312413b2-5b0d-42fe-9941-acb60bc2d2a2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Teikimas Nr. TS-24-806/2021 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. balandžio 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. T. (E. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-36, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teismas n u s t a t ė : E. T. buvo nuteistas 2014 m. kovo 7 d. Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio l dalį, 284 straipsnio l dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ galutine 12 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. liepos 13 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. liepos 13 d. 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2019 m. liepos 13 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. vasario 26 d. (Komisijos posėdžio dienai) – 2 metai 4 mėnesiai 17 dienų.

Komisija 2021 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 59-36 atsisakė taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam E. T. Nutarime nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 61 taÅ¡kas (statinių veiksnių taÅ¡kai - 20, dinaminių -41), nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , prievolės atlyginti nusikalstamu elgesiu padarytÄ Å¾alÄ jis nevykdo, buvo fiksuoti alkoholio vartojimo atvejai bausmės atlikimo metu, bÅ«dingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė 20 kartų, kas rodo nuteistojo nenorÄ paklusti imperatyvioms nustatytoms taisyklėms, taip pat neigiamas nuostatas į jo atžvilgiu vykdomÄ priežiÅ«rÄ , Komisijos rekomendacijas vykdė, tačiau vykdė formaliai, likus mėnesiui iki pakartotinio svarstymo (Komisijos pateiktas terminas rekomendacijoms įgyvendinti 6 mėnesiai), nors socialinio tyrimo iÅ¡vadoje minima, kad nuteistojo nuostatos į darbÄ pataisos įstaigoje teigiamos, tačiau jis deklaruoja, kad esant darbo pasiÅ«lymui, kuris atitiktų jo lÅ«kesčius atlyginimo ir jo kompetencijų, dirbti neatsisakytų, kas rodo dviprasmiÅ¡kÄ nuteistojo požiÅ«rį.

Nors pastaruoju metu ir stebimas disciplinuotesnis nuteistojo elgesys, tačiau Å¡iuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, kadangi geras elgesys bausmės atlikimo metu neturi bÅ«ti vertinamas kaip teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojanti savybė, o kaip nuteistojo pareiga, todėl Komisija vienbalsiai nutaria netaikyti nuteistajam E. T. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

E. T., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundÄ , kuriame nurodo, kad priimtas Vilniaus pataisos namų nutarimas yra neobjektyvus, visapusiÅ¡kai neatsižvelgta į iÅ¡dėstytas aplinkybes. Nutarimas iÅ¡dėstytas prieÅ¡taraujančiais motyvais. Skundžiamu nutarimu yra sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieÅ¡taraujantis precedentas, taigi skundžiamas nutarimas privalo bÅ«ti panaikintas. Komisija atsižvelgia tik į jo praeitį, bet nedaro jokių akcentų į dabartinį jo elgesį.

Jis jau Å¡eÅ¡tÄ kartÄ svarstomas dėl lygtinio paleidimo, tačiau argumentai jo netaikyti visuomet tie patys, nutarimų motyvacija nesiskiria. Jam priekaiÅ¡taujama, kad jis nedengia ieÅ¡kinių, tačiau darbo jam pasiÅ«lyti pataisos namai negali. Komisija priėmė sprendimÄ vadovaudamasi tik jai vienai suprantamais motyvais, kadangi jokio teisinio pagrindo netaikyti skundo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu lygtinio paleidimo nėra. PraÅ¡o atsižvelgti, kad jis nėra kriminalinis elementas, kurio nebÅ«tų galima taisyti neizoliuoto, bet prižiÅ«rimo.

Anksčiau yra teistas tik tÄ vienÄ vienintelį kartÄ , bÅ«damas jauno ir nebrandaus amžiaus. Nuo to laiko jo požiÅ«ris į gyvenimÄ ir vertybes labai pasikeitė. Kriminalinio gyvenimo ateityje gyventi nebesiruoÅ¡ia. Yra įsitikinęs, kad tai pirmas ir paskutinis jo laisvės atėmimas gyvenime. PraÅ¡o atsižvelgti į teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principÄ , humanizmo principÄ , su bausmių atlikimu ir lygtinio paleidimo taikymu susijusius tarptautinius teisės aktus, tarptautinę jų taikymo praktikÄ , Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikÄ , konstitucinius principus.

Priešingai šiai praktikai, Komisijos nutarimas yra visiškai neargumentuotas, iš jo nėra aišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Nemotyvuotas komisijos sprendimas balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, aiškiai deklaruoja savus gyvenimo siekius ir planus, siejamus su darbine veikla. Visiškai prisiima kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, labai dėl jos gailisi ir išgyvena.

Jam nebÅ«dinga savitvardos, emocijų kontrolės praradimas, agresyvus, smurtinis elgesys. Jis taikosi su priežiÅ«ros sÄ lygomis, yra ne tik baustas, bet ir skatintas, neturėjo jokių konfliktų su jį prižiÅ«rinčiais pareigÅ«nais. Å iuo metu stebima ganėtina jo motyvacija iÅ¡vengti nusikalstamo elgesio, kriminalinio ar diskriminacinio elgesio jis neiÅ¡reiÅ¡kia ir nepripažįsta. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja sporto renginiuose ir yra motyvuotas prasmingam užimtumui pataisos namuose.

BÅ«damas pataisos namuose jis siekė dirbti, kreipėsi į administracijÄ su praÅ¡ymu įdarbinti VÄ® „MÅ«sų amatai:, bet nebuvo įdarbintas dėl vietų stygiaus. Darbo siekė norėdamas atlyginti priteistÄ ieÅ¡kinį. Turi įgijęs paklausias specialybes, tad gauti darbÄ laisvėje nebus problema. Mano, jog jo atveju nėra jokių svarių aplinkybių, patvirtinančių bÅ«tinumÄ bausmę tęsti pataisos namuose, nes savo elgesiu ir požiÅ«riu į visuomenę jis įrodė, kad bausmės paskirtį jau yra realizavęs. Nurodo, jog įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus, doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiÅ¡kos moralės normų, įsipareigoja vykdyti numatytos Probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sÄ lygas.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorė atsiliepime į skundÄ nurodė, jog visiÅ¡kai sutinka su Komisijos priimtu sprendimu nuteistajam E. T. netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , už kurį jam buvo paskirta 12-kos metų laisvės atėmimo bausmė. Jo padaryta nusikalstama veika itin pavojinga visuomenei. Nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, padarymo aplinkybės rodo nuteistojo asmenybės didesnį pavojingumÄ visuomenei ir apibÅ«dina jį kaip asmenį, sÄ moningai ignoruojantį visuomenėje priimtas ir teisės aktais įtvirtintas bendrÄ sias elgesio taisykles.

Teismo nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo E. T. ir kito asmens, kartu padariusio nusikalstamÄ veikÄ , solidariai priteista bendrai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bendra turimų atlyginti ieÅ¡kinių suma yra 28 215, 32 eurai. Pagal iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 14-375 nuteistasis pagal patvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo skolingas 2 431,99 eurus, iÅ¡ trečiųjų asmenų gautų lėšų iÅ¡skaičiuota 193,57 eurų, savanoriÅ¡kai sumokėta 120,00 eurų. Taigi, kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, nuteistasis bausmės atlikimo metu nebandė imtis priemonių, kad bent iÅ¡ dalies atlyginti žalÄ .

Nuteistojo E. T. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ vertinama kaip vidutinė (61 balas), o tai nesudaro pagrindo nuteistojo asmenybę vertinti teigiamai, greičiau suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam yra pakankamas ir užtikrinantis tai, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje.

Pataisos įstaigoje nuteistasis nedirbo ir tik vėliau, rekomendavus Lygtinio paleidimo komisijai, kreipėsi VÄ® „MÅ«sų amatai“, tačiau nebuvo įdarbintas dėl laisvų darbo vietų stygiaus. Komisijos nutarime nurodyta, kad E. T. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2021-02-08 pažymÄ , kurioje nurodoma, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju nuteistasis bus įdarbintas nurodytoje įmonėje. Pažymi, kad nuteistojo motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje nebuvo nuosekli - laisvėje nuteistasis nedirbo, pataisos įstaigoje taip pat nedirbo, o dėl darbo kreipėsi tik rekomendavus Komisijai, nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka jau nuo 2011-07-13.

Jo nerodoma motyvacija įsidarbinti pataisos namuose verčia abejoti jo motyvacija dirbti ateityje laisvėje. Bylos nagrinėjimo metu E. T. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, nusikaltimas, dėl kurio padarymo nuteistas E. T., yra ypač įžūlus, ciniÅ¡kas, chuliganiÅ¡kas, rodantis nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis E. T. neabejotinai daro pakankamÄ ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra ir pakankamo pagrindo teigti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Å iuo metu lygtinai paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ pataisos įstaigos bÅ«tų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei bÅ«tų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Nuteistojo E. T. skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau-BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi bÅ«ti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei bÅ«damas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nuteistasis E. T. akcentuoja, jog Komisijos nutarimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, jokio teisinio pagrindo netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo nėra.

Teismas nesutinka su tokia nuteistojo pozicija. Nuteistasis neabejotinai atitinka vienÄ formaliÄ jÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygÄ â€“ yra atlikęs du trečdalius teismo paskirtos bausmės, kas leidžia svarstyti lygtinio paleidimo galimybę. Taip pat nors pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip vidutinė, formaliai bausmės atlikimo metu jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos taÅ¡kai mažėjo nuo 75 (pirminis vertinimas 2014-09-04) iki 61. Tačiau vien tik formaliųjų lygtinio paleidimo sÄ lygų konstatavimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , neužtenka.

Spręsdami lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ tiek Komisija, tiek teismas vertina ir materialiÄ jÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygÄ â€“ ar nuteistasis bÅ«damas paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, bÅ«tina įvertinti ir tai, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, likusį atlikti bausmės laikÄ , ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, suteikiančias pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistÄ jį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

Nagrinėjamu atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (61 taÅ¡kas pagal OASys), tad nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu bÅ«tų priimtas teigiamas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, jo elgesys ir nuostatos bausmės atlikimo metu turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, todėl sprendžiant lyginio paleidimo klausimÄ turi bÅ«ti įvertinamas ne tik su nuteistojo elgesiu susijusios charakteristikos, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, jų pavojingumo laipsnis. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, jo asmens bylos nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodikÄ â€“ vidutinė - (61 taÅ¡kas), didžiÄ jÄ jos dalį sudaro dinaminiai taÅ¡kai (41 taÅ¡kas).

Jis nuteistas už brutualų ir sunkų nusikaltimÄ â€“ nužudymÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, taip pat už du vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus, pasižymėjusius vandaliÅ¡ku ir smurtiniu elgesiu. Už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ buvo teistas ir iki Å¡io nuosprendžio (2008 m.). Å ių aplinkybių pagrindu socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuojama, jog nuteistajam iki įkalinimo buvo bÅ«dingas nusikalstamo elgesio modelis – pasikartojantis įžūlus, chuliganiÅ¡kas ir nepagarbus elgesys vieÅ¡osiose vietose, iÅ¡ dalies sietinas su savitvardos ir netinkamo savęs identifikavimo problemomis.

Nusikaltimai sunkėjo. Å ios aplinkybės savaime neužkerta kelio lygtinio paleidimo taikymui, tačiau rodo didesnį asmenybės pavojingumÄ visuomenei, tad jo elgesys ir charakteristikos bausmės atlikimo metu turi bÅ«ti įvertintos ypač atidžiai ir kruopščiai. Nuteistojo elgesys Å¡ios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei jo asmenybės charakteristikos turi bÅ«ti iÅ¡ties nepriekaiÅ¡tingi, jog teismas galėtų patikėti, jog jo mÄ stymas, vertybinės nuostatos, požiÅ«ris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti teisės pažeidimų iÅ¡ties yra tvirta.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla matyti, jog jis 2016-09-05 buvo 17 kartų pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 15 kartų baustas, pažeidimai fiksuoti dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo (dvylika pažeidimų), administracijos reikalavimų nevykdymo, uždraustų daiktų laikymo (trys pažeidimai), alkoholio vartojimo. Paskatinimų nebuvo. Nuo 2017 m. iki 2018 m. pirmojo pusmečio sekė pakankamai pavyzdingo elgesio laikotarpis, kai nuteistasis nebedarė pažeidimų, mokėsi tiek (duomenys neskelbtini), kurioje baigė 12-Ä klasę, tiek (duomenys neskelbtini), kur įgijo dvi specialybes – baldžiaus ir kompiuterio operatoriaus, jo pasiekimai ir mokslo rezultatai buvo gerai vertinami, jis buvo pradėtas skatinti, gavo 5 paskatinimus (4 iÅ¡ jų už gerÄ mokymÄ si), iÅ¡nyko nuobaudos.

Nuo 2020 m. rugsėjo ėmė mokytis (duomenys neskelbtini) elektriko specialybės. Tačiau 2018 m. paskutiniame ketvirtyje, 2019 metais vėl buvo pradėti daryti nauji, pakankamai Å¡iurkÅ¡tÅ«s vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimai (daugiausiai administracijos reikalavimų nevykdymas), rodantys neigiamÄ požiÅ«rį į taikomÄ priežiÅ«rÄ ir tam tikrÄ nuteistųjų subkultÅ«ros laikymÄ si (nuolat atsisakoma tvarkyti bendro naudojimo patalpas). Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, jog nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nedemonstravo aktyvaus prieÅ¡iÅ¡kumo aplinkai, tačiau bausmės atlikimo eigoje ne kartÄ reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ priežiÅ«ros atžvilgiu, labiau rÅ«pinosi savo teisių įgyvendinimu nei nustatytų prievolių ar pareigų atlikimu.

IÅ¡ viso bausmės atlikimo metu jis vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus pažeidė 23 kartus, už juos 20 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Skatintas 7 kartus. Tačiau septyni paskatinimai per beveik deÅ¡imt bausmės atlikimo metų nėra tiek svari ir imponuojanti aplinkybė visų tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių visumoje, kad galėtų nulemti lygtinio paleidimo taikymÄ . Vertindamas Å¡ias aplinkybes teismas konstatuoja, jog nuteistasis turi valios koreguoti savo elgesį teigiama linkme siekdamas naudos (teigiamo sprendimo dėl lygtinio paleidimo), tačiau jo vidinė motyvacija nuosekliai ir nuolat laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių nėra itin tvirta.

Nors E. T. akcentuoja, jog doru elgesiu ir darbu yra pasiryžęs įrodyti, kad ateityje nepažeis teisės ir žmogiÅ¡kos moralės normų, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu, teismÄ verčia manyti, jog Å¡ie teiginiai ganėtinai deklaratyvaus pobÅ«džio. Visų pirma pastebėtina, jog nuteistasis nei iki įkalinimo, nei pataisos įstaigoje nedirbo, su darbu siejamo pragyvenimo Å¡altinio neturėjo, pragyvendavo tik iÅ¡ valstybinių paÅ¡alpų ir iÅ¡mokų, nors buvo sveikas, jaunas, darbingo amžiaus asmuo.

Iki įkalinimo neturėjo jokios specialybės ir nesirÅ«pino jos įgyti. Asmens bylos duomenimis, pirmÄ kartÄ su praÅ¡ymu įdarbinti į pataisos namų administracijÄ kreipėsi – 2018-09-28, antrÄ kartÄ -2019-12-06. Mokytis pataisos namuose pradėjo tik nuo 2017 metų. Å ios aplinkybės leidžia teismui manyti, kad nuteistasis nerodė jokios motyvacijos darbui ir mokslui iki tol, kol buvo atlikta pakankama bausmės dalis, po kurios nuteistasis gali bÅ«ti teikiamas lygtinio paleidimo komisijai svarstyti, o po Komisijos rekomendacijų po lygtinio paleidimo netaikymo nuteistasis suvokė, jog tai gali bÅ«ti kliÅ«tis teigiamai iÅ¡vadai dėl lygtinio paleidimo.

Jo nuoseklus nenoras vykdyti pataisos namų administracijos įpareigojimus atlikti patalpų tvarkymo darbus, iÅ¡rankumas darbui (2021 m. savo iniciatyva tvarkė knygas bibliotekoje) taip pat stiprina teismo įsitikinimÄ , jog jo teigiamos nuostatos darbui laisvėje yra pakankamai deklaratyvios, nepaisant to, jog prieÅ¡ kiekvienÄ svarstymÄ dėl lygtinio paleidimo teikiami dokumentai dėl bÅ«simo įdarbinimo laisvėje. Nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vados teiginiai taip pat teismui duoda pagrindo abejoti sėkminga nuteistojo resocializacija laisvėje.

Iki įkalinimo nuteistojo netinkamas, socialumo stokojantis gyvenimo bÅ«das, laisvalaikis turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raÅ¡kai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo darytų pažeidimų pobÅ«dis taip pat rodė, kad jis turėjo sunkumų atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos, prisitaikyti prie pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje akcentuojama, kad nuteistojo praeities elgesys laisvės atėmimo vietoje (alkoholio vartojimas, draudžiamų daiktų turėjimas, tvarkos nesilaikymas vengimas atlikti gerbÅ«vio darbus pagal patvirtintÄ grafikÄ , dienotvarkės pažeidimai bausmės atlikimo metu,) suponuoja prielaidÄ apie nepakankamÄ E. T. gebėjimÄ atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes.

Nors nuteistasis reiÅ¡kia pritarimÄ visuotinai priimtinoms taisyklėms, suvokia įstatymų ir taisyklių laikymosi svarbÄ , palankiai vertina disciplinÄ , tačiau praeityje turėjo problemų suvaržyti savo elgesį. Vis dar stebimas polinkis su nusikalstamumu sietinus poreikius vertinti pavirÅ¡utiniÅ¡kai, dalį atsakomybės perkelti iÅ¡oriniams veiksniams ir aplinkai. Nors interviu metu geba analizuoti nusikalstamÄ veikÄ sÄ lygojusias priežastis, priežastinius ryÅ¡ius, prioritetu linkęs kelti savo paties interesus, ar poreikius.

E. T. savęs vertinimo ypatumai siejami su netinkamais identiteto kriterijais, praeities orientacija į socialiai nepriimtinÄ elgesį, savitÄ â€žvyriÅ¡kumo“ sÄ vokos įprasminimÄ socialinėje aplinkoje. Å ių aplinkybių kontekste nuteistojo skunde akcentuojami teigiami socialinio tyrimo iÅ¡vados momentai – kad jis nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, jam nebÅ«dinga savitvardos, emocijų kontrolės praradimas, agresyvus, smurtinis elgesys, nėra pakankamai svarÅ«s suformuoti teismo manymÄ , jog mažiau struktÅ«rizuotoje aplinkoje jam pavyks laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti teisės pažeidimų.

Nuteistasis nurodo, jog pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, labai dėl jų gailisi. Tačiau bylos nagrinėjimo metu jis nei pripažino savo kaltės, nei gailėjosi. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, jog kaltę jis tik „linkęs pripažinti“, jis supranta savo nuskalstamo pasekmes, tačiau jas vertindamas stokoja emocinio jautrumo, nors yra pajėgus suprasti kitų žmonių (tarp jų ir nukentėjusių nuo nusikaltimų), tačiau jo empatija nėra gili. Visu bausmės metu buvo fiksuojamos tam tikros kriminalinę subkultÅ«rÄ palaikančios nuostatos, kuriomis jis vadovavosi.

PareiÅ¡kėjas skunde reikalauja laikytis progresyvaus ir teisingo bausmės atlikimo principo, tačiau bÅ«tent nuteistojo požiÅ«ris į darbÄ ir mokymÄ si, reagavimas į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones yra Å¡io principo sudedamosios dalys, o Å¡iuo aspektu nuteistojo įvertinimai dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių nėra nepriekaiÅ¡tingi. Todėl teismas nesutinka su nuteistojo pozicija, jog nėra jokių svarių aplinkybių, patvirtinančių bÅ«tinumÄ bausmę tęsti pataisos namuose, o savo elgesiu ir požiÅ«riu į visuomenę jis įrodė, kad bausmės paskirtį jau yra realizavęs. Pavyzdingo elgesio laikotarpis lyginant su visa bausmės trukme nėra įtikinamas teigti, jog jo elgesio pokyčiai tvarÅ«s ir ilgalaikiai.

Tokiu bÅ«du, vertinant jo bÅ«simo elgesio perspektyvÄ , nuteistojo elgesys, mÄ stymas ir nuostatos Å¡iuo metu neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad įvyko pastovÅ«s teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, ir jis bÅ«damas laisvėje vėl lengvabÅ«diÅ¡kai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismo nuomone, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. PrieÅ¡ingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistÄ jį, jo elgesį, mÄ stymÄ ir kitas charakteristikas apibÅ«dinančių aplinkybių visumÄ , sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir Å¡iuo metu dar nėra galimybės nuteistÄ jį taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių visumos Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-36, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam E. T. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti E. T. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-36, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per septynias dienas nuo Å¡ios nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė