3114d3c4-c8bd-49c4-be58-bef47a96ce95 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1168/2013Teismo proceso Nr. 2-58-3-0034-2010-1Procesinio sprendimo kategorija:35.2.;44.5.2.;44.8.;114.;126.8.;(S)                                                                  LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 28 d. Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JoniÅ¡kio agrotechnika“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-187-194/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JoniÅ¡kio agrotechnika“ ieÅ¡kinį atsakovui P. S. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas ginčas dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , neperdavus viso bendrovės turto. Å iaulių apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi UAB „ JoniÅ¡kio agrotechnika“  iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tytus“ (toliau tekste – administratorius), 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto. Administratorius, patikrinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad bendrovė 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis turėjo 573 382 Lt vertės trumpalaikio turto (atsargų ir iÅ¡ankstinių apmokėjimų), tačiau buvęs įmonės vadovas administratoriui Å¡io turto neperdavė.

Atsakovui, buvusiam bendrovės valdymo organui ir dalyviui priklausė 80 procentų visų bendrovės akcijų, todėl jis buvo atsakingas už turto ir atsargų iÅ¡saugojimÄ , o Å¡io turto neiÅ¡saugojęs, privalo bendrovei atlyginti žalÄ . Administratorius ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 573 382 Lt žalos ir 5 procentų procesines palÅ«kanas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė motyvuodamas tuo, kad žalos padarymo faktas negali bÅ«ti pagrįstas vien balanso eilutėje nurodytu skaičiumi.

Žala privalo bÅ«ti įrodyta atsakovo neteisėtais veiksmais ir konkrečiais neteisėtais apmokėjimais. Tuo tarpu, ieÅ¡kovas nepaneigė UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ 2007 m. sausio 12 d. – 2007 m. spalio 23 d. vykdytų mokėjimų už UAB „Povaitoma“ teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi jie buvo vykdomi lizingo ir kitų sutarčių pagrindu, kurių egzistavimÄ patvirtina bendrovės didžioji knyga, sÄ skaitos, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ banko sÄ skaitų ir Vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste – VPK) pateikta medžiaga.

IeÅ¡kovas teismui nepateikė pagrįstų įrodymų, kad iÅ¡ankstiniai apmokėjimai už UAB „Povaitoma“ buvo atliekami neteisėtai. Kadangi ieÅ¡kovas negalėjo nurodyti neperduotų atsargų pobÅ«džio ir vertės, o dalies 111 666,16 Lt vertės atsargų ir įrengimų 2007 m. sausio mėn. bei 2007 m. liepos mėn. pardavimÄ bendrovei UAB „Povaitoma“ patvirtina JoniÅ¡kio VPK dokumentai, administratoriui bendrovės atsargų neperdavimÄ pripažino neįrodytu. Teismo vertinimu, liudytojos V.

P. parodymai dėl 2007 m. bendrovės turėto didelio kiekio atsargų neįrodo, kad atsargos liko ir 2009 m. rugsėjo mėn. bei Å¡ios atsargos atvaizduotos 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso eilutėje „Atsargos ir iÅ¡ankstiniai apmokėjimai“, kadangi dar 2007 m. sausio mėn. – liepos mėn. bendrovės UAB „Povaitoma“ pardavė atsargų ir įrengimų už 111 666,16 Lt. Teismas taip pat atmetė administratoriaus argumentus, kad atsakovas, nuraÅ¡ydamas bendrovės kompiuterius ir kompiuterinę programÄ slėpė buhalterinius dokumentus ir buhalterinę apskaitÄ , nes buhalterinė apskaita buvo vedama tiek rankiniu, tiek kompiuterizuotu bÅ«du.

