2018-09-06 Nr. AB-15213-3-61-3-03827-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1366-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03827-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Asociacijos „EEPA“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Asociacija „EEPA“ (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–17), prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2016 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. (27)-A4-9075 „Dėl licencijų galiojimo sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad turi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006 m. gegužės 23 d. išduotą elektros ir elektroninės įrangos atliekų (toliau – ir atliekos) tvarkymo organizavimo licenciją Nr. 001 bei 2008 m. gegužės 7 d. Aplinkos ministerijos išduotą atliekų tvarkymo organizavimo licenciją Nr. 003 (toliau – ir Licencijos) ir turi įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarime Nr. 61 nustatytas atliekų tvarkymo užduotis. 2016 m. kovo 14 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai ataskaitą už 2015 m. Atlikusi užduočių vertinimą, Agentūra pateikė pareiškėjui patikrinimo aktą, kuriame tinkamai eksploatuotomis elektros ir elektroninės įrangos priėmimo vietomis pripažino 62 vietos iš 111, todėl nurodė, kad pareiškėjas turėjo vykdyti pirmąjį užduoties variantą. 2016 m. gegužės 31 d. raštu Agentūra įspėjo pareiškėją apie galimą Licencijų galiojimo sustabdymą bei nurodė pareiškėjui iki 2016 m. rugsėjo 1 d. sutvarkyti papildomus atskirų kategorijų atliekų kiekius, atliekų tvarkytojams, įrašytiems į turinčių teisę išrašyti gaminių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus sąrašą, nesuteikiant reikiamų atliekų tvarkymo paslaugų (pastariesiems objektyviai neturint reikiamų kiekių atliekų). 2016 m. rugpjūčio 29 d. Agentūra paaiškino pareiškėjui, kad jam siūlytina vykdyti pirkimą apklausos būdu. Pareiškėjas paskelbė pirkimą apklausos būdu, tačiau visi atliekų tvarkytojai informavo, kad negali suteikti pareiškėjui prašomų paslaugų. Ginčijamu Sprendimu Agentūra sustabdė pareiškėjo Licencijų galiojimą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Agentūros įpareigojimu atliekas sutvarkyti didesne apimtimi, t. y. pagal 1 užduoties variantą, o ne pagal pareiškėjo pasirinktą 2 užduoties variantą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis neturi atliekų, kurios būtų netvarkomos, keltų grėsmę aplinkai ar visuomenės sveikatai, tokių atliekų neturi ir kompetentingi minėtų atliekų tvarkytojai.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad Agentūra nustatė dalies atliekų priėmimo vietų netinkamą eksploatavimą dėl suderinimo su savivaldybėmis dėl elektros ir elektroninės įrangos priėmimo vietos įrengimo nebuvimu, netinkamu informavimu apie priėmimo vietą bei nepakankamu eksploatuotų priėmimo vietų skaičiumi, siekiant įgyvendinti 2 užduoties variantą. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra priėmė pareiškėjo ataskaitas, t. y. pripažino kokybinės užduoties tinkamą įvykdymą. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. eksploatavo 155 atliekų priėmimo vietų, iš jų 4 kartus per metus regioninėje spaudoje paskelbė apie 112 atliekų priėmimo vietų, taigi, pasak pareiškėjo, tinkamai įvykdė kokybines užduotis pasirinktam 2 užduoties variantui. Agentūra įspėjime taip pat nurodė, kad pareiškėjas tinkamai eksploatavo 78, o ne 62 (kaip buvo nurodyta patikrinimo akte) priėmimo vietas.

5. Pareiškėjo nuomone, Agentūra nepagrįstai net 48 priėmimo vietas pripažino netinkamai eksploatuotomis dėl to, kad pastarosios nebuvo 4 kartus per metus paskelbtos regioninėje spaudoje. Pareiškėjas pastebi, kad minėta nuostata dėl 4 kartų paskelbimo yra nurodyta ne pačiame teisės akte prie reikalavimų, o tik kaip pastaba pildomoje formoje, todėl, pareiškėjo nuomone, minėta nuostata neturėtų būti taikoma naujai įrengtoms priėmimo vietoms.

6. Pareiškėjas pastebėjo, kad Agentūra iš viešosios įstaigos Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociacija, priešingai nei iš pareiškėjo, nereikalavo sutarčių su savivaldybėmis. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad pagrįstai tikėjosi, jog jau įrengtoms ir eksploatuojamoms priėmimo vietoms apribojimai dėl priėmimo vietų skaičiaus atskirose teritorijose nėra taikomi. Pareiškėjas pastebėjo, kad priėmimo vietos gali būti įrengiamos degalinių, prekybos centrų, parduotuvių, įmonių, organizacijų ir pan. teritorijose ar patalpose, tačiau tokių patalpų tam tikruose miesteliuose dažnai nebūna.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes yra objektyviai neįgyvendinamas. Pareiškėjas savarankiškai (be trečiųjų asmenų pagalbos) negali įvykdyti reikalavimų dėl kiekių. Pareiškėjas papildomiems kiekiams tvarkyti organizavo konkursus, tačiau atliekų tvarkytojai pasiūlymų neteikė. Pasak pareiškėjo, negalima iš jo reikalauti to, kas neįmanoma.

8. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Sprendimas, jo nuomone, yra neteisėtas dėl to, kad prieštarauja Agentūros suteiktai konsultacijai. Pareiškėjas dėjo visas pastangas, elgėsi taip kaip nurodė Agentūra – paskelbė pirkimą apklausos būdu, tačiau Agentūra vis tiek priėmė ginčijamą Sprendimą. Be to, pareiškėjo nuomone, Sprendimas prieštarauja įstatymų nustatytai Agentūros kompetencijai, nes Agentūra priėmusi pareiškėjo tarpines ir galutinę ataskaitas, pareiškėjo nuomone, nebegalėjo vėliau konstatuoti licencijuojamos veiklos pažeidimo. Pareiškėjas galėjo pagrįstai tikėtis, kad tinkamai įgyvendina pasirinktą 2 užduoties variantą.

9. Pareiškėjas pastebėjo, kad užduoties neįvykdymas yra pagrindas pareikalauti mokėti pagal banko garantiją, o ne sustabdyti Licencijų galiojimą. Tai patvirtino Aplinkos ministerija 2016 m. sausio 7 d. raštu. Be to, iš patikrinimo akto matyti, kad buvo tikrinta tik vienos iš Licencijų licencijuojama veikla, o ginčijamu Sprendimu sustabdytas abiejų Licencijų galiojimas.

10. Agentūra atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–14).

11. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas subjektyviai interpretuoja faktines aplinkybes, teigdamas, jog Agentūra, priimdama tarpines ir galutinę ataskaitas, pripažino tinkamu pareiškėjo 2015 m. kokybinės užduoties įvykdymą.

12. Agentūra pažymėjo, kad pareiškėjas gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas, tačiau tokių sistemų diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe. Agentūra nustatė, kad pareiškėjas nėra sudaręs sutarčių dėl papildančios atliekų surinkimo sistemos su Jonavos, Molėtų, Palangos, Plungės, Prienų, Šilutės, Ukmergės ir Varėnos rajono savivaldybėmis, todėl šių rajonų savivaldybėse esančios atliekų priėmimo vietos laikomos nesuderintos. Atitinkamai, buvo nustatyta, kad tinkamai eksploatuotų priėmimo vietų skaičius 2015 metais buvo ne 110, o 78. Pareiškėjas nesuderino (tinkamai neeksploatavo) reikiamo priėmimo vietų skaičiaus, todėl turėjo vykdyti pirmąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą atliekų tvarkymo užduoties variantą. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas nesutvarkė šiame variante nurodytų atliekų kiekių (neįvykdė nustatytos užduoties). Tai reiškia, kad pareiškėjas nesilaikė licencijuojamos veiklos sąlygų (nevykdė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 3423 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytos prievolės). Agentūra nurodė, kad nustatė pareiškėjui terminą (iki 2016 m. rugsėjo 1 d.) įspėjimo priežasčiai pašalinti. Pareiškėjas iki minėtos datos nepateikė dokumentų, įrodančių papildomų atliekų sutvarkymą, todėl Agentūra ginčijamu Sprendimu sustabdė Licencijų galiojimą ir nustatė terminą (iki 2016 m. gruodžio 31 d.) pažeidimams pašalinti.

13. Agentūra atkreipė teismo dėmesį, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl kito subjekto patikrinimo nėra susiję su šiuo ginču.

14. Agentūra paaiškino, kad minimalų atliekų priėmimo vietų skaičių, reikalingą antrosios kokybinės užduoties varianto įvykdymui, vertino vadovaudamasi Elektros bei elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 (toliau – Taisyklės), 37 punktu. Agentūra taip pat nurodė, kad Taisyklių 38 punktas nesuponuoja Agentūros pareigos įvertinti papildomas, viršijančias minimalų priėmimo vietų skaičių, atliekų priėmimo vietas.

15. Agentūra nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Sprendimas buvo objektyviai neįgyvendinamas. Agentūra siūlė pareiškėjui taikyti pirkimo objektui jo skaidymą į pirkimo dalis. Be to, Agentūra pažymėjo, kad yra daugiau atliekų tvarkytojų, nei skunde nurodė pareiškėjas. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas bendradarbiauja tik su kai kuriais iš jų, įrodo tai, kad pareiškėjas pirkdamas atliekų tvarkymo paslaugas, nesudarė sąlygų pateikti pasiūlymus kitiems atliekų tvarkytojams. Pasak Agentūros, pareiškėjas neišnaudojo visų teisinių galimybių, nesiėmė visų priemonių pažeidimams pašalinti. Pareiškėjo teiginiai apie negalimumą sutvarkyti papildomą atliekų kiekį, Agentūros nuomone, neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės vykdyti ATĮ nurodytas pareigas.

16. Agentūra pažymėjo, kad ATĮ nuostatos nenumato išimčių, kad užduočių vykdymui netaikytina įspėjimo ir licencijos galiojimo sustabdymo procedūra. Agentūra atkreipė dėmesį į tai, kad ji turi vykdyti jai suteiktus įgaliojimus ir taikyti ATĮ numatytas poveikio priemones.

17. Agentūra paaiškino, kad 2016 m. gegužės 12 d. patikrinimo akte Nr. ALS-15 padarė techninę klaidą, nenurodydama, kad atliko planinį patikrinimą ir pareiškėjo licencijai Nr. 003, tačiau ši klaida, Agentūros nuomone, yra neesminė ir nekeičia patikrinimo akto turinio.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino ginčijamą Agentūros Sprendimą ir perdavė iš naujo Agentūrai atlikti pareiškėjo veiklos planinį patikrinimą (III t., b. l. 78–88). Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pareiškėjui iš Agentūros priteisė 616,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

19. Teismas nurodė, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai neįvykdytą užduoties dalį skaičiavo vertindama pirmajame užduoties variante nurodytus kiekius, atitinkamai 55 procentus ir 40 procentų atliekų kiekių pagal nurodytas kategorijas. Teismas konstatavo, kad Agentūra veikė pagal jai suteiktą kompetenciją, neviršydama suteiktų įgaliojimų.

20. Teismas nesutiko su Agentūros teiginiais, kad patikrinimo akte nenurodymas dėl atlikto planinio patikrinimo, susijusio su pareiškėjo licencija Nr. 003, yra klaida, neturinti įtakos Sprendimo teisėtumui. Teismas pažymėjo, kad Licencijos yra išduotos skirtingoms atliekų kategorijų rūšims. Byloje nėra jokių pranešimų, kad planinis patikrinimas buvo pradėtas ir dėl licencijos Nr. 003. Teismo vertinimu, įspėjimas ir ginčijamas Sprendimas turi būti konkretūs ir aiškūs ir neturi kilti abejonių dėl kokių konkrečių pareiškėjo turimų licencijų buvo pradėtas patikrinimas. Teismas nurodė, kad toks pažeidimas nesuderinamas su VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais principais ir nelaikytinas formalia klaida ar apsirikimu, o vertinamas kaip esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo abejonių, neaiškumų ir tai nesuderinama su pradėtos procedūros aiškumu, išsamumu ir teisingumu. Be to, teismas nurodė, kad ir kiti Agentūros veiksmai kelia abejonių dėl vykdytos administracinės procedūros išsamumo. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia pašalinti nustatytus pažeidimus. Teismas laikė pagrįstais pareiškėjo teiginius, kad objektyviai negalima pašalinti pažeidimų, nes pareiškėjui 2016 m. spalio 27 d. paskelbus pakartotinį viešą konkursą, pasiūlymų nebuvo gauta. Teismas nurodė, kad pareiškėjas negali įpareigoti jo skelbiamuose konkursuose dalyvauti atliekų tvarkytojus. Teismas konstatavo, kad Agentūra ne tik formaliai turi vertinti faktą, kad pareiškėjas neįvykdė pirmosios užduoties varianto, tačiau ir priežastis, dėl kurių jis neįvykdė reikalavimo.

21. Teismas pažymėjo, kad ATĮ 3423 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad gali būti nustatytas ne ilgesnis nei vieni metai terminas, per kurį licencijos turėtojas privalo pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos galiojimas. Teismas nurodė, kad Agentūra nepagrindė, kodėl pareiškėjui nustatė tik 3 mėnesių terminą. Teismo vertinimu, pareiškėjas galimai ir dėl per trumpo termino negalėjo pašalinti pažeidimų. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje Agentūros atstovės taip pat negalėjo nurodyti, kokių veiksmų turi imtis pareiškėjas, kad pašalintų nustatytus pažeidimus. Teismas nurodė, kad pirkimo skaidymas dalimis neužtikrins reikiamo atliekų kiekio įsigijimo. Objektyvaus negalėjimo pašalinti pažeidimus faktorius, teismo vertinimu, lemia ginčijamo Sprendimo ydingumą bei neproporcingą poveikio priemonių taikymą pareiškėjo atžvilgiu. Teismas nurodė, kad Agentūra individualiai turi įvertinti situaciją.

22. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Agentūra konkrečiai nepagrindė, ar visoms tvarkymo vietoms, siekiant informuoti visuomenę, turėjo būti skelbiama regioninėje spaudoje keturis kartus per metus. Teismo vertinimu, Taisyklių nuostatos neturi būti taikomos formaliai, t. y. Agentūra turi atsižvelgti, kada pradėta eksploatuoti konkreti atliekų surinkimo vieta. Teismas nurodė, kad šie neaiškumai turi būti pašalinti. Be to, teismas nurodė, kad šiuo atveju Agentūros konkretūs veiksmai turi sudaryti galimybes pareiškėjui pašalinti pažeidimus.

23. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-773/2007, kurioje buvo nurodyta, kad pirmenybė turi būti teikiama teisingumui, o ne teisėtumui.

III. 24. Agentūra apeliaciniame skunde, kurį vėliau patikslino prašo, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą (IV t., b. l. 1–14).

25. Agentūra apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad patikrinimo akte nėra jokių duomenų apie galimą licencijos Nr. 003 patikrinimą. Agentūra nurodo, kad tais atvejais, kai sprendimui priimti nepakanka duomenų, teismas turi pareigą įpareigoti pateikti trūkstamus rašytinius įrodymus. Teismas, byloje neturėdamas visų įrodymų, netinkamai atliko pareigą įvertinti įrodymų visetą ir sprendime neteisingai nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad Agentūra būtų ištaisiusi patikrinimo akte nurodytą klaidą. Agentūra pažymi, kad teismo posėdžio metu informavo, jog, vadovaudamasi VAĮ 35 straipsniu, 2016 m. gruodžio 29 d. raštu ištaisė techninę klaidą ir apie tai informavo pareiškėją, tačiau teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė. Agentūra pažymi, kad iš patikrinimo akto turinio matyti, kad patikrinimas buvo atliekamas abiem pareiškėjo Licencijoms. Patikrinimo akte buvo nurodyta, kad Agentūra atliko patikrinimą pagal pareiškėjos pateiktą informaciją apie bendrą 2015 m. surinktą ir sutvarkytą atliekų kiekį bei pateikė skaičiavimus dėl visų 10 atliekų kategorijų užduočių vykdymo. Agentūra pažymi, kad tai, jog buvo atliktas 2015 m. veiklos pagal licenciją Nr. 001 ir licenciją Nr. 003 planinis patikrinimas, yra užfiksuota patikrinimo akto turinyje.

26. Agentūra remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-388/2011 ir 2011 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-2516/2011, kuriose buvo išaiškinta, kad bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina ginčo esmę sudarančių aplinkybių, netiria pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo, o šiuos reikalavimus atmeta nepateikdamas detalios priimto procesinio sprendimo motyvacijos, nėra teisingumo vykdymas.

27. Agentūra pažymi, kad reikalavimas vykdyti visuomenės informavimą ne rečiau kaip 4 kartus per metus yra taikomas tiek naujoms priėmimo vietoms, tiek pakeistoms priėmimo vietoms. Šis reikalavimas yra įtvirtintas Taisyklių 6 priede, kuris yra norminio teisės akto (Taisyklių) dalis. Pareiškėjas skelbdamas apie naujai įrengtas vietas 48 priėmimo vietas regioninėje spaudoje išpildė reikalavimą visuomenę apie priėmimo vietas informuoti ne rečiau kaip kas tris mėnesius, tačiau nesilaikė reikalavimo informuoti 4 kartus per metus (visuomenė buvo informuojama tik 2015 m. birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais). Šią informaciją, pasak Agentūros, patvirtina teismui pateiktos regioninės spaudos kopijos.

28. Agentūra pastebi, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl to, jog nėra objektyvių galimybių pareiškėjui pašalinti pažeidimus (surinkti reikiamą kiekį atliekų), remdamasis išimtinai pareiškėjo argumentais, nevertindamas kitų įrodymų. Pareiškėjas, žinodamas reikiamus sutvarkyti atliekų kiekius 2015 metams, 2014 m. gruodžio 18 d. paskelbė konkursą, o 2015 m. liepos 21 d. paskelbė papildomą konkursą. Pareiškėjas 2015 m. sudarė sutartis ir sutarčių prieduose numatė tvarkomų atliekų kiekius, o su kai kuriais atliekų tvarkytojais susitarė dar ir dėl rezervinių atliekų kiekio. Apie šio kiekio poreikį pareiškėjas turėjo pranešti atliekų tvarkytojams sutartyse numatytais terminais. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę ir prievolę, matydamas, kad neįgyvendins kiekybinės užduoties, kreiptis į atliekų tvarkytojus dėl rezervinio atliekų kiekio. Tačiau pareiškėjas, Agentūros turimais duomenimis, to nedarė. Be to, surinko bei sutvarkė mažesnį atliekų kiekį, nei buvo numatytas su atliekų tvarkytojais sudarytose sutartyje (be rezervinio kiekio). Pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių sudarytose sutartyse numatytų įsipareigojimų tinkamam vykdymui užtikrinti. Kita vertus, pareiškėjas taip pat turėjo imtis visų įmanomų priemonių veiksmingai vykdyti pirkimus atliekų tvarkymo paslaugoms įsigyti.

29. Agentūra pastebi, kad pareiškėjas jau kelinti metai nevykdo savo narių įsipareigojimų vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas užduotis. Neįvykdžius nustatytų užduočių, kai kurių kategorijų atliekų labai dideli kiekiai lieka nesutvarkyti. Agentūra pažymi, kad išimtinai nuo pareiškėjo valios priklausiusios aplinkybės, lėmusios Agentūros reikalavimo pašalinti per nustatytą terminą pažeidimą neįvykdymą, paprastai nepripažįstamos pateisinančiomis. ATĮ nenumato atvejų, kai institucija, nustačiusi licencijuojamos veiklos sąlygų nesilaikymo atvejus, galėtų netaikyti licencijos galiojimo sustabdymo ar licencijos galiojimo panaikinimo poveikio priemonių.

30. Agentūra pažymi, kad pareiškėjas pažeidimui pašalinti turėjo ne 3 mėnesius, o beveik 7 mėnesius. Nustatytu terminu siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų, todėl nustatytas terminas atitinka proporcingumo principą. Agentūra dėl tų pačių licencijų jau yra priėmusi ne vieną sprendimą ir visus juos pareiškėjas ginčija teismuose. Agentūros nuomone, pareiškėjas demonstruoja formalius „aktyvius“ veiksmus, bet realiai nevykdo ATĮ nustatytos pareigos.

31. Agentūra nurodo, kad suteikė pareiškėjui konsultacijas, atitinkančias teisinį reguliavimą. Pagal esamą teisinį reguliavimą, Agentūra neturi įgaliojimų teikti pareiškėjui siūlymus dėl pažeidimui pašalinti veiksmų plano sudarymo. Agentūra pažymi, kad pareiškėjas, nevykdydamas ATĮ 3423 straipsnio 10 dalies 3 punkte nustatytos prievolės, nesąžiningais būdais siekia pateisinti neveikimą, nepagrįstai kaltindamas Agentūrą ir imituodamas aplinkybes, jog nėra atliekų ir atliekų tvarkytojai negali suteikti pareiškėjui reikiamų atliekų tvarkymo paslaugų.

32. Pareiškėjas atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Agentūros apeliacinį skundą atmesti (IV t., b. l. 94–106). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant ir pateikiant atsiliepimą į Agentūros apeliacinį skundą.

33. Pareiškėjas pažymi, kad jis apskritai nebuvo informuotas apie atliekamą planinį patikrinimą. Klaidos ištaisymas, pareiškėjo nuomone, buvo neteisėtas, nes buvo ištaisyta ne techninė klaida, o pakeista (praplėsta) patikrinimo apimtis. Be to, pasak pareiškėjo, neaišku, kodėl Agentūra 2016 m. gruodžio 29 d. rašto nuorašo (dėl klaidos ištaisymo) negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.

34. Pareiškėjas nurodo, kad teisės aktai nustatė leidimą ne tik keisti atliekų priėmimo vietas, bet ir įrengti naujas vietas, ką pareiškėjas nagrinėjamu atveju ir padarė, įrengdamas 48 naujas priėmimo vietas ir apie jas tinkamai informuodamas visuomenę. Šios vietos 2015 m. pirmąjį ketvirtį dar nebuvo eksploatuojamos, todėl natūralu, kad apie jas nebuvo ir negalėjo būti paskelbta.

35. Pareiškėjo nuomone, teismas pagrįstai rėmėsi pareiškėjo pateiktais įrodymais, kad atliekų tvarkytojai nepateikė pasiūlymų pareiškėjo organizuotame pirkimo konkurse, atitinkamai, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo pašalinti pažeidimo. Pareiškėjas pastebėjo, kad įrodymus į bylą pateikia proceso šalys, o Agentūra nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

36. Pareiškėjas prašo nevertinti Agentūros apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pareiškėjas neužtikrino su atliekų tvarkytojais sudarytose sutartyse numatytų įsipareigojimų, neišnaudojo galimybės kreiptis į juos dėl atliekų rezervinių kiekių. Pareiškėjas pastebi, kad šie argumentai nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme, taip pat jais nebuvo remiamasi ir priimant byloje ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjo nuomone, Agentūra elgiasi nesąžiningai klaidindama teismą ir siekdama bet kokiomis priemonėmis pagrįsti tai, kad pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių siekdamas įvykdyti užduotis. Be to, pareiškėjas pastebi, kad 2013 metų užduočių vykdymas apie kurį užsimenama apeliaciniame skunde yra ne šios bylos dalykas, todėl šie Agentūros argumentai, pareiškėjo nuomone, neturėtų būti vertinami.

37. Pareiškėjas pastebi, kad Agentūra įrodymais nepagrindė apeliacinio skundo teiginio, kad kai kurių kategorijų atliekų labai dideli kiekiai lieka nesutvarkyti. Priešingą išvadą, pasak pareiškėjo, pagrindžia pareiškėjo pateikti įrodymai, kad nė vienas atliekų tvarkytojas konkurse nepateikė pasiūlymų sutvarkyti reikiamus kiekius atliekų. Tai, pareiškėjo nuomone, reiškia, kad rinkoje nėra reikiamų kiekių atliekų.

38. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra nepagrįstai prie 3 mėnesio termino nustatyto pažeidimams pašalinti priskaičiuoja ir Sprendime nurodytą terminą, nes Sprendimas ir buvo priimtas pareiškėjui nepašalinus Agentūros nurodytų pažeidimų. Pareiškėjas pastebi, kad per visus 2014 m. sutvarkė apie 7700 tonų atliekų, o Agentūros nurodytas trūkstamas atliekų kiekis nagrinėjamu atveju buvo daugiau nei 5500 tonų. Vien tik pirkimo suorganizavimas su reikiamų dokumentų parengimu, pasak pareiškėjo, užtrunka beveik pusę mėnesio, todėl atliekų sutvarkymui, atmetus derybas bei sutarties suderinimo ir pasirašymo laiką, lieka mažiau nei 2 mėnesiai. Atitinkamai, pareiškėjo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad pažeidimams pašalinti buvo nustatytas per trumpas terminas.

39. Pareiškėjas mano, kad Agentūros argumentai, jog pareiškėjas demonstruoja formalius „aktyvius“ veiksmus, bet realiai nevykdo įstatyme nustatytos pareigos, yra nepagrįsti jokiais dokumentais. Be to, šiuos argumentus paneigia pareiškėjo pateikti įrodymai apie 2016 m. spalio 27 d. pareiškėjo paskelbtą pakartotinį viešą konkursą įsigyti atliekų kompleksinio tvarkymo paslaugas.

40. Pareiškėjas pastebi, kad elgėsi pagal Agentūros suteiktą konsultaciją, o dabar neturi jokių objektyvių priemonių ir Agentūros metodinių patarimų, kaip elgtis toliau esamoje situacijoje. Pareiškėjas taip pat pastebi, kad Agentūra, vadovaudamasi VAĮ 362 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priežiūrą privalo atlikti vadovaudamasi metodinės pagalbos teikimo principu.

41. Dėl Agentūros prašymo pridėti prie bylos papildomus įrodymus, pareiškėjas pastebi, kad Agentūra nenurodė, kodėl šiuos įrodymus iškilo būtinybė pateikti teikiant apeliacinį skundą, kai šiais įrodymais Agentūra disponavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atitinkamai, pareiškėjas prašo netenkinti Agentūros prašymo dėl minėtų įrodymų pridėjimo prie bylos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo buvo sustabdytas pareiškėjo Licencijų galiojimas ir nustatytas terminas (iki 2016 m. gruodžio 31 d.) pažeidimams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

43. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą Sprendimą panaikino, konstatavęs, kad Agentūra pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nurodė, kad Agentūra turi iš naujo visapusiškai ir objektyviai įvertinti susidariusią situaciją. Teismas taip pat nurodė, kad visi Agentūros atliekami procedūriniai veiksmai turi būti teisėti, nuoseklūs, o priimamas sprendimas atitikti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Teismas paaiškino, kad Agentūra įpareigotina iš naujo atlikti pareiškėjo veiklos planinį patikrinimą, laikantis Taisyklių reikalavimų. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, Agentūra pateikė apeliacinį skundą.

44. Ginčijamą Sprendimą Agentūra priėmė, vadovaudamasi ATĮ 3423 straipsnio 16 dalies 1 punktu, konstatavusi, kad pareiškėjas neįvykdė ATĮ 3423 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytos prievolės (I t., b. l. 122–123).

45. ATĮ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 12 d.) 3423 straipsnio 16 dalies 1 punkte nustatyta, kad licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu licencijos turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nepašalino nustatytų pažeidimų per licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą. ATĮ 3423 straipsnio 10 dalyje yra nustatytos licencijuojamos veiklos sąlygos, kurių privalo laikytis licencijos turėtojas. Šios nuostatos 3 punkte numatyta, kad licencijos turėtojas privalo organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir (ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. Taigi, tam, kad licencijos turėtojas būtų laikomas įvykdęs šioje teisės normoje nustatytą licencijuojamos veiklos sąlygą, jis turi ne tik organizuoti ar dalyvauti organizuojant atliekų tvarkymą, bet ir įvykdyti tam tikras normas, kurias nustato Vyriausybė.

46. Agentūra ginčijamame Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė 2015 m. gamintojams ir importuotojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų 1A, 1B, 2, 3A, 5A, 6, 7 ir 9 kategorijų atliekų tvarkymo užduočių ir šio pažeidimo nepašalino iki Agentūros 2016 m. gegužės 31 d. raštu pareiškėjui nustatyto termino, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad su tokia Agentūros išvada (dėl neįvykdytų Vyriausybės užduočių) nesutinka ir pažymėjo, kad pareiškėjas pasirinktam antrajam užduoties variantui Vyriausybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis įvykdė pilna apimtimi (I t., b. l. 3).

47. Ginčijamame Sprendime nėra nurodyta, kokių konkrečiai Vyriausybės nustatytų užduočių pareiškėjas neįvykdė, tačiau ši informacija matyti iš Sprendime minimo Agentūros 2016 m. gegužės 31 d. rašto, kuriuo pareiškėjui buvo nustatytas terminas pažeidimams pašalinti (toliau – ir Įspėjimas) (I t., b. l. 69–71). Agentūra Įspėjime nurodė, kad mažiausi turimi sutvarkyti atliekų kiekiai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 61. Šiuo nutarimu, be kita ko, buvo patvirtintas Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio III skyriaus 1 punkte nustatyta, kad buitinės elektros ir elektroninės įrangos gamintojas ar importuotojas gali pasirinkti vieną iš atliekų tvarkymo užduočių vykdymo variantų.

48. Kaip minėta, pareiškėjas skunde paaiškino, kad buvo pasirinkęs antrąjį užduoties vykdymo variantą (šią faktinę aplinkybę patvirtina ir Įspėjimo turinys). Kiekybinės ir kokybinės atliekų tvarkymo užduotys yra nustatytos Aprašo I skyriuje. Byloje ginčui aktualiu laikotarpiu (2015 metai) minėtame skyriuje buvo nustatyti du užduočių tvarkymo variantai – pirmuoju variantu buvo nustatyta tik kiekybinė užduotis masės procentais, o antruoju – ne tik kiekybinė, bet ir kokybinė, t. y. eksploatuoti ne mažiau kaip vieną atliekų priėmimo vietą (būtinų atliekų priėmimo vietų skaičius priklauso nuo gamintojo ar importuotojo praėjusiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais patiekto elektros ir elektroninės įrangos kiekio ir turi būti ne mažesnis kaip viena priėmimo vieta 200 tonų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos).

49. Agentūros Įspėjime nurodyta, kad pareiškėjas turėjo įrengti ir tinkamai eksploatuoti 110 atliekų priėmimo vietų. Šios aplinkybės pareiškėjas skunde neginčijo. Agentūra Įspėjime taip pat nurodė, kad pareiškėjas 2015 metais nors ir įrengė 115 atliekų priėmimo vietų, tačiau tinkamai eksploatavo tik 78. Nagrinėjamu atveju, vertinant ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu vertintinas ir Įspėjimas, nes būtent jame nurodytas faktinis ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindas. Atsižvelgdamas į Įspėjimo turinį, savo argumentus skunde dėstė ir pareiškėjas.

50. Šios nutarties 47 punkte nurodytu Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintos ir Dokumentų, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir jų reikalavimų vykdymo, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklės, kurių 19 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu gamintojas ar importuotojas, pasirinkęs elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties vykdymo 2 variantą, įrengė per mažai atliekų priėmimo vietų arba netinkamai jas eksploatavo, neįvykdyta užduoties dalis skaičiuojama vertinant atliekų užduoties vykdymo 1 variante nurodytą kiekį.

51. Iš Įspėjimo turinio matyti, kad Agentūros išvados dėl pareiškėjo neįvykdytos Vyriausybės nustatytos užduoties buvo padarytos vertinant ne pareiškėjo pasirinktą 2 užduoties įvykdymo variantą, bet būtent pirmajame variante nurodytus kiekius, kurie visų kategorijų atliekoms buvo nustatyti didesni, nei pareiškėjo pasirinktame antrajame variante (Aprašo I skyriaus).

52. Kaip minėta, Agentūra šį variantą taikė, atsižvelgdama į išvadas, kad pareiškėjas tinkamai eksploatavo ne 110 atliekų priėmimo vietų, o tik 78. Agentūra Įspėjime nurodė, jog pareiškėjas buvo įrengęs iš viso 115 atliekų priėmimo vietų, todėl iš esmės buvo konstatuota aplinkybė, susijusi ne su trūkstamu atliekų priėmimo vietų įrengimu, o su netinkamu dalies įrengtų priėmimo vietų eksploatavimu. Kuo konkrečiai pasireiškė netinkamas pareiškėjo įrengtų atliekų priėmimo vietų eksploatavimas Sprendime nenurodyta, o Įspėjime nurodyta, kad Agentūra šiuo aspektu vadovavosi Taisyklėmis. Agentūra Įspėjime taip pat pastebėjo, kad jos ankstesniame 2016 m. gegužės 20 d. rašte nurodytas tinkamai eksploatuotų atliekų priėmimo vietų skaičius (112) buvo nurodytas, neatsižvelgiant į Taisyklių 37 punkto reikalavimus. Agentūra nurodė, kad tam tikrose savivaldybėse (Jonavos, Molėtų, Palangos, Plungės, Prienų, Šilutės, Ukmergės ir Varėnos rajonų) pareiškėjo įrengtos atliekų priėmimo vietos neatitinka Taisyklių 35 punkto bei ATĮ 30 straipsnio 15 dalies reikalavimų, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas tinkamai eksploatavo tik 78 atliekų priėmimo vietas. Detalesnė su tuo susijusi informacija buvo pateikta Įspėjimo priede.

53. Taisyklių 37 punkte, be kita ko, nustatyta, kad miestuose, turinčiuose nuo 15 000 iki 50 000 gyventojų, negali būti daugiau kaip dvi atliekų priėmimo vietos, kituose miestuose, miesteliuose ir kaimuose negali būti daugiau kaip viena priėmimo vieta. ATĮ 30 straipsnio 15 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad licencijuotos organizacijos gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas. Šiuo atveju atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Taisyklių 35 punkte, be kita ko, nustatyta, kad priėmimo vietos gali būti įrengiamos tik suderinus su savivaldybe, kurios teritorijoje steigiama atliekų priėmimo vieta, pagal Savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygų derinimo su savivaldybėmis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-232, nustatytą tvarką.

54. Nesutikdamas su Agentūros išvadomis dėl netinkamai eksploatuojamų dalies atliekų priėmimo vietų, pareiškėjas skunde nurodė didelę dalį argumentų (23–46 punktai), tačiau šių argumentų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas nevertino ginčijamo Sprendimo tuo aspektu, ar Agentūra, konstatuodama, kad pareiškėjas neįvykdė Vyriausybės nustatytų užduočių, teisėtai ir pagrįstai vertino atliekų užduoties vykdymo pirmajame variante, o ne pareiškėjo pasirinktame antrajame variante nurodytus atliekų kiekius. Kaip minėta, tai, kokie kiekiai (mažesni ar didesni) šiuo atveju yra aktualūs, lemia faktinė aplinkybė, ar pareiškėjas buvo įrengęs ir eksploatavo tinkamą skaičių atliekų priėmimo vietų. Jei šis skaičius buvo tinkamas, tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo teisę pasirinkti antrąjį užduoties įvykdymo variantą, o jei ne, pareiškėjas turėjo pasiekti tuos atliekų kiekius, kurie buvo nurodyti pirmajame užduoties įvykdymo variante. Taigi, teismas pirmiausiai turėjo įvertinti ir pasisakyti (pateikti teisines išvadas) dėl to, ar Agentūra pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjas netinkamai eksploatavo dalį pareiškėjo įrengtų atliekų priėmimo vietų (kaip minėta, Agentūra Įspėjime nurodė, kad iš 115 įrengtų atliekų priėmimo vietų tinkamai buvo eksploatuojamos tik 78).

55. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, nepasisakydamas dėl ginčo esmės, t. y. iš esmės neišnagrinėjo tarp šalių kilusio ginčo. Tik įvertinęs minėtus aspektus, pirmosios instancijos teismas galėjo daryti išvadą, ar Agentūra teisėtai ir pagrįstai reikalavo iš pareiškėjo, kad šis įgyvendintų pirmajame užduoties vykdymo variante Vyriausybės nustatytus didesnius atliekų sutvarkymo kiekius. Atitinkamai, ar tokio reikalavimo neįvykdymas tokia apimtimi ir tik dėl tam tikrų kategorijų atliekų galėjo lemti pareiškėjo Licencijų galiojimo sustabdymą ir, galiausiai, ar Agentūros Sprendime nurodytas terminas trūkumams pašalinti nebuvo per trumpas.

56. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad patikrinimo akte nebuvo nurodyta, jog patikrinimas buvo pradėtas ne tik dėl licencijos Nr. 001, bet ir dėl licencijos Nr. 003. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, argumentai, susiję su šia aplinkybe buvo paminėti skundo pabaigoje (skundo 103–105 punktai) papildant argumentą, kad pareiškėjas Agentūros apskritai nebuvo informuotas apie vykdomą patikrinimą, t. y. kad apie patikrinimą Agentūra informavo pareiškėją jau po patikrinimo fakto, pateikdama patikrinimo aktą (skundo 102 punktas). Nors pareiškėjas skunde citavo ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau savo skundo negrindė aplinkybėmis, kad ginčijamas Sprendimas jam buvo neaiškus ar nesuprantamas. Iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėjui buvo žinomas ir suprantamas tiek Sprendimo faktinis, tiek teisinis priėmimo pagrindas. Pareiškėjas skunde teikė išsamius nesutikimo su šiais Sprendimo priėmimo pagrindais argumentus, tačiau pirmosios instancijos teisme jie liko neįvertinti, teismui konstatavus procedūrinius pažeidimus, aiškumo trūkumą, pernelyg formalų Taisyklių aiškinimą ir taikymą.

57. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodoma, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Teismo nustatytos bylos aplinkybės nurodomos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kurioje taip pat turi būti nurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktai). Šiuo aspektu (dėl bylai esminės reikšmės turinčių aplinkybių nustatymo) pastebėtina, kad pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Taigi, administraciniame procese teismas privalo būti aktyvus ir nustatyti bei visapusiškai ištirti visas bylai svarbias aplinkybes arba nurodyti, kodėl tai padaryti konkrečiu atveju yra neįmanoma.

58. ABTĮ 67 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kokius prireikus teisėjas turi išspręsti būtinus pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą teisme klausimus. Vienas tokių klausimų – tai įpareigojimas pareiškėją, kitą proceso dalyvį ar byloje nedalyvaujantį asmenį pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų (ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, teisėjas, ruošdamasis nagrinėti administracinę bylą, privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva išsireikalauti papildomus įrodymus ar paaiškinimus, kurių, teismo nuomone, gali reikėti bylai teisingai išspręsti.

Pažymėtina, kad reikiamą informaciją teismui suteikta teisė išsireikalauti net ir iš byloje nedalyvaujančių asmenų. Taigi, šiuo aspektu teismas turi itin plačias teises ir galimybes. ABTĮ 56 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu taip pat pažymi, kad teisėjas, gali skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje tik manydamas, kad nėra kliūčių administracinei bylai nagrinėti (ABTĮ 67 straipsnio 4 dalis).

Tai reiškia, kad byla negali būti skiriama nagrinėti teismo posėdyje, jeigu teisėjas, ruošdamasis nagrinėti bylą, mato, kad byloje kyla daug neaiškumų. Kaip minėta, teismas administraciniame procese yra aktyvus ir būtent jis turi pasirūpinti, kad esminiai neaiškumai būtų pašalinti dar iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Jei tokios aplinkybės (neaiškumai) paaiškėja bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, teismas taip pat turi visas galimybes imtis priemonių, kad neaiškumai būtų pašalinti ir, kad būtų nustatytos ir teisme išsamiai ištirtos visos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės bylai.

Tokia teismo teisė ir pareiga yra įtvirtinta ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatančioje, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Pažymėtina, kad teismas, net ir baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, turi pareigą nutartimi atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o ne priimti baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (ABTĮ 81 straipsnio 9 dalis).

Tai reikalinga, nes teismo vidinis įsitikinimas, pagal kurį jis byloje įvertina įrodymus ir priima sprendimą, negali būti atsitiktinis, o turi būti pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis).

59. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis). Visais atvejais skundo reikalavimo ribų peržengimas turi būti motyvuotas.

60. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, suformulavo tik vieną reikalavimą – panaikinti ginčijamą Agentūros Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas ne tik panaikino ginčijamą Sprendimą, bet ir įpareigojo Agentūrą atlikti veiksmus – t. y. įpareigojo Agentūrą iš naujo atlikti pareiškėjo veiklos planinį patikrinimą. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl šiuo atveju yra būtina peržengti pareikšto skundo reikalavimo ribas, t. y. kieno teisės ir kokie įstatymų saugomi interesai, taip pat kokiu būdu būtų reikšmingai pažeisti, jei pareiškėjo skundo reikalavimo ribos nagrinėjamu atveju būtų neperžengtos.

61. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės yra išimtinio pobūdžio. Ši teisė pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė iš naujo atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo ir kai teismo įpareigojimu atsakovui iš naujo vykdyti atitinkamą administracinę procedūrą ar jos dalį yra išsprendžiamas ginčas iš esmės (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3036-502/2018). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nereiškė reikalavimo įpareigoti Agentūrą atlikti pareiškėjo patikrinimą iš naujo, o pirmosios instancijos teismas nepagrindė būtinybės pagal ABTĮ 80 straipsnio 2 dalies nuostatas peržengti skundo reikalavimo ribas.

62. Pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikinamas konstatavus sprendimo negaliojimo pagrindą (pagrindus) (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalis), procesinės teisės normų pažeidimą (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis) arba materialiosios teisės normų pažeidimą (ABTĮ 147 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nenustatyta materialiosios teisės normų pažeidimo (netinkamo materialiosios normos taikymo ar aiškinimo). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju buvo nustatytas tik procesinės teisės normų pažeidimas (šios nutarties 57–60 punktai). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis).

63. Agentūra apeliaciniame skunde, prašydama panaikinti teismo sprendimą, taip pat nurodė, kad teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymais, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Agentūra apeliaciniame skunde teisingai pažymėjo, kad pagal administracinių teismų praktiką, bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina ginčo esmę sudarančių aplinkybių, netiria pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo, o šiuos reikalavimus atmeta nepateikdamas detalios motyvacijos, nėra teisingumo vykdymas. Atitinkamai, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame nebuvo teisiškai įvertinti byloje esantys įrodymai, susiję su pareiškėjo įrengtomis atliekų priėmimo vietomis (Įspėjimo priedas) ir nebuvo padarytos su tuo susijusios teisinės išvados, turinčios esminę reikšmę bylos teisingam išsprendimui, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

64. Agentūra apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė visų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę bylos nagrinėjimui ir visapusiškai bei išsamiai jų netyrė ir teisiškai nevertino, šių veiksmų atlikimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės reikštų bylos išnagrinėjimą tik vienoje instancijoje. Tai lemtų proceso dalyvių prarastą teisę į apeliaciją, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Agentūros apeliacinio skundo dalies dėl naujo sprendimo priėmimo negali patenkinti.

65. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ABTĮ 146 straipsnyje nurodytais pagrindais (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ABTĮ 146 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

66. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą parengiant ir pateikiant atsiliepimą į Agentūros apeliacinį skundą, atsižvelgiant į tai, kad byla bus nagrinėjama iš naujo, teisėjų kolegijos šiuo metu nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė