311ca312-e588-4546-91e4-9fecd86c0984 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-833-343/2021 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00498-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8.; 3.4.5.15.2.; 3.2.4.5 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Palubinskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Varėnos rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas A. B. (toliau – pareiÅ¡kėjas) patikslintame pareiÅ¡kime teismo prašė nustatyti juridinį faktÄ , kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ Â â€“ garažų boksÄ Nr. 9, kurio plotas 69,53 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad 1996 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės likvidacinė komisija pareiÅ¡kėjui perdavė už bendrovėje turėtus pajus tris garažus, esančius (duomenys neskelbtini). Garažui Å¡iuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis įvardintas kaip garažo boksas Nr. 9 (plotas 69,53 m2). Ä®gyvendindamas savo, kaip turto savininko teises, norėdamas įregistruoti jam priklausantį turtÄ vieÅ¡ajame registre, pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl kadastrinių matavimų bylos parengimo, o jÄ parengus, kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VÄ®) „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įregistravimo.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas įregistruoti nuosavybės teises į garažo boksÄ buvo atmestas. Tikina, kad jis kitų dokumentų, iÅ¡skyrus teismui teikiamus (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės perdavimo-priėmimo aktÄ ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , neturi. Taipogi nėra galimybių gauti dokumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės turto perleidimu, kadangi bendrovė likviduota. Teigia, kad nuo pat garažų bokso Nr. 9 perdavimo jo žinion, pareiÅ¡kėjas vienintelis garažus valdė daugiau kaip dvideÅ¡imt trejus metus, valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas.

3. Suinteresuoti asmenys Varėnos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė (toliau – VÄ®) „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad teismui nustačius, jog yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos, reikalingos įgyjamosios senaties fakto nustatymui, pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento vidurio Lietuvos teisės skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad tik pareiÅ¡kėjui raÅ¡ytiniais įrodymais įrodžius garažų statybos teisėtumÄ , taip pat, jeigu yra visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygos, bÅ«tų pagrindas nustatyti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino. Teismas nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas A. B. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ garažų boksÄ Nr. 9, kurio plotas 69,53 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

6. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad garažas nebuvo pastatytas savavaliÅ¡kai ar pažeidžiant jo statybos metu galiojusias statybų procesÄ reglamentavusias teisės aktų nuostatas.

7. Teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sÄ lygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ . IÅ¡ pateiktų duomenų teismas nustatė, kad 1996 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės likvidacinė komisija perdavė pareiÅ¡kėjui nekilnojamojo turto objektÄ â€“ garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini) (kuriam Å¡iuo metu suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei įvardintas kaip vienas garažo boksas Nr. 9 (plotas 69,53 m2).

Taipogi nustatė, kad jokių dokumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės turto perleidimu gauti nėra galimybių, kadangi Å¡i bendrovė likviduota bei Å¡ios bendrovės dokumentai saugoti į Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialÄ neperduoti. IÅ¡ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad statiniai (statinys) faktiÅ¡kai egzistuoja.

8. Sprendė, kad garažo boksas (garažas) visÄ dvideÅ¡imt ketverių metų laikotarpį buvo valdomas teisėtai, nes jo valdymas nebuvo įgytas per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, taip pat jokie kiti asmenys iki Å¡iol nereiÅ¡kė pretenzijų dėl to, kad pareiÅ¡kėjas garaÅ¾Ä bÅ«tų valdęs neteisėtai. PareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už jį į garaÅ¾Ä neturi. Nustatytų aplinkybių visuma teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sÄ lygos, sudarančios pagrindÄ patenkinti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ nustatymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas sprendimu nenustatęs garažo bokso statybos teisėtumo, tačiau patenkinęs pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos dėl bÅ«tinų sÄ lygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui nustatyti.

Anot apeliantės, net ir esant nustatytoms aplinkybėms dėl garažo bokso perleidimo pareiškėjui, byloje papildomai turėjo būti nustatytos aplinkybės dėl jo statybos teistumo dar iki perdavimo-priėmimo akto surašymo. Priešingu atveju negalėjo būti konstatuota, kad toks garažo boksas atitinka privačios nuosavybės teisės objektui keliamus reikalavimus. 9.2. Teismas byloje nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, nors teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose yra aktyvus. 9.3.

Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo turto objektų suformavimÄ . Pagal garažo bokso statybos darbų atlikimo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , jo ir viso pastato statyba galėjo bÅ«ti pradėta tik gavus statybos valstybinės priežiÅ«ros tarnybos leidimÄ , o garažo pastatas ir jame esančios garažo patalpos galėjo bÅ«ti naudojamos tik po jų priėmimo naudoti valstybinėje komisijoje. Nesant duomenų apie garažo pastato ir jame esančio garažo bokso priėmimÄ naudoti valstybinėje komisijoje, nebuvo pagrindo daryti iÅ¡vados apie garažo bokso tinkamÄ suformavimÄ nekilnojamojo turto kadastro objektu.

Pažymi, kad unikalaus ar kadastrinio numerio suteikimas nekilnojamajam daiktui nėra jo, kaip nekilnojamojo turto objekto, suformavimas. 9.4. Teismas nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažo boksÄ , ėmėsi teismo kompetencijai nepriskirtinos administracinės veiklos dėl statinio ar jo dalies, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, formavimo. 9.5. Nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, kad garažas gali dalyvauti civilinėje apyvartoje ir bÅ«ti civilinių teisių objektu.

Nesant valdymo teisės objekto, negali būti ir teisėto valdymo, todėl negalėjo būti nustatytas pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Sutinka su apeliantės teiginiu, kad pareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo gali bÅ«ti tenkinamas tik tada, kai nustatoma, jog ginčo turtas gali bÅ«ti privačios nuosavybės objektu. 10.2. VÄ® „Turto bankas“ neturi jokios informacijos apie ginčo turto statybos teisėtumÄ , todėl plačiau pasisakyti Å¡iuo klausimu negali.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjas praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti, o Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad garažų boksas Nr. 9 nebuvo pastatytas savavaliÅ¡kai ar pažeidžiant jo statybos metu galiojusias statybų procesÄ reglamentavusias teisės aktų nuostatas. Be to, garažų boksas nuo pat jo įgijimo (1996 m.) buvo valdomas nepertraukiamai, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiÅ«rÄ , jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys nėra pareiÅ¡kėjui pareiÅ¡kę pretenzijų dėl pastato naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. 11.2. Teismas Å¡ioje byloje itin kruopščiai iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei dėl jų pasisakė.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyrius praÅ¡o apeliacinio skundo tenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

15. Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį pagrindų ir bÅ«tinų sÄ lygų nustatymo, materialiosios teisės normų, reglamentuojančių šį teisinį santykį, aiÅ¡kinimo ir taikymo.

16. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. B. patikslintame pareiÅ¡kime teismo prašė nustatyti juridinį faktÄ , kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ garažų boksÄ Nr. 9, kurio plotas 69,53 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad šį turtÄ 1996m. liepos mėnesį jam pardavė (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės likvidacinė komisija, o valdymas nuo Å¡io garažų bokso įsigijimo daugiau kaip dvideÅ¡imt trejus metus buvo atviras ir nepertraukiamas.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendimu patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatė, kad pareiÅ¡kėjas A. B. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ garažų boksÄ Nr. 9, kurio plotas 69,53 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su teismo sprendimu nesutinka, praÅ¡o jį panaikinti, o pareiÅ¡kimÄ atmesti. Apeliaciniame skunde teigia, kad garažų boksas Nr. 9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) negali bÅ«ti ir nėra privačios nuosavybės teisės objektu; teismas turėjo nustatyti aplinkybes dėl jo statybos teistumo dar iki perdavimo-priėmimo akto suraÅ¡ymo; teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garaÅ¾Ä , ėmėsi teismo kompetencijai nepriskirtinos administracinės veiklos dėl statinio ar jo dalies kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimo.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

Vadinasi, įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. Å¡iuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę, neperimdamas nuosavybės iÅ¡ kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu tas asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, bet ne savininkas. CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai.

19. Ä®statymo leidėjas yra įtvirtinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma: pirma, pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnio nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ , o daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sÄ Å¾iningai, kol neįrodyta prieÅ¡ingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2, 3 dalys, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Ketvirta, visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Penkta, visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Atviro daikto valdymo sÄ lyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamÄ ja senatimi pripažinti gali bÅ«ti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas vieÅ¡ame registre. Å eÅ¡ta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktÄ nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktÄ Ä¯gijimo iki nuosavybės teisės į tÄ daiktÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi.

Septinta, visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). AÅ¡tunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ â€“ pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį daiktÄ valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamÄ jį daiktÄ â€“ ne mažiau kaip 3 metus. Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiÅ¡kėjai gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi į daiktÄ , jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetÄ , nustatė, kad pareiÅ¡kėjas įrodė visas įstatyme nustatytas privalomas sÄ lygas, kad patvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , t. y. faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas A. B. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ garažų boksÄ Nr. 9, kurio plotas 69,53 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės likvidacinė komisija 1996 metais priėmimo- perdavimo aktu perdavė pareiÅ¡kėjui A. B. nekilnojamojo turto objektÄ â€“ garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), jį pareiÅ¡kėjas valdo atvirai, sÄ Å¾iningai, nepertraukiamai, o per visÄ dvideÅ¡imt ketverių metų laikotarpį pareiÅ¡kėjui niekas nėra pareiÅ¡kęs pretenzijų į šį turtÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumÄ , pagrįstai nustatė praÅ¡omÄ nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .

21. Apeliaciniame skunde apeliantė laikosi pozicijos, kad ginčo objektas buvo pastatytas galimai nesilaikant statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, negavus statybos leidimų, dėl ko jis negali bÅ«ti nuosavybės teisės objektu. Pasisakydamas Å¡iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo ginčo garažų bokso statytojas, todėl jis neturi prievolės įrodinėti, jog pradėjo ir vykdė garažų bokso statybÄ , gavęs nustatyta tvarka statybos leidimÄ ir laikydamasis statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Vertinant apeliantės argumentus dėl garažų bokso statybos neteisėtumo, atkreiptinas dėmesys, jog garažų bokso statybos metu galiojusio Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 240 patvirtintų Kaimo gyvenviečių statymo taisyklių 3 punkto 2 dalyje buvo nustatyta, kad kaimo gyvenviečių statymo bei teritorijų tvarkymo, taip pat visų rekonstruojamų ir naujai statomų objektų statybos kontrolę vykdo vietinės Tarybos, rajonų architektai ir rajonų architektai – inspektoriai.

Å ių taisyklių 29 punkte buvo reglamentuojama, kad statybÄ galima pradėti, tik turint paruoÅ¡tÄ , nustatyta tvarka suderintÄ techninę dokumentacijÄ ir gavus rajono architekto – inspektoriaus leidimÄ . Bet kokių pastatų, įrenginių bei inžinerinių tinklų statyba be techninės dokumentacijos ir leidimo yra laikoma savavaliÅ¡ka ir draudžiama. Lietuvos TSR Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto (toliau nutartyje ir VSRK) 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 buvo nustatyta, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali bÅ«ti pradėta tik gavus atitinkamÄ leidimÄ ; leidimus statyti ar rekonstruoti gyvenamuosius namus, bendrabučius ir civilinius pastatus iÅ¡ valstybinių, kooperatinių ir kolÅ«kinių lėšų duoda rajonų architektai inspektoriai, o leidimus statyti pramonės, žemės Å«kio ir kitus objektus (iÅ¡skyrus aukščiau iÅ¡vardintus) įformina rajonų architektai, derindami Å¡ių objektų statybos arba rekonstrukcijos techninę dokumentacijÄ .

Leidimas galioja vienerius metus (sekančius kalendorinius metus). Šio įsakymo 2a punkte buvo nurodyta, kad duoti leidimai registruojami tam tikslui skirtose registracijos knygose, kuriose taip pat daromos atžymos, kai leidimai nustoja galioti arba objektai atiduodami naudoti.

22. IÅ¡ byloje pareiÅ¡kėjo pateikto Leidimų statybai vykdyti (duomenys neskelbtini) mieste / rajone registracijos knygos 1968-1978 metais iÅ¡raÅ¡o, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčo garažo statyba buvo vykdoma turint nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ . Nustatyta, kad P. C. kolÅ«kiui 1978 m. lapkričio 1 d. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) mechanizacijos kiemo rekonstrukcijai. Be to, Varėnos rajono savivaldybės administracijos architektÅ«ros skyrius, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo atstovo advokato 2020 m. spalio 15 d. praÅ¡ymÄ dėl informacijos suteikimo, 2020 m. lapkričio 10 d. raÅ¡te informavo, kad P. C. kolÅ«kiui ((duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovei) 1978 m. lapkričio l d. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) P. C. kolÅ«kio mechanizacijos kiemo rekonstrukcijai ir 1981 m. vasario 2 d. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti 5 Å«kinius pastatus (duomenys neskelbtini).

Taip pat iÅ¡ byloje esančių dokumentų (Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos) matyti, kad garažas, į kurį pareiÅ¡kėjas prašė pripažinti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti 1979 metai, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pastatas pastatytas (rekonstruotas) statybos leidimo galiojimo metu, t. y. per sekančius kalendorinius metus nuo statybos leidimo iÅ¡davimo. Nors byloje duomenų apie ginčo statinio priėmimÄ naudoti registracijos knygoje nėra, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog statyba (statinio rekonstrukcija) buvo savavaliÅ¡ka, neatitinkanti tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentÄ , kad garažų boksas Nr. 9 pastatytas savavaliÅ¡kai, dėl ko jis negali bÅ«ti civilinių teisinių santykių apyvartos objektu, atmeta kaip nepagrįstÄ .

23. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad teismas ėmėsi teismo kompetencijai nepriskirtinos administracinės veiklos dėl statinio ar jo dalies kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimo. Byloje nustatyta, kad Å¡is garažų boksas buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės turto apskaitoje, jis 1996 metų bendrovės Likvidacinės komisijos aktu perduotas pareiÅ¡kėjui valdyti. Pagal 1978-1979 metais galiojusių teisės aktų nuostatas, kaimo vietovėse esantys nekilnojamojo turto objektai neturėjo bÅ«ti privalomai registruojami Nekilnojamojo turto registre, pakako fiziniams asmenims priklausantį turtÄ registruoti vietinių Tarybų kaimo Å«kinėse knygose, o juridiniams asmenims priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ apskaityti Å¡io asmens buhalterinėje apskaitoje.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėtoje byloje pareiÅ¡kėjas prašė patvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kur pareiÅ¡kėjui tenka prievolė įrodyti tik tas aplinkybes, kad jis teisėtai perėmė daiktÄ valdyti, yra tokio daikto sÄ Å¾iningas valdytojas, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, o daiktas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, bei nėra registruotas kitų asmenų vardu. Dėl procesinės bylos baigties 24.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apeliantės nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti. Palikti nepakeistÄ Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Palubinskaitė