Ä®monės buhalterė V. P. dirbo savo įmonėje ir naudojosi savo įmonės kompiuteriu. Yra iÅ¡likę ir pirminiai apskaitos duomenys, kurie buvo pateikti JoniÅ¡kio VPK. Taip pat yra iÅ¡likusi rankiniu bÅ«du vesta buhalterinė apskaita, todėl senos kompiuterinės įrangos nuraÅ¡ymas nepatvirtina bendrovės apskaitos slėpimo fakto. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas BUAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismas neįvertino visų bylos faktinių bylos aplinkybių, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , pasisakė dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, neatskleidė bylos esmės. Teismo iÅ¡vados nėra paremtos teisės aktais, todėl pažeistas CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas.              2. Ä®monei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (Ä®monių bankroto įstatymo (toliau tekste- Ä®BÄ®) 10 str. 7 d.).

Jei administratoriui perduotame balanse užfiksuota, kad įmonėje yra turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, tai šį turtÄ juridinio asmens valdymo organai administratoriui privalo perduoti natÅ«ra. Bendrovės vadovas neperdavęs nurodyto turto privalo atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusiÄ Å¾alÄ , kuri lygi balanse nurodytai turto vertei (CK 2.87 str., 6.245 - 6.249 str., 6.263 str.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, už įmonės apskaitos organizavimÄ pagal įstatymų reikalavimus ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsakingas yra Å«kio subjekto vadovas.

UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ 2009 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodytas bendrovės 573 382 Lt vertės trumpalaikis turtas (bendrovės atsargos ir iÅ¡ankstiniai apmokėjimai), administratoriui nebuvo perduotas, todėl prarasto turto vertė turėjo bÅ«ti priteista iÅ¡ bendrovės buvusio vadovo.              2. Teismas, konstatuodamas, kad į bendrovės 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso eilutėje „atsargos ir iÅ¡ankstiniai apmokėjimai“ yra įtraukti UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ mokėjimai už UAB „Povaitoma“, neįvertino balanso sÄ vokos esmės, turinio, turto sÄ vokos esmės, netaikė Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatų, verslo apskaitos standartų nuostatų.

Teismas nepagrįstai sutapatino bendrovės mokėjimus už UAB „Povaitoma“ ir Joniškio VPK medžiagoje nurodytus mokėjimus, taip pat nepagrįstai šiuo mokėjimus priskyrė bendrovės trumpalaikiam turtui (atsargoms ir išankstiniams apmokėjimams).              3. Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės mokėjimų už UAB „Povaitoma“ teisėtumo išėjo už ieškinio ribų, pasisakė dėl byloje nedalyvaujančių asmenų teisių bei pareigų, todėl jau vien tuo pagrindu skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas.             4.

Teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurių nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Byloje nėra teismo minimų UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ ir UAB „Povaitoma“ sutarčių, todėl nepagrįstai sprendė, kad visi UAB JoniÅ¡kio agrotechnika“ mokėjimai, nurodyti JoniÅ¡kio VPK pateiktoje medžiagoje ir lentelėje „Mokėjimai už UAB „Povaitoma“ yra atlikti bÅ«tent pagal UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ ir UAB „Povaitoma“ sutartis. Be to, bendrovės mokėjimai už kitÄ bendrovę yra neteisėti, kadangi tokiais mokėjimais mažinamas bendrovės turtas.

             5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad į 2009 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodytos 111 666,16 Lt vertės atsargos buvo parduotos dar 2007 m. sausio mėn. – 2007 m. liepos mėn., kadangi bendrovės buvusi buhalterė V. P. nepatvirtino tokių aplinkybių. Be to, tokiu atveju liudytojų parodymai nėra tinkami balanso duomenis paneigiantys įrodymai. Atsakovas, patvirtindamas 2009 m. rugsėjo 30 d. balansÄ savo paraÅ¡u patvirtino, kad bendrovė turi 573 382 Lt vertės turtÄ , todėl vėlesnis tokių aplinkybių neigimas, nepateikiant tai įrodančių dokumentų, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡is balansas neteisingas.

Be to, ir atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį negrindė tokiomis aplinkybėmis. Atkreipia dėmesį, kad to paties balanso duomenimis, bendrovė 2008 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 725 783 Lt vertės atsargų ir iÅ¡ankstinių apmokėjimai, o tai įrodo, jog į 2009 m. rugsėjo 30 d. balansÄ nebuvo mechaniÅ¡kai perkelti 2007 m. duomenys. Liudytoja V. P. patvirtino, kad tuo laikotarpiu bendrovė turėjo didelį kiekį atsargų (pieno siurblių ir gyvulininkystės kompleksų mechanizmų).

             6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neslėpė buhalterinės apskaitos duomenų prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nuraÅ¡ydamas kompiuterius ir kompiuterinę programÄ . Atsakovas, atlikdamas Å¡iuos veiksmus bÅ«tent ir stengėsi panaikinti galimybės nustatyti bendrovės buhalterinę apskaitÄ . Kadangi atsakovas administratoriui nepateikė apskaitos registrų, administratorius neturėjo galimybės iÅ¡skirti atsargų ir iÅ¡ankstinių mokėjimų vertės. Pagal Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 6 dalies, 22 straipsnio 5 punkto, 27 straipsnio tokia pareiga buvo nustatyta atsakovui – dėl bendrovės turto jis privalėjo pateikti aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ .              7.

Atsakovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių kitokiÄ , nei nurodyta 2009 m. rugsėjo 30 d. balanse, neperduoto bendrovės turto vertę, nepaneigė jo kaltės prezumpcijos dėl turto neperdavimo administratoriui. Tuo tarpu, ieÅ¡kovas įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, žalÄ ir atsakovo neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio.              Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Apeliantas nepateikė jokių atsakovo kaltę patvirtinančių įrodymų, ieÅ¡kinį grindė tik 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso eilutėje „atsargos ir iÅ¡ankstiniai apmokėjimai“ nurodyta suma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų dėl bendrovės iÅ¡ankstinių mokėjimų už UAB „Povaitoma“ neteisėtumo.              2.

Atsakovas administratoriui perdavė visas bendrovės sutartis ir dokumentus, tačiau administratorius nepagrįstai jų nepateikė teismui ir laiko, kad vykdyti mokėjimai už UAB „Pavaitoma“ buvo neteisėti.              3. 2007 m. ieÅ¡kovas UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ UAB „Povaitoma“ pardavė pieno surinkimo įrangÄ , už kuriÄ UAB „Povaitoma“ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo pilnai neatsiskaitė. UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ naudojosi UAB „Povaitoma“ pagal lizingo sutartis įsigytomis transporto priemonėmis, todėl ir mokėjo už UAB „Povaitoma“ lizingo bendrovėms, kadangi bendrovės buvo susitarusios, kad įvykdžius prievoles lizingo bendrovėms, transporto priemonės atiteks UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ nuosavybėn. Tačiau UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ ir UAB „Povaitoma“ iÅ¡kėlus bankroto bylas, lizingo bendrovės susigrÄ Å¾ino turtÄ ir balanse liko nurodyti tik iÅ¡ankstiniai apmokėjimai už lizinguojamÄ turtÄ .

Atsakovas neturi pakankamai buhalterinių žinių, todėl negali tiksliai nurodyti kokioje balanso eilutėje turėjo būti atvaizduoti mokėjimai. Bylos nagrinėjimo metu, buvusios bendrovės buhalterės J. P. ir V. P. patvirtino atsakovo paaiškinimus ir ginčijamos balanso sumos kilmę. Mokėjimų atvaizdavimas kitoje bendrovės balanso eilutėje nepatvirtina, kad mokėjimai buvo atlikti neteisėtai. Be to, dėl UAB „Joniškio agrotechnika“ veiklos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau atsakovui įtarimai nepareikšti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.                          Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus apeliacijos dalykÄ sudaro žalos (nuostolių) iÅ¡ buvusio bendrovės vadovo priteisimo reikalavimo pagrįstumo klausimas.

             IeÅ¡kovas bankrutavusi įmonė prašė priteisti įmonei padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡ buvusio jos vadovo, kurio veiksmų neteisėtumÄ grindė bendrovės trumpalaikio turto (atsargų, iÅ¡ankstinių mokėjimų) neperdavimu įmonės administratoriui. Atsakovas atsilipimÄ grindė UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ mokėjimais už UAB „Povaitoma“, kadangi UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ įmonės veikloje naudojosi UAB „Povaitoma“ lizinguojamomis transporto priemonėmis ir pagal bendrovių susitarimÄ ateityje minėtos lizinguojamos transporto priemonės turėjo bÅ«ti perleistos ieÅ¡kovui.

Todėl UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ turėtos iÅ¡laidos buvo įtrauktos į trumpalaikio turto (atsargos, iÅ¡ankstiniai mokėjimai) apskaitÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas remiantis vien ieÅ¡kovo 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso eilutėje „atsargos ir iÅ¡ankstiniai mokėjimai“ nurodyta suma. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepaneigė UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ 2007 m. sausio 12 d. – 2007 m. spalio 23 d. vykdytų mokėjimų už UAB „Povaitoma“ teisėtumo ir pagrįstumo, nes jie buvo vykdomi lizingo ir kitų sutarčių pagrindu, kurių egzistavimÄ patvirtina bendrovės didžioji knyga, sÄ skaitos, banko iÅ¡raÅ¡ai ir VPK pateikta medžiaga.

Tuo tarpu apelianto teigimu, teismas neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, balanso sÄ vokos esmės, turinio, turto sÄ vokos esmės, netaikė Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatų, Verslo apskaitos standartų nuostatų, nepagrįstai ieÅ¡kovo vykdytus mokėjimus už UAB „Povaitoma“ priskyrė bendrovės trumpalaikiam turtui (atsargoms ir iÅ¡ankstiniams apmokėjimams), tokiu bÅ«du neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais apelianto argumentais.

             Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 1995 m. balandžio 6 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ vadovu. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas. Todėl pagal savo teisinę padėtį atsakovas yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų ir įmonės turto iÅ¡saugojimÄ , kadangi įstatymas bÅ«tent bendrovės vadovui numato pareigÄ rÅ«pintis tinkamu įmonės buhalterinės apskaitos vedimu, buhalterinių dokumentų ir turto iÅ¡saugojimu.

Ä®siteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1 p.), todėl apeliantas teisingai nurodo, kad jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtÄ Å¡io turto perleidimÄ tretiesiems asmenims, tai bÅ«tent šį turtÄ natÅ«ra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai.

Nustačius, kad Å¡is turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – Å¡iuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimÄ , direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusiÄ Å¾alÄ , kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87, 6.245 - 6.249 ir 6.263 str.).             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtÄ , turi bÅ«ti nustatomas Å¡ios žalos faktas ir dydis.

Ä®monės turto netinkamu saugojimu, iÅ¡Å¡vaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Ä®monės patvirtintame balanse esantys duomenys gali bÅ«ti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 str.). Konstatuodamas balanso įrodomÄ jÄ vertę, kasacinis teismas pažymi, kad vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iÅ¡ jų visumos turi bÅ«ti sprendžiama, ar pasiraÅ¡ytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktÄ ir jos dydį (CPK 185 str.).

Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų iÅ¡samumÄ , detalumÄ bei tikslumÄ bei darant iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobÅ«džio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamÄ Ä¯monės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamÄ Å¾alos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, Å«kinių operacijų dokumentų ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

             Nagrinėjamu atveju administratorius reikalavimÄ grindžia 2009 m. rugsėjo 30 d. UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ balanso duomenimis, kuriame apskaitomas trumpalaikis 573 382 Lt vertės turtas (atsargos ir iÅ¡ankstiniai mokėjimai), kurio atsakovas neperdavė administratoriui. Tačiau byloje iÅ¡ esmės kilęs ginčas dėl ieÅ¡kovo už UAB „Povaitoma“ vykdytų mokėjimų kvalifikavimo. Atsakovas, pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, pateikė Å¡ių mokėjimų apibÅ«dinimÄ (1 t., 41-43 b. l.), kuriuos patvirtina byloje ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as ir sÄ skaitos faktÅ«ros.

IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ už UAB „Povaitoma“ lizingo bendrovėms mokėjo įmokas, mokesčius už Lietuvos Respublikoje įregistruotas transporto priemones, gyventojų pajamų mokestį, darbuotojų (vairuotojų) kelionės iÅ¡laidas, už Transporto priemonių civilinės atsakomybės (toliau tekste – CMR) draudimÄ , avansinius mokėjimus už kurÄ , už kitų bendrovių UAB „Povaitoma“ suteiktas paslaugas (pvz. UAB Finansinių tyrimo biuro suteiktas paslaugas), taip pat už tarpininkavimo, ekspedijavimo, 07/06-01 sutartį ir kitas sutartis (1 t., 41-42 b. l., 2 t., 13-80 b. l.).

Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Povaitoma“ dalyvis buvo atsakovo P. S. bendrapavardis T. S.. Nesant byloje duomenų, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie asmenys susiję giminystės ryÅ¡iais, ir tokiu atveju, UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“, vadovaujama P. S. dengė T. S. bendrovės UAB „Povaitoma“ prievoles. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodė iÅ¡ankstinių apmokėjimų už UAB „Povaitoma“ neteisėtumo, tokiÄ iÅ¡vadÄ motyvuodamas bendrovių sutartimis.

Tačiau kaip teisingai nurodo apeliantas, byloje nėra pateikta UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ ir UAB „Povaitoma“ sutarčių, kurios patvirtintų už UAB „Povaitoma“ mokamų lizingo įmokų pagrįstumÄ ar poreikį naudotis UAB „Povaitoma“ lizinguojamomis transporto priemonėmis, taip pat prievolės mokėti už UAB „Povaitoma“ jos darbuotojams atlyginimus, avansus už kurÄ ar kitas iÅ¡mokas, taip pat dengti UAB „Povaitoma“ veiklos sÄ naudas.              Bylos duomenys liudija, kad abiejų bendrovių veikla buvo ta pati – krovinių vežimas keliais, variklių transporto priemonių pardavimas, techninė priežiÅ«ra ir remontas, atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas, žemės Å«kio maÅ¡inų ir įrenginių nuoma, nekilnojamojo turto iÅ¡nuomojimas.

IÅ¡ Juridinių asmenų registrui UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ pateikto 2007 m. aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad siekiant didinti įmonės konkurencingumÄ per ataskaitinį laikotarpį, UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ investavo 132 890 Lt į naujesnes transporto priemones krovinių pervežimui. Tačiau iÅ¡ UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ vykdytų mokėjimų paskirties matyti, kad UAB „Povaitoma“ buvo mokama už teikiamas ekspedijavimo paslaugas, nors bendrovė pati užsiėmė ta pačia veikla.

Apmokėdama už ekspedijavimo paslaugas, tuo pačiu avansiniais mokėjimais apmokėdavo UAB „Povaitoma“ už kurÄ , vairuotojų atlyginimus, CMR draudimus, Å¡ias iÅ¡laidas traktuodamas, kaip trumpalaikį turtÄ , atvaizduotÄ bendrovės trumpalaikio turto (atsargos ir avansiniai mokėjimai) eilutėje. Viena vertus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad bendrovės avansiniai mokėjimai už kurÄ gali bÅ«ti priskiriami prie trumpalaikio turto (2-asis verslo apskaitos standartas „Balansas“), tačiau bÅ«tina vertinti, ar Å¡iais mokėjimais bendrovė vykdė savo, ar UAB „Povaitoma“ prievoles, taip pat bÅ«tina įvertinti, ar už UAB „Povaitoma“ vykdyti mokėjimai gali bÅ«ti priskirti ir atvaizduoti bendrovės trumpalaikio turto – atsargų ir avansinių mokėjimų apskaitoje.

             IÅ¡ankstinis mokėjimas - tai yra pinigų suma, sumokėta už turtÄ ar paslaugas, kurių įmonė dar nėra gavusi. Nors formaliai turtas, už kurį buvo sumokėtas avansas, dar nepriklauso įmonei, ekonomiÅ¡kai turto dalis, už kuriÄ sumokėta, jau yra įmonės – įmonė įgyja teisę reikalauti turto arba atgauti sumokėtus pinigus. Todėl iÅ¡ anksto už turtÄ sumokėtÄ sumÄ Verslo apskaitos standartai reikalauja parodyti toje balanso eilutėje, kurioje vėliau bus parodomas turtas, už kurį iÅ¡ anksto sumokėta.

IÅ¡ankstiniai mokėjimai už ataskaitiniais metais gautinas paslaugas priskiriami trumpalaikiam turtui, tačiau sprendžiant, kuriai turto grupei priskirti iÅ¡ anksto už paslaugas sumokėtas sumas, reikėtų atsižvelgti į tai, su kokios rÅ«Å¡ies įmonės veikla Å¡ios iÅ¡laidos (avansiniai mokėjimai) susijusios. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismas nepasisakė, o administratorius tik apeliaciniame skunde kelia šį klausimÄ , nurodydamas, kad mokėjimai už kitÄ bendrovę sumažino UAB „JoniÅ¡kio agrotechnika“ turto masę, nors ieÅ¡kiniu prašė priteisti administratoriui neperduotų bendrovės atsargų balanse nurodytÄ vertę.

             IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas bankroto administratoriaus, atstovaujančio tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek jos kreditorių interesus, todėl byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas ir teismo vaidmuo joje turi bÅ«ti aktyvus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl buvusio vadovo deliktinės atsakomybės, neįvertino visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų faktinių ir teisinių aplinkybių, bendrovės mokėjimų už UAB „Povaitoma“ paskirties bei teisėtumo ir balanse nurodyto trumpalaikio turto turinio, tokiu bÅ«du neatskleidė bylos esmės. Kita vertus, teisė į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl bankroto administratorius, kaip ir bet kuris ieÅ¡kovas neatleistas nuo pareigos tinkamai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindÄ ir dalykÄ bei pagrįsti įrodymais (CPK 135 str.).

Nagrinėjamu atveju, ieškinys grindžiamas ieškovo 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso trumpalaikio turto eilutėje nurodyto turto – atsargų ir išankstinių mokėjimų verte, todėl administratorius turėtų apsispręsti kokiu faktiniu pagrindu prašyti nuostolių atlyginimo – ar tik neperduotų atsargų vertės atlyginimo, ar priteisti ir be teisinio pagrindo už UAB „Povaitoma“ sumokėtas lėšas tretiesiems asmenims, jeigu tokios faktinės aplinkybės pasitvirtintų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo reikalavimas glaudžiai susijęs ir su BUAB „Povaitoma“ teisėmis ir pareigomis, kadangi turėjo būti kompleksiškai vertinamos šių bendrovių prievolės viena kitai.

Dėl pirmiau nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalautinų papildomų įrodymų ir paaiškinimų, 2009 m. balanso duomenų teisingumo nustatymo specialias žinias turinčių asmenų pagalbos poreikio ir kt. gavimo galimybių yra pagrindas išvadai, kad byla dėl atsakovo deliktinės atsakomybės apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi ir naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, turi bÅ«ti vertinama ieÅ¡kovo balanso trumpalaikio turto turinio esmė, ieÅ¡kovo ir UAB „Povaitoma“ viena kitai prievolių turinys ir ieÅ¡kovo avansinių ir kitų mokėjimų už UAB „Povaitoma“ pagrįstumas ir tokių prievolių kilmė. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste svarstytinas klausimas dėl reikalingumo įtraukti dalyvauti byloje trečiojo asmens teisėmis BUAB „Povaitoma“.

KompetencijÄ spręsti tokio pobÅ«džio klausimus turi tik pirmosios instancijos teismas. Taigi, tik įvertinus Å¡ias faktines aplinkybes, spręstinas klausimas dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos fakto ir dydžio, o po jų esminio iÅ¡tyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

             Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                                                   Alė Bukavinienė                                                                                                                                                             Marytė Mitkuvienė                                                                                           Gintaras Pečiulis                   Â