų LAGK byloje) atlyginimą, kuris buvo patirtas nagrinėjant bylą LAGK būtent dėl atsakovo 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Įsiteisėjusiame LAGK sprendime nustatytos aplinkybės dėl 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo leido teismui prieiti prie išvados, kad atsakovui kyla viešoji atsakomybė, numatyta CK 6.271 straipsnyje. Nagrinėjamuoju atveju byla teisme nenagrinėta, todėl pareiškėjas, patyręs išlaidų, pagrįstai jas vertino kaip turėtą turtinį nuostolį ir kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo.

32. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylinėjimosi išlaidų priteisimo aspektu. Teismas taikė Rekomendacijų 8.1 punktą, 2020 m. IV ketvirčio rodiklį dėl vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (1 524,2 Eur) ir nustatė, kad maksimali priteistina suma už pareiškimo LAGK surašymą yra 457,25 Eur. Kadangi skundas LAGK atitiko Rekomendacijose apibrėžto procesinio dokumento sąvoką – pareiškimas spręsti ginčą ne teisme, teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 457,25 Eur žalos atlyginimo.

33. Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1, 4–5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgęs į byloje esančius bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas nedidele apimtimi, pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34. Teismas atmetė atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas turėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams ir nagrinėjamu atveju nebuvo jokios objektyvios būtinybės naudotis advokatų paslaugomis.

III. 35. Pareiškėjas VšĮ „Teniso slėnis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai įvertino administracinės bylos duomenis bei netinkamai taikė ir aiškino objektyviai ir išsamiai ginčą pagal pareiškėjo skundą išspręsti aktualias teisės normas, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

37. Pareiškėjas teigia, kad Ministerija panaudojo 2021 m. kvietimo lėšas ne pagal tikslinę paskirtį, o tai reiškia, kad Ministerija dėl pareiškėjo atliko neteisėtus veiksmus, teismas tos aplinkybės neįvertino, nors pareiškėjas su tuo susijusią informaciją ir argumentus pateikė teismui savo papildomuose 2022 m. balandžio 11 d. paaiškinimuose. Pareiškėjas nurodo, kad Ministerija analogiško pobūdžio byloje (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-957-1063/2022) šią aplinkybė pripažino, t. y. nurodė, kad 2021 m. kvietimo lėšos buvo naudojamos ne tik finansuoti pagal 2021 m. kvietimą pateiktas paraiškas, bet ir esamiems ankstesnių metų fondo įsipareigojimams užtikrinti. Jeigu 2021 m. kvietimo lėšos būtų buvę naudojamos tik pagal tikslinę paskirtį, pareiškėjo Projektas būtų gavęs finansavimą, nes Sporto rėmimo fondo lėšų būtų pakakę ir pareiškėjo Projektui finansuoti.

38. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Ministerija neatliko neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas vadovaujasi Sporto įstatymo 17 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu, kuriuo pripažinta, kad Sporto įstatymo 17 straipsnio (2019 m. gruodžio 12 d. redakcija) 2 dalies nuostata „Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti“ tiek, kiek pagal ją draudžiama perduoti fondo lėšas į valstybės biudžetą ir per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 129 straipsniui, 131 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti.

Pareiškėjas teigia, kad Konstitucinis Teismas nepripažino, kad Sporto įstatymo 17 straipsnio 2 dalis prieštarautų Konstitucijai tiek, kiek pagal ją draudžiama Sporto rėmimo fondo lėšas naudoti kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Kitaip tariant, net ir po Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo yra (ir buvo priimant Įsakymą, kuriuo neskirtas finansavimas pareiškėjo projektui) aktuali ir tebegaliojanti Sporto įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti.

Pareiškėjas aptaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 nustatytas Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas finansuojamų veiklų sritims, nurodo, kad Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 706 nustatyta, kad Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 85 1.1 punktas taikomas 2021 m. ir vėlesniems kvietimams teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti, vadovaujasi Aprašo 15, 16 punktais, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 2 dalies 1 punktu ir akcentuoja, kad Konstitucinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimas niekaip nepateisina ir nesudarė jokio teisinio pagrindo Ministerijai naudoti 2021 m. kvietimo lėšas esamiems ankstesnių metų Sporto rėmimo fondo įsipareigojimams užtikrinti.

