3133cd15-788c-41bd-9a00-e9cbaebcad4c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-150-483/2019 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00134-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.1; 1.2.14.7.2.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės, Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, nuteistajam M.

V., nuteistojo gynėjui advokatui Kęstučiui OžiÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. V. (M. V.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 184 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 400 MGL (15 056 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė dalinai sudėta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 440 MGL (16 561,60 eurų) dydžio bauda.

M. V. taip pat įpareigotas per tris mėnesius sumokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ 25 MGL (941 euro) dydžio įmokÄ . IÅ¡ nuteistojo M. V. priteista 4 912,82 eurų UAB „M. I.“ naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. M. V. nuteistas už tai, kad nuo 2013-04-22 iki 2013-11-08 bÅ«damas UAB „M. I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atstovaudamas įmonę, bei pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, veikdamas prieÅ¡ingai bendrovės interesams, tyčia siekdamas turtinės ir asmeninės naudos, turėdamas prisijungimus prie UAB „M.

I.“ banko sÄ skaitų ir disponuodamas sÄ skaitos piniginėmis lėšomis, žinodamas, kad nuo 2013-11-08 valdybos posėdžio protokolu atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas Å¡iai bendrovei priklausantį turtÄ , t. y. disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 straipsnio 8 dalį privalėdamas veikti bendrovės naudai ir interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, 37 straipsnį - turėdamas teisę veikti bendrovės vardu ir vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius, bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , disponuodamas UAB „M.

I.“ banko sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB DNB banke, t. y. generatoriumi, prisijungimo prie sÄ skaitų kodais ir banko kortele, jis laikotarpiu nuo 2013-07-26 iki 2013-11-21 iÅ¡ bankomato iÅ¡grynino: 2013-07-26 iÅ¡ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡grynino 1000 Lt( 289,62 EUR); 2013-08-01 iÅ¡ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) iÅ¡grynino 2500 Lt (724,05 EUR); 2013-08-04 iÅ¡ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) iÅ¡grynino 2000 Lt (579, 24 EUR); 2013-08-07 iÅ¡ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡grynino 2000 Lt (579,24 EUR); 2013-08-18 iÅ¡ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡grynino 2000 Lt (579,24 EUR); 2013-08-23 iÅ¡ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡grynino 2000 Lt (579,24 EUR); 2013-09-26 iÅ¡ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡grynino 1000 Lt (289,62 EUR); 2013-10-04 iÅ¡ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡grynino 1000 Lt (289,62 EUR); 2013-10-08 iÅ¡ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡grynino 500 Lt (144,81 EUR); 2013-11-07 iÅ¡ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡grynino 2000 Lt (579,24 EUR); 2013-11-10 iÅ¡ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡grynino 500 Lt (144,81 EUR); 2013-11-21 iÅ¡ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡grynino 40 Lt (11,58 EUR), iÅ¡ viso iÅ¡grynino 16 540 Lt (4 790,31 EUR) piniginių lėšų, kurias panaudojo perduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems tretiesiems asmenims nepateikdamas iÅ¡laidas pateisinančių dokumentų, kad Å¡ie pinigai buvo panaudoti įmonės naudai. 1.1.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2013-10-01 iÅ¡ UAB „M. I.“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, be jokio teisinio pagrindo , neatlygintinai pervedė 423,50 Lt (122,65 EUR) į UAB „R.“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėdamas už UAB „N. V.“ įsigytÄ buhalterinę apskaitos programÄ . Tokiu bÅ«du, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, M. V. iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „M. I.“ turtÄ â€“ 71 907,98 Lt (20 825,99 EUR), tuo bendrovei padarydamas turtinės žalos.

Å iais veiksmais M. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalyje. 1.2. Taip pat M. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, nuo 2013-04-22 iki 2013-11-08 bÅ«damas UAB „M. I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atstovaudamas įmonę, bei pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, veikdamas prieÅ¡ingai bendrovės interesams, tyčia siekdamas turtinės ir asmeninės naudos, turėdamas prisijungimus prie UAB „M.

I.“ banko sÄ skaitų ir disponuodamas sÄ skaitos piniginėmis lėšomis, žinodamas, kad nuo 2013-11-08 valdybos posėdžio protokolu atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas Å¡iai bendrovei priklausantį turtÄ , t. y. disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 straipsnio 8 dalį privalėdamas veikti bendrovės naudai ir interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, 37 straipsnį - turėdamas teisę veikti bendrovės vardu ir vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius, bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , gavęs 2013-08-14 UAB „H.“ direktoriaus M.

V. praÅ¡ymÄ pervesti UAB „M. I.“ pinigines lėšas – 50 000 Lt (14 481 EUR) į A. B. sÄ skaitÄ , jis nesant jokio teisinio pagrindo, neatlygintinai 2013-08-16 iÅ¡ UAB „M. I.“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, į A. B. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke, pervedė 50 000 Lt (14 481 EUR). 1.3. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , ir iÅ¡ anksto žinodamas, kad UAB „M. I.“ nedalyvauja teisminiuose procesuose, neturi teisinių ginčų nei su fiziniais, nei juridiniais asmenimis, taip pat žinodamas, kad advokatas V.

M. atstovauja jo asmeninius teisinius interesus kitose bylose, jis su advokatu V. M. 2013-07-29 sudarė teisinės pagalbos sutartį Nr. 13/07/29 ir pagal pateiktÄ advokato V. M. sÄ skaitÄ už suteiktas paslaugas Nr. 13/08/28, sumokėjo advokatui V. M. 3 000 Lt (868,86 EUR), pagal 2013-08-28 pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 707956. 1.4. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2013-08-28 iÅ¡ UAB „M. I.“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, be jokio teisinio pagrindo, neatlygintinai pervedė 1 944,48 Lt (563,16 EUR) į AB „Lesto“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėdamas už UAB „N. V.“ suteiktas AB „Lesto“ paslaugas.

2. Å ios veikos M. V. buvo inkriminuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismas veikÄ dėl UAB „M. I.“ piniginių lėšų - 50 000 Lt pervedimo į A. B. sÄ skaitÄ paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo nesant nusikaltimo sudėties požymių, o veikas dėl UAB „M. I.“ piniginių lėšų – 3 000 Lt sumokėjimo advokatui V. M. už suteiktas paslaugas ir UAB „M. I.“ piniginių lėšų - 1 944,48 Lt pervedimo į AB „Lesto“ sÄ skaitÄ už elektros energijÄ taip pat paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo kaip neįrodytas.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 3. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – M. V. iÅ¡teisinti. 3.1. Nuteistojo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nes M. V. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog tiek M. V., tiek įmonės UAB „M. I.“ buhalterė L. G. 2013 metų pabaigoje be paaiÅ¡kinimų ir teisinių priežasčių buvo atleisti iÅ¡ UAB „M.

I.“, atitinkamai direktoriaus ir buhalterės pareigų. Naujai paskirtas direktorius K. M. neformaliai perėmė iÅ¡ buhalterės L. G. iki tol tvarkytus UAB „M. I.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tuo tarpu jokia įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizacija nebuvo atlikta, finansinės atskaitomybės auditas nebuvo atliktas (apie tai byloje duomenų nėra). 3.2. Apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo įsigyjant kompiuterinę apskaitos programÄ â€žRivilė“.

Apeliantas teigia, kad UAB „M. I.“ jokios buhalterinės apskaitos programos iÅ¡ UAB „R.“ nepirko. Bylos duomenimis Å¡iÄ programÄ Ä¯sigijo UAB „N. V.“, Å¡i programa buvo skirta trims vartotojams. Tarp trijų bendrovių - UAB „N. V.“, UAB „H.“ ir UAB „M. I.“ buvo pasiraÅ¡yta bendradarbiavimo sutartis bei vykdomi tarpusavio atsiskaitymai ir prieigos prie Å¡ios programos, kuria disponavo UAB „N. V.“, apmokėjimas (423 Lt) turėjo bÅ«ti vertinamas kaip reikalingas trims bendradarbiaujančioms bendrovėms bei potencialiai naudingas UAB „M.

I.“ veikloje. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobÅ«džio (pasisavinimo, iÅ¡Å¡vaistymo) bylose bÅ«tina įsitikinti įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančiÄ informacijÄ , bet objektyvių aplinkybių visumÄ , iÅ¡ kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų. Dėl to duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokiÄ prasmę ir iÅ¡ tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi bÅ«ti iÅ¡tirti ir įvertinti.

Tokio pobÅ«džio pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, gali bÅ«ti pripažintas esminiu įrodinėjimo tvarkos (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnis) pažeidimu ir lemti teismo priimto nuosprendžio ar nutarties pakeitimÄ arba panaikinimÄ . Pasak apelianto, ikiteisminio tyrimo metu klaidingai suformuluotas paklausimas, todėl atsakymas į jį suklaidino pirmosios instancijos teismÄ ir suteikė teismui nepagrįstÄ motyvÄ daryti iÅ¡vadas apie apelianto kaltę iÅ¡Å¡vaistant UAB „M.

I.“ turtÄ Å¡iame epizode. 3.3. Apelianto nuomone, Å¡ioje situacijoje akivaizdu, kad UAB „M. I.“, vadovaujamos direktoriaus M. V., atliktas apmokėjimas UAB „N. V.“ už prisijungimo prie kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos galimybę negali bÅ«ti laikomas ekonomiÅ¡kai nepagrįstu veiksmu, kadangi ji, pakeitus įmonės vadovybę, taip ir liko nepanaudota, tolygu ir neįvertintas jos ekonominis naudingumas. Kita vertus, nebuvo ir nėra jokių kliūčių turto savininkui šį turtinį (423,50 Lt dydžio) reikalavimÄ spręsti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

IÅ¡ esmės identiÅ¡koje situacijoje (pagal sutartinių santykių ir atsiskaitymų schemÄ ) epizode su apmokėjimu už sunaudotÄ elektros energijÄ AB „Lesto“ pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡is nusikalstamos veikos epizodas neįrodytas. 3.4. Apeliantas taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo iÅ¡gryninant įmonės UAB „M. I.“ pinigus bankomatuose. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas M. V. kaltę pinigų iÅ¡gryninimo epizoduose remiasi trim faktiniais duomenimis:

1) liudytojos L. G. parodymais, 2) paties kaltinamojo parodymais ir 3) pinigų panaudojimÄ patvirtinančių duomenų nebuvimu. Nuosprendyje teismas nurodė liudytojos L. G. parodymus, kad „M. V. turėjo kreditinę kortelę ir iÅ¡grynindavo įmonės pinigus, todėl 16 540 Lt panaudojimÄ pateisinančių dokumentų ji neprisimena. Pinigų iÅ¡eikvojimÄ pateisinančius dokumentus M. V. pateikdavo netvarkingai“. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. G. parodė, kad „dėl nuimtų iÅ¡ įmonės sÄ skaitos grynųjų pinigų pasakyti nieko negali, nes dabar neprisimena, ar jai M.

V. pateikė visus buhalterinius dokumentus apie panaudotas pinigines lėšas, kad ji galėtų suvesti į avansines apyskaitas, kadangi dokumentų neturi, todėl nieko negali pasakyti“. Anot apelianto, lyginant tame pačiame nuosprendyje cituojamus liudytojos parodymus ir jų pateikimÄ motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje, matyti, kad motyvuojant M. V. kaltę parodymai interpretuojami siekiant jÄ pagrįsti, nors iÅ¡ tiesų, liudytojos L. G. parodymai negrindžia, o teisina kaltinamÄ jį (pinigų panaudojimÄ pateisinantys dokumentai buvo, kokie, liudytoja neprisimena, dokumentai buvo pateikiami netvarkingai).

Bylos medžiagoje yra avansinė apyskaita (t. 4, b. l. 94-95), kuri liudija apie tai, kad iÅ¡grynintų pinigų iÅ¡laidavimo dokumentai buhalterei buvo teikiami. Bylos medžiagoje yra automobilio „Nissan Murano“, kuriuo naudojosi UAB „M. I.“ ir kuriam buvo reikalingas kuras, panaudos sutartis (t. 4, b. l. 96-97). M. V. ir A. B. planuojamo UAB „M. I.“ verslo interesais vyko į komandiruotę į Charkovo miestÄ susipažinti su analogiÅ¡kos planuojamos įsigyti įrangos darbu, dėl ko taip pat patyrė iÅ¡laidų. 3.5.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu M. V. parodymų apie tai, kad iÅ¡laidas pateisinančių dokumentų UAB „M. I.“ buhalterei nepateikė, nedavė. PrieÅ¡ingai, viso proceso metu M. V. teigė, kad visos iÅ¡grynintos lėšos buvo naudojamos bendrovės reikmėms ir pateisinantys iÅ¡laidas dokumentai buvo teikiami. Nuo pat veiklos pradžios UAB „M. I.“ (2013 metų gegužė) piniginių lėšų sÄ skaitoje neturėjo ir bendradarbiavimo su UAB „H.“ pagrindu UAB „M.

I.“ reikmėms bei interesais buvo naudojamos UAB „H.“ lėšos, kurių užskaitÄ buvo planuojama padaryti ataskaitinių (2013 metų) pabaigoje. 3.6. Liudytojai A. Ž. ir V. Ž., UAB „M. I.“ pradiniai akcininkai, ir jų formaliais dubleriais Å¡ių asmenų suėmimo metu 2013 metais tapusios Å¡ios bendrovės akcininkės liudytojos B. S. bei I. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad M. V., dirbdamas UAB „M. I.“ direktoriumi, jokia veikla neužsiėmė, Å¡vaistė bendrovės pinigines lėšas.

IÅ¡ esmės akcininkai atsiribojo nuo įmonės direktoriaus, kreipdamiesi į teisėsaugos institucijas tam, kad jo, kaip įmonės vadovo, veikla bÅ«tų įvertinta kriminaline prasme. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriama, kokios priežastys skatino UAB „M. I.“ akcininkus brolius A. Ž. ir V. Ž. siekti M. V. baudžiamosios atsakomybės ir, neabejotina, piniginės naudos civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje pagrindu iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ M. V. jų pačių apibrėžto dydžio žalÄ neva padarytÄ UAB „M.

I.“. Bylos medžiagoje fiksuota, kad broliai A. Ž. ir V. Ž. liko skolingi M. V. 3.7. Liudytojų A. Ž. ir V. Ž., B. S. ir I. P. parodymus galima vertinti, kaip jų pateiktÄ nuomonę apie UAB „M. I.“ direktoriaus M. V. veiklÄ 2013 m. gegužės-lapkričio mėnesiais, tačiau jo menamas neveikimas paneigiamas 2013 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Ra.“ raÅ¡to „Neįpareigojantis komercinis siÅ«lymas“ turiniu, liudijančiu apie M. V. siektÄ rezultatÄ - galimybę įsigyti naudotÄ metalinių vamzdžių gamybos linijÄ .

Å is dokumentas, greta kitų aplinkybių, įrodo, kad įmonės UAB „M. I.“ direktorius M. V. minimu laikotarpiu veikė UAB „M. I.“ naudai ir tÄ rezultatÄ , kurio siekė, pasiekė. Tolesnė įvykių eiga liudija apie tai, kad M. V. dalyvavimas versle pagrindiniams akcininkams - broliams A. Ž. ir V. Ž. tapo nereikalingas. 3.8. Neformaliai iÅ¡ M. V. ir UAB „M. I.“ buhalterės L. G. perėmęs bendrovės buhalterinius dokumentus, naujai paskirtas įmonės direktorius K. M. perėmė ir atsakomybę už Å¡ių dokumentų bei juose esančių duomenų pilnumÄ bei tikrumÄ .

Be paaiÅ¡kinimų ir teisinių pagrindų M. V. ir L. G. buvo atleisti iÅ¡ užimamų pareigų, visa bendrovės dokumentacija buvo paimta jÄ tiesiog be skrupulų pasiimant ir niekaip to fakto neformalizuojant. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo jokios galimybės iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokius UAB „M. I.“ dokumentus, kokia apimtimi paėmė K. M. ir, kas Å¡ioje situacijoje svarbiausia, ar tarp jų buvo tie dokumentai, kurie patvirtino M. V. iÅ¡grynintų pinigų panaudojimÄ .

Neatmetama tai, kad dalies jų neliko jau po to, kai dokumentai buvo perimti. Tačiau byloje yra padrikai surinkti dokumentai, liudijantys apie tai, kad UAB „M. I.“ direktorius M. V., išgryninęs įmones pinigines lėšas, jas naudojo UAB „M. I.“ reikmėms ir naudai, o neperdavė nenustatytiems asmenims, kaip teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. 3.9. Pats bendrovės pinigų išgryninimo faktas nėra kriminalizuotas, tokia teisė UAB „M. I.“ direktoriui buvo suteikta, tačiau apeliantas nesutinka su ta formuluote, kad tuos pinigus, kuriuos jis išgrynino kaltinimo apibrėžtu laiko tarpu, M.

V. perdavė nenustatytiems asmenims. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „M. I.“ direktorius M. V. sumokėjo grynais pinigais 3 000 Lt advokatui už teisines paslaugas, suteiktas UAB „M. I.“ (kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atlygis advokatui inkriminuotas nepagrįstai ir šį epizodÄ iÅ¡ kaltinimo Å¡alino). Å ioje situacijoje tuo „nenustatytu asmeniu“, kuriam dalį iÅ¡grynintų bendrovės pinigų perdavė bendrovės direktorius, buvo advokatas V. M., pinigų priėmimo kvitas yra byloje.

Išlikę ir pateikti prijungti prie bylos dokumentai (t. 4, b. l. 94-95, 96-97, 101) liudija apie tai, kad UAB „M. I.“ direktorius:

1) bendrovės interesais naudojosi automobiliu, kuriam neiÅ¡vengiamai buvo reikalingas kuras ir už kurį jis mokėjo, atitinkamai atsiskaitydamas su įmonės buhalterija, 2) vyko į komandiruotes į CharkovÄ , 3) turėjo kitas iÅ¡laidas, kurias detalizuoti nėra prasmės, kadangi ir kaltinamajame akte, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje žalos dydį pradiniai, niekuo grįstai apibrėžė civilinis ieÅ¡kovas, tai yra tas pats asmuo, kuris atėmė iÅ¡ M. V. dokumentus, kaltino jį nesÄ Å¾iningumu ir tuo pat metu atėmė galimybę gintis nuo vėlesnių kaltinimų turto iÅ¡Å¡vaistymu.

Esant tiems dokumentams, kuriuos iki juos perimant turėjo L. G., analizuojant juos, atlikus auditÄ , inventorizacijÄ , galima bÅ«tų spręsti apie tikėtinos žalos dydį, o gal prieÅ¡ingai, - apie UAB „M. I.“ įsiskolinimÄ UAB „H.“. Tai neįvyko. Pasak apelianto, tokie bylos duomenys liudija apie tai, kad kaltinimas bendra apimtimi ir toje dalyje, kurioje apeliantas pripažintas kaltu, yra nepagrįstas faktiniais bylos duomenimis, o grindžiamas tik spėlionėmis, numanymais, prielaidomis.

4. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė nuteistojo M. V. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo M. V. apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

6. Dėl M. V. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį 6.1. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas iÅ¡Å¡vaisto jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Turto iÅ¡Å¡vaistymas Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui.

Esminis turto iÅ¡Å¡vaistymo požymis, skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus iÅ¡Å¡vaistyto turto atžvilgiu. Turto iÅ¡Å¡vaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, turtine teise disponuoja savo nuožiÅ«ra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus.

Turto iÅ¡Å¡vaistymas objektyviai pasireiÅ¡kia kaltininkui patikėto svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sÄ lygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala.

Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtÄ ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems Å¡is turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo.

Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtÄ ar turtinę teisę. Turto iÅ¡Å¡vaistymo neatlygintinumas reiÅ¡kia, kad kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį turtÄ ar turtinę teisę iÅ¡Å¡vaisto turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtÄ ar turtinę teisę neatlygindamas jo vertės arba atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai.

Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Turto iÅ¡Å¡vaistymas yra baigtas atsiradus Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtÄ ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto iÅ¡Å¡vaistymo sudėtis yra materiali, todėl bÅ«tinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui.

Turto iÅ¡Å¡vaistymas gali bÅ«ti padarytas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iÅ¡Å¡vaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtÄ ar žinioje esantį svetimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas Å¡io turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jai kilti.

Turto iššvaistymas taip pat gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt. 6.2.

Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde neneigia naudojęsis UAB „M. I.“ sÄ skaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau nurodo, kad UAB „M. I.“ pinigus, iÅ¡grynintus bankomatuose, panaudojo UAB „M. I.“ reikmėms ir naudai, o bÅ«tent, 1) automobilio „Nissan Murano“, kuriuo pagal panaudos sutartį naudojosi įmonė UAB „M. I.“, kurui, 2) M. V. ir A. B. komandiruotei į Charkovo miestÄ (UkrainÄ ) UAB „M. I.“ verslo interesais, 3) sumokėjo grynais pinigais 3 000 Lt advokatui V.

M. už suteiktas teisines paslaugas UAB „M. I.“, 4) taip pat turėjo kitas išlaidas, kurias detalizuoti, anot apelianto, nėra prasmės. Analogiškas aplinkybes dėl UAB „M. I.“ bankomatuose išgrynintų pinigų panaudojimo nuteistasis M. V. nurodė ir teisiamajame posėdyje. 6.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas ar iššvaistytas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. 6.4. Nuteistojo M. V. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad jis teikė buhalterei dokumentus, patvirtinančius M.

V. iÅ¡grynintų pinigų panaudojimÄ UAB „M. I.“ interesais, tačiau Å¡ių dokumentų nebeliko po to, kai naujasis UAB „M. I.“ direktorius K. M. perėmė įmonės dokumentus, paneigia liudytojos L. G., įmonių UAB „H.“, UAB „N. V.“ ir UAB „M. I.“ buhalterės, teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad M. V. nepateikė visų UAB „M. I.“ pinigų panaudojimÄ patvirtinančių dokumentų. M. V. jai buvo pateikęs kvitÄ dėl 3 000 Lt sumokėjimo advokatui, šį dokumentÄ liudytoja nurodė avanso apyskaitoje dėl pinigų panaudojimo.

Pagal UAB „H.“ ir UAB „M. I.“ bendradarbiavimo sutartį užskaita nebuvo padaryta, todėl M. V. liko skolingas UAB „M. I.“ kaip atskaitingas asmuo. Nuteistojo M. V. apeliacinio skundo argumentus apie iÅ¡grynintų pinigų panaudojimÄ UAB „M. I.“ reikmėms ir naudai paneigia ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga. 6.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal avansinę apyskaitÄ (t. 4, b. l. 94-95) iÅ¡grynintų pinigų iÅ¡laidavimo dokumentai buhalterei buvo teikiami. Tačiau iÅ¡ apelianto nurodytos avanso apyskaitos matyti, kad tai ne UAB „M.

I.“ avanso apyskaita, o kitos M. V. vadovaujamos įmonės - UAB „H.“ avanso apyskaita, kurioje nurodyta, kad M. V. dokumentais pateisino UAB „H.“ pinigų panaudojimÄ , tame tarpe iÅ¡laidas už kurÄ , pirktÄ skirtinguose degalinėse, laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2013-10-05 bei 2013 m. birželio mėn. buvusios M. V. ir A. B. komandiruotės į UkrainÄ iÅ¡laidas (t. 4, b. l. 94-95). 6.6. IÅ¡ M. V. inkriminuoto kaltinimo matyti, kad M. V. nepateikė iÅ¡laidas pateisinančių dokumentų už laikotarpiu nuo 2013-07-26 iki 2013-11-21 UAB „M.

I.“ iÅ¡grynintus bankomatuose pinigus. IÅ¡ byloje esančių lėktuvų bilietų ir Ukrainos vieÅ¡bučio kvitų matyti, kad kelionė į UkrainÄ buvo laikotarpiu nuo 2013-06-11 iki 2013-06-13 (t. 4, b. l. 81-89), t. y. gerokai anksčiau nei M. V. iÅ¡grynino UAB „M. I.“ pinigus. Be to, kaip jau minėta, 2013 m. birželio mėn. buvusios M. V. ir A. B. komandiruotės į UkrainÄ iÅ¡laidos buvo apskaitytos UAB „H.“ avanso apyskaitoje. Todėl M. V. laikotarpiu nuo 2013-07-26 iki 2013-11-21 UAB „M.

I.“ iÅ¡gryninti pinigai negalėjo bÅ«ti panaudoti M. V. ir A. B. komandiruotei į Charkovo miestÄ (UkrainÄ ). NelogiÅ¡ka komandiruotės iÅ¡laidas daryti iÅ¡imat iÅ¡ bankomatų kas kelias ar keliolika dienų po 500 – 2 500 Lt, praėjus 1-5 mėnesiams nuo pačios komandiruotės. 6.7. Tarp UAB „H.“ ir UAB „M. I.“ 2013-05-01 buvo sudaryta panaudos sutartis dėl automobilio „Nissan Murano“ (t. 4, b. l. 96-97). Tačiau iÅ¡ byloje esančių dokumentų - UAB „H.“ sÄ skaitų aktyvumo ataskaitos ir UAB „H.“ avanso apyskaitos (t. 4, b. l. 92-95) matyti, kad už kurÄ (degalus) laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2013-11-08 buvo atsiskaitoma ne UAB „M.

I.“ pinigais, o kitos M. V. vadovaujamos įmonės - UAB „H.“ pinigais (iÅ¡ UAB „H.“ sÄ skaitų aktyvo ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2013-11-08 kas kelias dienas skirtingose degalinėse buvo pilamasi kuro nuo 7,47 eurų iki 63,46 eurų). Liudytoja L. G., įmonių UAB „H.“, UAB „N. V.“ ir UAB „M. I.“ buhalterė, teisiamajame posėdyje parodė, kad M. V. labai daug degalų pirko UAB „H.“ vardu. Todėl atsižvelgus į UAB „M.

I.“ išgrynintų bankomatuose pinigų laikotarpį (nuo 2013-07-26 iki 2013-11-21) ir UAB „H.“ vardu pirktų degalų laikotarpį (nuo 2013-05-03 iki 2013-11-08), taip pat bankomatuose išgrynintų UAB „M. I.“ pinigų sumas, nelogiška, jog M. V. laikotarpiu nuo 2013-07-26 iki 2013-11-21, kuris sutampa su UAB „H.“ vardu pirktų degalų laikotarpiu, kas kelias dienas būtų pylęsis į automobilį „Nissan Murano“ dar papildomai degalų už pakankamai dideles UAB „M.

I.“ iÅ¡grynintų pinigų sumas – nuo 500 iki 2 500 Lt (144,81 – 724,05 eurų). Be to, nuteistasis M. V. nepateikė jokių raÅ¡ytinių duomenų ar kitos medžiagos, kad UAB „M. I.“ pinigai buvo naudojami degalų pirkimui tenkinant UAB „M. I.“ poreikius. 6.8. Nuteistasis M. V. nurodo, kad sumokėjo grynais pinigais 3 000 Lt advokatui V. M. už suteiktas teisines paslaugas UAB „M. I.“. IÅ¡ byloje esančios 2013-08-28 sÄ skaitos už teisines paslaugas ir 2013-08-28 pinigų priėmimo kvito matyti, kad M.

V. 2013-08-28 sumokėjo advokatui V. M. grynaisiais pinigais 3 000 Lt (t. 1, b. l. 22-23). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad M. V. pagrįstai sumokėjo advokatui V. M. atlygį už suteiktas teisines paslaugas tenkinant UAB „M. I.“ poreikius ir šį epizodÄ dėl UAB „M. I.“ turto iÅ¡Å¡vaistymo iÅ¡ M. V. kaltinimo paÅ¡alino. Å i pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama. Atsižvelgiant į tai, kad advokatui V. M. 3 000 Lt atlygis buvo sumokėtas grynaisiais pinigais ir Å¡ie pinigai buvo panaudoti tenkinant UAB „M.

I.“ poreikius, M. V. inkriminuota UAB „M. I.“ iÅ¡grynintų bankomatuose ir nepateisinta dokumentais pinigų suma – 16 540 Lt mažintina 3000 Lt, t. y. iki 13 540 Lt (3 921,45 euro). 6.9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad M. V. iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „M. I.“ turtÄ â€“ 71 907,98 Lt (20 825,99 eurų). Nuosprendyje numatyta pagrobto turto vertė laikytina technine klaida, nes iÅ¡ nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paÅ¡alinęs iÅ¡ kaltinimo neįrodytus epizodus, nuteistÄ jį M.

V. pripažino kaltu tik dėl 4 912,82 eurų (16 540 Lt + 423,50 Lt) ir veikÄ perkvalifikavo iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalies (didelės vertės svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas) į Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį. 6.10. Byloje nėra duomenų, kad UAB „M. I.“ iÅ¡gryninti bankomatuose pinigai – 13 540 Lt (16 540 – 3 000) buvo naudojami tenkinant UAB „M. I.“ poreikius. UAB „M. I.“, iÅ¡skyrus įmonės direktorių M. V. ir buhalterę L. G., nebuvo jokių darbuotojų, kuriems reikėtų oficialiai ar neoficialiai mokėti atlyginimus, taip pat byloje nėra duomenų, kad įmonėje buvo atliekami darbai, sudaromi ir vykdomi Å«kiniai sandoriai, už kuriuos reikėtų sumokėti.

Nuteistasis M. V. nepagrindė savo argumentų dėl pinigų panaudojimo UAB „M. I.“ reikmėms, nepateikė jokių rašytinių duomenų ar kitos medžiagos, kad UAB „M. I.“ išgryninti bankomatuose pinigai – 13 540 Lt (3 921,45 euras) buvo naudojami UAB „M. I.“ interesais. Nors byloje yra 2013-05-14 susitarimas dėl apmokėjimo patirtų UAB „M. I.“ naudai išlaidų, pasirašytas tarp UAB „H.“ ir UAB „M. I.“, kurių direktoriumi buvo tas pats asmuo - M.

V. (t. 4, b. l. 101), tačiau byloje nėra duomenų, jog tarp Å¡ių įmonių bÅ«tų padaryta patirtų iÅ¡laidų užskaita. Be to, liudytojas V. Ž., UAB „M. I.“ buvęs akcininkas, teisiamajame posėdyje parodė, kad M. V. jam pasakė, kad UAB „M. I.“ pinigus iÅ¡leido tenkinant ne įmonės poreikius, o panaudojo savo asmeninių skolų padengimui ir kyÅ¡ių davimui, M. V. žadėjo grÄ Å¾inti pinigus, bet negrÄ Å¾ino. Nenustačius, kad M. V. naudojo turtÄ UAB „M.

I.“ naudai, kvalifikuojant kaltininko veikÄ kaip turto iÅ¡Å¡vaistymÄ (Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnis), neturi reikÅ¡mės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) toks turtas buvo naudojamas. 6.11. M. V. neigia iÅ¡Å¡vaistę jo žinioje buvusį UAB „M. I.“ turtÄ , tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje iÅ¡nagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis.

M. V. veikimo pobÅ«dis, kai jis, kaip UAB „M. I.“ direktorius, turėdamas prisijungimus prie UAB „M. I.“ banko sÄ skaitų ir disponuodamas sÄ skaitos piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2013-07-26 iki 2013-11-21 iÅ¡ skirtingų bankomatų iÅ¡grynino UAB „M. I.“ pinigines lėšas - 13 540 Lt (3 921,45 eurÄ ), taip pat žinodamas, kad nuo 2013-11-08 valdybos posėdžio protokolu yra atleistas iÅ¡ įmonės direktoriaus pareigų, dar du kartus (2013-11-10 ir 2013-11-21) iÅ¡ bankomato iÅ¡grynino UAB „M.

I.“ pinigines lėšas, nepanaudodamas Å¡ių pinigų UAB „M. I.“ naudai ir Å¡ių pinigų negrÄ Å¾indamas UAB „M. I.“, rodo, kad jis suvokė savo veikos pavojingumÄ , numatė, kad dėl tokių jo veiksmų UAB „M. I.“ patirs žalÄ â€“ neteks turto - 13 540 Lt (3 921,45 euro), ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nustačius, kad 13 540 Lt (3 921,45 euro) iÅ¡laidos nepagrįstos patikimais įrodymais, jog jos nebuvo naudojamos įmonės reikmėms, konstatuotinas jų iÅ¡Å¡vaistymo faktas ir, kad tokiais M.

V. veiksmais UAB „M. I.“ padaryta 13 540 Lt (3 921,45 euro) turtinė žala. M. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį. 6.12. Nuteistasis M. V. taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo įsigyjant kompiuterinę buhalterinės apskaitos programÄ â€žRivilė“. 6.13. Nuteistasis M. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad sumokėjo UAB „M. I.“ pinigais UAB „N. V.“ (programos turėtojui) už programÄ â€žRivilė“, kad įmonė UAB „M.

I.“ būtų užregistruota toje programoje ir galėtų oficialiai naudotis šia programa. Šiuos nuteistojo parodymus nepaneigia ir liudytojos L. G., įmonių UAB „H.“, UAB „N. V.“ ir UAB „M. I.“ buhalterės, teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad visos trys įmonės, tame tarpe UAB „M. I.“, naudojosi buhalterinės apskaitos programa „Rivilė“. Tam, kad UAB „M. I.“ nereikėtų pirkti naujos programos, buvo primokėta 423,50 Lt ir buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ buvo atidarytas naujas langas, skirtas įmonei UAB „M.

I.“. Pirminė Å¡ios programos pirkėja ir turėtoja buvo UAB „N. V.“, kuri buhalterinės apskaitos programÄ â€žRivilė“ pirko už 5 000 Lt. IÅ¡ bylos medžiagoje esančių UAB „M. I.“ buhalterinės apskaitos dokumentų (pvz., sÄ skaitų aktyvumo ataskaitų (t. 1, b. l. 13-15)) matyti, kad jie buvo parengti naudojantis programa „Rivilė“, nes ant jų yra Å¡ios programos ženklas (t. 3, b. l. 205). IÅ¡ UAB „N. V.“ 2013-10-01 praÅ¡ymo, adresuoto UAB „M.

I.“, matyti, kad UAB „N. V.“ praÅ¡o vietoj jos sumokėti 423,50 Lt UAB „R.“ (t. 3, b. l. 31), t. y. programos kÅ«rėjui. 6.14. Byloje nepaneigta, kad UAB „M. I.“ buvo naudojama buhalterinės apskaitos programa „Rivilė“, kuriÄ prieÅ¡ tai buvo įsigijusi UAB „N. V.“. Todėl UAB „M. I.“ turėjo pagrindÄ sumokėti 423,50 Lt (122,65 eurus) UAB „N. V.“ už buhalterinės programos „Rivilė“ naudojimÄ si. 6.15. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas M.

V. dėl UAB „M. I.“ turto iÅ¡Å¡vaistymo įsigyjant kompiuterinę apskaitos programÄ â€žRivilė“, vadovavosi iÅ¡ esmės UAB „R.“ atsakymu į paklausimÄ , kad UAB „M. I.“ nėra įsigijusi (pirkusi) buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ (t. 3, b. l. 205). Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus valdybos tyrėjos paklausimo UAB „R.“ formuluotė (ar UAB „M.

I.“ buvo įsigijusi (nupirkusi) buhalterinės apskaitos programÄ â€žRivilė“) buvo ydinga. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, UAB „M. I.“ tiesiogiai iÅ¡ UAB „R.“ programos nebuvo įsigijusi, o tik sumokėjo priemokÄ buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ turėtojui UAB „N. V.“, kad galėtų naudotis Å¡ia programa. 6.16. Atsižvelgiant į tai, kad nėra paneigta, jog UAB „M. I.“ buvo naudojama buhalterinės apskaitos programa „Rivilė“ tenkinant įmonės poreikius, pripažįstama neįrodyta ir naikintina nuosprendžio dalis dėl M.

V. nuteisimo už UAB „M. I.“ turto - 423,50 Lt (122,65 eurų) iÅ¡Å¡vaistymÄ Ä¯sigyjant buhalterinę apskaitos programÄ â€žRivilė“.

7. Dėl bausmės 7.1. Nors nuteistasis M. V. nesiskundė dėl jam paskirtos bausmės, tačiau sumažėjus nusikalstamos veikos apimčiai ir pavojingumui (pripažinus neįrodyta ir panaikintinus nuosprendžio dalį dėl M. V. nuteisimo už UAB „M. I.“ turto - 423,50 Lt (122,65 eurus) iÅ¡Å¡vaistymÄ Ä¯sigyjant buhalterinę apskaitos programÄ â€žRivilė“ bei M. V. inkriminuotÄ UAB „M. I.“ iÅ¡vaistytų pinigų sumÄ sumažinus iki 13 540 Lt (3 921,45 euro)), M. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bauda už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ mažintina 100 MGL ir spręstinas bausmių bendrinimo klausimas apeliacinio skundo ribose.

Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė - bauda buvo subendrinta iÅ¡ dalies sudedant su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, paskirta bausme - bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 440 MGL (16 561,60 eurų) dydžio bauda, įpareigojant M. V. per tris mėnesius sumokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ 25 MGL (941 euro) dydžio įmokÄ . Tačiau iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė - per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 25 MGL (941 euro) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ buvo paskirta taikant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas, kurių taikymas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu panaikintas.

Atsižvelgiant į tai, naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria M. V. įpareigotas per tris mėnesius sumokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ 25 MGL (941 euro) dydžio įmokÄ .

8. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 8.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Tačiau gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys. 8.2.

Å iuo nuosprendžiu sumažinus M. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, t. y. pripažinus, kad M. V. savo neteisėtais veiksmais UAB „M. I.“ padarė 13 540 Lt (3 921,45 euro) turtinę žalÄ , atitinkamai mažintina iÅ¡ nuteistojo M. V. UAB „M. I.“ naudai priteista turtinė žala iki 13 540 Lt (3 921,45 euro). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį: Panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. V. inkriminuotos veikos – dėl UAB „M. I.“ turto - 423,50 Lt (122,65 eurų) iÅ¡Å¡vaistymo įsigyjant buhalterinę apskaitos programÄ â€žRivilė“. M. V. inkriminuotÄ UAB „M. I.“ iÅ¡Å¡vaistyto turto vertę sumažinti iki 13 540 Lt (3 921,45 euro). M. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę sumažinti iki 300 MGL (11 298 eurų) baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinai sudėti su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - 340 MGL (12 804,40 eurų) dydžio baudÄ . Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. V. įpareigotas per tris mėnesius sumokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ 25 MGL (941 euro) dydžio įmokÄ .

Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo M. V. UAB „M. I.“ naudai priteistÄ turtinės žalos dydį iki 13 540 Lt (3 921,45 euro). KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Valdimaras Bavėjanas Laima Garnelienė Viktoras Kažys