310a3a4b-3714-4c46-b01c-eae48f3fef60 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-8684-644/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02115-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 21 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN),50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 13-16). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2017 m. liepos mėn. buvo kalinamas Marijampolės PN 13 bÅ«ryje netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis, kankinančiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad jam nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas, kadangi ankÅ¡tose bÅ«rio patalpose buvo laikoma iki 40 nuteistųjų.

Gyvenamojoje patalpoje nebuvo tinkamos ventiliacijos, tvyrojo drėgmė, blogas kvapas, neįrengtos džiovyklos, priešgaisrinė sistema, dūmų jutikliai, avariniai išėjimai, trūko gesintuvų. Dviem sanitariniais mazgais naudojosi 40 nuteistųjų, tualetai tupimi, netinkamai įrengtos dušinės, nes jose nėra pertvarų ir neužtikrinamas privatumas, grindys slidžios, nėra dušo kilimėlių ar medinių grotelių, dušinėse apšvietimas nepakankamas, nėra ventiliacijos. Pataisos namuose netinkamai įrengtos ilgalaikio pasimatymo patalpos, patalpų durys nesandarios, įrengtas tik vienas bendras tualetas ir dušas, nėra atskiro pasivaikščiojimo kiemelio.

Sporto salė ir pasivaikščiojimo kiemeliai maži. Dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, skriaudÄ , kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu (b. l. 20-28) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu 13 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta. 13 bÅ«ryje yra įrengtas 1 pisuaras ir 3 tupimi tualetai.

VienÄ tupimÄ tualetÄ patys nuteistieji buvo užsidengę skalbimo maÅ¡ina. Taigi sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis 60 nuteistųjų. Klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvarkos ne mažesnės nei 1,5 kv. m. Sanitariniuose mazguose privatumas užtikrinamas, kadangi juose įrengtos užuolaidos. Teisės aktai nenumato kabinų ir sienelių įrengimo duÅ¡o patalpose. PareiÅ¡kėjas, buvimo pataisos namuose laikotarpiu, nesiskundė ir neteikė praÅ¡ymų atlikti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normų reikalavimams.

BÅ«rio nuteistieji buvo aprÅ«pinti drabužių džiovykla, taip pat jiems sudaryta galimybė rÅ«bus džiovinti lauke. Pataisos namuose taip pat veikia nuteistųjų skalbykla, kurioje skalbiami nuteistųjų rÅ«bai, patalynė. Gesintuvai ir kitas gaisrinis inventorius laikomas kontroliniuose postuose ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo patalpoje. Pataisos namų direktoriaus įsakymu yra paskirti asmenys atsakingi už prieÅ¡gaisrinę saugÄ , nuolatos yra atnaujinami visų pastatų patalpų evakavimo planai.

Pataisos namų patalpose, bÅ«riuose, koridoriuose, laiptinėse yra iÅ¡kabinti rodomieji ženklai, prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba įstaigoje atlieka prieÅ¡gaisrinį techninį patikrinimÄ . Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių dydžių. PareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo, kitų psichologinių iÅ¡gyvenimų nesikreipė, taip pat nėra duomenų apie jo pablogėjusiÄ sveikatos bÅ«klę. PareiÅ¡kėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalos, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundas netenkintinas. Nagrinėjamoje byloje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mai 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų 2019 m. balandžio 5 d. sprendimÄ pakeitė, t. y. panaikino sprendimo dalį, kuria pareiÅ¡kėjui A.

B. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteistas 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartyje pažymėjo, kad administracinė byla nurodytoje apimtyje, t. y. dėl pareiÅ¡kėjo teisės į gyvenamÄ jį plotÄ (tame tarpe dėl ventiliacijos ir drėgmės gyvenamojoje patalpoje) bei privatumo naudojantis duÅ¡u pažeidimų, turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta iÅ¡ naujo, o kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista.

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl neužtikrinto gyvenamojo ploto (tame tarpe dėl ventiliacijos ir drėgmės gyvenamojoje patalpoje) bei privatumo naudojantis duÅ¡u pažeidimų laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. liepos 25 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos. Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. liepos 25 d. buvo laikomas 13 bÅ«rio (132 brigada) gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas 76,20 kv. m, joje įrengtos 24 vietos, buvo laikoma iki 24 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui teko 3,17 kv. m (b. l. 29, 121-122, 123). Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamosios patalpos dalį užėmė baldai.

Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.1. punktÄ skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014).

Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų, atmetami kaip nepagrįsti. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 17 punkte numatyta, kad patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 13 bÅ«rio 2 gyvenamoji patalpa vėdinama per atveriamus langus (b. l. 121-122), kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl Å¡ių aplinkybių nekonstatuotini. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ . Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl oro trÅ«kumo, nemalonaus kvapo ar drėgmės patalpose.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo duÅ¡o patalpose. PareiÅ¡kėjo argumentus, dėl pertvarų duÅ¡o patalpoje neįrengimo, patvirtina į bylÄ pateiktos duÅ¡inių nuotraukos (b. l. 59-60). Tačiau, teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo duÅ¡inės patalpas visiÅ¡kai atskirti (izoliuoti ar įrengti kabinas), todėl neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl Å¡ių aplinkybių nekonstatuotini. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LVAT praktikÄ , tik nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Nagrinėjamu byloje nenustačius, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos Marijampolės PN ypač prastos, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl privatumo pažeidimo duÅ¡o patalpose. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė iÅ¡gyvenimais, nepatogumais ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis