2021-11-24 Nr. AB-25290-3-62-3-02053-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-938-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02053-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas N. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. atlikinėjo bausmę Alytaus PN. Paaiškino, kad dažnai kreipdavosi į administraciją ir vadovybę su prašymais suteikti reikalingą informaciją arba gauti siunčiamų ir gautų laiškų išklotines, tačiau jam būdavo pateikiama ne visa informacija. Taip pat dažnai gaudavo atsakymus, kuriais į pareiškėjo klausimus nebūdavo atsakyta. Pareiškėjas teigė daug kartų kreipęsis į Alytaus PN administraciją, kad jam suteiktų galimybę susitikti su direktoriumi asmeniniam pokalbiui, jog galėtų išspręsti esamas problemas, tačiau Alytaus PN direktorius visiškai nepanoro su pareiškėju susitikti ir spręsti problemų. Pareiškėjas pažymėjo, kad per visą laikymo Alytaus PN KTP patalpose laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d., pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė nueiti į koplyčią atlikti religinių apeigų, pasimelsti. Pareiškėjas nurodo daug kartų kreipęsis į Alytaus PN administraciją, kad jam ši galimybė būtų suteikta, tačiau Alytaus PN suvaržė jo teisę apsilankyti koplyčioje ir pasimelsti. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas teigė patyręs didelių nepatogumų ir išgyvenimų, kuriuos įvertino 7 000 Eur suma ir kuriuos prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. kovo 29 d. ir nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. buvo laikomas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, nes atlikinėjo drausmines nuobaudas ar buvo laikinai izoliuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 144 straipsniu. Nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. pareiškėjas buvo laikomas 12 būryje. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuteistieji, atliekantys BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems kasdien vieną valandą leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems ir ligoniams – dvi valandas pasivaikščioti. Pareiškėjui paskirtos nuobaudos, numatytos BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte, buvo vykdomos nustatytu nuobaudos atlikimo režimu.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad laiškai Alytaus PN išsiunčiami ir gaunami vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Pataisos vidaus tvarkos taisyklės) XIV skirsnio nuostatomis. Turimais duomenimis pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į Alytaus PN administraciją su prašymais išduoti duomenis apie jo susirašinėjimą ir prašomi duomenys su atsakymais jam buvo pateikti.

6. Dėl pareiškėjo teisės lankyti koplyčią atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas negalėjo lankytis nuteistųjų koplyčioje, nes atlikinėjo nuobaudas kamerų tipo patalpose. Pataisos namų administracija buvo ir iki šiol yra sudariusi sąlygas, esant poreikiui, nuteistajam pateikus prašymą, susitikti su dvasininku. Atsakovo atstovas neturi duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į administraciją su prašymu suteikti galimybę dalyvauti religinėse apeigose ar pasikalbėti su dvasininku.

7. Pasisakydamas dėl pareiškėjo susitikimo su Alytaus PN direktoriumi atsakovo atstovas nurodė, kad Alytaus PN asmeniniais klausimais priima pataisos įstaigos vadovybė ir tarnybų vadovai pagal savo kompetenciją, kaip numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Pataisos namai neturi duomenų apie pareiškėjo teiktus prašymus susitikti su direktoriumi, taip pat neturi duomenų, kad esant pareiškėjo prašymui jam nebūtų sudaryta galimybė susitikti su direktoriumi. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl įvairiausių asmeninių problemų nuolat su prašymais ir skundais kreipdavosi į administraciją, jam buvo pateikiami atsakymai tiek žodžiu, tiek raštu, todėl argumentai dėl netinkamo esamų problemų sprendimo turėtų būti atmesti.