Ministerija, naudodama dalį 2021 m. kvietimo lėšų esamiems ankstesnių metų Sporto rėmimo fondo įsipareigojimams užtikrinti, akivaizdžiai pažeidė Sporto įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus ir 2 dalies 1 punktą bei viešojoje teisėje galiojantį principą „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“.

39. Pareiškėjas vertina, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog, vertinant pareiškėjo Paraišką, nebuvo pažeistos sporto projektų vertinimo procedūros. Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, aptaria Kvietimo 3 priede nustatytos Formos reikalavimus bei paaiškinimus, kaip ir kokiu balu turi būti vertinamas kiekvienas bendrojo vertinimo kriterijaus elementas ir nurodo, kad vertintojas, vertindamas paraišką pagal kiekvieną atskirojo bendrojo vertinimo elementą, privalo atsižvelgti į kiekvienam elementui pateiktas vertinimo gaires ir pagal šias gaires skirti atitinkamą balą, nurodytą Formoje. Pareiškėjas pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su nesivadovavimu Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis, neginčytu LAGK sprendimu, kuris įsiteisėjo ir tuo patvirtino Fondo bei Ministerijos neteisėtus veiksmus, vertinant pareiškėjo Paraišką, tačiau analogiški neteisėti veiksmai atlikti ir pakartotinio Paraiškos vertinimo metu, dėl skirto 0 balų, nelogiškų, nemotyvuotų ir nepagrįstų ekspertų teiginių bei išvadų, dėl Paraiškoje išskirtų dviejų projekto galimų rizikų, kurios turėjo būti įvertintos 2 balais, tačiau skirta 0 balų, to visiškai nemotyvuojant ir nepagrindžiant, ir akcentuoja, kad teismas minėtų pažeidimų visiškai neįvertino, tačiau konstatavo, kad vertintojos, pateikdamos vieno skyriaus bendrą komentarą (išvadą), atitinkamai nurodydamos stiprybės ir tobulintinas sritis, nepažeidė vertinimo procedūros.

40. Pareiškėjas nurodo, kad viešojoje teisėje nėra dispozityvių normų, jos visos imperatyvios, todėl teismo išvada, kad neva Formoje suformuluoti reikalavimai nėra imperatyvaus pobūdžio, yra visiškai nepagrįsta. Viešojo administravimo subjektai laisvę pasirinkti jiems leistiną elgesį turi tiek, kiek tai apibrėžia administracinės diskrecijos ribos. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika diskrecijos teisės aspektu ir teigia, kad teismo išvada apie tai, jog neva Formoje pateikta vertinimo procedūra ir reikalavimai pakomentuoti kiekvieną konkretaus vertinimo kriterijaus elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis, nėra imperatyvios, yra taip pat visiškai nepagrįsta. Formoje nėra suteikta administracinė diskrecija, kuri leistų nesilaikyti vertinimo tvarkos. Kadangi vertinimo tvarkos nebuvo laikytasi, pareiškėjas negali suprasti visų jo Paraiškos vertinimo motyvų, o tai, priešingai nei sprendė teismas, leidžia spręsti apie Įsakymo neatitikimą VAĮ 10 straipsnio reikalavimams.

41. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos, patirtos teikiant skundą LAGK, atlyginimo, nepagrįstai vadovavosi Rekomendacijomis ir pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str.). Įstatymas aiškiai numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (pilna apimtimi), išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Tačiau šiuo atveju joks įstatymas, o tuo labiau sutartis, nenumato Lietuvos valstybės ribotos atsakomybės už neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Šiuo atveju tokio pagrindo, t. y. įstatyminio ar sutartinio, skundžiamame sprendime nenurodė ir teismas, o tokia teismo pozicija prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (žr., pvz., 2020 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020). Taip pat teismas, spręsdamas valstybės civilinės atsakomybės klausimą taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto teisės normas, nors civilinė atsakomybė ir bylinėjimosi išlaidos yra visiškai skirtingi institutai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui turi būti priteista visa LAGK procese patirta išlaidų suma (665,50 Eur).

42. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti iš pareiškėjo atsakovo Ministerijos naudai bylinėjimosi išlaidas.

43. Atsakovas nurodo, kad Kvietimo lėšų panaudojimo aplinkybės nėra nagrinėjamo administracinio ginčo dalykas. Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro Įsakymo dalies, kuria neskirtas finansavimas pagal pareiškėjo Paraišką teisėtumo ir pagrįstumo bei žalos atlyginimo. Toks skundo dalyko suformulavimas atitinkamai apsprendžia ir bylos nagrinėjimo teisme dalyką bei ribas, nes teisė suformuluoti skundo dalyką priklauso pareiškėjui (ABTĮ 22, 23 ir 52 str.). Tačiau pareiškėjo nurodomas skundo pagrindas turi būti susijęs su jo skundo dalyku suformuluotu teismui bei turi neperžengti jo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo atsakovui ribų. Tais atvejais, kai pareiškėjo nurodomi argumentai ir aplinkybės, kurios nėra susiję su skundo dalyku ar peržengia jo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo atsakovui ribas, paprastai, kaip pertekliniai, teisme yra nerevizuojami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438- 1461/2012). Pareiškėjo argumentai, kurie yra siejami su kvietimo lėšų panaudojamu pagal tikslinę paskirtį, peržengia jo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo ribas, ir jie, kaip nesudarantys šios bylos nagrinėjimo dalyko, neturėtų būti nagrinėjami. Pareiškėjo keliamas argumentas niekaip nėra susijęs su vertinimu, ar jo pateikta Paraiška buvo įvertinta tinkamai ir, ar dėl jos buvo priimtas teisėtas sprendimas. Pareiškėjas taip pat neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl kvietimo lėšų tikslinio panaudojimo aplinkybių vertinimo, kadangi jis nėra subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą (ABTĮ 55 str.).

44. Atsakovas nurodo, jog tai, kad pareiškėjas nesutinka su Paraiškos vertinimu ar su teismo išvadomis nereiškia, kad vertintojų nurodyti motyvai yra nepagrįsti ar, kad Paraiškos vertinimas buvo atliktas netinkamai. Apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės kartoja skundo motyvus arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, tačiau nepateikiama jokių naujų aplinkybių, nepaneigia fakto, kad teismas priėmė pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde įrodinėja tik vieną tariamą Paraiškos vertinimo pažeidimą (pagal 4.3 elementą „Nustatytos sporto projekto rizikos ir pateiktas jų valdymo planas“), o dėl kitų Paraiškos vertinimo pažeidimų tik teigia, esą „analogiški pažeidimai, t. y. Formoje įtvirtintų sporto projektų vertinimo gairių nesilaikymas, yra padaryti ir vertinant Paraišką pagal kitus bendruosius sporto vertinimo kriterijus. Pareiškėjui apeliaciniame skunde nenurodžius ir neįrodinėjant kitų konkrečių Paraiškos vertinimo pažeidimų (išskyrus tariamą 4.3 elemento pažeidimą), Ministerija dėl jų šiame atsiliepime nepasisako.

45. Atsakovas papildomai pažymi, kad net tuo atveju, jeigu nagrinėjamo ginčo atveju būtų pripažinta, kad pareiškėjo Paraiška pagal 4.3 elementą buvo įvertinta netinkamai ir vietoje 0 balo už šį elementą būtų skirti maksimalūs galimi 2 balai, tai nekeistų situacijos iš esmės, kadangi pareiškėjo Paraiška vis tiek nesurinktų minimalaus 4 kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ pereinamojo balo (Paraiška tokiu atveju surinktų 9,5 balo vietoje 7, o pereinamasis balas yra 10). Pareiškėjo Paraiška neatitiko ne tik 4 kriterijaus, bet ir 3 kriterijaus „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“.

46. Atsakovas pakartoja savo atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su tuo, kad Ministerija neatlieka paraiškų vertinimo, aptaria paraiškų vertinimą reglamentuojančius teisės aktus ir akcentuoja, jog nesurinkus Aprašo 40 punkto lentelėje kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama. Nagrinėjamo ginčo atveju Fondas, atlikęs pareiškėjo Paraiškos vertinimą nustatė, kad pareiškėjo Paraiška neatitiko net dviejų bendrųjų sporto projektų vertinimo kriterijų – 3 ir 4 kriterijų. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, Paraiškos vertintojai, vertinę Paraišką, vadovavosi privalomomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis, pateikė motyvuotus ir pagristus komentarus. Minėta, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas įrodinėja tik vieną tariamą Paraiškos vertinimo pažeidimą (4.3 elemento), o dėl kitų Paraiškos vertinimo pažeidimų nieko konkrečiai nepasisakė. Teismas, priimdamas sprendimą dėl šio kriterijaus sprendė, jog negalima sutikti su pareiškėjos argumentais, jog vertinimas šioje dalyje nemotyvuotas. Kadangi pareiškėjas šios teismo sprendimo dalies neginčijo, atsakovas plačiau dėl 3 kriterijaus vertinimo nepasisako.

