2020-04-01 Nr. AB-6397-3-62-3-02279-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1750-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02279-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. kalėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 1-ame sektoriuje 1 ir 6 būriuose nežmoniškomis, žeminančiomis sąlygomis, pažeidžiant gyvenamojo ploto normą, dėl ko didžiąją laiko dalį teko praleisti gulint arba sėdint lovoje. Pareiškėjas teigė, kad ginčo būriuose nebuvo poilsio kambarių, gyvenamosiose patalpose – naktinio apšvietimo, o dieninis mirguliuodavo, todėl negalėjo skaityti, rašyti, mokytis, skaudėjo galvą, akis, pablogėjo regėjimas. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose langai buvo nesandarūs, langų rėmai išpuvę, juose buvo didelės skylės, todėl šaltuoju metų laiku buvo šalta, turėjo dėvėti lauko drabužius. Pareiškėjas teigė, kad būriuose nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos bei avarinio išėjimo, ant langų buvo uždėtos grotos, todėl, kilus gaisrui, neturėtų galimybės išsigelbėti. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos ir gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno 6 būrio 4 brigados (64 brigados) 5 gyvenamojoje patalpoje, 1 būrio 3 ir 6 gyvenamosiose patalpose, kuriose jam buvo užtikrinta vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, nuteistieji dienotvarkėje nustatytu metu galėjo laisvai judėti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus teritorijoje, naudotis sporto aikštelėmis, pasivaikščiojimo kiemų teritorija. Pravieniškių PN-AK teigė, kad 1-ojo sektoriaus būriuose įrengtas dieninis elektros apšvietimas, gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant buvo keičiami naujais. Naktinio apšvietimo būriuose nėra. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad 1-ojo sektoriaus 1 ir 6 būriuose sumontuoti mediniai langai, jie tvarkingi, sandarūs. Nuteistųjų sudaužyti ar sulaužyti langai nedelsiant keičiami naujais, o duomenų, kokios būklės langai buvo pareiškėjo kalėjimo nurodytuose būriuose metu, pateikti negali, nes tokių duomenų nekaupia. Atsakovo atstovas patvirtino, kad 1-ojo sektoriaus 1 ir 6 būriuose poilsio kambarių nebuvo, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamosiose patalpose ar gryname ore prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Pravieniškių PN-AK teigė, kad 1 ir 6 būriuose įrengta centrinė šildymo sistema, todėl užtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų temperatūra gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų periodu. Esant būtinumui išduodami elektriniai šildytuvai.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuotis, sudarytos ir su atsakinga institucija suderintos gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Pravieniškių PN-AK yra parengusi ir suderinusi personalo veiksmų planą kilus gaisrui, taip pat apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurie laikomi kontrolės ir praleidimo punktuose lipdukais pažymėtose vietose. 1 sektoriaus būriuose priešgaisrinė sistema nėra įrengta, gesintuvų būriuose nėra, papildomi evakuaciniai išėjimai neįrengti. 6 būrio patalpos įrengtos pirmame aukšte, todėl kilus gaisrui galima evakuotis per langus. Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 1 būrio 3 ir 6 gyvenamosios patalpos ir 6 būrio 5 gyvenamoji patalpa Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų ginčo metu nebuvo tikrintos.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo P. Š. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, t. y. gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, nustatė, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) pareiškėjui kalint 6 būrio 4 brigados 5 gyvenamojoje patalpoje (išskyrus laikotarpius, kai jis buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d.) jam teko 2,82 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas, kuriame nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui, buvo pažeistas.

8. Teismas nustatė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82, 5.8. punkto pažeidimą dėl to, kad Pravieniškių PN-AK 1 ir 6 būriuose neįrengti poilsio kambariai, tačiau atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas šio pažeidimo nesusiejo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, atsakovo atsakomybės nekonstatavo.

9. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad pareiškėjo argumentai dėl senų, techniškai netvarkingų langų yra pagrįsti. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir kokiu metu buvo netinkama oro temperatūra, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų nekonstatavo.

10. Teismas analizavo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 14 punktą bei bylos duomenis ir nustatė, kad dirbtinio apšvietimo pažeidimas buvo nustatytas 6 būrio 4 brigados 5 gyvenamojoje patalpoje, duomenų apie jo pašalinimą byloje nėra, todėl nusprendė, kad pareiškėjui kalint 6 būrio 4 brigados 5 gyvenamojoje patalpoje tam tikrais laikotarpiais buvo neužtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje 1 būrio patalpoje ir kokiu metu buvo netinkamas apšvietimas, nusprendė, kad deklaratyvių argumentų pagrindu atsakovo atstovo atsakomybė dėl tinkamo dieninio apšvietimo neužtikrinimo pareiškėjui kalint 1 būrio 3 ir 6 patalpose negalima.

11. Teismas nurodė, kad tai, jog Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus būriuose dirbtinis naktinis apšvietimas neįrengtas, neatitinka teisinio reglamentavimo. Pravieniškių PN-AK patvirtino, kad 1 sektoriaus būriuose priešgaisrinė sistema nėra įrengta, būriuose nėra gesintuvų, papildomi evakuaciniai išėjimai neįrengti. Teismas nusprendė, kad atsakovo atstovas patvirtino pareiškėjo nurodytus argumentus dėl netinkamo naktinio apšvietimo, dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo.

12. Išanalizavęs bylos duomenis, teismas konstatavo, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. liepos 4 d. gyvenant 6 būrio 4 brigados 5 gyvenamojoje patalpoje (išskyrus laikotarpius, kai jis buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d.) nebuvo užtikrinta vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, tinkamas dirbtinis apšvietimas, Pravieniškių PN-AK nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų. Teismas pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti priteisė 1 700 Eur, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

III. 13. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo P. Š. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti pakeistas. Atsakovo atstovas pabrėžia, jog Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, o pareiškėjas gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Atsakovo atstovas teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į šią esminę aplinkybę, kad nuteistieji pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus nustatytą darbotvarkę, gali vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimo kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, koplyčioje ir t. t., taigi pareiškėjas turėjo tam tikrą judėjimo laisvę, o tai nagrinėjamu atveju iš dalies kompensavo pareiškėjui tekusį santykinai mažą gyvenamąjį plotą. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės situacijos, nes nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi.

15. Atsakovo atstovas nesutinka su teismo vertinimu, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę 1-ojo sektoriaus 6 būrio 4 brigados 5 gyvenamojoje patalpoje su pareiškėju kartu kalėjo 18 asmenų visą laikotarpį, kuomet jis atliko laisvės atėmimo bausmę šioje patalpoje. Atsakovo atstovas nurodo, kad byloje yra pažymos, gyvenamųjų patalpų schemos, kurios patvirtina, kad 6 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje yra 16 miegamųjų vietų, o teismas jas vertino kaip neaktualias ginčo datoms. Atsakovo atstovas nurodo, kad nesutinka su tokiu teismo vertinimu, nes pažymose bei atsakovo atstovo atsiliepime į pareiškėjo skundą yra nurodoma, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sumažėjo (iki 12) nuteistųjų skaičius 6 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje, t. y. pareiškėjui gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas pateikė teismui prieštaringus duomenis apie kartu su juo ginčo gyvenamosiose patalpose buvusių asmenų skaičių, kurių nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis. Šių abstrakčių pareiškėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovo atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų plotą, todėl teismas jais nepagrįstai nesivadovavo.

17. Atsakovo atstovas nesutinka su teismo vertinimu, jog buvo pažeisti priešgaisrinės saugos reikalavimai ir atkreipia dėmesį į atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus apie Pravieniškių PN-AK apsirūpinimą pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Atsakovo atstovas teigia, jog pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo gesintuvų ir priešgaisrinės sistemos, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepatyrė neigiamų išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, o teismas skundžiamame sprendime rėmėsi subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Atsakovo atstovas pažymi, kad neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, o reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga, o nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu bei, kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo priteisimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde bei patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsiliepimą į skundą bei papildomai pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų dėl vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto normos, tinkamo dirbtinio apšvietimo bei nesilaikė priešgaisrinės saugos reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitos pareiškėjo skunde išdėstytos pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo pripažintos pagrįstomis ir įrodytomis.

22. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, nagrinėjamu atveju pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija – pažeidimo pripažinimas. Atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nustatyto gyvenamojo ploto pažeidimo bei priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų nustatant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017; 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė gyvenamąsias patalpas, kuriose jis kalėjo ginčo laikotarpiu (6 būrio 4 brigados 5 gyvenamoji patalpa, 1 būrio 3 ir 6 gyvenamosios patalpos), jų plotą ir kartu buvusių asmenų skaičių. Ginčas dėl 1 būrio 3 ir 6 gyvenamųjų patalpų ploto nekilo. Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. liepos 4 d. buvo paskirtas gyventi į 6 būrio 5 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 50,81 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų. Byloje taip pat yra duomenų, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. 6 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje buvo 18 nuteistųjų, o 2016 m. rugpjūčio 25 d. – 12 nuteistųjų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo atstovas nepateikė objektyvių dokumentų apie 6 būrio 4 brigados 5 gyvenamojoje patalpoje kartu su pareiškėju kalėjusių asmenų ar miegamųjų vietų skaičių. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai vertino byloje esančias pažymas apie miegamųjų vietų ar nuteistųjų skaičių 6 būrio 4 brigados 5 gyvenamojoje patalpoje, atmetami kaip nepagrįsti, nes, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, informacija apie 6 būrio 4 brigados 5 gyvenamojoje patalpoje esančių miegamųjų vietų skaičių (16) yra pateikta pažymos surašymo dienos (2018 m. spalio 22 d.) duomenimis, o informacija apie nuteistųjų skaičių – ginčui neaktualiomis dienomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgdamas į šios nutarties 24 punkte nurodytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, į tai, kad atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys yra netikslūs ir nepakankami, skaičiuojant plotą, tekusį pareiškėjui, atsižvelgė į miegamųjų vietų skaičių 6 būrio 4 brigados 5 gyvenamojoje patalpoje (18) ir minėtos gyvenamosios patalpos plotą (50,81 kv. m) bei pripažino, kad pareiškėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų (Taisyklių 111.1 p.).

26. Vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo teiginį, kad bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla, todėl šiuo atveju santykinai mažą patalpų plotą iš dalies gali kompensuoti suteikta judėjimo laisvė pataisos namų teritorijoje, teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad atitinkamo asmens kalinimas pataisos namuose per se nereiškia, kad visais atvejais sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo būdo bus apsiribojama teisės pažeidimu kaip pakankama satisfakcija už padarytą teisių pažeidimą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. Atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4036-756/2018 ir kt). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal naujausią EŽTT praktiką, jei pataisos namuose kalinamam asmeniui ilgą laiką tenka mažiau nei 3 kv. m, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, juolab, kai nagrinėjamais atvejais laikotarpis nebuvo trumpas ir atsitiktinis, be to, konstatuotos ir kitos kalinimo sąlygas bloginusios aplinkybės; dėl šios priežasties atmestas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentas, kad asmenims, laikomiems pataisos namuose, suteikiama judėjimo laisvė (žr. EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje S. ir D. prieš Lietuvą).

27. Bylos duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuotis, sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje, taip pat yra personalo veiksmų planas kilus gaisrui. Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos pažymėtos specialiais lipdukais, o pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose, nes nuteistieji juos nuolat gadina. Aplinkybę, kad Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), atsakovo atstovas akcentuoja ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, kad gesintuvų laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais, jie yra laikomi kontrolės ir praleidimo punktuose, darytina išvada, jog gesintuvų nebuvimas būriuose nėra pakankamas pagrindas atsakovo atstovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus būriuose nėra įrengta priešgaisrinė sistema, neįrengti papildomi evakuaciniai išėjimai ir atsakovo atstovas šių aplinkybių neginčija, tačiau sutiktina su atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pareiškėjas tik darė prielaidą, kad priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymas galėjo sukelti jam nepatogumus ir neindividualizavo, kuo konkrečiai pasireiškė priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo jam sukelta žala. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, nepateikiant žalos fakto galimybę patvirtinančių įrodymų, jog nesant įrengtos priešgaisrinės sistemos, papildomų evakuacinių išėjimų Pravieniškių PN-AK nėra tinkamai pasirengusi galimam gaisro atvejui ir dėl to yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo, pareiškėjui turi būti atlyginama neturtinė žala.

28. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

29. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į įkalinimo įstaigą, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, į nustatytą pažeidimą, jo pobūdį, mastą ir trukmę (299 dienas pažeista minimalaus gyvenamojo ploto norma bei higienos normų pažeidimai), į kitas reikšmingas žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo aplinkybes, vertintina, jog tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

30. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

31. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 1 700 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo, pareiškėjui turi būti atlyginama neturtinė žala, tačiau iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė