Legislator Case Law & Legislation
313087f7-0d1e-46d4-8fbf-d66b9cadd072 AI generated

313087f7-0d1e-46d4-8fbf-d66b9cadd072 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 313087f7-0d1e-46d4-8fbf-d66b9cadd072
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

priteisė ieÅ¡kovui Ž. S. asmeniÅ¡kai nuosavybės teise pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį UAB „Studija33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių - garažo atidalinimo į du turtinius vienetus plane (pirmas aukÅ¡tas) pažymėtÄ turtiniu vienetu Nr. 2 ir UAB „Studija33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių - garažo atidalinimo į du turtinius vienetus (mansarda) pažymėtÄ turtiniu vienetu Nr. 2, pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį UAB „Studija33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato - garažo atidalinimo į du turtinius vienetus plane pažymėtÄ turtiniu vienetu Nr. 2, pastatÄ -degalinę (su rÅ«siu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Legislator headnote

AI generated

313087f7-0d1e-46d4-8fbf-d66b9cadd072 · Klaipėdos apygardos teismas: m) ir 6 (333 kv. m), ieÅ¡kovas Ž. S. ir atsakovė A. S. bendrai su trečiuoju asmeniu UAB „Nesada“ naudojasi dalimi pažymėta plane 7 (1804 kv. m). Priteisė atsakovei A. S. iÅ¡ ieÅ¡kovo Ž. S. 1 085,32 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę priteistÄ nuosavybės dalį. Atsakovės A. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovės A. S. 631,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo Ž. S. naudai. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:Atsakovo pateiktas UAB „Geosmart“ projektas yra skirtas tik naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                      Civilinė byla Nr. e2A-258-730/2018                               Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01941-2016-5                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;                                                                                     2.4.2.13; 3.1.7.6.; 3.3.1.15; 3.3.1.18.2;

                                                                                     3.3.1.20(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 1 d.    Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant Ieškovui Ž.

S., ieÅ¡kovo atstovui advokatui S. Č.,atsakovės A. S. ir trečiojo asmens UAB „Autolygis“ atstovui advokatui T. J., T. S.,trečiojo asmens UAB „Nesada“ atstovui J. B.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės A. S. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Autolygis“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Ž.

S. ieškinį atsakovei A. S., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Nesada“, uždaroji akcinė bendrovė „Autolygis“, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui Ž. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.  Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas atidalinti jam iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove turimÄ turtÄ â€“ patalpas - dirbtuves (nuo 1-1 iki 1-28, 1-30, 2-1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamÄ jÄ patalpÄ - garaÅ¾Ä (1-29), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su mansarda, pastatÄ - garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su rÅ«siu, pastatÄ - sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – lauko tualetÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)); nustatyti naudojimosi tvarkÄ nuomojamam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausantiems inžineriniams statiniams - kiemo aikÅ¡telei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitiems - statiniams (inžineriniams) - tvorai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), pagal UAB „Studija33“ parengtÄ 2016-12-27 žemės sklypo padalijimo schemÄ ; priteisti Ž.

S. l Eur kompensacijÄ už A. S. priteistÄ didesnę nuosavybės dalį bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė argumentÄ , kad bendraturčiai neranda bendro sutarimo, kaip atsidalinti turimÄ turtÄ , be to, ieÅ¡kovas Å¡iuo metu neturi galimybės naudotis jam priklausančiu turtu. Taip pat nurodė, kad Å¡ioje byloje yra pateikęs tris skirtingus (alternatyvius) atidalijimo variantus ir visuose 3 alternatyviuose variantuose sutinka, kad jam asmeniÅ¡kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«tų atidalinta bet kuri dalis suformuotų turtinių vienetų, t. y. atsakovei A.

S. pageidaujant, praÅ¡omÄ dalį priteisti jai. Taip pat nurodo, jog neprieÅ¡taraus, jei teismas atidalins iÅ¡ bendrosios nuosavybės pagal ankstesnius UAB „Studija 33“ parengtus atidalijimo variantus.Atsakovė A. S. su siÅ«lomu turto atidalijimo planu nesutiko bei pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė teismo atidalinti Å¡alims priklausantį bendrÄ turtÄ pagal atsakovės pateiktÄ atidalijimo variantÄ , kurį paruošė UAB „Geosmart“, t. y. taikant miÅ¡rų atidalijimo bÅ«dÄ : priteisti atsakovei iÅ¡ bendro turto taip, jog atsakovei tektų 47/100 bendro turto, o ieÅ¡kovui Ž.

S. – 53/100 dalys bendrame turte; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 12 000 Eur dydžio kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančias 3/100 dalis, kompensacijos sumÄ skaičiuojant pagal ieÅ¡kovo Ž. S. praÅ¡ytÄ iÅ¡ atsakovės kainÄ už jam priklausančiÄ Â½ dalį nuosavybės, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino bei atidalijo ieÅ¡kovui Ž.

S. iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės su atsakove A. S. patalpas - dirbtuves (nuo 1-1 iki 1-28, 1-30, 2-1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamÄ sias patalpas - garaÅ¾Ä (1-29), unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), su mansarda, pastatÄ - garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu, pastatÄ - sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - lauko tualetÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), ir:

1) priteisė ieÅ¡kovui Ž. S. asmeniÅ¡kai nuosavybės teise pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį UAB „Studija33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių - garažo atidalinimo į du turtinius vienetus plane (pirmas aukÅ¡tas) pažymėtÄ turtiniu vienetu Nr. 2 ir UAB „Studija33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių - garažo atidalinimo į du turtinius vienetus (mansarda) pažymėtÄ turtiniu vienetu Nr. 2, pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį UAB „Studija33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato - garažo atidalinimo į du turtinius vienetus plane pažymėtÄ turtiniu vienetu Nr. 2, pastatÄ -degalinę (su rÅ«siu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) priteisė atsakovei A. S. asmeniÅ¡kai nuosavybės teise pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį UAB „Studija33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių - garažo atidalinimo į du turtinius vienetus plane (pirmas aukÅ¡tas) pažymėtÄ turtiniu vienetu Nr. 1 ir UAB „Studija33“ parengtame 2016 m. gruodžio 27 d. pastato – dirbtuvių-garažo atidalinimo į du turtinius vienetus (mansarda) pažymėtÄ turtiniu vienetu Nr. 1, pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį UAB „Studija33“ parengtame 2016-12-27 pastato - garažo atidalinimo į du turtinius vienetus plane pažymėtÄ turtiniu vienetu Nr. 1, bei kitus statinius (inžinerinius) - lauko tualetÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatė naudojimosi tvarkÄ nuomojamam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise priklausantiems inžineriniams statiniams-kiemo aikÅ¡telei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitiems-statiniams (inžineriniams)-tvorai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „Studija33“ parengtÄ 2016 m. gruodžio 27 d. žemės sklypo padalinimo schemÄ , nustatant, kad ieÅ¡kovas Ž.

S. asmeniškai naudojasi dalimi plane pažymėta 2 (4898 kv.

m) ir 5 (447 kv. m), atsakovė A. S. asmeniškai naudojasi dalimi plane pažymėta 1 (4898 kv.

m) ir 6 (333 kv. m), ieÅ¡kovas Ž. S. ir atsakovė A. S. bendrai su trečiuoju asmeniu UAB „Nesada“ naudojasi dalimi pažymėta plane 7 (1804 kv. m). Priteisė atsakovei A. S. iÅ¡ ieÅ¡kovo Ž. S. 1 085,32 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę priteistÄ nuosavybės dalį. Atsakovės A. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovės A. S. 631,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo Ž. S. naudai. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:Atsakovo pateiktas UAB „Geosmart“ projektas yra skirtas tik naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui.

Pažymėjo, jog liudytojas E. M. nurodė, kad yra matininkas, atlikęs matavimus UAB „Geosmart“ 2016 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo padalinimo schemai sudaryti ir paaiškino, kad plane yra dalijamas tik žemės sklypas – jame esantys pastatai nedalinami. Teismo vertinimu, atsakovės pasiūlytas turto atidalijimo variantas prieštarauja nustatytoms idealiosioms bendraturčių nuosavybės dalims, nes neatitinka faktinės situacijos.Atkreipė dėmesį, jog pagal naujausius byloje esančius turto kadastrinius matavimus, kurie dar nėra įregistruoti viešame registre, pagrindinis statinys turi palėpes.

Nurodė, kad atsakovės įgaliotas asmuo ir trečiojo asmens UAB „Autolygis“ atstovas T. S. teismo posėdyje pripažino faktÄ , kad palėpės egzistuoja ir yra tokios, kaip pateikia ieÅ¡kovas kartu su UAB „Studija 33“ turto padalijimo schemomis, todėl teismas laikė šį faktÄ nustatytu (CPK 187 str.). Pažymėjo, jog aplinkybė, kad kadastriniai matavimai dar nėra neįregistruoti vieÅ¡ame registre, neturi esminės reikÅ¡mės, nes teismas faktines aplinkybes gali nustatyti remdamasis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis, bet ir kitais įrodymais, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad patalpos atidalintinos pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „Studija 33“ 2016 m. gruodžio 27 d. turto padalijimo schema, nes joje pateiktos patalpų atidalijimo schemos ir projektai bei įvertinta faktinė situacija.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atidalinti iÅ¡ bendros nuosavybės pagal UAB „Studija 33” 2016 m. gruodžio 27 d. parengtÄ planÄ variantas yra racionalesnis, nes Å¡alių dalys iÅ¡liktų tokios pačios, bÅ«tų vientisos. Teismas įvertinęs tai, kad Å¡alys objektyviais duomenimis nepagrindė savo praÅ¡omų priteisti kompensacijų dydžio, remdamasis byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ais ir 2015 m. vasario 6 d. nustatyta turto vidutine rinkos verte, konstatavo, kad viso atidalijamo Å¡alims asmeninės nuosavybės teise turto vertė yra 160 684,00 Eur (CPK 178 str., 185 str.).

Pažymėjo, kad po atidalinimo atsakovei atitenkančios turto plotas siekia iÅ¡ viso 833,27 kv. m, o ieÅ¡kovui atitenkančio turto plotas siekia iÅ¡ viso 856,09 kv. m.Pažymėjo, kad turtiniai vienetai yra nelygiaverčiai, dalis jų nenaudojami, todėl teismas įvertino visÄ atidalijamÄ turtÄ kaip vienÄ turtinį kompleksÄ , ir nustatė kompensacijos kainÄ , atsižvelgdamas į visų statinių bendrÄ vidutinę vieno kvadratinio metro, pagal faktinę situacijÄ ir naujausius byloje esančius kadastrinius matavimus, vertę.

Nurodė, kad viso turto vertė siekia 160 684 Eur, faktiÅ¡kai dalintų patalpų plotas yra 1689,36 kv. m, todėl konstatavo, jog vidutinė vieno kvadratinio metro kaina siekia 95,12 Eur. Atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovui atiteko 22,82 kv. m daugiau nei atsakovei, todėl jai kompensuotina už 11,41 kv. m plotÄ , t. y. atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 1 085,32 Eur kompensacija už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę priteistÄ nuosavybės dalį (CK 4.80 str. 2 d.).  III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė A.

S. bei trečiasis asmuo UAB „Autolygis“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 metų rugsėjo 22 dienos sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - atsakovės A. S. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra daugiau motyvų, kodėl ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas labiau atitinka bendraturčių interesus, kaip nėra ir argumentų, kodėl atsakovės pateiktas bendro turto atidalijimo variantas nėra galimas, kodėl atsakovės pasiÅ«lymai neatitinka bendraturčių interesų.

Pažymėjo, jog Å¡alių pasiÅ«lymai nėra lyginti ir analizuoti bendrosios dalinės nuosavybės savininkų interesų įgyvendinimo aspektu, buvo remtasi vieninteliu ieÅ¡kovo pasiÅ«lymu, o tai apeliantės nuomone lėmė, jog teismas sprendė ginÄÄ neobjektyviai.Apeliantės vertinimu, byloje kilo ginčas dėl to, jog be vieÅ¡ame registre registruotų patalpų, egzistuoja ir neregistruotos patalpos (palėpės), kurias ieÅ¡kovas pageidavo dalinti. Teigia, jog siekiant nustatyti atidalintino turto apimtį, teismas turėjo nustatyti, kiek yra suformuotų patalpų, kurių kadastro duomenys yra įregistruoti vieÅ¡ame registre, kiek yra nesuformuotų patalpų (palėpių patalpų), kurių duomenų nėra vieÅ¡ame registre ir ar Å¡ie duomenys atitinka Å¡alių pateiktus pasiÅ«lymus.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų ginčo dalykÄ sudarančių aplinkybių nenustatinėjo ir nevertino, todėl teismo sprendimo iÅ¡vados neatitinka objektyvių faktinių aplinkybių egzistuojančių realybėje.Teigia, jog praÅ¡omas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiÄ jÄ bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, o atidalinti galima tik egzistuojantį daiktÄ . Pažymėjo, jog Å¡iuo atveju atidalinti nekilnojamÄ jį daiktÄ galima atidalinant tik teisės normų aktų nustatyta tvarka suformuotÄ daiktÄ , ir tik po to galimas jo atidalijimas bendraturčiams.

Nurodo, kad tokia praktika vadovaujamasi ir teismų praktikoje, kur laikomasi nuostatos, jog kliūčių atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo įregistruoto nekilnojamojo turto objekto nėra, kai atidalijamas suformuotas daiktas (žr. 2016 m. balandžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016.06.15 nutartis civ.b. Nr. 2A-517-227/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016-04-28 nutartis c.b.

Nr. 2A-772-340/2016), o įtraukus į atidalinamo turto masę neįregistruotas patalpas, pažeidžiamas turimų nuosavybės dalių principas. Pažymėjo, kad ieškovas pateiktame pasiūlymo variante, įvardijamame, kaip „Nekilnojamasis turtas Nr. 2“ nebuvo įtraukęs suformuotų ir viešame registre įregistruotų 116,13 kv. m. mansardos patalpų virš 105,48 kv. m patalpų, kurios jam priteistos ir kadastro byloje žymimos indeksu 1G1 p, tuo pačiu pasiūlymo variantu, įvardijamame, kaip „Nekilnojamasis turtas Nr. 1“ nurodytos 121,13 kv. m mansardos patalpos, kurios pasak ieškovo yra suformuotos ir įregistruotos, tačiau viešuose kadastro duomenyse, tokių mansardos patalpų nėra registruota ir to ieškovas neįrodė.

Darė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netyrė nurodytų aplinkybių, „aklai“ vadovavosi tik ieÅ¡kovo pasiÅ«lymu, nors Å¡ių aplinkybių iÅ¡tyrimas ir nustatymas aiÅ¡kiai bÅ«tų lėmęs iÅ¡vadÄ , jog atidalijimas pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka faktinės situacijos, todėl prieÅ¡tarauja bendraturčių interesams.Apeliantė nurodė, kad teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas yra racionalesnis neatitinka bylos duomenų, nes pagal jos pasiÅ«lytÄ patalpų atidalinimo projektÄ , abiem taip pat tenka po dalį pagrindinio pastato, o ieÅ¡kovui siÅ«loma atiduoti visÄ garažų pastatÄ ir kitus žemės sklype esančius statinius, kurių vertė yra ne mažesnė nei pagal apeliantės siÅ«lomÄ atidalinimo projektÄ jai tenkančios dalies.

Teigia, jog teismui patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, Å¡alys iÅ¡ esmės ir toliau liko bendrasavininkais dalies patalpų (pastato - garažo, pastato dirbtuvių, palėpių), o bÅ«tent atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tikslas - atskirti kiek įmanoma daikto valdymÄ ir vieno savininko priklausymÄ nuo kito valios.Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kad atsakovės prie ieÅ¡kinio pateiktame žemės sklypo padalinimo plane pastatai buvo nedalijami yra nepagrįstas, nes kartu su planu buvo pateiktas ir jį lydintis aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kaip teismui siÅ«loma padalinti pastatus.

Teigia, jog liudytojas E. M. nurodė, jog jis žemės sklypo padalinimo planÄ rengė atsižvelgdamas į atsakovės atstovo nurodytÄ pastatų padalijimÄ . Mano, jog teismas, objektyviai neiÅ¡tyrė, koks yra atsakovės pateiktas pasiÅ«lymas, arba jį ignoravo, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neiÅ¡tyręs atsakovės pasiÅ«lymo, negalėjo tinkamai atskleisti ir bylos esmės.Atkreipė dėmesį, jog faktiÅ¡kai nustačius žemės sklypo naudojimo tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ , buvo nelygiai padalinta ir kiemo aikÅ¡telė, t. y. pagal teismo sprendimÄ atsakovė turės naudotis mažesne kiemo aikÅ¡telės dalimi nei jai priklausytų dalis pagal nuosavybės teisės dalis.

Teigia, jog Å¡is atsakovės- nuosavybės teisės ribojimas nėra kompensuotas, todėl žemės sklypo naudojimosi tvarka įtvirtinta teismo sprendimu yra pažeidžianti atsakovės nuosavybės teises, o žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo kriterijų.Nurodė, kad pagal apeliantės pasiÅ«lytÄ Å¾emės sklypo padalinimo projektÄ yra numatytas atitinkantis įstatymo reikalavimus privažiavimas prie kiekvieno atskiro objekto, nes ir pagal prieÅ¡gaisrinės apsaugos taisykles, įvažiuoti turi iÅ¡sitekti ir gelbėjimo transportas, o per 4 metrus pagal ieÅ¡kovo projektÄ , tai padaryti neįmanoma.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Ž.

S. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeista, o apeliacinio skundo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:IeÅ¡kovas Ž. S. ikiteisminiuose santykiuose ir teismui iÅ¡ viso parengė 4 skirtingus atidalinimo variantus atsižvelgdamas į atsakovės A. S. pastabas. Teigia, jog visose projektuose ieÅ¡kovas suteikė teisę atsakovei A. S. pasirinkti kurį iÅ¡ formuojamų turtinių vienetų ji pageidauja pasiimti.

Pažymėjo, jog atsakovė A. S. elgėsi prieÅ¡ingai ir savo siÅ«lomais atidalinimo variantais kategoriÅ¡kai prieÅ¡taravo, kad Ž. S. rinktųsi formuojamas turto dalis. Mano, jog tokie atsakovės veiksmai, kai pati atsisako rinktis iÅ¡ pateiktų turtinių vienetų, o siÅ«lo savo variantus be teisės rinktis, akivaizdžiai įrodo, kad atsakovė A. S. nesiekė suderinti savo valios dėl bendro daikto, neieÅ¡kojo bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do, nebendradarbiavo, t. y. elgėsi nesÄ Å¾iningai.

IeÅ¡kovo vertinimu, vien tai įrodo, kad A. S. pasiÅ«lymai yra nelygiaverčiai, todėl negali bÅ«ti optimaliausiu atidalijimo variantu.Pažymėjo, jog A. S. prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktas pasiÅ«lymas akivaizdžiai pažeidžia Ž. S. teises, nes didžioji dalis pagrindinio turto atitenka A. S., t. y. siÅ«lomu variantu Ž. S. faktiÅ¡kai atitenka 26,52/100 dalys. Mano, kad A. S. beveik 3/4 dalis vertingiausio pagrindinio pastato praÅ¡o priteisti jai, o kaip kompensacijÄ Å½. S. siÅ«lo priteisti daug mažesnės vertės lengvųjų automobilių garažų boksus (pastatÄ -garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teigia, kad toks pagrindinio ir vertingiausio pastato atidalinimas prieÅ¡tarauja Å¡alių dalims bendrojoje nuosavybėje (po ½ dalį).IeÅ¡kovo nuomone, vertinant abu pasiÅ«lymus labai svarbu tai, kad Ž. S. siÅ«lė A. S. rinktis turtinį vienetÄ Nr. 1 ar turtinį vienetÄ Nr. 2, kas akivaizdžiai įrodo, jog tai iÅ¡ esmės yra lygiavertis padalinimas, tuo tarpu A. S. kategoriÅ¡kai reikalavo jai priteisti bÅ«tent tÄ dalį, kurios ji praÅ¡o, nesuteikdama galimybės rinktis ir dar prašė priteisti jai 12 000,00 Eur kompensacijÄ .

Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu paklausus ar atsakovė sutiktų apsikeisti jos siÅ«lomomis dalimis, jei Ž. S. nereikalautų tos kompensacijos, A. S. atstovas keistis nesutiko, o į sekantį klausimÄ ar atsakovė sutiktų apsikeisti jos siÅ«lomomis dalimis, jei Ž. S. vietoje gautinos kompensacijos dar primokėtų, A. S. atstovas vėl keistis nesutiko. Mano, jog Å¡ios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad A. S. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas (siÅ«lomas atidalinimo bÅ«das) yra visiÅ¡kai neadekvatus ir nelygiavertis.Teigia, jog byloje nustatyta ir nekyla ginčas, kad esančios mansardos dalis yra įregistruota vieÅ¡ame registre, o kita dalis neįregistruota, tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad gali bÅ«ti atidalintos tik suformuotos patalpos, o palėpės turi bÅ«ti atidalintos pagal idealiÄ sias dalis.

Nedalinat teisėtos palėpės (mansardos), bÅ«tų pažeista kažkurio bendraturčių teisė, nes atidalinus turtÄ pastatais, neįregistruota palėpė atitektų tam bendraturčiui, kuriam tektų pastatas su neįregistruotos palėpės dalimi, o tam bendraturčiui (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui Ž. S.), kuriam atitenka pastatas su įregistruota palėpės dalimi dar ir sumažėtų, pastato dalis, nes įregistruota palėpės dalis įskaičiuota į visÄ pastato plotÄ ir yra dalinama (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui Ž.

S.). Pažymėjo, kad nedalinat teisėtos palėpės (mansardos), bÅ«tų pažeista kažkurio bendraturčių teisė, nes atidalinus turtÄ pastatais, neįregistruota palėpė atitektų tam bendraturčiui, kuriam tektų pastatas su neįregistruotos palėpės dalimi, o tam bendraturčiui (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui Ž. S.), kuriam atitenka pastatas su įregistruota palėpės dalimi dar ir sumažėtų, pastato dalis, nes įregistruota palėpės dalis įskaičiuota į visÄ pastato plotÄ ir yra dalinama (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui Ž.

S.). IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad pagal UAB „Studija 33“ 2016 m. gruodžio 27 d. alternatyvų atidalijimo projektÄ palėpė (mansarda) buvo įskaičiuota į bendrÄ plotÄ , o atsižvelgiant į jos matmenis buvo atitinkamai dalinami kiti pastatai (degalinė, garažų boksai), pati palėpė padalinta virÅ¡ kiekvienam bendraturčiui tenkančios pagrindinio pastato dalies, todėl toks padalinimas yra protingas, ir nepažeidžiantis proporcingumo reikalavimų, o prieÅ¡inga: užtikrinantis bendraturčių dalių lygybę.

Pažymėjo, kad neįregistruota palėpės dalis yra faktiÅ¡kai naudojama, nes bÅ«tent joje yra stoglangiai, dėl to UAB „Autolygis“ jÄ subnuomavo siuvyklai.IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį, jog jis neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų atlikti kadastriniai matavimai teisėtai pastatytam, bet neregistruotam turtui, tačiau atkreipė dėmesį, kad A. S. pateiktoje UAB „Geosmart“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje, kuria buvo atlikti kadastriniai matavimai ne tik teisėtai palėpei, bet ir neteisėtai (be statyba leidžiančio dokumento) pastatytiems pagrindinio pastato naujoms patalpoms (UAB „Geosmart” matavimuose pažymėtos 1-14) bei prie pastato degalinės esančioms patalpoms (pažymėtos UAB „Geosmart“ matavimuose 1-7).

Pažymėjo, kad bÅ«tent A. S. atstovas 2017 m. sausio 26 d. posėdyje kategoriÅ¡kai atsisakė įregistruoti tik teisėtÄ palėpę (mansardÄ ), todėl mano, kad ne ieÅ¡kovas Ž. S., o apeliantė sudaro kliÅ«tis palėpės įregistravimui. Teigia, kad teismui atidalinus šį turtÄ , bendra nuosavybė pasibaigs, todėl palėpės registravimui trukdžių t. y. gauti kito bendraturčio sutikimo, nebeliks.Teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teisme atsakovės atstovai apeliacinį skundÄ prašė tenkinti.

Papildomai nurodė, kad yra pateikti paaiškinimai dėl aiškinamojo rašto, kuriame buvo konstatuota, jog aiškinamajame rašte nurodyti pastatų plotai yra tikslūs, o apskaičiuojamos dalys reikalavimo nekeičia. Nurodė, jog pagal atsakovės pateiktus dokumentus yra galimybė padalinti pastatus. Atstovo nuomone, atidalijimui pakanka ir rašytinio aprašymo, o grafinis projektas nėra reikalingas, nes vadovaujantis registrų centro duomenimis, jokių abejonių dėl ploto ir padalinimo negali būti, nes patalpos yra identifikuotos unikaliais numeriais ir indeksais, o taip pat yra aiškus jų plotas, todėl patalpas atidalyti nėra jokių kliūčių.

Pasisakydamas dėl ieškovo pateikto projekto, nurodė, kad šiuo projektu nebuvo daromas atidalijimas pastatais, o buvo įtraukiamas visas plotas ir tada tas plotas padalinamas, taip ieškant kam ko priskirti. Taip pat pažymėjo, jog byloje nėra palėpių kadastrinių paskaičiavimų, todėl plotai negalėjo būti objektyviai suskaičiuoti. Teigia, jog vienintelis pasiūlymas, kai yra tinkamai atidalijama pastatais, yra tik atsakovės pasiūlymas. Teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teisme ieškovas Ž.

S. bei jo atstovas apeliacinį skundÄ prašė atmesti. Papildomai nurodė, kad siekiant atidalinti turtÄ , turi bÅ«ti pateiktas atidalijimo projektas, o pagal atsakovės pateiktÄ aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ yra nustatyta ne turto atidalijimo tvarka, tačiau Å¡iuo raÅ¡tu iÅ¡ esmės yra naujas dalių nustatymas, pakeičiant Å¡alims priklausančius dydžius. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas sprendimo keisti nepraÅ¡o, o buvo iÅ¡reikÅ¡ta pastaba dėl tam tikrų klaidų plane, kuriuo buvo padalinti ne pastatai, o buvo padalintas žemės sklypas.

Atstovas taip pat nurodė, jog atidalijimas mišriu būdu, kai įregistruotos patalpos būtų atidalijamos realiuoju būdu, o neįregistruotos patalpos mišriuoju būdu, nėra galimas, nes įregistruota palėpė yra vienoje pastato dalyje, o neįregistruota palėpė yra kitoje pastato dalyje, tačiau dalis neįregistruotos palėpės yra kitoje dalyje šalia įregistruotos palėpės. Atstovas taip pat pažymėjo, kad apeliantė neteisingai nurodė, jog byloje nėra kadastrinių matavimų, kadangi UAB „Studija 33“ matavimus atliko pagal galiojančius kadastrinius matavimus ir tik palėpės buvo skaičiuojamos pagal kadastrinius matavimus, kuriuos pateikė apeliantė.

Mano, jog labai svarbi aplinkybė yra ta, jog visi planai turi bÅ«ti suderinti su žemėtvarka. Teigia, jog ieÅ¡kovas savo planÄ su žemėtvarka suderino ir gavo pritarimÄ , o atsakovė savo plano iÅ¡ viso nederino. Trečiojo asmens UAB „Nesada“ atstovas J. B. teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog neturi nuomonės dėl to, kuris iÅ¡ pateiktų planų yra teisingiausias. Mano, jog patalpos turėtų bÅ«ti atidalintos per pusę.Liudytojas M. Å . teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme papildomai paaiÅ¡kino, jog Ž.

S. kreipėsi su prašymu padalinti pastatus į dvi dalis. Buvo parengtas padalijimo projektas, kuriuo po padalijimo dalys būtų lygiavertės. Pažymėjo, jog buvo siekiama atidalinti į pastatus. Taip pat nurodė, kad prie pastatų buvo numatyta žemė tiems pastatams eksploatuoti. Atsakydamas į klausimus dėl neįregistruotų palėpių atidalijimo pažymėjo, kad projektu buvo padalintos ne palėpes, o pastatai ir tai, kad palėpės neįregistruotos, neturi reikšmės, nes atidalijus pastatus, vėliau savininkas galės palėpes pats registruoti.

Teigia, jog projektu yra atidalinti pastatai ir kartu projektuose nurodyta, kuriuose pastatuose yra palėpės. Kadangi tos palėpės yra, tai projektu jos ir įvertinos. Pažymėjo, jog rengiant atidalijimo projektÄ , buvo nurodytas visas plotas, t. y. tiek įregistruotas, tiek neįregistruotas. Teigia, jog kadangi pats daiktas (palėpės) yra, o nėra tik iÅ¡raÅ¡o, todėl neįtraukus neįregistruoto turto į atidalijimo projektÄ , asmuo, kuriam vėliau bÅ«tų paskirta dalis su neįregistruota palėpe, jÄ galėtų įsiregistruoti ir taip praturtėti bendraturčio sÄ skaita.

Liudytojas taip pat nurodė, kad teigiamo teismo sprendimo pagrindu, kuriuo bÅ«tų atidalintas turtas, asmuo galėtų su projektu bei teismo sprendimu kreiptis į savivaldybę, kuri priimtų sprendimÄ ir atidalintas turtas galėtų bÅ«ti įregistruotas registrų centre. Pažymėjo, jog atidalinus pastatus, jie gautų atskirus unikaliuosius numerius, atskirus adresus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai     Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas padalino Å¡alims bendrÄ ja daline nuosavybę pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ atidalijimo planÄ parengtÄ UAB „Studija 33“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybėsByloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo turtÄ :

1) patalpas-dirbtuves (nuo 1-1 iki 1-28, 1-30, 2-1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 788,763 kv. m;

2) negyvenamÄ jÄ patalpÄ garaÅ¾Ä (1-29), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 46,62 kv. m;

3) pastatÄ -garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 334,68 kv. m;

4) pastatÄ -degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su rÅ«siu, kurio bendras plotas 128,43 kv. m;

5) pastatÄ -sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 4 kv. m;

6) kitus statinius (inžinerinius) – po ½ lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 9114/20228 kiemo aikštelės, po 300/660 tvoros unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Bylos surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad 1,5329 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tiek su ieškovu, tiek su atsakove, tiek su trečiuoju asmeniu UAB „Nesada“ yra sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys.

Atitinkamai ieÅ¡kovui yra iÅ¡nuomota — 0,5889 ha žemės sklypo dalis, atsakovei - 0,5890 ha žemės sklypo dalis, trečiajam asmeniui UAB „Nesada“ - 0,2003 ha žemės sklypo ir UAB „Autodalys“ - 0,1547 ha žemės sklypo dalys. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atidalinti jo turimÄ turto dalį pagal jo pateiktÄ atidalinimo projektÄ ir valstybinės žemės naudojimo planÄ , kurį rengė UAB „Studio 33“. Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ , teismo praÅ¡oma atidalinti su atsakove bendrai turimÄ turtÄ taip, kad po atidalinimo iÅ¡ pagrindinio pastato bÅ«tų suformuoti du skirtingi turtiniai vienetai – Nr. 1 ir Nr. 2, o taip pat ir iÅ¡ garažų pastato bÅ«tų suformuoti du skirtingi turtiniai vienetai ir gauti turtiniai vienetai bÅ«tų panaÅ¡ios kvadratÅ«ros, be to, atsakovei tektų pastatas‑degalinė (su rÅ«siu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Savo ruožtu atsakovė, pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo nesutiko su ieÅ¡kovo siÅ«loma turto padalijimo tvarka bei prašė su ieÅ¡kovu turimÄ jos turto dalį atidalinti pagal UAB „Geosmart“ parengtÄ projektÄ ir žemės padalinimo schemÄ . Pagal atsakovės siÅ«lomÄ atidalinimo variantÄ bendras turtas bÅ«tų dalinamas ne lygiomis dalimis atidalinant pastatus, o atskirais pastatais, t. y. atsakovei tektų dvi dalys pagrindinio pastato, o turinti mažiausiÄ sÄ lytį Å¡io pastato dalis tektų ieÅ¡kovui.

Taip pat ieÅ¡kovui tektų kiti atskiri pastatai – garažai ir kt. Atsakovė taip pat praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 12 000,00 Eur dydžio kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančias 3/100 dalis, kompensacijos sumÄ skaičiuojant pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ytÄ kainÄ už savo turto dalį.Dėl apeliacinio skundo argumentųBendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Å ios teisės normos prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu bÅ«du įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytÄ turtÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«das – daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Taigi įstatymas prioritetÄ skiria atidalijimui natÅ«ra ir tik nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , atidalijama paskiriant kompensacijÄ pinigais.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Apeliaciniu skundu atsakovė iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jos nuomone, be vieÅ¡ajame registre įregistruotų patalpų egzistuoja ir neregistruotos patalpos (palėpės), kurias ieÅ¡kovas pageidavo dalinti.

Mano, jog praÅ¡omas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiÄ sias bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o atidalinti galima tik egzistuojantį daiktÄ . Teigia, jog Å¡iuo atveju atidalinti nekilnojamÄ jį daiktÄ galima tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotÄ daiktÄ . Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais apeliantės argumentais. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo jog virÅ¡ pagrindinio pastato yra įrengta palėpė, kurios dalis yra įregistruota, tačiau kita dalis įregistruota nebuvo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju palėpė neatitinka vieno iÅ¡ pagrindinių nekilnojamajam daiktui keliamų reikalavimų – teisinės registracijos, todėl negali bÅ«ti atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Atkreiptinas dėmesys, jog žodinio bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo metu, apeliacinės instancijos teismas buvo padaręs pertraukÄ , kurios metu buvo suteikta ieÅ¡kovui galimybė įregistruoti neregistruotas palėpės patalpas, tačiau Å¡ie klausimai iÅ¡spręsti nebuvo.

Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali bÅ«ti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas bÅ«tų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytÄ jÄ daikto dalį, taip galbÅ«t tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

J. ir kt. v. I. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-620-313/2015).Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad visa palėpė yra įrengta ir suformuota jos kadastrinių matavimų byla, t. y. namo palėpė nesuformuota ir neįregistruota kaip atskira patalpa. Å alims ji priklauso bendrÄ ja daline nuosavybe kaip bendro naudojimo patalpa, todėl gali bÅ«ti atidalijama tik idealiosiomis dalimis. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L.

M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-441-378/2015). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad žodinio bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo metu Å¡alys nurodė, jog pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ turto atidalijimo projektÄ , neįregistruotų patalpų atidalyti idealiosiomis dalimis nėra galimybės, kadangi Å¡iuo projektu atidalijimas vykdomas atskirais pastatais, o ne palėpėmis, todėl atidalijus ginčo palėpes idealiosiomis dalimis, Å¡alys negalėtų tinkamai jomis naudotis, kadangi palėpės yra atskiruose pastatuose.

Atsižvelgus į tai kas nustatyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad į dalytinÄ viso pastato plotÄ Ä¯traukti visÄ pastogės naudingÄ jį plotÄ nėra pagrindo, todėl konstatuotina, jog dėl Å¡ių priežasčių, atidalyti Å¡alims priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ , nepažeidžiant bendraturčių interesų pusiausvyros, nėra galimybės.Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui padarius anksčiau nurodytÄ iÅ¡vadÄ dėl palėpės atidalijimo, dėl kitų atsakovės ir ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų, susijusių su palėpe, nepasisakytina, kadangi nagrinėjamoje byloje tai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga.

Juolab, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Apeliaciniu skundu taip pat yra praÅ¡oma atidalyti Å¡alims bendrÄ ja daline nuosavybe priklausantį turtÄ pagal atsakovės pateiktÄ projektÄ .

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės pateiktame žemės sklypo padalinimo plane, pastatai nebuvo dalijami, kadangi kartu su planu buvo pateiktas ir jį lydintis aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kaip teismui siÅ«loma padalinti pastatus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoju buvo apklaustas UAB „Geosmart“ matininkas E. M., kuris teismo posėdžio metu nurodė, jog atliko matavimus UAB „Geosmart“ 2016 m. rugsėjo 29 d.

žemės sklypo padalinimo schemai sudaryti bei pažymėjo, kad plane yra dalijamas tik žemės sklypas, o jame esantys pastatai nedalinami. Nors apeliaciniu skundu atkreipiamas dėmesys, jog žemės sklypo padalijimo planas buvo rengiamas, atsižvelgiant į atsakovės atstovo nurodytÄ pastatų padalijimÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atsakovės pateiktu planu buvo pasiÅ«lyta tik ginčo žemės sklypo atidalijimo schema, o toks planas neapima viso bendrai dalijamo Å¡alių turto, todėl teismas neturi teisinio pagrindo tokiu planu vadovautis atidalijant bendrosios nuosavybės teise priklausančius pastatus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant klausimÄ dėl nekilnojamojo daikto (Å¡iuo atveju – pastatų) dalies atidalijimo, atsidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡io kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo bÅ«dai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯ atskirus nekilnojamuosius daiktus (Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktas), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt.

Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Šiuo atveju, teismui pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas su aiškinamuoju raštu dėl pastatų atidalijimo nelaikytinas tinkamu projektiniu pasiūlymu, kadangi šiuo atveju nėra grafiškai atvaizduota, kokie atskiri nekilnojamieji daiktai prašomi suformuoti. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė.

Atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, minėta, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais bÅ«ti, Å¡ie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateiktas žemės sklypo padalijimo schema nėra tinkamas dokumentas, kurio pagrindu bÅ«tų galima suformuoti atskirus objektus, todėl darytina iÅ¡vada, jog apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atidalyti bendrÄ ja daline nuosavybe priklausantį turtÄ pagal atsakovės pateiktÄ planÄ bei aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ nepagrįsti, todėl atmestini.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ , atsižvelgia į iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės prigimties kylančius tokio nuosavybės teisės objekto naudojimo ypatumus. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimas grindžiamas susitarimu tarp Å¡alių, kurį vykdydamos Å¡alys turi laikytis geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių, nepiktnaudžiavimo teisėmis, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principų (CK 1.2 straipsnis, 1.137 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateiktas atidalijimo projektas bei atsakovės nurodytas aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas dėl pastatų atidalijimo, atsižvelgiant į Å¡ioje nutartyje nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nė vienas iÅ¡ jų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertino susiklosčiusiÄ situacijÄ bei padarė klaidingas iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lytas atidalijimo projektas atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisėtumo principus.

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tiek ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu, tiek atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu nepateikė tinkamų projektų, kurių pagrindu bÅ«tų galima tinkamai atidalinti Å¡alims bendrÄ ja daline nuosavybe priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl konstatuotina, jog tiek ieÅ¡kinys, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestini. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), netinkamai aiÅ¡kino formuojamÄ teismų praktikÄ , todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , tenkindamas ieÅ¡kinį.

Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iÅ¡ dalies. Sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kinys patenkintas, naikintina ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teismeJeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Pažymėtina, jog byloje gautas atsakovės atstovės advokatės Gražinos Mauručaitienės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Ž. S. atsakovės A. S. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija pažymi, jog prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos susijusios su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nagrinėjamu atveju, atmetus ieÅ¡kinį iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys, jog į bylÄ nėra pateikta tokias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nenurodė, kokias iÅ¡laidas patyrė už atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ bei nepateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ nepriteistinos.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieÅ¡kiniu bei atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį buvo praÅ¡oma priteisti visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos susijusios su ieÅ¡kinio reikalavimais nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atmetus prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ . Pažymėtina, jog į bylÄ yra pateikta ieÅ¡kovo atstovo advokato S. Č. 2017 m. sausio 26 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Serija SČ Nr. 733, kurioje nurodoma, jog ieÅ¡kovė patyrė 600,00 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas už civilinę bylÄ su atsakove A.

S. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės. Teisėjų kolegija nurodo, jog iÅ¡ pateiktos sÄ skaitos už teisines paslaugas nėra galimybės nustatyti, kokia patirtų iÅ¡laidų dalis sudarė iÅ¡laidos už atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ , kadangi patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nedetalizuotos, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos.Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo naikintina.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeÅ aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).Apeliaciniu skundu yra praÅ¡oma priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios sudaro 1 471,00 Eur.

Pagrįsdama patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovė į bylÄ pateikė Å¡iuos iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus: 2017 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymÄ , kuriuo atsakovė sumokėjo 31,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat 2017 m. spalio 24 d. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ JUT Nr. 00632, kuria nurodyta, jog už teisines paslaugas mokėtina 950,00 Eur suma, 2017 m. lapkričio 28 d. mokėjimo nurodymÄ , kuriuo atsakovė sumokėjo advokatui 950,00 Eur už teisines paslaugas bei 2018 m. balandžio 25 d. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ JUT Nr. 00682, kuria nurodyta, jog už atstovavimÄ teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 390,00 Eur, kuriuos sumokėjo 2018 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktÄ , kuris numato, jog už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, į Rekomendacijų 8.19 punktÄ , kuris numato, jog už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,1 koeficiento kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualiųjų įmonių) (Å¡iuo konkrečiu atveju – 822,80 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų konstatuoja, jog praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos atitinkamai tenkintų reikalavimų daliai bei atsižvelgiant į rekomenduojamas sumas.

Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju, už atstovavimÄ teismo posėdyje rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis sudaro 82,28 Eur (822,80 Eur * 0,1 procento = 82,28 Eur). Liteko duomenimis nustatyta, jog bendra teismo posėdžių trukmė 4 valandos ir 7 minutės (2018 m. kovo 29 d. posėdžio trukmė 2 valandos (nuo 14:14 val. iki 16:14 val.), 2018 m. gegužės 2 d. posėdžio trukmė 2 valandos 7 minutės (nuo 14:10 val. iki 16:17 val.). Taigi, atsižvelgus į rekomenduojamus dydžius, tenkintų reikalavimų dalį (tenkinta 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų) bei teismo posėdžių trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiant 164,56 Eur (82,28 * 4 * 50 procentų = 164,56 Eur) už atstovavimÄ teismo posėdžiuose.

Atsižvelgiant į rekomenduojamus priteisti dydžius, į pateiktus dokumentus bei į tai, jog buvo patenkinta 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 645,06 Eur (164,56 + (950,00 * 50 procentų) + (31,00 * 50 procentų) = 645,06 Eur) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).Duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, byloje nėra, todėl šių išlaidų priteisimas ieškovo naudai nenagrinėtinas.Taip pat byloje buvo patirta 1,68 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kadangi buvo tenkinta 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, todėl iÅ¡ Å¡alių turėtų bÅ«ti priteista po 0,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pažymėtina, jog CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

IÅ¡ ieÅ¡kovės bei atsakovo priteistinas su procesinių dokumentų įteikimu susijusių iÅ¡laidų dydis yra mažesnis už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatytÄ minimaliÄ 3 Eur valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo bei ieÅ¡kovės iÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :             Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti:panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Ž.

S. 645,06 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atsakovei A. S.. Teisėjos                                                                                     Kristina Domarkienė                 Jolanta Gailevičienė                                                                                                                             Erinija Kazlauskienė