47. Dėl 4 kriterijaus vertinimo, Ministerija teigia, kad vertintojo sprendimas pareiškėjo Paraiškai skirti 0 balų yra pagrįstas, kadangi vertintojas turėjo aibę pastabų Projekto rizikų valdymui. Tai, kad pareiškėjas įsivardijo dvi galimas Projekto rizikas, dar nereiškia, kad šios rizikos ir jų valdymas yra pakankamos ir pagrįstos Projekto kontekste ir Projektas automatiškai tampa finansuotinas. Atitinkamai seka išvada, kad vien kelių rizikų įvardijimas nesuponuoja, kad sporto Projekto rizikos yra įsivertintos tinkamai. Šiuo atveju pareiškėjas neįvardijo esminių Projektų rizikų (statybos ir įrengimo darbų bei dalyvių pritraukimo ir jų išlaikymo veiklose), kurios Projekto įgyvendinimo galimybę gali lemti iš esmės, o vertintojas nurodė itin svarbią, netgi kritinę pastabą, t. y. rizika, kad statybos ir įrengimo darbai nebus baigti laiku. Atsakovas pabrėžia, kad nei Formoje pateiktos vertinimo gairės, nei Aprašas, nei Taisyklės, nei kiti taikytini teisės aktai nenumato, kokias rizikas yra privaloma nurodyti Paraiškoje. Ši pareiga kyla patiems pareiškėjams, teikiantiems paraiškas, nes tik jie geriausiai išmano savo vykdomą veiklą ir turi patys savarankiškai, o ne įstatymus įgyvendinančiuose aktuose išskaityti galimas kilti rizikas jų projektuose. Atsakovas akcentuoja, jog vertintojas tinkamai įvertino 4.3 elementą ir savo sprendimą skirti 0 balų iš 2 galimų, aiškiai ir motyvuotai pagrindė. Net ir tuo atveju, jeigu nagrinėjamo ginčo atveju būtų pripažinta, kad pareiškėjo Paraiška pagal 4.3 elementą buvo įvertinta netinkamai ir vietoje 0 balo už šį elementą būtų skirti maksimalūs galimi 2 balai, tai nekeistų situacijos iš esmės, kadangi Paraiška vis tiek nesurinktų minimalaus 4 kriterijaus pereinamojo balo (Paraiška tokiu atveju surinktų 9,5 balo vietoje 7, o pereinamasis balas yra 10).

48. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad LAGK sprendimu jau atliko Paraiškos vertinimą. LAGK nevertino Paraiškos turinio ir ją grąžino nagrinėti iš naujo. Atitinkamai Fondas, įvertinęs Paraišką iš naujo, nustatė, kad Paraiška yra nekokybiška ir neatitiko bendrųjų vertinimo kriterijų. LAGK sprendimas dėl Paraiškos vertinimo iš naujo nėra šio ginčo objektu, todėl pareiškėjo argumentai dėl LAGK sprendimo yra nei aktualūs, nei pagrįsti.

49. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas žalą, teikiant skundą LAGK patyrė ne dėl Ministerijos ar Fondo veiksmų, o dėl savo paties veiksmų – nekokybiškai pateiktos Paraiškos, todėl šios išlaidos apskritai neturėjo būti priteisiamos. Šiuo atveju esminę reikšmę bylinėjimosi išlaidų paskirstymui turi galutinio teismo sprendimo, kuriuo iš esmės yra išsprendžiamas šalių ginčas, priėmimas, t. y. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priimant procesinį sprendimą, kuriuo bylos nagrinėjimas toje instancijoje yra iš esmės užbaigiamas. Priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, atitinkamai turi būti paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl tarpinių procesinių veiksmų atlikimo. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjo skundą atmetus ir pripažinus, kad sprendimas neskirti finansavimo yra pagrįstas, pareiškėjo įrodinėjama žala kilo išimtinai tik dėl jo paties veiksmų, kadangi Fondui pateikta Paraiška buvo nekokybiška. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo priteisti išlaidas už teisinę pagalbą, rengiant skundą LAGK.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

51. Fondas nurodo, kad Sporto rėmimo fondo lėšos skiriamos konkursiniu būdu, daugiausiai balų surinkusioms paraiškoms, todėl, vertinant nefinansavimo aplinkybes, būtina atsižvelgti, jog konkurencija dėl finansavimo buvo itin didelė ir tik patys kokybiškiausi projektai gavo finansavimą. Fondas aptaria teisinį reglamentavimą, susijusį su paraiškų vertinimo procesu, pakartotinai nurodo, kad Paraišką vertino dvi darbuotojos, nematydamos viena kitos vertinimų, Paraiška neatitiko 3 ir 4 kriterijaus, o vertintojų argumentai, kuriais remiantis Paraiška įvertinta, pateikta priede prie atsiliepimo į apeliacinį skundą (Konsoliduotas vertinimas). Fondas akcentuoja, kad pareiškėjas nesurinko minimalaus pereinamojo balo 3 kriterijui, o taip pat neginčijo apeliaciniame skunde nė vieno 3 kriterijaus elemento. Fondas aptaria 4 kriterijaus elementus ir pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su tuo, kad vertintojai pagrindė savo vertinimą. Fondas pažymi, kad ekspertai, vertindami rizikas, iš esmės buvo teisūs, nes arena, kuri pagal Paraiškoje pateiktą informaciją turėjo būti pastatyta 2021 metų rugsėjį, o joje Projektas buvo planuojamas vykdyti nuo 2021 m. spalio 1 d., realiai buvo atidaryta tik 2022 m. gegužės mėn. Fondas teigia, jog, siekiant gauti bent 1 balą, turi būti įvardintos Projekto rizikos. COVID-19 rizika Paraiškoje nėra įvardinta. Teisės aktų leidėjas, skirtingai, nei teigia pareiškėjas, nenustato sąrašo rizikų, kurias pareiškėjai turi įsivertinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo įsivertinti COVID-19 riziką, nes Paraiškos teikimo metu galiojo valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl COVID-19 plitimo grėsmės bei trečiasis civilinės saugos parengties lygis, buvo ribojamos kontaktinės veiklos, dalis Projekto dalyvių – senjorai, taigi esminės rizikos Paraiškoje neįvardintos. Dėl šios priežasties pareiškėjo Projekto rizikų vertinimas yra abstraktus, įvertintas 0 balų.

52. Fondas nurodo, kad iš Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo turinio nėra pagrindo teigti, kad vertintojų imperatyviai reikalaujama pakomentuoti, kodėl yra skiriamas vienas ar kitas balas atskirai. Vertinimo formoje nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą. Formoje suformuluotas prašymas nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad paraiškos vertintojos, pateikdamos vieno skyriaus bendrą komentarą, atitinkamai nurodydamos stiprybes ir tobulintinas sritis, pažeidė vertinimo procedūrą. Fondas pateikia ištrauką iš Paraiškos ir nurodo, kad yra pakomentuoti ne tik visi balai atskirai po kiekvienu vertinimo kriterijumi, tačiau ir atskirai numeracija, nurodant, kuriai kriterijaus daliai konkrečiai balas yra skiriamas. Fondas teigia, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių nustatyto balo teisingumą, o ir skundžia tą teismo sprendimo dalį, kuri neturi įtakos galutiniam sprendimui, nes, nepriklausomai nuo to, ar būtina pakomentuoti kiekvieną vertinimo kriterijaus dalį atskirai, faktiškai visos vertinimo kriterijaus dalys aiškiai ir nedviprasmiškai vertintojų buvo pakomentuotos atskirai.

53. Fondas nurodo, kad pareiškėjas reikalauja visos Paraiškoje nurodytos sumos, kuri Paraiškos finansavimo atveju būtų skirta dalimis, tinkamai įgyvendinant Projektą. Pareiškėjas reikalauja pelno – sumokėti Paraiškoje nurodytą sumą be pareigos įgyvendinti sporto Projektą. Projekto lėšos yra tikslinės, turi būti naudojamos tik Paraiškoje nurodytiems tikslams pasiekti, Paraiškoje nurodytoms prekėms, paslaugoms įsigyti. Naudojant Sporto rėmimo fondo lėšas turi būti laikomasi sutarties, Aprašo, Sporto įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų. Už lėšų panaudojimą projekto vykdytojai teikia ataskaitas ir netinkamo lėšų panaudojimo atveju projekto lėšos projektų vykdytojams nėra pervedamos, o jeigu avansas jau buvo pervestas – reikalaujama grąžinti ne pagal paskirtį panaudotas lėšas. Kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų pagrįstos jo išlaidos projektui įgyvendinti, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas patyrė žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 54. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V-1685 dalies, kuria neskirtas finansavimas projektui pagal pareiškėjo VšĮ „Teniso slėnis“ paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-1318, pagrįstumo ir teisėtumo bei žalos atlyginimo.

55. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nustatė, kad pareiškėjo Paraišką vertino tinkamos kvalifikacijos Fondo darbuotojos, kurios savo sprendimus skirti atitinkamą balą pareiškėjo Paraiškai tinkamai motyvavo ir pagrindė, todėl sprendė, jog Įsakymas, kuriuo neskirtas finansavimas pareiškėjo Projektui, yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, priimant skundžiamą Įsakymą, atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo (dėl negautų pajamų ir Projekto rengimo išlaidų). Pirmosios instancijos teismas priteisė 457,25 Eur turtinę žalą, pareiškėjo patirtą atsakovui priimant 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 dalį, kuria neskirtas finansavimas priedo 108 eilutėje nurodytam pareiškėjo projektui „Fizinio aktyvumo veiklų visuomenei organizavimas (duomenys neskelbtini) apskrityje“ ir kuris LAGK panaikintas 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu.

56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog, vertinant pareiškėjo Paraišką, buvo pažeistos sporto projektų vertinimo procedūros, nesilaikyta Formoje nurodytų imperatyvių reikalavimų pakomentuoti kiekvieną konkretaus vertinimo kriterijaus elementą. Pareiškėjas vertina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos, patirtos LAGK, atlyginimo nepagrįstai vadovavosi Rekomendacijomis ir pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą.

57. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

58. Dėl nagrinėjamos bylos ribų teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais ir procesiniais dokumentais, pažymi, kad pareiškėjas inicijavo ginčą teisme dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V-1685 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ pakeitimo“ dalies (79 p.), kuria neskirtas finansavimas pareiškėjo Projektui įgyvendinti, pagrįstumo ir teisėtumo bei žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo priimtas, nustatytos ginčo ribos šioje administracinėje byloje, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir apeliacinės instancijos teisme.

59. Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, susijusius su 2021 m. kvietimo lėšų panaudojimu ne pagal paskirtį (žr. nutarties 37–38 p.). Šiuo aspektu ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Kadangi pareiškėjas savo skundo pirmosios instancijos teismui negrindė kvietimo lėšų panaudojimo aplinkybėmis, jos laikytinos naujomis, peržengiančiomis pareiškėjo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nevertinamos.

60. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

61. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85, 38 punkte įtvirtinta, kad paraiškų turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą atsakinga institucija atlieka pagal Aprašo ir Taisyklėse nustatytas sąlygas. Paraiškų turinio vertinimas vykdomas vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (ministras bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, aktualiais konkrečiam kvietimui (Aprašo 40 p.). Aprašo 41 punkte nustatyta, kad jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Nesurinkus Aprašo 40 punkto lentelėje kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama.

