31110cb1-e822-4b01-819a-8dbb4fe0f342 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI2-1863-283/2021 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00521-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 23 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai PetuÅ¡kinienei, nuotoliniu bÅ«du per vaizdo konferencijų programÄ â€žZOOM“ dalyvaujant pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samarkand statyba“ atstovams S. V. ir advokatui Justui Sankaičiui, atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovams E. Č. ir V.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samarkand statyba“ skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui dėl nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Samarkand statyba“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, ir UAB „Samarkand statyba“, ir Bendrovė) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė panaikinti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir VDI Panevėžio skyrius) vyriausiojo darbo inspektoriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimÄ Nr. NUÄ®PBJ 13890 (toliau – ir Nutarimas) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui.

UAB „Samarkand statyba“ skunde nurodė, kad VDI Panevėžio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2020 m. lapkričio 4 d. surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) pažeidimo protokolÄ juridiniam asmeniui Nr. UÄ®PPJ 0808-0004 (toliau – ir Protokolas) už tai, kad UAB „Samarkand statyba“, kaip darbdavys, neužtikrino, kad Å¡ioje Bendrovėje dirbtų legaliai įdarbinti trečiųjų Å¡alių piliečiai. PareiÅ¡kėja, pagrįsdama Nutarimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , visų pirma, nurodė, kad jis neatitinka esminių Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VieÅ¡ojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Pareiškėjos teigimu, Nutarime tėra išvardintos neva pažeistos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 23 ir 57 straipsnių, 62 straipsnio 2 dalies, 64 straipsnio 1 punkto, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, kurios neįtvirtina Bendrovės, kaip darbdavio, pareigos prieš įdarbinant užsienietį ar vėliau kokiu nors būdu įsitikinti, ar šiam išduota nacionalinė viza yra galiojanti ir nėra panaikinta.

Bendrovė vertino, kad pareiÅ¡kėja nėra aiÅ¡ku, kokiÄ Ä¯statymo normÄ ji pažeidė ir kas užtraukė atsakomybę pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalį. Teigė, kad Nutarime kaltinimai nurodyti, neįvertinus pareiÅ¡kėjos argumentų, jog Uzbekistano Respublikos (toliau – ir Uzbekistanas) piliečiai F. M. (F. M.), F. Z. (F. Z.), J. K. (J. K.) (toliau – F. M., F. Z., J. K.; visi kartu – užsieniečiai) prieÅ¡ įdarbinimÄ pateikė Uzbekistano pasus su galiojančiomis nacionalinėmis vizomis (D), suteikiančiomis jiems teisę bÅ«ti ir dirbti Lietuvoje.

Be to, užsieniečiai, kaip darbuotojai, įtraukti į profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä , remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 58 straipsnio 11 punktu, neturėjo pareigos gauti leidimÄ dirbti Lietuvoje, t. y. jie galėjo dirbti be Užimtumo tarnybos iÅ¡duodamo leidimo. PareiÅ¡kėjos teigimu, Nutarime neaptarta, dėl kokių priežasčių atsakovas kaip nepagrįstus atmetė pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus ir nesivadovavo Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalimi.

Nurodė, kad iš Nutarimo turinio neaišku, dėl kokių priežasčių atsakovas vertino, kad užsieniečiai nėra gavę leidimo gyventi Lietuvoje, nors Bendrovei buvo pateiktos tai patvirtinančios nacionalinės vizos (D), taip pat kokių Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijų pareiškėja neišsaugojo ir nepateikė atsakovui. UAB „Samarkand statyba“ teigė, kad VDI Panevėžio skyriui buvo pateiktos darbo sutarčių, užsieniečių pasų, nacionalinių vizų kopijos.

UAB „Samarkand statyba“ tvirtino, kad ji negali bÅ«ti laikoma pažeidusia Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , kadangi įvykdė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje sÄ lygas, t. y. jai prieÅ¡ darbo sutarčių sudarymÄ buvo pateikti užsieniečių leidimÄ gyventi Lietuvoje patvirtinantys dokumentai – jų pasai su galiojančiomis nacionalinėmis vizomis (D), o užsieniečiams esant įtrauktiems į patvirtintÄ profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä , jie neturėjo pareigos gauti leidimÄ dirbti Lietuvoje; užsieniečių darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu Bendrovė iÅ¡saugojo jų pasų bei nacionalinių vizų (D) kopijas ir jas pateikė VDI.

PareiÅ¡kėjo vertinimu, VDI Panevėžio skyrius, suraÅ¡ydamas NutarimÄ , netinkamai vadovavosi įstatymais, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad Bendrovė darbdavio pareigų nepažeidė, dėl to jai negali bÅ«ti taikoma Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė. PareiÅ¡kėja teigė, kad atsakovas nepagrįstai ir formaliai traktavo, jog užsieniečiai buvo įdarbinti bÅ«tent betonuotojais ir dėl to jiems reikėjo leidimo dirbti Lietuvoje, nes Å¡i profesija nebuvo įtraukta į trÅ«kstamų profesijų sÄ raÅ¡Ä 2020 m.

I pusmetį, tačiau buvo įtraukta 2020 m. II pusmetį. Teigė, kad atsakovas nepagrįstai ignoravo faktÄ , jog įdarbindama minėtus asmenis 2020 m. kovo 6 d., pareiÅ¡kėja pateikė praneÅ¡imÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra), nurodydama, kad jie buvo įdarbinti kaip tinkuotojai. Nurodė, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai buvo plataus profilio statybininkai, t. y. galintys dirbti tinkuotojais, betonuotojais, mÅ«rininkais, montuotojais.

PaaiÅ¡kino, kad su užsieniečiais sudarytose darbo sutartyse betonuotojų darbo funkcija buvo nurodyta per klaidÄ , o tai, įvertinus praneÅ¡imo Sodrai turinį, traktuotina kaip formalus neatitikimas, nedarantis užsieniečių įdarbinimo neteisėtu. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja užsieniečių įdarbinimÄ tinkamai įformino darbo sutartimis, apie tai pranešė Sodrai, mokėjo užsieniečiams darbo užmokestį, sumokėjo visus mokesčius. Bendrovė teigė, kad ji neturėjo pagrįstos priežasties abejoti užsieniečių pasuose esančios nacionalinės vizos (D) galiojimu ir užsieniečių buvimo Lietuvoje teisėtumu, kadangi jų atvykimas į LietuvÄ fiksuotas antspaudais pasuose.

Be to, Sodra ar kitos institucijos Bendrovės neinformavo, kad užsieniečiams nacionalinės vizos panaikintos, o pati Bendrovė neturi techninių ir teisinių galimybių gauti informacijÄ apie iÅ¡duotų nacionalinių vizų galiojimÄ , Å¡i informacija nėra vieÅ¡ai skelbiama. Bendrovė vertino, kad jos veiksmuose nėra ne tik pažeidimo, bet ir kaltės, kaip teisės pažeidimo sudėties subjektyviojo elemento. Teismo posėdyje UAB „Samarkand statyba“ atstovas advokatas Justas Sankaitis (toliau –advokatas J.

Sankaitis) prašė tenkinti reikalavimÄ , remiantis skunde iÅ¡dėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytais motyvais ir pateiktu teisės normų aiÅ¡kinimu. Teikdamas paaiÅ¡kinimus, advokatas J. Sankaitis iÅ¡ esmės pakartojo skunde iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes ir nurodytus motyvus bei argumentus. PareiÅ¡kėjos atstovas pažymėjo, kad dėl neaiÅ¡kaus ir neiÅ¡samaus Nutarimo, jo turinio neatitikties VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimams Bendrovė nesuprato, kokį teisės pažeidimÄ galimai padarė, už kÄ jai skiriama bauda.

Bendrovės atstovas tvirtino, kad Uzbekistano piliečiai pateikė pasus su nacionalinėmis vizomis, padarytais įraÅ¡ais apie įvažiavimÄ Ä¯ Å engeno erdvę, todėl nebuvo jokių abejonių, kad jie į Lietuvos RespublikÄ atvyko teisėtai. Pabrėžė, kad teisės aktai nenustato darbdavio pareigos tikrinti, ar užsieniečiai atvyko teisėtai, vertino, kad tai valstybės pareiga. UAB „Samarkand statyba“ vadovas S. V. teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad jis buvo atvykęs į Užimtumo tarnybos padalinį Panevėžyje ir konsultavosi apie užsieniečių įdarbinimÄ .

Teigė, kad jam buvo paaiÅ¡kinta, jog leidimas dirbti nereikalingas, jeigu užsieniečio profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä . Nurodė, kad Sodra pateikė informacijÄ , kad Bendrovėje įdarbinami Uzbekistano piliečiai turi anksčiau suteiktus socialinio draudimo numerius. Atsakovas VDI Panevėžio teritorinis skyrius atsiliepimu prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . VDI Panevėžio teritorinis skyrius nurodė, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimant, buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės. Teigė, kad juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu baudimu ir neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos suformuotam dvigubo nubaudimo draudimo principui, Užimtumo įstatymo ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatoms.

Pasisakydamas dėl Nutarimo turinio ir jo atitikties VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimams, atsakovas nurodė, kad Nutarimas buvo priimtas, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojant naujai Å¡io įstatymo redakcijai, pagal kuriÄ , VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja administracinio akto, t. y. ir Nutarimo, turinio. Vertino, kad Nutarimas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus administraciniam sprendimui. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad Nutarimu Bendrovei paskirta bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimÄ , t. y. už užsieniečių darbÄ pas pareiÅ¡kėjÄ , įdarbinus juos nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos.

VDI Panevėžio skyrius, pasisakydamas dėl skundo argumento, kad Bendrovė negali bÅ«ti laikoma pažeidusia Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, rėmėsi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalies ir 64 straipsnio nuostatomis ir nurodė, kad, įvertinus surinktus įrodymus, buvo nustatyta, jog įdarbinant Uzbekistano piliečius F. M., F. Z., J. K. ir jiems dirbant pas pareiÅ¡kėjÄ , Å¡ie užsieniečiai Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, kadangi neturėjo galiojančių Lietuvos nacionalinių vizų (D) ar leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju Å¡iems Uzbekistano piliečiams bevizis režimas ar iÅ¡imtys, kai nereikalingas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nebuvo taikomi, Å¡ių asmenų turėtos vizos, kurios buvo įklijuotos pasuose, buvo panaikintos, nutraukus jų darbo santykius kitoje Lietuvos įmonėje, t. y. dar prieÅ¡ juos įdarbinant pas pareiÅ¡kėjÄ . Dėl Å¡ios priežasties atsakovas kaip nepagrįstÄ vertino Bendrovės skundo teiginį, kad įdarbinimo momentu užsieniečiai turėjo galiojančias Lietuvos nacionalines vizas (D).

VDI Panevėžio skyrius teigė, kad pareiÅ¡kėjos tvirtinimas, jog įstatymai nenustato darbdavio pareigos prieÅ¡ įdarbinant užsienietį ar vėliau kokiu nors bÅ«du įsitikinti, ar užsieniečiui iÅ¡duota nacionalinė viza yra galiojanti ir nėra panaikinta, prieÅ¡tarauja galiojančioms teisės normoms. VDI Panevėžio skyrius vertino, kad darbdavys turi pareigÄ Ä¯darbinant trečiųjų Å¡alių piliečius įsitikinti jų teisėtu buvimu Lietuvoje, tuo reikalu reikalingÄ informacijÄ gaunant iÅ¡ atsakingų institucijų, pvz., Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas).

Atsakovas teigė, kad UAB „Samarkand statyba“, kaip darbdavys, įdarbinantis trečiųjų Å¡alių piliečius, privalėjo žinoti, jog darbdavys tarpininkauja Migracijos departamente dėl nacionalinių vizų (D) iÅ¡davimo užsieniečiams, ir kad, nutraukus darbo santykius su tokiais asmenimis, darbdavys privalo vykdyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 211 straipsnio 1 punkto reikalavimÄ ir Migracijos departamentui pateikti praneÅ¡imus apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizÄ , nutraukimÄ , kurių pagrindu naikinamos iÅ¡duotos vizos.

Atsakovas nurodė, kad J. K. iÅ¡duotos vizos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo terminas buvo iki 2020 m. liepos 28 d., F. M. iÅ¡duotos vizos Nr. (duomenys neskelbtini) – iki 2020 m. rugsėjo 17 d., F. Z. iÅ¡duotos vizos – iki 2020 m. rugsėjo 3 d., ir pažymėjo, kad ir pasibaigus Å¡iems terminams, užsieniečiai toliau buvo Lietuvoje ir dirbo pas Bendrovėje, t. y. J. K. dirbo iki gavo naujÄ Lietuvos nacionalinę vizÄ , F. M. ir F. Z. – iki 2020 m. spalio 22 d. Atsakovas pabrėžė, kad UAB „Samarkand statyba“ nesiėmė jokių veiksmų nutraukti darbo santykius su neteisėtai Lietuvoje buvusiais ir Bendrovėje neteisėtai dirbusiais užsieniečiais.

VDI Panevėžio skyrius kaip nepagrįstÄ vertino pareiÅ¡kėjos skundo teiginį, kad, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 58 straipsnio 11 punktu, Uzbekistano piliečiams nereikėjo leidimų dirbti, nes jų profesija buvo įtraukta į patvirtintÄ Profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä . Atsakovas teigė, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnis nurodo, jog užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimÄ dirbti, o pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , įsigyti leidimÄ dirbti privaloma, kai, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 58 straipsniu, nėra atleidžiama nuo pareigos jį įsigyti.

Pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjos teiginių, jog sudarytose su užsieniečiais darbo sutartyse betonuotojų funkcija buvo nurodyta per klaidÄ , o praneÅ¡imuose Sodrai buvo teisingai nurodyta, kad užsieniečiai buvo priimti tinkuotojais, VDI Panevėžio skyrius nurodė, jog darbo sutartys, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai aiÅ¡kiai įrodo, kad užsieniečiai buvo priimti ir dirbo betonuotojais. Betonuotojo profesija nebuvo įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintÄ Profesijų sÄ raÅ¡Ä pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡is 2020 m.

I pusmečiui. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 33 straipsnio 2 dalimi, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, vertino, jog pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad darbo sutartyse darbo sutarties sÄ lyga – darbo funkcijos, profesija – buvo nurodyta klaidingai, yra nepagrįsti, nes tai prieÅ¡tarauja darbo sutarties Å¡alių tikrajai valiai. Pabrėžė, kad Sodrai teikiamas praneÅ¡imas su kitokia informacija negali paneigti galiojančių darbo sutarčių sÄ lygų ir tikrosios darbo santykių Å¡alių valios.

Teigė, kad Nutarimas priimtas, objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinus visas su byla susijusias faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjai 2 604 Eur bauda skirta sankcijos ribose už tris nelegaliai dirbusius asmenis. Teismo posėdyje VDI Panevėžio skyriaus atstovė E. Č. (toliau – E. Č.), iÅ¡ esmės pakartojusi atsiliepime nurodytais motyvais, pateiktu teisės normų aiÅ¡kinimu ir iÅ¡dėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė atmesti UAB „Samarkand statyba“ skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Atsakovo atstovė pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog būtent darbdavys tarpininkauja dėl nacionalinių vizų (D) išdavimo užsieniečiams ir kad nutraukus darbo sutartis su tokiais užsieniečiais, Migracijos departamentui teikia pranešimus apie tai, UAB „Samarkand statyba“ privalėjo suprasti, kad įdarbinami Uzbekistano piliečiai jau buvo atleisti iš darbo Lietuvos įmonėje. VDI Panevėžio skyriaus atstovas V. P. papildomų paaiškinimų neteikė. Skundas atmetamas. Remiantis Užimtumo įstatymo pažeidimo bylos juridiniam asmeniui bylos duomenimis, nustatyta, kad VDI Panevėžio skyriaus patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius V.

P., atlikęs UAB „Samarkand statyba“ patikrinimÄ , 2020 m. spalio 26 d. surašė nelegalaus darbo tyrimo aktÄ Nr. NDA 0808-0307, o 2020 m. lapkričio 4 d., vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, Bendrovei surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolÄ Nr. UÄ®PPJ 0808-0004 juridiniam asmeniui. VDI Panevėžio skyriaus patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius V. P., iÅ¡nagrinėjęs Užimtumo įstatymo pažeidimo bylÄ juridiniam asmeniui ir remdamasis protokolu, 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė NutarimÄ , kuriuo Bendrovei pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalį paskyrė 2 604 Eur baudÄ .

Nutarime konstatuota, kad UAB „Samarkand statyba“, kaip darbdavys, leidęs trečiosios Å¡alies Uzbekistano Respublikos piliečiams, t. y. J. K. 2020 m. kovo 6 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu, F. M. ir F. Z. 2020 m. kovo 6 d. – 2020 m. spalio 6 d. laikotarpiu dirbti Bendrovėje nelegaliai, t. y. juos įdarbinus nesilaikant trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytos tvarkos, pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 ir 57 straipsnių, 62 straipsnio 2 dalies, 64 straipsnio 1 punkto reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimÄ , už kurį numatyta atsakomybė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje.

Dėl Protokole ir Nutarime nurodytų pažeidimų UAB „Samarkand statyba“ vadovui S. V. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1917-2020 pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus nutarimo skirti darbdaviui baudÄ Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui. Ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti taikomos Darbo kodekse, Užimtumo įstatyme, Užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtvirtintos nuostatos, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. V-469 patvirtintas Profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡as pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡is 2020 m. I pusmečiui (toliau – ir Profesijų sÄ raÅ¡as 2020 m. I pusmečiui). Be to, sprendžiant dėl skundžiamo Nutarimo atitikties individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams, taikomos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija, taikoma nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 5 ir 6 dalies nuostatos.

Minėta, kad VDI Panevėžio skyrius priimtame Nutarime konstatavo, kad UAB „Samarkand statyba“, kaip darbdavys, leidęs Uzbekistano piliečiams, t. y. J. K. 2020 m. kovo 6 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu, F. M. ir F. Z. 2020 m. kovo 6 d. – 2020 m. spalio 6 d. laikotarpiu dirbti Bendrovėje nelegaliai, t. y. juos įdarbinus nesilaikant trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytos tvarkos, pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 ir 57 straipsnių, 62 straipsnio 2 dalies, 64 straipsnio 1 punkto reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimÄ .

Užimtumo įstatymo pažeidimo bylos juridiniam asmeniui bylos duomenimis, F. M., F. Z. ir J. K. yra Uzbekistano Respublikos, t. y. trečiosios šalies, piliečiai. UAB „Samarkand statyba“ 2020 m. kovo 5 d. darbo sutarčių Nr. 2-1, Nr. 2-2, Nr. 2-3, sudarytų su J. K., F. M., F. Z., lentelės „Integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai“, VDI Panevėžio skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. SD-05-12553 „Dėl informacijos pateikimo“ Migracijos departamentui duomenimis, Uzbekistano piliečiai J.

K., F. M., F. Z. Bendrovėje pradėjo dirbti 2020 m. kovo 6 d. Lentelės „Integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai“ duomenimis, J. K. draudimo valstybiniu socialiniu draudimo laikotarpio pabaiga – 2020 m. spalio 15 d., F. M. ir F. Z. šio laikotarpio pabaiga yra 2020 m. spalio 22 d.; 2020 m. kovo–spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, Bendrovėje J. K. dirbo nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 15 d. atostogavo, nuo 2020 m. spalio 16 d. nedirbo;

F. M. ir F. Z. Bendrovėje dirbo nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. spalio 6 d., nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 22 d. atostogavo, nuo 2020 m. spalio 23 d. nedirbo. Ä®vertinus UAB „Samarkand statyba“, VDI Panevėžio skyriaus pateiktus procesinius dokumentus, teismo posėdyje bylos proceso dalyvių pateiktus paaiÅ¡kinimus, daroma iÅ¡vada, kad dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių ginčas nėra keliamas. UAB „Samarkand statyba“ skunde ir jos atstovai teismo posėdyje teigė, kad Nutarime nepagrįstai konstatuota, jog Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalis (taikoma nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) nustatė, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , jeigu, įdarbindamas trečiosios Å¡alies pilietį, įvykdo Å¡ias sÄ lygas:

1) ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę bÅ«ti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymÄ trečiosios Å¡alies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimÄ dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios Å¡alies piliečio įdarbinimÄ jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintÄ profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡is;

2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas VDI, Migracijos departamentui ar kitai Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu. UAB „Samarkand statyba“ ir J. K., F. M., F. Z. sudarytose 2020 m. kovo 5 d. darbo sutartyse Nr. 2-1, Nr. 2-2 ir Nr. 2-3 nurodyta, kad Å¡ių užsieniečių darbo funkcija – betonuotojas. Apdraustųjų sÄ raÅ¡e 2020 m. kovo 6 dienai – Sodrai pateiktame praneÅ¡ime Bendrovė nurodė, kad J.

K., F. M., F. Z. profesijos kodas yra „7123“. Pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 patvirtintÄ Lietuvos profesijų klasifikatorių LPK 2012, kodas „7123“, kurį pareiÅ¡kėja nurodė Sodrai teiktame praneÅ¡ime, apima tinkuotojų pogrupį, į kurį patenka tinkuotojo apdailininko (kodas 712301), tinkuotojo (kodas 712302), tinkuotojo dekoratyviuoju tinku (kodas 712305), iÅ¡orinio tinko tinkuotojo (kodas 712306) ir kitos profesijos. DK 32 straipsnis darbo sutartį apibrėžia kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimÄ , pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 33 straipsnio 2 dalį, darbo funkcija yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų, dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. DK 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi bÅ«ti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, o to paties straipsnio 2 dalis nustato, be kita ko, kad darbo funkcija gali bÅ«ti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas; darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraÅ¡e. PareiÅ¡kėja skunde teigė, jog su J.

K., F. M., F. Z. sudarytose darbo sutartyse per klaidÄ buvo nurodyta, kad jų darbo funkcija yra betonuotojai, teisingi duomenys apie jų profesijÄ , t. y. kad Å¡ie asmenys Bendrovėje įdarbinti kaip tinkuotojai, buvo nurodyti Sodrai nustatyta tvarka teikiamame praneÅ¡ime. Bendrovės vertinimu, darbo sutartyse padaryta klaida yra formalus neatitikimas, nedarantis Å¡ių darbuotojų įdarbinimo neteisėtu. AnalogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje pateikė ir pareiÅ¡kėjos atstovas J. Sankaitis. VDI Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė, kad darbdavio ir darbuotojo sudaromoje darbo sutartyje užfiksuojama iÅ¡reikÅ¡ta darbo sutarties Å¡alių valia, todėl Sodrai teikiamas praneÅ¡imas su kitokiais duomenimis negali paneigti galiojančių darbo sutarčių ir tikrosios darbo santykių Å¡alių valios.

Teismo posėdyje tokiÄ pozicijÄ palaikė ir atsakovo atstovė E. Č.. Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes ir remiantis DK 33 ir 34 straipsnių nuostatomis, daroma iÅ¡vada, kad J. K., F. M., F. Z., raÅ¡tu sudarydami su darbdaviu UAB „Samarkand statyba“ darbo sutartis, DK 43 straipsnio nustatyta forma susitarė ir dėl vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų – darbo funkcijų, ir Å¡iuos susitarimus įtvirtino sutarčių 1.2 punktuose. Taigi, UAB „Samarkand statyba“, kaip darbdavys, jo vertinimu, nustatęs raÅ¡tu sudarytose darbo sutartyse klaidų (raÅ¡ymo apsirikimų) turėjo pareigÄ nedelsiant aptarti su darbuotojais jų iÅ¡taisymo klausimÄ .

Nagrinėjant bylÄ , duomenų, kad darbo sutartyse galimai padarytos raÅ¡ymo apsirikimų klaidos buvo iÅ¡taisytos, nebuvo pateikta. Teismas sprendžia, kad bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Samarkand statyba“ parengtuose 2020 m. kovo–spalio mėn. laikotarpio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, 2020 m. kovo, gegužės–spalio mėn. laikotarpio atlyginimo žiniaraščiuose buvo aiÅ¡kiai nurodoma, jog J. K., F. M., F. Z. profesija (pareigos) buvo betonuotojai. Teismas kaip pagrįstus vertina VDI Panevėžio skyriaus paaiÅ¡kinimus, kad Sodrai teikiamas praneÅ¡imas su informacija, kuri neatitinka darbo sutarčių duomenų apie darbuotojo vykdomÄ darbo funkcijÄ , negali paneigti galiojančiomis darbo sutartimis sulygtų sÄ lygų ir jose įtvirtintos tikrosios darbo santykių Å¡alių valios.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgus į DK 32–34 ir 43 straipsnių nuostatas, daroma iÅ¡vada, kad J. K., F. M., F. Z. pagal raÅ¡tu sudarytas darbo sutartis į UAB „Samarkand statyba“ buvo priimti dirbti betonuotojais. PareiÅ¡kėjos teiginiai, kad su užsieniečiais sudarytų darbo sutarčių 1.2 punktuose buvo padarytos tik formalaus pobÅ«džio klaidos, nedariusios Å¡ių asmenų įdarbinimo neteisėtu, vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami. Profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡is du kartus per metus tvirtina Užimtumo tarnybos direktorius įsakymu.

Ä® Profesijų sÄ raÅ¡Ä 2020 m. I pusmečiui buvo įtrauktos tinkuotojo apdailininko (712301), tinkuotojo (kodas 712302), tinkuotojo dekoratyviuoju tinku (kodas 712305), iÅ¡orinio tinko tinkuotojo (kodas 712306) profesijos, betonuotojo profesija Å¡iam laikotarpiui į sÄ raÅ¡Ä nebuvo įtraukta. Betonuotojo (kodas 711407) profesija buvo įtraukta tik į Užimtumo tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintÄ Profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡is 2020 m.

II pusmečiui. Užsieniečių teisinės padėties įstatymas nustato, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimÄ dirbti, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus (62 straipsnio 2 dalis); užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimÄ dirbti, jeigu jis pagal Å¡io įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimÄ dirbti (57 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2020 m. vasario 1 d.–2020 m. lapkričio 20 d. laikotarpiu galiojusi redakcija).

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 58 straipsnio 11 punktas (2020 m. vasario 1 d. –2020 m. lapkričio 20 d. laikotarpiu galiojusi redakcija) numatė, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimÄ dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos RespublikÄ dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintÄ profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡is. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 64 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos bÅ«tina turėti.

Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymÄ , užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintÄ arba atÅ¡auktÄ vizÄ (23 straipsnio 3 punktas); užsienietis, turintis nacionalinę vizÄ (D), gali atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir bÅ«ti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytÄ laikÄ , kuris gali trukti iki 12 mėnesių (17 straipsnis). Teismas, atsižvelgęs į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , sprendžia, kad pagal 2020 m. kovo 5 d. sudarytas darbo sutartis Nr. 2-1, Nr. 2-2, Nr. 2-3 Uzbekistano Respublikos piliečiai J.

K., F. M., F. Z. į UAB „Samarkand statyba“ buvo priimti dirbti betonuotojais, t. y. užsiimti profesija, kuri jų priėmimo į darbÄ metu nebuvo įtraukta į Profesijų sÄ raÅ¡Ä 2020 m. I pusmečiui, ir be nustatyta tvarka įsigyto leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje. Uzbekistano piliečių F. M., F. Z. ir J. K. pasuose įklijuotų Lietuvos nacionalinių vizų (D), Užsieniečių registro vizų modulio duomenų apie vizas praÅ¡ančius asmenis F. M. ir F. Z., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyrius) 2020 m. spalio 5 d. raÅ¡to Nr. 14PR-2769 „Dėl informacijos pateikimo“ VDI Panevėžio skyriui duomenys patvirtina, kad F.

M. išduotos Lietuvos nacionalinės vizos (D) Nr. 003948971 galiojimo laikotarpis buvo nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d., F. Z. išduotos Lietuvos nacionalinės vizos (D) Nr. 003948738 galiojimo laikotarpis – nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d., J. K. išduotos Lietuvos nacionalinės vizos (D) Nr. 003948737 galiojimo laikotarpis – nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. liepos 28 d.; Uzbekistano piliečiams išduotos Lietuvos nacionalinės vizos (D) buvo daugkartinės. Be to, bylos rašytinių įrodymų – Užsieniečių registro vizų modulio duomenų apie vizas prašančius asmenis F.

M. ir F. Z., VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus raštų „Dėl informacijos pateikimo“ VDI Panevėžio skyriui, parengtų 2020 m. spalio 5 d. Nr. 14PR-2769, 2020 m. spalio 6 d. Nr. 14PR-2803, 2020 m. spalio 26 d. Nr. 14PR-3005 – duomenimis, F. M. ir F. Z. išduotos Lietuvos nacionalinės vizos (D) buvo panaikintos Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus 2019 m. spalio 31 d. sprendimu, o J. K. – Migracijos departamento Kauno skyriaus 2019 m. spalio 21 d. sprendimu. Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad objektyvūs ir abejonių nekeliantys duomenys patvirtina, jog F.

M., F. Z. ir J. K., sudarydami 2020 m. kovo 5 d. darbo sutartis Nr. 2-1, Nr. 2-2, Nr. 2-3 su UAB „Samarkand statyba“, neturėjo nustatyta tvarka iÅ¡duotų galiojančių Lietuvos nacionalinių vizų (D tipo). UAB „Samarkand statyba“ skunde ir jo atstovai teismo posėdyje teigė, kad Bendrovė įvykdė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje sÄ lygas, kadangi prieÅ¡ darbo sutarčių sudarymÄ užsieniečiai pateikė leidimÄ gyventi Lietuvoje patvirtinančius dokumentus – pasus su įklijuotomis nacionalinėmis vizomis (D), todėl pareiÅ¡kėja neturėjo jokios pagrįstos priežasties abejoti užsieniečių pasuose esančių nacionalinių vizų (D) galiojimu bei užsieniečių teisėtu buvimu Lietuvoje;

įgaliotos institucijos Bendrovės neinformavo, kad užsieniečiams nacionalinės vizos panaikintos, o Bendrovė neturi techninių ir teisinių galimybių domėtis bei gauti vieÅ¡ai neskelbiamÄ informacijÄ apie nacionalinių vizų galiojimÄ . VDI Panevėžio skyrius atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdyje kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus vertino pareiÅ¡kėjos teiginius, kad įstatymai neįtvirtina jos, kaip darbdavio, pareigos prieÅ¡ įdarbinant užsienietį ar vėliau kokiu nors bÅ«du įsitikinti, ar užsieniečiui iÅ¡duota nacionalinė viza yra galiojanti ir nėra panaikinta.

Atsakovas teigė, kad darbdavys, įdarbindamas trečiųjų Å¡alių piliečius, turi pareigÄ Ä¯sitikinti jų teisėtu buvimu Lietuvoje ir tuo reikalu reikalingÄ informacijÄ gauti iÅ¡ atsakingų institucijų; pareiÅ¡kėja, įdarbinanti trečiųjų Å¡alių piliečius, privalėjo žinoti, kad darbdavys tarpininkauja dėl nacionalinių vizų (D) iÅ¡davimo darbuotojams užsieniečiams ir kad, nutraukus darbo santykius su tokiais asmenimis, darbdavys privalo Migracijos departamentui teikti praneÅ¡imus apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizÄ , nutraukimÄ .

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje apibrėžta, kad viza yra į užsieniečio kelionės dokumentÄ Ä¯klijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos RespublikÄ , bÅ«ti joje ar vykti tranzitu. Vizų iÅ¡davimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintas Vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡as (taikoma 2020 m. sausio 1 d.

– 2020 m. gegužės 12 d. laikotarpiu galiojusi redakcija). Vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡as numato, kad daugkartinė nacionalinė viza, be kita ko, gali bÅ«ti iÅ¡duodama užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos RespublikÄ dirbti ir turinčiam Užimtumo tarnybos užsieniečiui iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti Lietuvos Respublikoje (70.6 punktas; 2019 m. vasario 11 d. įsakymų Nr. 1V-134/V-41 redakcija); užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos RespublikÄ dirbti ir turinčiam profesijÄ , kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintÄ profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡is (70.13 punktas; 2019 m. vasario 11 d.

įsakymų Nr. 1V-134/V-41 redakcija). Pagal Vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 78 punktÄ , 70.6 ir 70.13 punktuose nurodyti užsieniečiai daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis privalo pateikti Lietuvos Respublikos įstaigos, įmonės, organizacijos ar fizinio asmens, pas kurį atvyksta užsienietis, tarpininkavimo raÅ¡tÄ . Vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 101 punktas apibrėžia, kad Å¡iame apraÅ¡o skirsnyje nustatyta tvarka pateiktas tarpininkavimo raÅ¡tas – tai priimančio asmens praÅ¡ymas iÅ¡duoti daugkartinę nacionalinę vizÄ užsieniečiui, atvykstančiam pas priimantį asmenį.

VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. 10K-25485 VDI Panevėžio skyriui „Dėl informacijos pateikimo“ duomenimis, F. M. ir F. Z. nacionalinės vizos (D) ar leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje UAB „Samarkand statyba“ prašymu išduoti nebuvo, o J. K. nacionalinė viza (D) pareiškėjos prašymu buvo išduota 2020 m. rugsėjo 22 d. Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad UAB „Samarkand statyba“, organizuojančiai F. M., F.

Z. ir J. K. įdarbinimÄ Lietuvos Respublikoje bei sudarančiai su Å¡iais Uzbekistano piliečiais darbo sutartis, buvo žinoma, kad Bendrovė, kaip darbdavys, nesirÅ«pino Vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 101 punkte nurodytais tarpininkavimo raÅ¡tais, t. y. dokumentais, kurie privalėjo bÅ«ti pateikti iÅ¡duodant Lietuvos nacionalines vizas (D) aukščiau nurodytiems Uzbekistano piliečiams, su kuriais pareiÅ¡kėja ketino sudaryti darbo sutartis. Taigi, pareiÅ¡kėja privalėjo suprasti ir suprato, kad, sudarant 2020 m. kovo 5 d. darbo sutartis, F.

M., F. Z. ir J. K. neturėjo Lietuvos nacionalinių vizų (D), nustatyta tvarka iÅ¡duotų tarpininkaujant Bendrovei, kurios bÅ«tų pripažįstamos kaip galiojančios. Minėta, kad F. M., F. Z. ir J. K. Lietuvos nacionalinės vizos (D) buvo panaikintos Migracijos departamento teritorinių skyrių sprendimais, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. nutraukus su jais sudarytas darbo sutartis. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 211 straipsnis (2019 m. liepos 16 d įstatymo Nr. XIII-2338 redakcija) įtvirtina darbdavio pareigÄ ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentÄ apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizÄ , nutraukimÄ (1 punktas).

Teismas vertina, kad UAB „Samarkand statyba“, žinodama ir suprasdama, kad ji, kaip darbdavys, ketinantis priimti į darbÄ trečiosios Å¡alies piliečius, netarpininkavo iÅ¡duodant F. M., F. Z. ir J. K. Lietuvos nacionalines vizas (D), privalėjo elgtis apdariai ir, įvertinusi aplinkybę, kad Å¡ių Uzbekistano piliečių pasuose jau yra įklijos formos Lietuvos nacionalinės vizos (D), turėjo pakankamÄ pagrindÄ suabejoti Å¡ių užsieniečių atvykimo į Lietuvos RespublikÄ teisėtumu ir privalėjo imtis aktyvių veiksmų Å¡ioms abejonėms paÅ¡alinti.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėja privalėjo trečiųjų Å¡alių piliečius įdarbinti laikantis norminių teisės aktų, įskaitant ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 64 straipsnio 1 punkto, nustatytos tvarkos, aukščiau nurodytos pareigos vykdymas nelaikomas neproporcingu ar susijusiu su pernelyg didelėmis darbdavio organizacinių, žmogiÅ¡kųjų ir finansinių iÅ¡teklių sÄ naudomis. PareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ji, siekdama užtikrinti, jog darbo sutartys bÅ«tų sudarytos su teisėtai į Lietuvos RespublikÄ atvykusiais trečiųjų Å¡alių piliečiais, ir tuo tikslu gauti informacijÄ apie F.

M., F. Z. ir J. K. jau turimas nacionalines vizas (D), t. y. jų galiojimÄ (panaikinimÄ ), ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į kompetentingas valstybės institucijas, disponavusiais tokio pobÅ«džio duomenimis. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma iÅ¡vada, jog VDI Panevėžio skyrius pagrįstai Nutarime konstatavo, kad UAB „Samarkand statyba“, kaip darbdavys, leido trečiosios Å¡alies Uzbekistano Respublikos piliečiams dirbti Bendrovėje nelegaliai, t. y. juos įdarbino nesilaikydama trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytos tvarkos, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 ir 57 straipsnių, 62 straipsnio 2 dalies, 64 straipsnio 1 punkto reikalavimų ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimÄ , už kurį atsakomybė numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje.

Be to, UAB „Samarkand statyba“, pagrįsdama Nutarimo neteisėtumÄ , tvirtino, kad jame nurodyti norminių teisės aktų pažeidimai yra neaiÅ¡kÅ«s; Nutarimas, kaip individualus teisės aktas, neatitinka esminių VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. VDI Panevėžio skyrius tvirtino, kad Nutarime nurodytos teisinės ir faktinės aplinkybės, sprendimo motyvai, todėl jis atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

Atsižvelgus į tai, kad Nutarimas priimtas 2020 m. lapkričio 4 d., taikoma 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Viešojo administravimo įstatymo redakcija, išdėstyta 2020 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2987. Teismas vertina, kad aplinkybė, jog pareiškėja rėmėsi iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, netrukdo vertinti pareiškėjos argumentų dėl Nutarimo turinio.

Administracinio sprendimo turiniui keliami reikalavimai nurodyti taikomos redakcijos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Ä®statymų leidėjas, be kita ko, nurodė, kad administraciniame sprendime turi bÅ«ti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečiÄ skundÄ nagrinėjančiÄ institucijÄ ar įstaigÄ , skundo padavimo terminÄ ir teisės aktÄ , reglamentuojantį apskundimo tvarkÄ (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktai).

Iš esmės analogiški reikalavimai individualiam administraciniam aktui buvo įtvirtinti ir iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir dalyse, nustačiusiose, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, individualiame administraciniame akte nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos turi būti aiškiai suformuluotos, nurodyta akto apskundimo tvarka.

Ä®vertinus Nutarimo turinį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo aspektu, daroma iÅ¡vada, kad jame administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas iÅ¡dėstytas aiÅ¡kiai: nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės apie Uzbekistano piliečių darbÄ Bendrovėje (darbinių santykių pagrindas, pradžia ir pabaiga, sulygtos profesinės pareigos, jų atlikimo vieta ir kt.), buvimu Lietuvos Respublikoje, apibrėžtas pareiÅ¡kėjos padarytas teisės pažeidimas, iÅ¡vardintos pažeistos teisės normos (įstatymai, jų straipsniai, dalys ir punktai); aptarti įrodymai, kuriais įrodinėjamas padarytas teisės pažeidimas; raÅ¡ymo apsirikimai iÅ¡taisyti VDI Panevėžio teritorinio skyriaus patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 5VD-540.

Teismas sprendžia, kad Nutarimo turinys iÅ¡ esmės atitinka jo priėmimo metu taikomo VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse administraciniam sprendimui nustatytus reikalavimus.  Baudos už Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje numatytus pažeidimus skyrimÄ reglamentuojančios taisyklės įtvirtintos Å¡io įstatymo 60 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama Å¡io įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytÄ baudÄ , jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . Atsižvelgus į tai, kad VDI Panevėžio skyrius nenustatė UAB „Samarkand statyba“ atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, pareiÅ¡kėjai buvo paskirta minimalaus dydžio bauda, apskaičiuota pagal nelegaliai dirbusių asmenų skaičių.

Teismas vertina, kad skiriant pareiÅ¡kėjai 2 604,00 Eur baudÄ , proporcingumo principas nėra pažeistas. Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , atsižvelgus į taikomÄ teisinį reguliavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, sudarančių pagrindÄ naikinti NutarimÄ kaip neteisėtÄ , nenustatyta. Dėl Å¡ios priežasties UAB „Samarkand statyba“ skundas atmetamas. UAB „Samarkand statyba“ prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų, įskaitant ir atstovavimo, atlyginimÄ turi ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus UAB „Samarkand statyba“ skundÄ , pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atlyginti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samarkand statyba“ skundÄ atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus. Teisėja Dalytė Zlatkuvienė