310d6eb9-4e91-4f6a-8a8d-21e518fb79d2 · Kauno apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-804-540/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00438-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2; 2.10.; 2.10.8.; 2.14.3. (S)    KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS 2016 m. kovo 7 d.                                                                       Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir nustatė: Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. K. suraÅ¡ytas už tai, kad 2015 m. gruodžio 22 d., apie 12.38 val., Kaune, Partizanų g. 116-52, D.

K., bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas 2,12 promilės neblaivumas, žinomai melagingai iÅ¡kvietė policijÄ , praneÅ¡dama apie nebÅ«tÄ Ä¯vykį. Tokia jos veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad ji pripažįsta, jog 2015 m. gruodžio 22d. buvo neblaivi. Jos su dukra V. sukonfliktavo ir dukra iÅ¡kvietė policijÄ . Konflikto metu V. ant jos Å¡aukė.

Atvykę pareigÅ«nai dukrai pasakė, kad negalima taip su mama elgtis. Tik pareigÅ«nams išėjus dukra V. vėl pradėjo ant jos pulti, jÄ kolioti bei ant jos rėkti. D. K. patvirtino, jog yra buvę, kad konflikto metu dukra V. yra jai sudavusi, todėl D. K. bijodama didesnio konflikto, iÅ¡kvietė policijÄ .           Liudytojas M. Å . parodė, kad kiek prisimena įvykio dienÄ buvo du iÅ¡kvietimai. Atvykus namuose buvo dvi dukros, kurios buvo blaivios bei pakankamai ramios, neblaivi jų mama ir jos sugyventinis.

Kiek prisimena, dukros aiÅ¡kino, kad mama dažnai geria, o po to pati iÅ¡provokuoja konfliktus.            Liudytoja V. M. parodė, kad 2015 m. gruodžio 22d. tarp jos ir mamos kilo konfliktas dėl smulkmenų. Mama buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėrusi. Mama rėkė ant V. M.. V. M. gal Å¡iek tiek kÄ nors mamai ir pagrasino. Sesuo E. iÅ¡kvietė policijÄ . PareigÅ«nams iÅ¡vykus, jos ir toliau konfliktavo. Tada mama iÅ¡kvietė policijÄ . V. M. nuomone, mamai nebuvo jokio pagrindo kviesti policijÄ , tačiau galbÅ«t mama galvojo, kad V.

M. jai kÄ nors gali padaryti. Jos su mama dažnai konfliktuoja, nes mama prie jos kabinėjasi.            Liudytoja E. M. parodė, kad 2015 m. gruodžio 22d. mama ir sesuo Viktorija tarpusavyje apsipyko. Mama buvo neblaivi. Jos abi rėkė viena ant kitos. Garsinimų negirdėjo, nes ne visÄ laikÄ klausė jų konflikto. Matė, kad jos stumdosi, todėl E. M. ėjo jas iÅ¡skirti bei iÅ¡kvietė policijÄ . Kuri pirma ir kuriÄ stÅ«mė, nematė. Kai pareigÅ«nai iÅ¡vyko, jos ir toliau konfliktavo bei stumdėsi.

Tada mama iÅ¡kvietė policijÄ . Byloje surinkti raÅ¡ytiniai duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiÅ¡kinimu (b. l. 1), tarnybiniai praneÅ¡imai dėl melagingų praneÅ¡imų (b. l. 2; 3), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 4), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad D. K. nustatytas 2,12 promilės neblaivumas (b. l. 6), V. M. paaiÅ¡kinimas (b. l. 8), E. M. paaiÅ¡kinimas (b. l. 9), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 10).            Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. atsako tas, kas žinomai melagingai iÅ¡kvietė prieÅ¡gaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiÄ sias tarnybas.

Å iame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius bÅ«tinus Å¡io pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formÄ ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iÅ¡kvietimÄ ). Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibÅ«dina bÅ«tinÄ jį Å¡io pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Taigi, administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“.

Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį negalima.            Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 22 d., 12.17 val. buvo gautas pranešėjos E. M. pranešimas, kad namuose vyksta konfliktas, konfliktuoja neblaivi pranešėjos mama su seserimi. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko D.

K., kuri paaiÅ¡kino, kad jos dukra konfliktuoja, tačiau nesmurtauja, iÅ¡orinių sužalojimų nesimatė. Smurtas nepasitvirtino, pareiÅ¡kimas negautas (b. l. 5). 2015 m. gruodžio 22 d., 12.38 val. buvo gautas pakartotinis praneÅ¡imas dėl smurto. Pranešėja D. K. nurodė, kad dukra vėl pradėjo grasinti, yra agresyvi (b. l. 4). IÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad, pakartotinai nuvykus nurodytu adresu, D. K. paaiÅ¡kino, kad jiems pirmÄ kartÄ iÅ¡vykus dukra V. M. vėl pradėjo jai grasinti, kad jÄ užmuÅ¡, tačiau tai sakydama pati D.

K. pastoviai rėkė, Å¡aukė, buvo agresyvi, moteris sužalota nebuvo, pareiÅ¡kimÄ raÅ¡yti atsisakė. (b. l. 2; 3). AnalogiÅ¡kas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas M. Å .. Liudytoja V. M. patvirtino, kad tiek iki pirmo policijos pareigÅ«nų atvykimo, tiek jiems iÅ¡vykus, jos su mama konfliktavo ir gali bÅ«ti, kad konflikto metu V. M. mamai pagrasino. Liudytoja E. M. patvirtino, kad mama ir sesuo abi rėkė viena ant kitos bei matė, kad jos stumdosi, todėl E. M. ėjo jas iÅ¡skirti bei iÅ¡kvietė policijÄ .

Kuri pirma ir kuriÄ stÅ«mė, nematė. Kai pareigÅ«nai iÅ¡vyko, jos ir toliau konfliktavo bei stumdėsi. Tada mama iÅ¡kvietė policijÄ . Minėti įrodymai patvirtina, kad situacija, kuriÄ D. K. suvokė, kaip pavojingÄ , tikrai vyko, ji nebuvo iÅ¡galvota ar melaginga. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog D. K. policijos pareigÅ«nus kvietė siekdama apginti savo teises, tad jos policijos kvietimas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas, kaip melagingas, bei įvykdytas siekiant tyčia suklaidinti pareigÅ«nus.          Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad D.

K. veikoje nebuvo bÅ«tinojo pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, pasireiÅ¡kiančios specialiosios tarnybos iÅ¡kvietimu, suvokiant, kad tokios tarnybos pagalba nėra reikalinga. Kaip matyti, D. K. įsitikinimu, jai grėsė pavojus, nes su dukra V. jos dažnai konfliktuoja, nagrinėjamo įvykio metu jos stumdėsi bei V. vieno iÅ¡ konfliktų metu yra sudavusi D. K.. Taigi atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. specialiÄ jÄ tarnybÄ iÅ¡sikvietė, manydama, kad jai gresia pavojus, todėl jos veika neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos bÅ«tinųjų požymių.           Pažymėtina, kad asmens, kviečiančio specialiÄ jÄ tarnybÄ , girtumas negali bÅ«ti laikomas tokio kvietimo melagingumo prezumpcija.

Todėl tos aplinkybės, kad D. K. policijos pagalbÄ kvietė, bÅ«dama neblaivi, nesudaro pagrindo, nesant jos veikoje tyčios, kvalifikuoti tokį kvietimÄ kaip žinomai melagingÄ (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005 m. birželio mėn. 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-01-1117-05).           Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abe­jo­nės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.           Nesant galimybės jų paÅ¡alinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiÅ¡kumai aiÅ¡kinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.).

Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu darytina išvada, kad D. K. veika nepagrįstai kvalifikuota kaip pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., padarymas, kadangi jos veikoje nėra visų būtinų nurodyto pažeidimo požymių, todėl administracinė byla D. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veiksmuose pažeidimo sudėties.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str.1 p., 287 str. 2 d., teismas n u t a r i a:

           administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Violeta Miceikienė  Â