62. Analogiški reikalavimai įtvirtinti Taisyklių 53–54 punktuose. Paraiškų turinio vertinimas atliekamas vadovaujantis bendraisiais projekto vertinimo kriterijais (ministras bendruosius projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais projektų vertinimo kriterijais, kurie detalizuojami kvietime. Paraiška turi atitikti bent vieną ministro nustatytą prioritetą, nurodytą kvietime. Ministerija, kvietime nustatydama vertinimo kriterijus, juos grupuoja ir svorius parenka vadovaudamasi Aprašo 40 punktu (Taisyklių 53 p.). Jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Jei paraiška nesurenka minimalaus kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama. Ministras priima sprendimą dėl finansavimo neskyrimo, patvirtina Aprašo 46.2 papunktyje nurodytą sąrašą ir Atsakinga institucija apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėjus raštu per 3 darbo dienas (Taisyklių 54 p.). Taisyklių 58 punkte, be kita ko, nustatyta, jog paraiškų vertinimą atlieka vertintojais paskirti Atsakingos institucijos darbuotojai. Paraiškos administracinės atitikties tinkamumo vertinimą atlieka vienas vertintojas (Taisyklių 59 p.). Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo tvarka įtvirtinta Taisyklių 60 punkte. Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka vienas vertintojas, kai projekto paraiškoje nurodyta prašoma Fondo lėšų suma mažesnė nei 60 000 eurų (Taisyklių 60.1 p.); du vertintojai, kai projekto paraiškoje nurodyta prašoma Fondo lėšų suma lygi arba yra didesnė nei 60 000 eurų. Bendras paraiškai skiriamas balas paskaičiuojamas išvedant dviejų vertintojų suteiktų balų vidurkį. Tuo atveju, kai dviejų vertintojų paraiškų vertinimo balai skiriasi daugiau nei 20-čia balų, siekiant išsiaiškinti, kuris vertinimas teisingesnis, paraišką įvertinti skiriamas trečias vertintojas. Tokiu atveju paraiškai skiriamas balas nustatomas išvedus aritmetinį vidurkį iš dviejų vertintojų, kurių vertinimo rezultatai yra artimiausi (Taisyklių 60.2 p.).

63. Pareiškėjo Paraiška buvo teikiama vadovaujantis Kvietimu, o vertinama atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1866 patvirtinto 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai 3 priedą Sporto rėmimo fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turtinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapą (Forma).

64. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad buvo pažeista imperatyvi Paraiškos vertinimo procedūra. Teisėjų kolegija, įvertinusi Formos turinį, pažymi, kad joje vertintojų yra prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Formoje suformuluotas prašymas nėra imperatyvaus pobūdžio, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu (žr. nutarties 40 p.) tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

65. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl nepagrįstai skirto 0 balų iš 2 galimų pagal 4 kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ 4.3 elementą „Nustatytos sporto projekto rizikos ir pateiktas jų valdymo planas“, priėjo prie išvados, kad skirdami 0 balų, vertintojai nenurodė Projekto rizikų valdymo plano stipriųjų pusių, pateikė motyvuotą poziciją dėl tobulintinų sričių, turėjo keletą esminių pastabų dėl Projekto rizikų valdymo, todėl jų sprendimas skirti 0 balų yra aiškiai motyvuotas ir pagrįstas.

66. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra tai, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

67. Vien aplinkybė, kad vertintojai, vertindami Paraiškos 4.3 elementą, neįžvelgė jo stiprybių, negali būti savaime vertinama kaip Paraiškos vertinimo procedūros pažeidimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal Formą šiam elementui buvo skirta 0 balų. Formoje nurodyta, jog toks balas yra skiriamas tuomet, kai projekto rizikų vertinimas abstraktus, rizikų valdymo planas nenumato konkrečių priemonių arba numato priemones ne visoms apžvelgtoms rizikoms, nenumatyti už rizikos valdymą atsakingi asmenys. Nors Paraiškos 5.6.1 ir 5.6.2 punktuose pareiškėjas nurodė dvi rizikas, t. y. finansinę riziką, kuri gali pasireikšti papildomų išlaidų poreikiu dėl išorinių veiksnių – ekonominės krizės, tiekėjo pajėgumų vykdyti įsipareigojimus sumažėjimo ir profesionalių trenerių trūkumą – (duomenys neskelbtini) rajone nėra daug specialistų, kurie turėtų aukštą kvalifikaciją ir tinkamą kompetenciją vesti teniso treniruotes, tačiau vien tai nereiškia, kad pareiškėjo Paraiška turėjo būti įvertinta maksimalia Formoje nurodyta balų suma. Kadangi būtent pareiškėjui tenka pareiga įvardinti Paraiškoje esmines Projekto rizikas, o, kaip nustatyta gautoje patikrinti administracinėje byloje, teikiant Paraišką nebuvo įvertintas Paraiškos teikimo laikotarpis (galiojo dėl COVID-19 ligos valstybės paskelbta ekstremali situacija) bei kitos su tuo susijusios aplinkybės (statybos darbų galimas vėlavimas, dalyvių pritraukimas ir išlaikymas), darytina išvada, kad vertintojai pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pateiktas rizikų vertinimas yra abstraktus, Projekto rizikų planas yra nepakankamas. Pareiškėjas nenurodė esminių Projekto rizikų, kurioms esant Projektas negalėtų būti laiku įgyvendintas, todėl šiuo aspektu atliktas vertinimas yra išsamus ir motyvuotas.

68. Nepagrįstais pripažintini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad jis negali suprasti visų jo Paraiškos vertinimo motyvų, nes kiekvienas vertintas kriterijus yra įvertintas atskiru balu, beveik ties kiekviena kriterijų grupe yra pateiktos atitinkamos išvados (stiprybės, tobulintinos sritys), o Paraiškos „Biudžeto peržiūros“ dalyje pateiktos vertintojų pastabos pagal konkrečias sąmatų eilutes. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su Paraiškos vertinime išdėstytomis vertintojų pastabomis ir išvadomis, nereiškia, kad vertintojai pateikė nepagrįstus ir nemotyvuotus komentarus.

69. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra abstraktūs (pvz., kad analogiški pažeidimai buvo padaryti vertinant Paraišką pagal kitus bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus) dėl ko nevertintini, nes pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas, arba nepagrįsti (pvz., dėl Įsakymo neatitikties VAĮ 10 str. reikalavimams), nes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo skundo argumentus šiuo aspektu, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, kurių naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

70. Kadangi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V-1685 dalis, skundžiama nagriėnjamoje byloje, yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą atlyginti turtinę žalą, kildinamą iš minėto Įsakymo dalies neteisėtumo, nes nėra civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 straipsnis).

71. Kitas pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą, patirtą atsakovui priimant 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 dalį, kuria neskirtas finansavimas priedo 108 eilutėje nurodytam pareiškėjo projektui „Fizinio aktyvumo veiklų visuomenei organizavimas (duomenys neskelbtini) apskrityje“ ir kuris LAGK panaikintas 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu, pirmosios instancijos teismo buvo tenkintas iš dalies ir pareiškėjui priteista 457,25 Eur. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam turėjo būti priteista visa LAGK procese patirta išlaidų suma (665,50 Eur), o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos, patirtos teikiant skundą LAGK, atlyginimo, nepagrįstai vadovavosi Rekomendacijomis ir pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą.

72. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

73. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4527-968/2020). Taigi, nekvestionuojama pareiškėjo turėjo teisė kreiptis į teismą dėl žalos (bylinėjimosi išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka) atlyginimo CK nustatyta tvarka. Vienas iš teisės į teisminę gynybą užtikrinimo aspektų yra susijęs su asmens galimybe prisiteisti patirtas išlaidas ginant savo teises ir teisėtus interesus, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje iš esmės vieningai laikomasi nuostatos, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai turėtų būti priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008; 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-598-821/2022; ir kt.).

74. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio, pabrėžia, jog administraciniame procese priteistinų atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1573-552/2021). CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Rekomendacijose.

75. Rekomendacijų 8.1 punkte įtvirtinta, jog už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

76. Pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas ikiteisminėje institucijoje sumokėjo 2021 m. birželio 16 d. (2021 m. II ketvirtis), todėl maksimaliam priteistinos žalos dydžiui apskaičiuoti aktualus 2020 m. IV ketvirčio rodiklis, kuris Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis sudarė 1 524,2 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos, patirtos teikiant skundą LAGK, atlyginimo, pagrįstai vadovavosi Rekomendacijomis ir priteisė pareiškėjui maksimalią 457,25 Eur (1 524,2 x 0,3) sumą už skundo LAGK parengimą.

77. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

78. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad šis procesinis sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

79. Atsakovas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios administracinės bylos galutinė baigtis yra naudinga atsakovui, spręstinas jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (ABTĮ 40 str. 1 d., 5 d.).

80. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1002-502/2022 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

81. Bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti (ir kokio dydžio) atstovavimo išlaidas viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018). Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-429-858/2015; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019; 2020 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-605-602/2019).

82. Atsižvelgusi į nagrinėjamos administracinės bylos pagrindą ir dalyką bei akcentuodama atsakovo turimus vidinius teisinio personalo resursus, teisėjų kolegija sprendžia atsakovui nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nepateikė konkrečių ir objektyviais duomenimis paremtų argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog negalėjo savo pajėgumais savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos. Taigi atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai gauti neatitinka būtinumo kriterijaus ir todėl tokių išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš pareiškėjo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Teniso slėnis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis