Legislator Case Law & Legislation
2022-03-09 Nr. AB-5441-3-61-3-02694-2021-9 AI generated

2022-03-09 Nr. AB-5441-3-61-3-02694-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-03-09 Nr. AB-5441-3-61-3-02694-2021-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2022-03-09 Nr. AB-5441-3-61-3-02694-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 6 d. teismui pateikė prašymą sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą įvertinti byloje taikomais teisės aktais nustatytų procedūrų konstitucingumą – Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 6 punkto, tariamai leidžiančio Departamentui neorganizuoti pareiškėjo Departamentui užsienio kalba pateiktų dokumentų vertimo į lietuvių kalbą, atitikimą Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 14, straipsniui 29 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai ir 117 straipsnio 1 daliai).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-1272-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02694-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.5; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas, Raštas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymus dėl prieglobsčio byloje pateiktų dokumentų vertimo organizavimo (2020 m. rugsėjo 18 d., 2021 m. sausio 25 d., 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. kovo 17 d., 2021 m. liepos 7 d. ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. prašymai) ir priimti naują sprendimą̨ dėl kiekvieno prašomo išversti dokumento (t. y. arba organizuojant vertimą̨, arba pateikiant motyvuotą sprendimą̨, kodėl atitinkamo dokumento vertimą̨ atsisakoma organizuoti).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. įvyko pirminė jo apklausa, kurios metu jis buvo informuotas apie teisę į nemokamą dokumentų vertimą. Pareiškėjui buvo žodžiu išaiškinta, kad jis turi teisę teikti Departamentui prieglobsčio prašymą pagrindžiančius dokumentus anglų ar kita užsienio kalba, o Departamentas nemokamai organizuos šių dokumentų vertimą. Nuo prieglobsčio procedūros pradžios (2020 m. rugsėjo 18 d.) pareiškėjas periodiškai teikė Departamentui prieglobsčio prašymą pagrindžiančius įrodymus, kurių beveik visi buvo užsienio kalba, kartu su šiais prašymais: 2020 m. rugsėjo 18 d. prašymu dėl prieglobsčio suteikimo, 2021 m. sausio 25 d. rašytiniais paaiškinimais, 2021 m. kovo 4 d. papildomais rašytiniais paaiškinimais, 2021 m. kovo 17 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo. Visuose minėtuose dokumentuose atskirai paprašyta Departamento išversti teikiamus įrodymus į lietuvių kalbą. Departamentas patvirtindavo, kad pareiškėjo prašymus su įrodymais užsienio kalba gavo, tačiau niekada nieko nepasisakydavo dėl vertimų organizavimo. K. D. nenurodydavo, jog atsisako šiuos įrodymus versti, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad Departamentas vykdo įstatymuose numatytą pareigą, t. y. verčia pateiktus įrodymus.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. balandžio mėn. jo atstovai nuvyko į Departamentą susipažinti su pareiškėjo asmens bylos dokumentais ir pamatė, jog nei vienas iš pareiškėjo pateiktų įrodymų užsienio kalba nėra išverstas į lietuvių kalbą. 2021 m. birželį pareiškėjo atstovai dar kartą nuvyko susipažinti su pareiškėjo prieglobsčio byla ir joje rado 3 Departamento nuožiūra išverstus įrodymus, kurie, pareiškėjo nuomone, nėra patys svarbiausi. Pamatęs, kad Departamentas neišvertė beveik jokių pareiškėjo prieglobsčio bylos įrodymų, 2021 m. liepos 7 d. pareiškėjas pateikė Departamentui atskirą prašymą išversti bent kelis (aiškiai įvardintus) pačius svarbiausius prieglobsčio bylos įrodymus, kuriuos pareiškėjas pateikė nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. kovo 17 d. bei išversti kelis naujai pridedamus įrodymus, kurių anksčiau pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti dėl objektyvių ir nuo jo nepriklausančių priežasčių. 2021 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas pateikė Departamentui dar vieną prašymą dėl įrodymų vertimo. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Departamentas elektroniniu laišku pateikė pareiškėjui atsakymą (Sprendimą), kuriuo atsisakė versti bet kokius pareiškėjo prieglobsčio bylos rašytinius įrodymus. Pareiškėjo nuomone, Departamento atsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 1 dalies 6 punktui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 7 straipsnio 2 daliai.

4. Pareiškėjas teigė, kad savo prieglobsčio prašymą su rašytiniais įrodymais pateikė dar 2020 m. rugsėjo 18 d., tuomet galiojusi Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcija numatė, jog prieglobsčio prašytojas turi teisę naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis. Ši norma apėmė tiek prieglobsčio prašytojo teisę į nemokamas vertėjo paslaugas žodžiu, tiek ir raštu. Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 6 punkto pakeitimai buvo priimti jau po pareiškėjo prieglobsčio procedūros pradžios ir įsigaliojo 2021 m. kovo 1 d., t. y. po to, kai pareiškėjas pateikė Departamentui ir paprašė išversti į lietuvių kalbą didžiąją dalį prieglobsčio prašymą pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjo nuomone, prieglobsčio procedūrai turi būti taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo pareiškėjo prieglobsčio prašymo pateikimo metu. Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 6 punkto įgyvendinimo tvarką detalizuoja Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatos, kurios taip pat buvo pažeistos.

5. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 6 d. teismui pateikė prašymą sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą įvertinti byloje taikomais teisės aktais nustatytų procedūrų konstitucingumą – Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 6 punkto, tariamai leidžiančio Departamentui neorganizuoti pareiškėjo Departamentui užsienio kalba pateiktų dokumentų vertimo į lietuvių kalbą, atitikimą Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 14, straipsniui 29 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai ir 117 straipsnio 1 daliai).

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas teigė, kad iš Departamento Sprendimo matyti, jog ginčijamas laiškas yra informacinio pobūdžio, kuriuo pareiškėjui pateiktas paaiškinimas, susijęs su dokumentų vertimais po priimto Departamento 2021 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 12PR-48 ( toliau – ir Sprendimas dėl prieglobsčio) , kuris yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl jis nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo dalyku. Pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė Sprendimas dėl prieglobsčio, kuriuo buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvoje.

Visi pareiškėjo į prieglobsčio bylą pateikti dokumentai buvo įvertinti ir ištirti. Dokumentai, kurie neturėjo įrodomosios vertės vertinant ar prieglobsčio prašytojas yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) dėl savo politinių įsitikinimų, savaime neturi būti verčiami į lietuvių kalbą, tokiu būdu yra tik piktnaudžiaujama prieglobsčio procedūra. Departamento darbuotojai, nagrinėję pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir priėmę sprendimą, užsienio kalbą supranta ir galėjo įvertinti pateiktų dokumentų turinį bei padaryti išvadą, kad šie dokumentai neturi įrodomosios reikšmės, nagrinėjant prieglobsčio prašymą.

Vertėjų paslaugos, kuriomis naudojasi prieglobsčio prašytojai, nėra nemokamos, už jas yra vertėjams apmokama iš valstybės lėšų. Būdamas valstybės įstaiga, Departamentas privalo taupiai ir tikslingai naudoti jam patikėtas valstybės lėšas. Kadangi prieglobsčio prašytojo keliamos hipotezės nebuvo laikomos pagrįstomis, o priežastinis ryšys tarp jam gresiančio baudžiamojo persekiojimo ir jo politinių įsitikinimų nebuvo laikomas tikėtinu, jo pateikti dokumentai neturėjo įtakos Departamento sprendimui nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio.

Tvarkos aprašo 187 punkte yra numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali savo lėšomis pasinaudoti vertimo paslaugomis. Todėl pareiškėjas, siekdamas paneigti Departamento išvadas ir įrodyti, kad dokumentai buvo suprasti netinkamai, galėjo kreiptis į vertimų biurą ir savo teiginius pagrįsti konkrečiais duomenimis. Nei Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2021 m. kovo 1 d., nei po 2021 m. kovo 1 d. galiojanti Įstatymo redakcija nenumato pareigos išversti visų prieglobsčio prašytojų su prašymais pateiktų dokumentų. Pareiškėjui siekiant, kad jo pateikti dokumentai būtų išversti, jis turėjo aiškiai nurodyti, kuo pateikti šaltiniai yra svarbūs, ką būtent įrodo ir kaip siejasi su vieninteliu tyrimui reikšmingu klausimu: ar tikėtina, jog pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas yra vykdomas dėl jo politinių įsitikinimų.

Šiuo atveju iš Departamento Sprendimo dėl prieglobsčio akivaizdu, kuri pareiškėjo pateikta medžiaga turėjo reikšmės nagrinėjant pareiškėjo prašymą, atitinkamai pateiktos medžiagos vertinimas atsispindėjo šiame Departamento sprendime. Departamentas prašė skundą atmesti arba administracinę bylą nutraukti.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su prašymu suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. Departamentui periodiškai teikė dokumentus užsienio kalba kartu su šiais prašymais: 2020 m. rugsėjo 18 d. prašymu dėl prieglobsčio suteikimo, 2021 m sausio 25 d. rašytiniais paaiškinimais, 2021 m. kovo 4 d. papildomais rašytiniais paaiškinimais, 2021 m. kovo 17 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo. 2021 m. kovo 31 d. Departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė Sprendimą dėl prieglobsčio. Pareiškėjas 2021 m. liepos 7 d. pateikė Departamentui atskirą prašymą, kuriuo paprašė išversti laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. kovo 17 d. pateiktus dokumentus, taip pat išversti naujai pridedamus dokumentus. Departamentas 2021 m. liepos 29 d. raštu „Dėl dokumentų vertimo ir taikos sutarties sudarymo“ Nr. 10K-23060 atsakė į pareiškėjo 2021 m. liepos 7 d. prašymą. 2021 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas Departamentui pateikė papildomą prašymą dėl dokumentų vertimo organizavimo, kuriame nurodė papildomus dokumentus. 2021 m. rugpjūčio 18 d. Departamentas elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prieglobsčio prašytojai turi teisę nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis, taigi Įstatymas nenumato pareigos prieglobsčio prašytojo pateiktus dokumentus išversti raštu į lietuvių kalbą. Remiantis Tvarkos aprašu, Departamentas organizuoja ir koordinuoja tik vertimo žodžiu paslaugų teikimą prieglobsčio prašytojams.

10. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-3174-331/2021 2021 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą dėl pareiškėjo skundo, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Departamento Sprendimą dėl prieglobsčio ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eI3-3174-331/2021 nurodė argumentus dėl prieglobsčio procedūros pažeidimų, tarp kurių įvardijo ir dokumentų neišvertimą: pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prieglobsčio prašytojas turi teisę nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis, taigi Įstatymas nenumato pareigos pareiškėjo pateiktus pasaulio žiniasklaidos straipsnius apie politinius įvykius (duomenys neskelbtini), šių politikų susitikimus, elektroninius laiškus, fotonuotraukas su prierašais išversti raštu į lietuvių kalbą, o Tvarkos aprašo 189 punkte yra numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali savo lėšomis pasinaudoti vertimo paslaugomis. Todėl pareiškėjas, siekdamas paneigti Departamento išvadas ir įrodyti, kad dokumentai buvo suprasti netinkamai, gali kreiptis į vertimų biurą ir savo teiginius pagrįsti konkrečiais duomenimis. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-3174-331/2021 pabrėžė, jog pareiškėjui prašant suteikė galimybę pateiktus dokumentus išversti į lietuvių kalbą, pareiškėjas šia galimybe pasinaudojo, teismui savo nuožiūra pateikė nedidelę dalį į lietuvių kalbą išverstų straipsnių, elektroninių žinučių. Teismas nustatė, kad Departamentas įvertino bei ištyrė visus pareiškėjo į prieglobsčio bylą pateiktus dokumentus. Teismas padarė išvadą, jog iš sprendimo turinio, pareiškėjo paaiškinimų tiek Departamente, tiek teismo posėdyje matyti, kuri pareiškėjo pateikta medžiaga turėjo reikšmės nagrinėjant pareiškėjo prašymą ir atitinkamai pateiktos medžiagos vertinimas atsispindėjo ginčijamame Departamento Sprendime dėl prieglobsčio.

12. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas savo nuožiūra teismui pateikė dokumentų vertimus, kurie, jo įsitikinimu, įrodo prieglobsčio prašymą. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas pateikė aktualių dokumentų vertimus, kurie reikšmingi prieglobsčio prašymui suteikti ir kurių vertimo iš esmės siekė prašymais Departamentui bei šios administracinės bylos skundo tenkinimo atveju. Pareiškėjas, žinodamas apie administracinėje byloje Nr. eI3-3174-331/2021 priimtą sprendimą, skundo reikalavimų šioje byloje nekeitė ir prašė panaikinti Sprendimą bei įpareigoti Departamentą išversti dokumentus, priimti atitinkamus sprendimus dėl jo prašymų, nors minėtoje administracinėje yra pateikęs aktualius dokumentų vertimus. Pareiškėjui pasinaudojus galimybe pateikti dokumentus išverstus į lietuvių kalbą, išnyko pareiškėjo materialioji reikalavimo teisė. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Departamento sprendimas jam tiesioginių teisių bei pareigų nesukelia ir skundą atmetė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, padarė išvadą, kad aplinkybė, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia (nebesukelia) asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas administracinę bylą nutraukti.

III. 13. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog skundžiamas Departamento sprendimas nebesukelia pareiškėjui tiesioginių teisių bei pareigų. Teismas net nevertino, ar atsisakymas versti pareiškėjo užsienio kalba pateiktus dokumentus į lietuvių kalbą atitiko teisės aktų reikalavimus, o skundą atmetė vien tuo pagrindu, jog pareiškėjui kitoje administracinėje byloje pačiam išvertus dalį teiktų dokumentų (prieglobsčio bylos įrodymų) neva skundžiamas Sprendimas tapo nebesukeliančiu pareiškėjui tiesioginių teisių ir pareigų.

15. Pareiškėjas nurodo, kad pats išvertė ir į administracinę bylą Nr. eI3-3174-331/2021 pateikė tik dalį dokumentų, o didelė dalis jo prašymuose nurodytų įrodymų taip ir liko neišversta. Todėl Sprendimas iki šiol sukelia tiesiogines pasekmes bent jau dėl dalies likusių neišverstų prieglobsčio bylos įrodymų. Be to, pareiškėjas iš esmės buvo priverstas pats išsiversti bent dalį prieglobsčio bylos įrodymų, nes teismas administracinėje byloje Nr. eI3-3174-331/2021 pirmojo teismo posėdžio metu nusprendė pareiškėjo procesinio prašymo dėl Departamento įpareigojimo pateikti dokumentų vertimus nenagrinėti. Pareiškėjas negalėjo rizikuoti, kad jo prieglobsčio byla būtų nagrinėjama be jokių įrodymų vertimų, kuriais nei pareiškėjas, nei teismas negalėtų remtis.

16. Pareiškėjas pažymi, kad jeigu teismas nustatytų, jog Sprendimas yra neteisėtas ir pareigą išversti pareiškėjo pateiktus įrodymus turėjo būtent Departamentas, pareiškėjas turėtų teisę reikalauti iš Departamento patirtų nuostolių atlyginimą (bent jau už vertimo išlaidas). Todėl ir dėl šios priežasties Sprendimas turėtų tiesiogines pasekmes pareiškėjo teisėms.

17. Pareiškėjas nurodo, kad jei būtų panaikintas Departamento Sprendimas dėl prieglobsčio ir Departamentas būtų įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, Departamentas, tikėtina, ir vėl atsisakytų versti bet kokius pareiškėjo užsienio kalba pateiktus įrodymus.

18. Pareiškėjas teigia, kad Departamento atsisakymas versti prieglobsčio prašytojo teikiamus įrodymus prieštarauja Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 6 punktui, Tvarkos aprašo 189, 192.4, 193, 194, 196 ir 197 punktams bei Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė skundą. Pareiškėjas nesutinka, kad jo teisės nebuvo pažeistos, nes buvo pažeista Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiškėjo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisė į nemokamas vertėjo paslaugas. Pareiškėjas pakartoja savo įsitikinimą, kad pareiškėjo prieglobsčio procedūrai turi būti taikomi tie įstatymai ir teisės aktai, kurie galiojo jo prieglobsčio prašymo pateikimo metu.

19. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartim administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino minėtoje byloje analizuotą (duomenys neskelbtini) ir šioje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo Departamentas atsisakė atlikti pareiškėjo pateiktų užsienio kalba įrodymų vertimus.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Departamento vertinimu, ginčijamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio, kuriuo pareiškėjui pateiktas paaiškinimas, susijęs su dokumentų vertimais po priimto Departamento 2021 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 12PR-48 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuris yra nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, todėl jis nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo dalyku. Būtent minėtas Departamento 2021 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 12PR-48 sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.

Nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl prieglobsčio jam nesuteikimo pirmosios instancijos teisme ir teismui atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vertimų pateikimo, pareiškėjo atstovai patys išreiškė pageidavimą atidėti bylos nagrinėjimą, nes nori patys pateikti dokumentų vertimus, kurių nepateikė Departamentas, tačiau pateikė tik nedidelės dalies dokumentų vertimą to nepaaiškinę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui įsipareigojus atlikti byloje esančių dokumentų vertimus, Departamento laiškas nebesukėlė pareiškėjui jokių tiesioginių teisių bei pareigų.

Nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl prieglobsčio jam nesuteikimo pirmosios instancijos teisme, tiek pareiškėjas, tiek pareiškėjo atstovai patvirtino, kad nereikalaus iš Departamento jokių bylinėjimosi išlaidų, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjo atstovai atsiėmė. Todėl teiginiai, kad teismo sprendimas, kuriuo būtų nuspręsta, kas turėjo pareigą versti pareiškėjo į prieglobsčio bylą pateiktus įrodymus, turėtų tiesiogines pasekmes pareiškėjo teisėms, yra nepagrįsti ir laikytini piktnaudžiavimu savo, kaip proceso šalies, teisėmis.

Pareiškėjas nenurodė, kokias jo teises pažeidė Departamentas, neišvertęs į lietuvių kalbą visų pareiškėjo pateiktų dokumentų. Nei Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2021 m. kovo 1 d., nei po 2021 m. kovo 1 d. galiojanti Įstatymo redakcija nenumato pareigos išversti visų prieglobsčio prašytojų su prašymais pateiktų dokumentų. Visi pareiškėjo į prieglobsčio bylą pateikti dokumentai buvo įvertinti ir ištirti bei atsižvelgiant į tai, buvo priimtas sprendimas. Dokumentai, kurie neturėjo įrodomosios vertės vertinant prieglobsčio prašytojo prašymą savaime neturi būti verčiami į lietuvių kalbą, tokiu būdu yra piktnaudžiaujama prieglobsčio procedūra.

Tvarkos aprašo 187 punkte numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali savo lėšomis pasinaudoti vertimo paslaugomis, taigi pareiškėjas, siekdamas paneigti Departamento išvadas ir įrodyti, kad dokumentai buvo suprasti netinkamai, galėjo kreiptis į vertimų biurą ir savo teiginius pagrįsti konkrečiais duomenimis. Pareiškėjas atsisakė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir pasisamdė keturis mokamus advokatus iš trijų skirtingų advokatų kontorų, taigi spręstina, kad pareiškėjas turi lėšų ir tuo atveju, jeigu jis manytų, jog turėtų būti išverstas koks nors dokumentas, kurio vertimo neatliko Departamentas, galėtų vertimą padaryti savo lėšomis.

Pareiškėjo prašymas įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus dėl prieglobsčio byloje pateiktų dokumentų vertimo organizavimo buvo išspręstas administracinėje byloje Nr. eI3-3174-331/2021, o ne šioje byloje. Departamentas, atsakydamas pareiškėjui 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. 10K-23060 informavo pareiškėją, kad jo prašymas organizuoti naujai pateiktų įrodymų vertimą negali būti tenkinamas, nes papildomai pateikti įrodymai neturi įrodomosios reikšmės bei pateikė pridėtų dokumentų vertinimą.

Taigi, Sprendimas šiuo metu pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, ir dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, jog skundžiamas Departamento sprendimas pareiškėjui tiesioginių teisių bei pareigų nesukelia. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas Departamento Sprendimas jam sukelia teisines pasekmes, kadangi pareiškėjo pateikti dokumentai turėjo būti įvertinti sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio suteikimo.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 18 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, vertinant asmenų prašymą suteikti prieglobstį yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

26. Tvarkos aprašo 89 punkte nurodyta, kad duomenų, reikiamų prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, nustatymas ir vertinimas atliekamas Departamentui bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti.

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovo atsisakymo išversti į lietuvių kalbą pareiškėjo teiktus dokumentus anglų kalba, kuriais jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

29. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, 2020 m. rugsėjo 18 d. pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, šio prašymo nagrinėjimo Departamente metu atsakovui teikė papildomus dokumentus, įrodymus, paaiškinimus (2021 m. sausio 25 d., 2021 m. kovo 4 d. ir kovo 17 d.), prašydamas juos išversti į lietuvių kalbą ir įvertinti sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo galimybės, tačiau atsakovas skundžiamu Raštu atsisakė tą padaryti, motyvuodamas tuo, jog galiojantys teisės aktai nenumato atsakovo pareigos išversti visus prieglobsčio prašytojų teikiamus dokumentus į lietuvių kalbą.

30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjo Departamentui teikti papildomi dokumentai ir įrodymai buvo (turėjo būti) vertinami nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą ir priimant Departamento 2021 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 12PR-48 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, ir būtent šis sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jo priėmimo metu vertinti / nevertinti pareiškėjo pateikti dokumentai pareiškėjui sukelia materialines teisines pasekmes, o skundžiamas atsakovo Raštas yra tik tarpinis informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui tiesioginių pasekmių, ir jį panaikinus pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų (t. y. net ir išvertus dokumentus, atsakovas nebūtų įpareigotas būtent jais pagrįsti priimamą sprendimą dėl prieglobsčio).

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje konstatavęs, jog išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia (nebesukelia) asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas administracinę bylą nutraukti, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. AS-756-646/2013 ir 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. AS-858-447/2013, kadangi minėtose administracinėse bylose ginčytais administraciniais aktais buvo priimti galutiniai (ne tarpiniai) sprendimai dėl asmenų teisių ir pareigų, o nagrinėjamoje byloje galutinis sprendimas, turintis pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių, skundžiamu Raštu nėra priimtas.

32. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos nors ir padarė iš dalies teisingas išvadas, kad skundžiamas Raštas negali būti administracinės bylos dalyku, tačiau nustatęs šią procesinio pobūdžio aplinkybę, dėl kurios procesas negalėjo vykti, turėjo pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo ne atmesti, o šioje skundo dalyje bylą nutraukti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje (dėl atsakovo Rašto panaikinimo) naikintinas, o byla pagal pareiškėjo skundą šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 p.).

33. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymus dėl prieglobsčio byloje pateiktų dokumentų vertimo organizavimo (2020 m. rugsėjo 18 d., 2021 m. sausio 25 d., 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. kovo 17 d., 2021 m. liepos 7 d. ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. prašymai) ir priimti naują sprendimą̨ dėl kiekvieno prašomo išversti dokumento (t. y. arba organizuojant vertimą̨, arba pateikiant motyvuotą sprendimą̨, kodėl atitinkamo dokumento vertimą̨ atsisakoma organizuoti).

34. Kaip jau buvo minėta, Departamentas 2021 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-48 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas dėl prieglobsčio). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas šį sprendimą ginčijo Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinėje byloje Nr. eI3-3174-331/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01313-2021-6)), kaip vieną iš Departamento sprendimo argumentų nurodydamas aplinkybę, jog, priimant minėtą sprendimą, nebuvo į lietuvių kalbą išversti ir atsakovo įvertinti pareiškėjo teikti įrodymai (t. y. minėti pareiškėjo skundo motyvai dalinai apima nagrinėjamos bylos dalyką). Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1088-822/2022 minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir patenkino pareiškėjo skundą: panaikino Departamento Sprendimą dėl prieglobsčio ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. K. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Kaip vieną iš atsakovo Sprendimo dėl prieglobsčio trūkumų, kuris turi būti ištaisytas nagrinėjant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, nurodė, kad Departamento Sprendimas dėl prieglobsčio, kuriame daromos 55 išnašos su nuorodomis į užsienio interneto svetaines anglų kalba, kurias sudėtinga atidaryti ir patikrinti jose esančią informaciją, nesant Departamento pateiktų įrodymų bylos medžiagoje, nuorodose esantis turinys dėl išnašų gausos turėtų būti atspausdintas ir esminė informacija, kuria grindžiamas Sprendimas dėl prieglobsčio, išversta į lietuvių kalbą, kad teismas galėtų patikrinti Departamento Sprendimo dėl prieglobsčio išvadų, jog priežastinis ryšys tarp pareiškėjui gresiančio baudžiamojo persekiojimo ir jo politinių įsitikinimų nelaikytinas tikėtinu, pagrįstumą.

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad administracinėje byloje dėl Departamento Sprendimo dėl prieglobsčio panaikinimo pareiškėjas teismui pateikė savo nuožiūra nedidelę dalį išverstų straipsnių, elektroninių žinučių į lietuvių kalbą, t. y. dalis pareiškėjo prašomų išversti dokumentų (įrodymų) buvo išversta, bei į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1088-822/2022 įpareigojo atsakovą, iš naujo nagrinėjant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, priimamą sprendimą pagrįsti į lietuvių kalbą išverstais pagrindiniais dokumentais (tarp kurių gali būti ir pareiškėjo pateikti dokumentai, kuriuos buvo prašoma įpareigoti išversti atsakovą šioje byloje), ir priimti pakartotinį sprendimą dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo / nesuteikimo, nėra teisinio pagrindo atsakovą dar kartą įpareigoti išversti pareiškėjo atsakovui teiktus dokumentus ar paaiškinti, kodėl atsisakoma juos išversti, kadangi minėti dokumentai iš naujo bus vertinami Departamente priimant sprendimą dėl prieglobsčio. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti Departamento 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, naikinama ir byla šioje dalyje nutraukiama, o likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo panaikinimo, panaikinti ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius