2021-04-21 Nr. AB-8598-3-61-3-03074-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1128-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03074-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys – viešoji įstaiga Rokiškio psichiatrijos ligoninė, D. V., atstovaujamas globėjos V. V.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2019 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. T4-179-(1.34.) „Dėl pacientui D. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovo advokato A. P. 2019 m. balandžio 4 d. skundą ir 2019 m. balandžio 15 d. patikslintą skundą.

2. Pareiškėja skunde, kurį vėliau patikslino, nurodė:

2.1. Tarnyba, priimdama Įsakymą, atsakė ne į visus pareiškėjos pateiktus skundo prašymus dėl D. V. (toliau – ir pacientas) taikomo gydymo viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (toliau – ir RPL, Rokiškio psichiatrijos ligoninė). Skundu buvo prašoma nustatyti: 1) ar RPL tinkamai vykdo savo funkcijas teikdama gydymo paslaugas D. V.; 2) ar RPL yra užtikrinamos D. V. teisės.

2.2. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-13/2019 ataskaitoje Nr. D17-140-(1.27.) (toliau – ir Ataskaita) padarytos išvados patvirtina, kad Tarnyba pasisakė tik iš dalies, nes Tarnybos medicinos specialistas įvertino tik D. V. duodamų vaistų pagrįstumą, tačiau visiškai nevertino RPL D. V. teikiamo gydymo kokybės. Tarnyba nepasisakė, ar RPL yra užtikrinamos paciento teisės. Skunde buvo keliamas esminis klausimas – ar RPL D. V. duodami vaistai turi kokią nors įtaką jo sveikimui ir kodėl būtina jam duoti vaistus išimtinai tik stacionarinėmis sąlygomis, t. y. uždarius RPL ir nesuteikiant galimybės D. V. tuos pačius vaistus gauti būnant jam artimoje šeimos aplinkoje.

2.3. D. V. yra neįgalus, o Neįgaliųjų teisių konvencijos 14 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad tokiems asmenims nebūtų neteisėtai ar savavališkai atimta laisvė, kad bet koks jų laisvės atėmimas būtų suderinamas su įstatymu ir kad laisvės atėmimas jokiu būdu nebūtų pateisinamas neįgalumu. Tarnyba yra kompetentinga nagrinėti pareiškėjos skundą dėl D. V. gydymo kokybės ir nustatyti, ar jis (gydymas) galimas išimtinai tik stacionarinėmis sąlygomis, ar toks D. V. gydymas atitinka nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų keliamus reikalavimus. Tuo tarpu Tarnybos ataskaitoje net neužsiminta apie pareiškėjos skunde keliamus klausimus, taigi, Tarnyba neatsakė į pareiškėjos reikalavimą nustatyti, ar RPL D. V. taikomas gydymas (tame tarpe skiriami vaistai) yra kokybiškas; ar turi kokią nors įtaką jo sveikimui ir pasveikimui; ar jo elgesys RPL kelia realų pavojų jo paties ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei; ar teikiamos paslaugos atitinka Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio keliamiems reikalavimams ir ar dėl to yra užtikrinamos jo teisės.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Tarnybos atliekamo paciento skundo tyrimo tikslas yra de jure (teisiškai; pagal teisę) įvertinti pacientui de facto (faktiškai; iš tikrųjų) suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba konstatuoti, kad tam tikros paslaugos, kurios nebuvo suteiktos, turėjo būti suteiktos. Šis konstatavimas pasireiškia faktinių aplinkybių, nustatytų iš paciento medicininės dokumentacijos, įvertinimu teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atitikties atžvilgiu, kuris atsispindi parengtoje Ataskaitoje.

3.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12.12 papunkčiu atliekant asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo priežiūrą, Tarnyba turi teisę kviesti dalyvauti tinkamos kompetencijos asmens sveikatos priežiūros medicinos specialistus – konsultantus ir prašyti jų pateikti klinikines išvadas. Šios išvados tampa neatskiriama kontrolės ataskaitos dalimi ir jos pagrindu priimamas atitinkamo turinio įsakymas.

3.3. Paciento D. V. klinikinį atvejį išsamiai išnagrinėjo ir įvertino gydytojas psichiatras, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro I (ūmaus) skyriaus Vyrų poskyrio vedėjas, Vilniaus universiteto Klinikinės medicinos instituto Psichiatrijos klinikos lektorius L. B. (toliau – ir specialistas). Medicinos specialistas nurodė, jog pagal pateiktą medicininę dokumentaciją įvertinus paciento būklę ir taikytą gydymą, jam skirtas gydymas Perindopriliu, Karbamazepinu (Finlepsinu), Propranololiu, Piracetamu, Tiapridu, epizodiškai, esant poreikiui - Ibumetinu, Diazepamu (Diazepeksu) bei psichokorekciniais pokalbiais, užimtumo terapija, buvo adekvatus jo sveikatos būklei. Jis konstatavo, jog paslaugos pacientui buvo teikiamos tinkamai. Protinis atsilikimas nėra išgydomas, tačiau, kaip ir akcentavo specialistas, paciento atveju jam būtina mokytis ugdyti impulsų kontrolę, įgyti ar atgauti socialinius įgūdžius, geriau suprasti savo elgesio motyvus ir pasekmes. Tam yra skirtas ne tik medikamentinis gydymas, stabilizuojantis nuotaikų svyravimą bei agresijos protrūkius, bet ir psichokorekciniai pokalbiai, užimtumo terapija.

3.4. Nagrinėjamu atveju pacientui priverstinė hospitalizacija skirta teismo sprendimu (Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi, teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis baudžiamojo kodekso nuostatomis. Todėl nepagrįsti pareiškėjos argumentais, jog laisvės atėmimas jokiu būdu negali būti teisinamas neįgalumu, kadangi akivaizdu, jog paciento atveju jam laisvė yra apribota dėl jo padaryto nusikaltimo (nužudymo), o ne dėl jo neįgalumo.

3.5. Sprendimas dėl priverčiamosios priemonės taikymo pacientui yra peržiūrimas kas pusę metų. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi griežto stebėjimo sąlygos buvo pakeistos į sustiprinto stebėjimo sąlygas. Be to, pacientas (jo globėja) turi teisę ginčyti teismo sprendimus dėl priverčiamosios priemonės taikymo teikiant apeliacinį skundą, šia teise pareiškėja ne kartą pasinaudojo.

3.6. Tarnyba negali konstatuoti, ar pacientui priverstinis hospitalizavimas yra taikomas pagrįstai, kadangi tai yra teismo paskirta poveikio priemonė, kurios skyrimą lemia ne vien tik paciento sveikatos būklė, bet ir kiti veiksniai, dėl kurių spręsti yra išimtinai tik teismo kompetencija. Tarnyba yra kompetentinga spręsti, ar pacientui buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios privalėjo būti suteiktos ir ar jos buvo suteiktos tinkamai, tai yra atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, kas ir buvo atlikta nagrinėjamu atveju.

3.7. Išnagrinėjus paciento klinikinį atvejį bei atsižvelgus į specialisto išvadas, buvo priimtas pagrįstas ir teisingas sprendimas, jog pacientui D. V. asmens sveikatos priežiūros paslaugos Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo teikiamos tinkamai.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V., atstovaujamas globėjos V. V., pateikė atsiliepimą, kuriame prašė skundą tenkinti. Nurodė, jog nėra suprantama, kodėl gydymo įstaiga jį laiko pavojingu, kodėl jis dėl visiškai nereikšmingų priežasčių yra jėga prirakinamas prie lovos. Jam skiriami vaistai yra raminamojo pobūdžio, todėl tokius vaistus būtų galima vartoti ir būnant namuose.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, jog Tarnybos Ataskaitoje net neužsiminta apie pareiškėjos skunde keliamus klausimus dėl D. V. gydymo kokybės, jo tinkamumo ir su tuo susijusių jo teisių pažeidimu, bylos duomenimis nustatė, kad paciento klinikinį atvejį išnagrinėjo Tarnybos medicinos specialistas konsultantas – Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro I (ūmaus) skyriaus Vyrų poskyrio vedėjas, Vilniaus universiteto Klinikinės medicinos instituto Psichiatrijos klinikos lektorius L. B.. Medicinos specialistas nurodė, jog pagal pateiktą medicininę dokumentaciją įvertinus paciento būklę ir taikytą gydymą, jam skirtas gydymas Perindopriliu, Karbamazepinu (Finlepsinu), Propranololiu, Piracetamu, Tiapridu, epizodiškai, esant poreikiui - Ibumetinu, Diazepamu (Diazepeksu) bei psichokorekciniais pokalbiais, užimtumo terapija, buvo adekvatus jo sveikatos būklei. Specialistas pažymėjo, jog ligos istorijoje gausu duomenų, kad paciento impulsų kontrolė yra labai silpna, išreikšti pykčio afektai. Tokių impulsyvumo protrūkių, pykčio afektų išraiškai koreguoti, psichomotoriniam sujaudinimui slopinti klinikinėje praktikoje kaip tik ir skiriami antipsichotikai ir benzodiazepinai (jiems priklauso ir Tiapridas bei „Diazepamas“), turintys raminantį, slopinantį, impulsų kontrolę gerinantį poveikį. Specialistas nurodė, kad iš ligos istorijos duomenų matyti, jog toks gydymas buvo efektyvus ir paciento atveju visiškai pateisinamas. Specialistas savo išvadoje pažymėjo, jog antipsichotikų skyrimas paciento atveju pagal jo būklę yra neišvengiamas bei konstatavo, jog paslaugos pacientui buvo teikiamos tinkamai.

7. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015), pagal kurią Tarnybos parengta asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita yra Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos įsakymo sudėtinė, t. y. motyvuojamoji dalis, dėl ko pareiškėjui apskundus Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos įsakymą, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į kontrolės ataskaitą, vertinant minėto įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, kontrolės ataskaitoje nustatytos (išdėstytos) aplinkybės bei joje pateikta kontrolės išvada laikytinos neatsiejama įsakymo dalimi, atmetė pareiškėjos teiginius, jog Tarnybos Ataskaitoje net neužsiminta apie pareiškėjos skunde keliamus klausimus dėl D. V. gydymo kokybės, jo tinkamumo ir su tuo susijusių jo teisių pažeidimu.

8. Vertindamas pareiškėjos teiginius, kad skunde buvo keliamas esminis klausimas – ar RPL D. V. duodami vaistai turi kokią nors įtaką jo sveikimui ir kodėl būtina D. V. duoti vaistus išimtinai tik stacionarinėmis sąlygomis ir nesudarant galimybės jam tuos pačius vaistus gauti būnant jam artimoje šeimos aplinkoje, teismas nustatė, kad Tarnybos Ataskaitoje nurodyta, jog pacientui priverstinė hospitalizacija skirta teismo sprendimu, vadovaujantis baudžiamojo kodekso nuostatomis; pagal įrašus ligos istorijoje pacientas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi ir 2012 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus siuntimu, taikant priverčiamąsias medicinos poveikio priemones – priverstinį stebėjimą ir gydymą psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis ekstra tvarka, 2012 m. lapkričio 16 d. buvo stacionarizuotas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, siuntimo diagnozė – (duomenys neskelbtini). Paciento būklė – blogo kontakto, neatsako į klausimus, ryškus kalbos defektas, defektinis intelektas, nemoka skaityti, rašyti, suskaičiuoja iki 3, veido išraiška žiopliška, nesupranta užduotų klausimų prasmės, nesiorientuoja laike, situacijose. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi pacientui griežto stebėjimo sąlygos pakeistos į sustiprinto stebėjimo sąlygas. RPL direktoriaus 2006 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 82 patvirtinta Suvaržymo priemonių taikymo sujaudintam pacientui procedūra. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi palikta galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria pacientui sustiprinto stebėjimo sąlygos pratęstos.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neginčija Ataskaitoje nurodytų aplinkybių, jog sprendimas dėl priverčiamosios priemonės taikymo pacientui D. V. yra peržiūrimas kas pusę metų; taip pat, jog Tarnyba negali konstatuoti, ar pacientui priverstinis hospitalizavimas yra taikomas pagrįstai, kadangi tai yra teismo paskirta poveikio priemonė, kurios skyrimą lemia ne vien tik paciento sveikatos būklė, bet ir kiti veiksniai, dėl kurių spręsti yra išimtinai tik teismo kompetencija. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog Tarnyba, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, nenustato ir nevertina bei nėra kompetentinga nustatinėti priežastinio ryšio tarp asmens sveikatos priežiūros specialisto atliktų ar neatliktų veiksmų ir paciento sveikatos būklės rezultatų. Tarnyba gali konstatuoti, jog asmens sveikatos priežiūros paslauga suteikta kokybiškai ar nekokybiškai, laikantis ar nesilaikant teisės aktų ir įstaigos veiklą reglamentuojančių vidaus dokumentų reikalavimų. Tarnyba, atsižvelgdama į Tarnybos medicinos specialisto gydytojo psichiatro išvadą dėl paciento klinikinio atvejo ir paskirto gydymo, Ataskaitoje konstatavo, jog RPL pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai, paskirtas gydymas buvo adekvatus paciento sveikatos būklei, paslaugos teiktos laikantis teisės aktų reikalavimų. Tarnybos direktorius, be kita ko, vadovaudamasis Ataskaita, priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo nustatė, kad nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. pacientui VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad Įsakymas priimtas tam įgalioto viešojo administravimo subjekto, t. y. neperžengiant Tarnybai suteiktos kompetencijos ribų. Atsakovas teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimą atliko tinkamai, išsamiai patikrino visas reikšmingas aplinkybes, t. y. ar asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos nepažeidžiant šios srities teisės aktų nuostatų, laikantis medicininių dokumentų pildymo tvarkos. Įsakymas, kaip baigiamasis (galutinis) administracinis sprendimas, nagrinėjant jo tarpusavio ryšį su Ataskaita, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas; ginčo nagrinėjimo metu galiojusi įstatymo redakcija) 8 straipsnio 1 dalies reguliavimus. Teismas vertino, kad ginčijamu Įsakymas pagrįstai pripažinta, jog pacientui D. V. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 11. Pareiškėja V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

11.1. Teismo išvados yra prieštaringos. Tarnyba šioje byloje nepagrįstai siaurindama savo kompetencijos ribas, neteisėtai atsiribojo nuo bet kokios atsakomybės ir savo funkcijas suvokia tik kaip biurokratinį atsirašinėjimą su į ją besikreipiančiais asmenimis. Tuo tarpu teismas tokiems Tarnybos veiksmams pritarė ir skatino ją į jai teisės aktų priskirtų funkcijų vykdymą žvelgti formaliai, paviršutiniškai ir neatsakingai. Tokiais Tarnybos ir teismo veiksmais pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 5 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

11.2. Tiek Tarnyba, tiek ir teismas sutiko, kad viena iš esminių Tarnybos pareigų – patikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir ar nėra pažeidžiamos paciento teisės. Tačiau nei Tarnyba, nei teismas sprendimuose neatskleidė ir nepasisakė dėl pareiškėjos skundo esmės – kas yra teikiamų paslaugų kokybė; kaip ji nustatinėjama; kokie veiksmai apima teikiamų paslaugų kokybės turinį; ir kas sudaro pacientų teisių turinį. Tai, kad teismas nepasisakė dėl esminių pareiškėjos skundo argumentų, laikytina proceso pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

11.3. Teismo išvada, kad Tarnyba, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, nenustato ir nevertina bei nėra kompetentinga nustatinėti priežastinio ryšio tarp asmens sveikatos priežiūros specialisto atliktų ar neatliktų veiksmų ir paciento sveikatos būklės rezultatų, yra neaiški ir neteisėta, nes tokiu atveju neįmanoma įvertinti teikiamos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, kurios įvertinimas yra pagrindinė Tarnybos pareiga, kurią aiškiai apibrėžia teisės aktai. Tarnyba yra kompetentinga nagrinėti skundą dėl dabartinio D. V. gydymo kokybės ir nustatyti, ar jis galimas išimtinai tik stacionarinėmis sąlygomis; ar toks jo gydymas atitinka nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų keliamus reikalavimus; ar toks gydymas nepažeidžia teisės aktuose numatytų jo teisių, tame tarpe ir esminės teisės į kokybišką gydymą.

11.4. Tarnybos Įsakyme net neužsiminta apie skunde keliamus klausimus dėl D. V. taikomo gydymo kokybės, jo tinkamumo ir su tuo susijusių jo teisių pažeidimu. Tarnyba į pareiškėjos iškeltus klausimus pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus turi teisę ir privalo atsakyti. Tarnyba pasitelktam specialistui gydytojui-psichiatrui, kuris vertino D. V. klinikinį atvejį ir surašė dėl to savo išvadą, netinkamai suformulavo klausimus, į kuriuos jis turėjo atsakyti, ir nepareikalavo išsiaiškinti visų skunde atsakovui keliamų klausimų. Todėl Tarnybos Įsakymas yra formalus.

12. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

12.1. Tarnyba gali konstatuoti, jog asmens sveikatos priežiūros paslauga suteikta kokybiškai ar nekokybiškai, laikantis ar nesilaikant teisės aktų ir įstaigos veiklą reglamentuojančių vidaus dokumentų reikalavimų. Teisės aktais neįmanoma ir nelogiška formalizuoti visų ligų bei jų derinių, komplikacijų galimų gydymo būdų, nes atitinkamą gydymo būdą sąlygoja ne tik ligos pobūdis, bet ir individuali paciento sveikatos būklė. Būtent todėl Tarnyba, vertindama, ar asmeniui buvo suteiktos tinkamos ir kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pasitelkia atitinkamos specialybės konsultantus, kurie, vadovaudamiesi savo turimomis žiniomis bei sukaupta praktika, įvertina paciento klinikinį atvejį ir pateikia atitinkamas išvadas.

12.2. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Tarnyba netinkamai suformulavo klausimus specialistui ir nepareikalavo išsiaiškinti visų skunde keliamų klausimų. Nagrinėjamu atveju paciento klinikinis atvejis buvo išsamiai išnagrinėtas ir įvertintas tinkamos specialybės gydytojo, kuris konstatavo, jog paslaugos pacientui buvo teikiamos tinkamai. Taigi, priešingai negu nurodo pareiškėja, pacientui taikomų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas buvo įvertinti bei buvo atsakyta į visus pareiškėjos skunde Tarnybai užduotus klausimus.

12.3. Pacientui priverstinė hospitalizacija skirta teismo sprendimu (Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi, teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis baudžiamojo kodekso nuostatomis. Tarnyba negali konstatuoti, ar pacientui priverstinis hospitalizavimas taikomas pagrįstai, kadangi tai yra teismo paskirta poveikio priemonė, kurios skyrimą lemia ne vien tik paciento sveikatos būklė, bet ir kiti veiksniai, dėl kurių spręsti yra išimtinai tik teismo kompetencija.

12.4. Tarnyba yra kompetentinga spręsti, ar pacientui buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios privalėjo būti suteiktos ir ar jos buvo suteiktos tinkamai, tai yra atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, kas ir buvo atlikta nagrinėjamu atveju. Išnagrinėjus paciento klinikinį atvejį bei atsižvelgus į specialisto išvadas, buvo priimtas pagrįstas ir teisingas sprendimas, jog pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo teikiamos tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. T4-179-(1.34.) „Dėl pacientui D. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovo advokato A. P. 2019 m. balandžio 4 d. skundą ir 2019 m. balandžio 15 d. patikslintą skundą pagrįstumo.

14. Byloje ginčijamu Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos įsakymu nustatyta, kad nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. pacientui D. V. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

16. Bylos duomenys patvirtina, kad VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje pacientui D. V. nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas buvo atliktas pareiškėją atstovaujančio advokato A. P. 2019 m. balandžio 4 d. skundo ir 2019 m. balandžio 15 d. patikslinto skundo pagrindu. Skunduose buvo prašoma ištirti aplinkybes, susijusias su D. V. laikymu VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje ir jam taikomu gydymu susijusias aplinkybes ir nustatyti, ar VšĮ Rokiškio psichiatrinė ligoninė tinkamai vykdo savo funkcijas, teikdama gydymo paslaugas D. V., taip pat, ar šioje ligoninėje yra užtikrinamos D. V. teisės.

17. Pacientų skundų Tarnyboje priėmimo tvarką, skundo įforminimo reikalavimus, jo nagrinėjimą, skundo nagrinėjimo įforminimą bei apskundimo tvarką reglamentuoja Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137, kurio 4.1 papunktyje numatyta, kad asmens sveikatos paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas yra suprantamas kaip Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Šio aprašo 32 punkte numatyta, kad skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Patikrinimo ataskaitą ir įforminant direktoriaus įsakymą.

18. Ginčijamas atsakovo 2019 m. rugpjūčio 7 d. aktas grindžiamas Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo 32 punktu bei Akreditavimo tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus parengta 2019 m. rugpjūčio 6 d. Patikrinimo Nr. T3-113/2019 ataskaita Nr. D17-140-(1.27), surašyta atlikus patikrinimą pagal advokato A. P., atstovaujančio pareiškėją V. V., 2019 m. balandžio 4 d. skundą ir 2019 m. balandžio 15 d. patikslintą skundą.

19. Paciento teisė kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo numatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje. Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad Valstybinė akreditavimo valstybinės priežiūros veiklai tarnyba, be kitų funkcijų, atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos nuostatų 2 punkte numatyta, kad Tarnybos paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti fizinių ir juridinių asmenų vykdomos sveikatos priežiūros veiklos, naudojamų sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, medicinos prietaisų atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo valdymą, naudojamų medicinos prietaisų našumą ir efektyvumą, siekiant užtikrinti saugių, efektyvių ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. Šių Nuostatų 11 punkte, numatančiame Tarnybos funkcijas įgyvendinant veiklos tikslus, nustatyta, kad Tarnyba vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo planinę ir neplaninę valstybinę priežiūrą (11.38 p.), vykdo pacientų teisių priežiūrą, tiria pacientų skundus (11.39 p.), taip pat pagal savo kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pranešimus, skundus (11.46 p.). Pagal Tarnybos nuostatų 12.12 punktą Tarnyba, siekdama savo veiklos tikslų ir vykdydama nustatytas funkcijas, turi teisę pasitelkti reikiamus specialistus <...> asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo užtikrinimo, pacientų bei jų atstovų skundams tirti bei kitoms teisės aktų priskirtoms funkcijoms vykdyti.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Akreditavimo tarnyba, vertindama, ar D. V. buvo suteiktos tinkamos ir kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, pasitelkė specialistą - gydytoją psichiatrą, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro I (ūmaus) skyriaus Vyrų poskyrio vedėją, Vilniaus universiteto Klinikinės medicinos instituto Psichiatrijos klinikos lektorių L. B., kuris išsamiai išnagrinėjo pacientui nustatytas diagnozes ir gretutines ligas ir įvertino jam skirtą gydymą atitinkamais vaistais. L. B. konstatavo, kad D. V. skirtas gydymas perindopriliu, karbamazepinu (finlepsinu), propranololiu, piracetamu, teapridu, epizodiškai, esant poreikiui – ibumetinu, diazepamu („diazepeksu“) (įvertinus, be kita ko, ir tai, kad jo ligos istorijoje gausu duomenų, kad paciento impulsų kontrolė yra labai silpna, išreikšti pykčio afektai) bei psichokorekciniais pokalbiais, užimtumo terapija, buvo adekvatus jo sveikatos būklei, t. y. gydymo paslaugos buvo teikiamos tinkamai. Nagrinėjamoje situacijoje nebuvo jokių duomenų išvadai, kad kokie nors asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar konkretaus asmens sveikatos priežiūros specialisto veiksmai ar neveikimas turėjo ar galėjo turėti įtakos netinkamai D. V. sveikatos priežiūrai ar jo teisių pažeidimui.

21. Kaip teisingai, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1287/2014; 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015).

22. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad D. V. priverstinė hospitalizacija buvo skirta teismo sprendimu (Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi), vadovaujantis Baudžiamojo kodekso nuostatomis, kaip priverčiamosios medicinos poveikio priemonės už padarytą nusikalstamą veiką. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su Neįgaliųjų teisių konvencijos 14 straipsnio 1 dalies nuostata, jog laisvės atėmimas negali būti teisinamas neįgalumu, atmetamas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje situacijoje D. V. laisvė dėl jo laikymo ir gydymo VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje apribota ne dėl jo neįgalumo, o dėl teismo nutartimi skirtų medicinos poveikio priemonių už padarytą nusikalstamą veiką (nužudymą). Pagal BK 405 straipsnio 2 dalį teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius turi spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo, įvertindamas asmens psichinę sveikatą bei su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą. Paciento (jį atstovaujančio asmens) teisė tokį teismo procesinį sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

23. Atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, turi pareigą teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti asmens skundą dėl teisės aktuose nustatytų paciento teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, ir dėl to priimti individualų administracinį aktą. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos, pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi patikrinti tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo atlikto bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2583-520-2016).

24. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Akreditavimo tarnyba anksčiau aptartuose teisės aktuose jai nustatytą kompetenciją spręsti, ar pacientui buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios turėjo būti suteiktos ir ar jos buvo suteiktos tinkamai atliko laikydamasi nustatytų procedūrų ir nepažeisdama teisės aktų reikalavimų užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, tad priėmė pagrįstą bei teisėtą įsakymą, kurio naikinti nėra pagrindo.

25. Atsakydama į pareiškėjos apeliacinio skundo teiginius, kad nei Tarnyba, nei pirmosios instancijos teismas nepasisakė kas yra teikiamų paslaugų kokybė, kaip ji nustatinėjama, kas sudaro pacientų teisių turinį ir pan., teisėjų kolegija pažymi, kad sveikatos priežiūros kokybės, sveikatos priežiūros prieinamumo, sveikatos priežiūros priimtinumo, sveikatos priežiūros tinkamumo sąvokos yra pateiktos Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 30, 31, 32 ir 35 dalyse, o VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės pacientų teisės yra nustatytos atitinkamos sveikatos priežiūros skyriaus vidaus tvarkos taisyklėse. Įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėją atstovaujančio advokato skundus nėra jokio teisinio pagrindo.

26. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė