3129d820-ee5a-4a93-bdfa-e961446b8077 · Klaipėdos apygardos teismas

Bylos Nr Bylos Nr. ATP-265-361/2016Proceso Nr. 4-25-3-00061-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.5. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. balandžio 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos T. V. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimo n u s t a t ė:            T.

V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį subendrinta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad 2016 m. vasario 4 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į kitÄ stovinčiÄ transporto priemonę, padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, ir iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta T.

V. praÅ¡o neatimti teisės vairuoti. Nurodo, kad neneigia, jog vairavo automobilį, tačiau darydama manevrÄ , nepajuto smÅ«gio, negirdėjo dūžtančių detalių garso, važiavo lėtai ir nepajuto, kaip atsirėmė į kitÄ automobilį. Vėliau į namus atvykę pareigÅ«nai pranešė apie eismo įvykį, ji kartu su pareigÅ«nais apžiÅ«rėjo automobilį ir pastebėjo, jog iÅ¡dužusi nedidelė dalis galinio deÅ¡inės pusės žibinto, pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, jog nepajuto, kad kliudė kitÄ transporto priemonę.

Nukentėjusiojo automobiliui taip pat buvo apgadintas tik deÅ¡inės pusės galinis žibintas, todėl abiejų transporto priemonių apgadinimai nežymÅ«s, taigi didelio smÅ«gio nebuvo. Liudytoja S. B. garsÄ galėjo iÅ¡girsti todėl, jog sėdėjo neužvestoje transporto priemonėje, kurios durelės buvo praviros. Teisme teigė, kad važiuodama klausė muzikos, variklis taip pat skleidžia garsÄ , jos automobilyje yra atstumo jutikliai, kurie taip pat nesuveikė, todėl ji galėjo negirdėti, kad kliudė kitÄ automobilį.

PasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio nebuvo jokio tikslo, kadangi automobilis tvarkingas, galiojanti techninė apžiÅ«ra, draudimas, vairavo blaivi. Buvo dienos metas, gatvė filmuojama, todėl pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio bÅ«tų neprotinga. Jai žinomos ir griežtos pasekmės. Teismas turėjo įvertinti subjektyviosios pusės požymius, kaltės buvimÄ , ar tai buvo sÄ moningas pasitraukimas iÅ¡ įvykio vietos ar tik dėl žmogiÅ¡kojo faktoriaus, kai nepajuto, nesuvokė, kad padarė eismo įvykį ir pasiÅ¡alino.

Vairuotojo pažymėjimas jai reikalingas, kadangi yra dirbanti ir kasdien reikia važinėti į darbÄ Klaipėdos rajone, be to, yra neįgali, dažnai tenka vykti pas gydytojus, į reabilitacijos procedÅ«ras.Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra ginčo dėl T. V. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su T. V. nubaudimu už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos (ATPK 130 straipsnio 1 dalis), teigiama, kad ji nepajuto kliudžiusi kitÄ transporto priemonę, o teisė vairuoti jai labai reikalinga. Tačiau apygardos teismas vertina, jog T. V. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai.Kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių, T. V. neneigia savo kaltės dėl kito automobilio apgadinimo, tačiau teigia, jog nesuprato apgadinusi kitÄ transporto priemonę, negirdėjo smÅ«gio, kuris buvo nedidelis.

Vis dėlto apeliantės argumentai atmestini. T. V. dėl įvykio aplinkybių nebuvo nuosekli. Rašytiniame paaiškinime (b. l.

13) ji teigė, kad kitoje gatvės pusėje stovėjusį automobilį pamatė tik tada, kai į jį atsitrenkė, pastebėjo, kad tai buvo tamsios spalvos automobilis, važiuodama suprato, kad „padarė avarijÄ â€œ. Taigi pirminiame savo paaiÅ¡kinime T. V. nurodė, kad suprato ir pajuto, jog kliudė kitÄ automobilį, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje T. V. pakeitė savo pozicijÄ ir nurodė, jog smÅ«gio nepajuto ir jokio garso negirdėjo. Vis dėlto, teismo posėdžio metu duoti T.

V. parodymai neįtikinantys. Liudytoja S. B. apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog girdėjo automobilių susidÅ«rimÄ , garsas buvo didelis, matė, kaip automobilis BMW, vairuojamas tamsiaplaukės moters, atbuline eiga iÅ¡važiavo iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Taigi iÅ¡ liudytojos parodymų matyti, jog paÅ¡aliniam asmeniui eismo įvykis tikrai buvo girdimas. PareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, fotonuotraukos patvirtina, kad buvo iÅ¡dužę abiejų transporto priemonių galiniai, deÅ¡inės pusės žibintai, matėsi įbrėžimai ant automobilių galinių deÅ¡iniųjų sparnų.

Apgadinimų pobÅ«dis rodo, jog dviejų automobilių kontaktas buvo žymus, transporto priemonės ne tik apibraižytos, tačiau iÅ¡daužti ir galiniai žibintai, todėl atidus vairuotojas, o atidžiai vairuoti yra T. V. pareiga, neabejotinai turėjo pajusti, jog kliudė kitÄ automobilį. Nors T. V. teigia, jog nieko negirdėjo, nes salone galėjo groti muzika, be to, nesuveikė „parkavimo signalizacija“, tačiau tai tik pasirinkta apeliantės gynybinė taktika. Bylos aplinkybės rodo, kad transporto priemonių susidÅ«rimas iÅ¡ Å¡ono buvo matomas ir girdimas, kadangi apie įvykį apgadinto automobilio savininkui pranešė kitas asmuo, užsirašęs apgadinusio ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavusio automobilio numerius.

Todėl apygardos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad T. V. galėjo nesuprasti apgadinusi kitÄ transporto priemonę. Taigi apeliantė pagrįstai nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde T. V. praÅ¡o neatimti teisės vairuoti, kadangi jai reikia vykti į darbÄ , pas gydytojus, medicinines procedÅ«ras, be to, yra neįgali. Apeliantės praÅ¡ymas atmestinas. Apylinkės teismas T. V. skyrė nuobaudÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Å velnesnės nuobaudos skyrimas jai bÅ«tų galimas taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl Å¡velnesnės nei straipsnio sankcijoje nuobaudos skyrimo.

Tačiau Å¡iuo atveju apygardos teismas nemato galimybių T. V. Å¡velninti skirtÄ nuobaudÄ . T. V. praeityje bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors naujo pažeidimo padarymo metu kitos nuobaudos negaliojo, tačiau ankstesnis baustumas rodo, jog T. V. nėra drausminga vairuotoja ir Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinis reiÅ¡kinys jos gyvenime. Byloje nėra nustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. T. V. teisė vairuoti atimta minimaliam įstatyme numatytam terminui, todėl, atsižvelgus į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo Å¡velninti minimaliÄ pažeidėjai skirtÄ nuobaudÄ .

Apeliantė nurodo, jog yra neįgali. ATPK 27 straipsnio 3 dalis numato, jog atėmimas teisės vairuoti transporto priemones negali bÅ«ti skiriamas asmenims, kurie naudojasi Å¡iomis priemonėmis dėl neįgalumo, iÅ¡skyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivÅ«s arba apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmenys. Å iuo konkrečiu atveju byloje yra darbingumo lygio pažyma, patvirtinanti, kad T. V. darbingumas 55 proc., bei iÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, tačiau apeliantė nei apylinkės teismui, nei apygardos teismui nepateikė jokių raÅ¡ytinių duomenų, kad naudojimasis transporto priemone jai bÅ«tų bÅ«tinas dėl neįgalumo, byloje esantys dokumentai to niekaip nepatvirtina.

Todėl nėra pagrindo taikyti ir ATPK 27 straipsnio 3 dalies nuostatas.Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimas pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: T. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                       Dalius Jocys