8. Atsakovo atstovas teigė, kad neturi duomenų, jog nagrinėdami pareiškėjo skundus ar prašymus įstaigos darbuotojai būtų netinkamai atlikę jiems pavestas funkcijas. Pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems bausmės atlikimo sąlygos. Mano, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu paliko nenagrinėta pareiškėjo N. I. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamai teikiamos informacijos ir galimybės susitikti asmeniniam pokalbiui su Alytaus PN direktoriumi, o likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I1-3659-554/2020 pagal pareiškėjo N. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šioje byloje teismas įvertino ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamai teikiamos informacijos ir nesudarytos galimybės susitikti su Alytaus PN direktoriumi per tą patį 2018 m. gegužės 17 d. – 2019 m. gruodžio 12 d. laikotarpį. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir yra neįsiteisėjęs. Pareiškėjas, teikdamas 2020 m. rugpjūčio 6 d. skundą teismui, neturtinę žalą vėl kildino iš tų pačių aplinkybių (netinkamai teikiamos informacijos ir galimybės susitikti asmeniniam pokalbiui su Alytaus PN direktoriumi nesudarymo), todėl šią skundo dalį teismas paliko nenagrinėta, nustatęs, jog teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktas). Teismas šioje byloje nagrinėjo tik skundo dalį dėl neturtinės žalos, galimai kilusios dėl nesudarytos galimybės pareiškėjui atlikti religines apeigas, atlyginimo priteisimo.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad per visą jo laikymo Alytaus PN KTP patalpose laikotarpį (nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d.) jam nebuvo suteikta galimybė nueiti į koplyčią atlikti religinių apeigų, pasimelsti, pareiškėjas daug kartų dėl to kreipėsi į Alytaus PN administraciją, tačiau jo teisė apsilankyti koplyčioje ir pasimelsti buvo suvaržyta, teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, jog 2019 m. spalio 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN direktorių su skundu, kuriame nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki skundo padavimo dienos jam nebuvo sudaryta galimybė nueiti į koplyčią ar bažnyčią. Į šį skundą pareiškėjui buvo atsakyta 2019 m. spalio 25 d. raštu Nr. 363-1692, kuriame nurodyta, kad nuteistiesiems, gyvenantiems paskirtuose būriuose, dienotvarkėje numatytomis valandomis yra sudaryta galimybė lankytis koplyčioje, tačiau pareiškėjui 2019 m. spalio 18 d. buvo skirta nuobauda – 10 parų perkėlimas į kamerų tipo patalpas, o nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, lankymosi koplyčioje nenumato teisės aktai, todėl pareiškėjas į koplyčią vedamas nebus, religines apeigas gali atlikti kameroje. Susipažinęs su duomenimis iš nuteistųjų prašymų ir skundų registro teismas nustatė, kad per visą pareiškėjo buvimo Alytaus PN laikotarpį (nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2020 m. sausio 3 d.) pareiškėjas dėl negalėjimo nueiti į koplyčią skundėsi tik vieną kartą (skundo registracijos data 2019 m. spalio 21 d.). Iš pateiktų duomenų apie pareiškėjo perkėlimus teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas į kamerų tipo patalpas buvo perkeltas ne vieną kartą.

12. Teismas, įvertinęs BVK 106, 145 straipsnių, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 184 – 186, 220–226 punktų nuostatas, priėjo prie išvados, kad nei bausmių vykdymo kodekso, nei ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuostatos nedraudė į kamerų tipo patalpas perkeltiems asmenims atlikti religines apeigas pataisos namuose įrengtose tam skirtose patalpose. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu pataisos namuose buvo laikomas kamerų tipo patalpose, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad tuo metu egzistavo teisėtas pagrindas apriboti jo (pareiškėjo) teisę atlikti religines apeigas, o Alytaus PN turėjo pareigą ir galimybę užtikrinti pareiškėjo teisę atlikti religines apeigas, tačiau to nepadarė. Aplinkybės, kad Alytaus PN yra įrengta religinėms apeigoms atlikti skirta patalpa – koplyčia, atsakovo atstovas neginčijo, taip pat nepateikė jokių duomenų, kaip Alytaus PN užtikrinama nuteistųjų teisė atlikti religines apeigas. Nustatytos faktinės aplinkybės, nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika sudarė teismui pagrindą konstatuoti Alytaus PN administracijos neteisėtus veiksmus neužtikrinus pareiškėjo teisės į religines apeigas.

13. Vertindamas, ar pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo buvo padaryta neturtinė žala, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė tik tiek, jog iš prigimties yra katalikas, daug kartų kreipėsi į administraciją, kad ši sudarytų galimybę nueiti į koplyčią pasimelsti, tačiau pastaroji suvaržė jo teises. Iš byloje esančių duomenų (nuteistųjų prašymų ir skundų registro) teismas nustatė, kad per visą pareiškėjo buvimo Alytaus PN laikotarpį (nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2020 m. sauso 3 d.) pareiškėjas dėl negalėjimo nueiti į koplyčią skundėsi tik vieną kartą (skundo registracijos data 2019 m. spalio 21 d.), o prašymų dėl galimybės atlikti religines apeigas, susitikti su dvasininku ar kitaip realizuoti savo religinius poreikius neteikė. Pareiškėjas visiškai nenurodė ir neapibrėžė, kuo jam pasireiškė neturtinė žala, ką jis patyrė dėl to, kad nebuvo nuvestas pasimelsti į nuteistųjų koplyčią, pareiškėjas skunde tik analizuoja teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, tačiau dėstomų aplinkybių nesieja su savimi pačiu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų jam kilo neturtinė žala, t. y. neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė žalą atlyginti. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 14. Pareiškėjas N. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. sausio 31 d. tyrimo išvada, laiškų išklotines; Facebook nuotrauką; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą; Druskininkų policijos komisariato 2019 m. liepos 25 d. atsakymą; medicininio dokumento išrašą.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo skunde nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

16. Pareiškėjas pakartoja aplinkybes nurodytas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad daug kartu žodžiu kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl galimybės pasimelsti koplyčioje, tačiau Alytaus PN administracija tokią pareiškėjo teisę suvaržė.

17. Pareiškėjas paaiškina, kad 2019 m. birželio 19 d. jo dukra patyrė traumą, buvo paguldyta į ligoninę, jos būklė buvo bloga, todėl pareiškėjas jautė dvasinį poreikį pasimelsti už dukters sveikatą, tačiau leidimas nueiti į koplyčią nebuvo duotas.

18. Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus PN KTR baudos izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d., todėl 12 būryje nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., kaip teigė teismas, nebuvo laikomas. Pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę minėtame būryje dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei.

19. Pareiškėjas teigia, kad daug kartu kreipėsi į Alytaus PN administraciją, kad sudarytų sąlygas pasikalbėti su Alytaus PN direktoriumi, taip pat dėl gaunamų/siunčiamų laiškų ataskaitos išdavimo. Dėl šių prašymų pareiškėjas buvo kreipęsis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris konstatavo Alytaus PN administracijos pažeidimus.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovo atstovas sutinka su teismo priimtu sprendimu, mano, kad teismas teisingai, visapusiškai ir išsamiai įvertino bei objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes.

22. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Alytau PN administracijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu paliko nenagrinėta pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl 2018 m. gegužės 17 d. – 2019 m. gruodžio 12 d. laikotarpiu netinkamai teikiamos informacijos ir galimybės susitikti asmeniniam pokalbiui su Alytaus PN direktoriumi, o likusią skundo dalį atmetė, vertindamas, jog pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto dėl pripažinto Alytaus PN administracijos pažeidimo neužtikrinus pareiškėjo teisės į religines apeigas.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, pakartodamas argumentus, nurodytus skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, laikosi pozicijos, jog jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Pažymi, kad daug kartų žodžiu kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl galimybės pasimelsti koplyčioje, jautė dvasinį poreikį pasimelsti už dukters, kuri patyrė traumą, sveikatą.

26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, nustatė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. sausio 31 d. tyrimo išvada jau yra byloje (b. l. 23–28, 74–79), todėl jos pateikimas kartu su apeliaciniu skundu nevertintinas kaip naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimas. Kitus pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 14 punkte, teisėjų kolegija nutaria pridėti prie bylos, siekdama išsamiai įvertinti pareiškėjo situaciją.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinės bylos dalį paliko nenagrinėta ABTĮ 105 straipsnio 4 punkto pagrindu, nustatęs, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu buvo išnagrinėję administracinę bylą Nr. I1-3659-554/2020, tačiau sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, dėl 2018 m. gegužės 17 d. – 2019 m. gruodžio 12 d. laikotarpiu netinkamai teikiamos informacijos ir nesudarytos galimybės susitikti su Alytaus PN direktoriumi, t. y. nustatęs, kad ginčas kilo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl nesudarytų sąlygų pasikalbėti su Alytaus PN direktoriumi, taip pat dėl gaunamų/siunčiamų laiškų ataskaitos išdavimo šiuo atveju nevertinami, nes dėl jų buvo pasisakyta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I1-3659-554/2020, kuris apeliaciniame tvarka 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo patikrintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nustatyta faktine aplinkybe, kad nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. jis bausmę atliko 12 būryje. Pareiškėjas teigia, kad visą ginčui aktualų laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d., jis buvo laikomas Alytaus PN KTR baudos izoliatoriuje, nes atsisakė atlikti bausmę 12 būryje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad be pareiškėjo paaiškinimų byloje nėra kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių minėtus pareiškėjo teiginius. Byloje yra pateiktos pareiškėjo skundų Alytaus PN administracijai kopijos (b. l. 31, 32, 87, 89), bet iš jų turinio teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. bausmę atliko Alytaus PN KTR baudos izoliatoriuje. Be to, iš byloje pateikto Alytaus PN 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimo „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“, Alytaus PN direktoriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“, taip pat pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimo (b. l. 91–94) matyti, kad pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę 20 būryje, o ne 12 būryje. Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad tos pačios faktinės aplinkybės, t. y. jog pareiškėjas nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. bausmę atliko 12 būryje, buvo konstatuotos ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I1-3659-554/2020 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-740-575/2021. Įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, jog pareiškėjas Alytaus PN uždarosios zonos kamerų tipo patalpose buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. kovo 29 d. ir nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d.

30. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su suvaržyta jo teise pasimelsti koplyčioje atliekant nuobaudas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. kovo 29 d. ir nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. pareiškėjui kalint Alytaus PN kamerų tipo patalpose buvo pažeista jo teisė atlikti religines apeigas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismo vertinimu, jog šiuo atveju pareiškėjas nepatyrė/neįrodė neturtinės žalos.

31. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.).

32. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013)

33. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 straipsnyje yra numatyta, kad kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; tai teisė laisvai keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, laisvai skelbti savo religiją ar tikėjimą, laikant pamaldas, atliekant apeigas, praktikuojant tikėjimą ir mokant jo (1 d.). Laisvė skelbti savo religiją ar tikėjimą gali būti tik tiek apribojama, kiek yra nustatęs įstatymas ir kiek būtinai reikia demokratinėje visuomenėje visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, sveikatai ir moralei ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2 d.).

34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo laikymo Alytaus PN kamerų tipo patalpose laikotarpiais, t. y. nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. kovo 29 d. ir nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d., pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasimelsti koplyčioje. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl tokio jo teisių suvaržymo jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Byloje taip pat pateiktas pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymas dėl galimybės pasimelsti koplyčioje, kurio atsakovo atstovas netenkino (b. l. 21, 32, 49–50, 86). Pareiškėjas teigė, kad daug kartų žodžiu prašė Alytaus PN administracijos sudaryti galimybę atlikti religines apeigas, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinami. Taip pat pareiškėjas teigė, kad sunkiai susižalojus jo dukrai, ką patvirtina pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai, jis jautė dvasinį poreikį pasimelsti koplyčioje.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, į nustatytas aplinkybes dėl nepagrįstų pareiškėjo teisių suvaržymų, įvertinusi pažeidimo trukmę (apie pusę metų) ir mastą (teisė dalyvauti religinėse apeigose ginčo laikotarpiu pareiškėjui apskritai nebuvo suteikta), konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė pakankamai intensyvius neigiamus dvasinius išgyvenimus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Alytaus PN veiksmai (nesudarymas pareiškėjui galimybės atlikti religines apeigas), žala ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos kompensavimą.

36. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018).

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytus laikotarpius, kai pareiškėjas kalėjo kamerų tipo patalpose ir jam tuo metu nebuvo užtikrinta BVK 106 straipsnyje įtvirtinta teisė, į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-584-520/2020; 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-442/2019, 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2794-968/2020; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 400 Eur. Nustatant pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas skunde prašė priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o apeliaciniame skunde – 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

38. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, nurodydama, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisiama 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą palikti nepakeistą.

Sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstyti taip:

„Pareiškėjo N. I. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui N. I. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius