2021-06-30 Nr. AB-13730-3-66-3-00012-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-18-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00012-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 25.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjoms Ligitai Girskienei ir Agnei Širinskienei,

atsakovo atstovėms Giedrei Pačėsienei, Olgai Pacevičienei, Eglei Radėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Agnės Širinskienės, Eugenijaus Jovaišos, Aušrinės Norkienės, Ligitos Girskienės, Deivido Labanavičiaus, Arvydo Nekrošiaus ir Tomo Tomilino pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. V-157 „Dėl studentų, priimamų 2021 m. į aukštąsias mokyklas, norminių studijų kainų patvirtinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktui, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, konstituciniam teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos ir atsakingo valdymo (gero administravimo) principams.

Išplėstinė teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Agnė Širinskienė, Eugenijus Jovaiša, Aušrinė Norkienė, Ligita Girskienė, Deividas Labanavičius, Arvydas Nekrošius ir Tomas Tomilinas pareiškimą (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami ištirti, ar Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. V-157 „Dėl studentų, priimamų 2021 m. į aukštąsias mokyklas, norminių studijų kainų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) pagal priėmimo tvarką bei tiek, kiek jame nustatytos didesnės norminės studijų kainos bei sumažintas studijų krypčių priskyrimas konkrečioms studijų grupėms, atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą (pareiškime yra nurodytas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 1 dalies 7 punktas, tačiau tai laikoma rašymo apsirikimu, kadangi iš likusio pareiškimo turinio galima matyti, kad pareiškėjai kelia abejones prašomo ištirti akto atitiktimi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 2 dalies 7 punktui), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 punktą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, konstitucinį teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos ir atsakingo valdymo (gero administravimo) principus.

2. Pareiškėjai savo abejones grindžia šiais argumentais:

2.1. Įsakymas buvo priimtas 2021 m. sausio 29 dieną, nesilaikant Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Mokslo ir studijų įstatymas) 83 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad „normines atitinkamais metais priimamų studentų studijų kainas kiekvienais metais iki sausio 15 dienos tvirtina švietimo ir mokslo ministras“. Pareiškėjų teigimu Įsakymas priimtas pažeidžiant įstatymo normą, nesilaikant Įsakymo priėmimo tvarkos. Tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą sistemiškumo principą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2016 m. balandžio 27 d. nutarime yra konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylantis reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos inter alia reiškia, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais. LVAT praktikoje pažymima, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

2.2. Pareiškėjai nurodė, kad teisės aktų priėmimo terminai įstatymuose būna numatyti siekiant sudaryti suinteresuotiems asmenims galimybes įsigilinti į ketinamą priimti teisinį reguliavimą, pareikšti savo nuomonę ir tokiu būdu dalyvauti teisėkūroje. Pareiškėjai remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje išaiškinta, kad teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos; įstatymų leidėjas privalo paisyti <...> reikalavimo numatyti tinkamą vacatio legis – pakankamą laikotarpį nuo įstatymo, kuriuo nustatomi tokie nauji standartai, tokios naujos priemonės, oficialaus paskelbimo iki jo įsigaliojimo (taikymo pradžios) (Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 41 straipsnio 3 dalies nuostata „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“ konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste inter alia (be kita ko) suponuoja reikalavimus įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad stojimo į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose sąlygos, inter alia priėmimo į studijas kriterijai ir jų reikšmė, būtu aiškios, neprieštaringos ir iš anksto paskelbtos, idant siekiantys nemokamo aukštojo mokslo asmenys galėtu iš anksto žinoti, ko iš jų bus reikalaujama, kad galėtų veiksmingai įgyvendinti šią savo konstitucinę teisę (Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

2.3. Priimant Įsakymą buvo nesilaikyta įstatyme nustatyto termino, todėl buvo pažeisti minėti konstituciniai principai bei Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 4 dalis, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas.

2.4. Įsakymu buvo padidintos norminės studijų kainos 2021 metams, lyginant jas su tomis, kurios buvo taikytos ankstesniais laikotarpiais. Pareiškėjų teigimu, studijų kainos didinimas mažina studijų prieinamumą tiems studentams, kurie už mokslą moka aukštosios mokyklos nustatytą kainą ir tai neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų įstatymo viršenybės bei konstitucinėje jurisprudencijoje išplėtotų teisėtų lūkesčių apsaugos ir atsakingo valdymo principų.

2.5. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinė nuostata, kad aukštasis mokslas yra prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, reiškia, jog kiekvienam žmogui pagal jo sugebėjimus turi būti prieinamos ir valstybinės, ir įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos nevalstybinės aukštosios mokyklos, visa aukštojo mokslo įstaigų sistema. Ši nuostata reiškia ir tai, kad negalima nustatyti siekiantiesiems aukštojo mokslo tokių reikalavimų, kurie būtų grindžiami ne jų pačių sugebėjimais, o kokiais nors kitais kriterijais. Dėl Įsakymo asmenų galimybės siekti aukštojo mokslo yra suvaržomos ir tampa priklausomos ne tik nuo jų pačių sugebėjimų, bet ir nuo siekiančių mokslo asmenų finansinės padėties, t. y. galimybės mokėti Įsakymu nustatyto norminės studijų kainos dydžio mokestį.

2.6. Tuo pažeidžiama valstybės pareiga užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą, įtvirtinta Konstitucijoje bei Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ir Švietimo įstatymas) 5 straipsnio 1 punkte, pagal kurį švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmens teisių įgyvendinimą, kiekvienam asmeniui ji laiduoja švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują. Ši siekiamybė pabrėžiama ir Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 patvirtintoje Aštuonioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje.

2.7. Konstitucinis Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime yra pasisakęs, kad studijų kainų nustatymas neturi būti priežastimi riboti studijų prieinamumo būsimiems studentams: „Šios kainos turi būti racionaliai pagrįstos, jos negali sudaryti prielaidų pažeisti konstitucinį aukštojo mokslo prieinamumo pagal sugebėjimus principą, Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos, teisingumo imperatyvus, didinti socialinę atskirtį“. Ši taisyklė įpareigoja pagrįsti aukštojo mokslo studijų kainas ne tik pačias aukštąsias mokyklas, tačiau ir atsakovą. Šiuo atveju jokio realaus pagrindimo Įsakyme ir kituose aktuose nebuvo pateikta.

2.8. Įsakymu taip pat buvo nepagrįstai sumažintas studijų krypčių priskyrimas konkrečioms studijų grupėms, t. y. nuo 2020 m. buvusio 8 studijų grupių skaičiaus paliktos tik 5 studijų programų grupės.

2.9. Studijų kryptys (studijų programų grupės), susijusios su priėmimu į aukštąsias kolegines studijas, nebuvo keičiamos (išskyrus tik norminių kainų padidinimą). Pakeitus kai kurių studijų krypčių priskyrimą atitinkamai studijų grupei, ženkliai pasikeitė ir norminė studijų kaina, kai kurios kainos – net iki 115 proc. punktų. Jeigu tam tikros studijų kryptys nebūtų buvę perkeltos į kitą studijų programų grupę, tai toms studijų kryptims studijų norminės kainos būtų galėjusios būti mažesnės. Pavyzdžiui, jeigu odontologijos studijų kryptis būtų likusi Įsakymo 6 grupėje kartu su dailės, dizaino, teatro ir kt. studijų kryptimis, kur už pirmą studijų pakopą nuolatinių studijų buvo numatyta 4 273 Eur norminė studijų kaina, o nebūtų buvusi sujungta kartu su muzikos studijų kryptimi, kur už pirmą studijų pakopą nuolatinių studijų buvo numatyta 6 973 Eur norminė studijų kaina, tai tikėtinai odontologijos studijų krypties norminė studijų pagal skundžiamą Įsakymą nebūtų pakilusi iki 7 608 Eur norminės studijų kainos (nes norminė studijų kaina būtų keliama nuo mažesnės kainos, t. y. 4 273 Eur). Todėl studijų krypčių pergrupavimas naujai išleistame Įsakyme, leido atsakovui didesne apimtimi kelti normines studijų kainas, nei tą būtų buvę galima daryti neatlikus studijų krypčių pergrupavimo.

2.10. Priimant šį sprendimą nebuvo pateiktas teisinio pagrindimas, kodėl tam tikros studijų kryptys yra apjungiamos (arba išskiriamos), nors tai tiesiogiai turi įtakos studijų norminėms kainoms (pavyzdžiui, nepaaiškinama, kodėl valstybė turėtų mokėti vieną ir tą pačią sumą aukštosioms mokykloms (norminę studijų kainą) už, atrodytų, tokias skirtingas specialybes, kaip dailės studijos ir medicinos studijos arba muzikos ir odontologijos studijas). Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją turi būti laikomasi racionalaus nustatomų studijų kainų pagrindimo, tačiau grupuojant pagal savo studijų pobūdį skirtingas ir nesisiejančias tarpusavyje studijų kryptis bet kokia, praktiškai atsitiktine tvarka, šio imperatyvo nebuvo laikomasi ir tokiu būdu buvo pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principai.

II. 3. Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ir švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsakovas) atsiliepime nurodė, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo pripažinti jį negaliojančiu.

4. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

4.1. Tiriamas Įsakymas buvo priimtas, kada įsigaliojo ginčo santykius reguliuojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimas. Norminės studijų kainos apskaičiuojamos pagal Norminių studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimo pakeitimas) Vyriausybės nutarimas buvo pakeistas. Nutarimo pakeitimas įsigaliojo 2021 m. sausio 29 dieną. Tą pačią dieną švietimo, mokslo ir sporto ministras pasirašė ginčijamą įsakymą. Taigi akivaizdu, kad ankščiau, nei 2021 m. sausio 29 dieną, švietimo, mokslo ir sporto ministras negalėjo išleisti ginčijamą įsakymą, nes priešingu atveju toks įsakymas būtų nesuderintas su aukštesnės galios teisės aktu – Vyriausybės nutarimu. Tuo atveju jeigu skundžiamas įsakymas dėl priėmimo tvarkos (inter alia teisėkūros procedūrų) pažeidimo būtų pripažintas neteisėtu ir atitinkamai negaliojančiu, atsirastų teisinis vakuumas, norminės studijų kainos nebūtų nustatytos, būtų pažeistas teisinio aiškumo principas ir sutrikdytas studijų finansavimas.

4.2. Asmenys, studijuojantys valstybės finansuojamose vietose, valstybinei aukštajai mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų, išskyrus Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. Asmens, studijuojančio valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, studijų kaina, apimanti visas su studijų reikmėmis susijusias išlaidas, nustatoma studijų sutartyje. Skundžiamu Įsakymu nepažeidžiamas įtvirtintas Švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte lygių galimybių principas. Valstybė visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas sudaro lygias galimybes studijuoti. Valstybės finansuojamose studijų vietose asmenys neturi mokėti jokių įmokų, tiesiogiai susijusių su studijų įgyvendinimu, o valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijų kainą nustato aukštosios mokyklos priėmimo į aukštąją mokyklą taisyklėse

4.3. Studijų kaina, kurią nustato aukštoji mokykla, ir norminė studijų kaina nėra tapatūs dalykai, todėl norminės studijų kainos dydis neturi tiesioginės įtakos aukštosios mokyklos nustatytai studijų kainai. Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 4 dalimi Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuojama norminė atitinkamos studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kaina, apimanti Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 3 dalyje nurodytas studijų išlaidas. Normines atitinkamais metais priimamų studentų studijų kainas kiekvienais metais tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos, valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, valstybės biudžeto lėšomis apmokama norminė studijų kaina.

4.4. Norminės studijų kainos nustatomos atsižvelgiant į lėšas, būtinas studijoms vykdyti, tai yra lėšas, skirtas dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui, studijų vykdymui ir organizavimui, studentams skatinti, nuoseklus norminės studijų kainos didinimas yra būtinas siekiant geresnės studijų kokybės. Per norminės studijų kainos didinimą įgyvendinamos valstybės investicijos į studijas. Galiojančios norminės studijų kainos tik iš dalies dengia realias studijų organizavimo išlaidas, o finansavimas, tenkantis vienai studijų vietai, vienas mažiausias Europoje. Taigi, vadovaujantis nutarimo pakeitimu ir skundžiamu Įsakymu, norminės studijų kainos padidintos siekiant geresnės studijų kokybės. Universitetinių norminių studijų kainos didinamos mažinant studijų grupių skaičių ir tikslinant atskirų studijų krypčių priskyrimą joms. Nutarimo pakeitimo ir skundžiamo įsakymo projektai buvo derinami su Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos studentų sąjunga ir jų pateiktiems siūlymams iš esmės pritarta (pirminis nutarimo pakeitimo ir skundžiamo įsakymo projektai buvo pateikti suinteresuotoms šalims, aptarti susitikimuose, šalys pateikė pasiūlymus raštu).

Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. 5. Tiriamu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-157 „Dėl studentų, priimamų 2021 m. į aukštąsias mokyklas, norminių studijų kainų patvirtinimo“ yra patvirtintos Studentų, priimamų 2021 metais į aukštąsias mokyklas, norminės universitetinių studijų kainos bei Studentų, priimamų 2021 metais į aukštąsias mokyklas, norminės koleginių studijų kainos. Šios norminės studijų kainos yra išdėstytos Įsakymo priedo lentelėje, kurioje nurodyta, kad:

5.1. Universitetinių studijų krypties (studijų programų grupės) „Lingvistikos, literatūrologijos, kalbos studijų kryptys, istorijos, filosofijos, teologijos, paveldo studijų, religijos studijų, kultūros studijų, menotyros, ekonomikos, politikos mokslų, sociologijos, socialinio darbo, antropologijos, visuomeninės geografijos, informacijos paslaugų, komunikacijos, leidybos, žurnalistikos studijų kryptys, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės“ pirmosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 2 628 Eur; pirmosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 1 752 Eur; antrosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 3 989 Eur; antrosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 2 659 Eur; trečiosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 10 758 Eur; trečiosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 7 172 Eur;

5.2. Universitetinių studijų krypties (studijų programų grupės) „Archeologijos studijų kryptis, ugdymo mokslų, informatikos mokslų, fizinių mokslų, gyvybės mokslų studijų krypčių grupės, burnos priežiūros, visuomenės sveikatos, farmacijos, mitybos, medicinos technologijų studijų kryptys, žemės ūkio mokslų, inžinerijos mokslų (išskyrus pilotų rengimą), technologijų mokslų studijų krypčių grupės, psichologijos, klasikinių studijų, filologijos pagal kalbą, vertimo, regiono studijų kryptys, matematikos mokslų studijų krypčių grupė, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, laisvalaikio sporto studijų kryptys“ pirmosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 3 426 Eur; pirmosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 2 284 Eur; antrosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 4 787 Eur; antrosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 3 191 Eur; trečiosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 10 758 Eur; trečiosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 7 172 Eur; profesinių studijų „kitos studijos“ nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 3 426 Eur; profesinių studijų „kitos studijos“ ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 2 284 Eur;

5.3. Universitetinių studijų krypties (studijų programų grupės) „Dailės, dizaino, teatro, kino, šokio, medijų meno, meno objektų restauravimo, pasiekimų sporto, visuomenės saugumo, architektūros, kraštovaizdžio architektūros, medicinos studijų kryptys“ pirmosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 4 664 Eur; pirmosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 3 109 Eur; antrosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 6 025 Eur; antrosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 4 017 Eur; trečiosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 10 758 Eur; trečiosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 7 172 Eur; profesinių studijų „rezidentūra“ nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 7 616 Eur; profesinių studijų „rezidentūra“ ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 5 077 Eur;

5.4. Universitetinių studijų krypties (studijų programų grupės) „Muzikos, odontologijos studijų kryptys, veterinarijos mokslų studijų krypčių grupė“ pirmosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 7 608 Eur; pirmosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 5 072 Eur; antrosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 8 969 Eur; antrosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 5 979 Eur; trečiosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 10 758 Eur; trečiosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 7 172 Eur; profesinių studijų „rezidentūra“ nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 10 560 Eur; profesinių studijų „rezidentūra“ ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 7 040 Eur;

5.5. Universitetinių studijų krypties (studijų programų grupės) „Pilotų rengimo studijos“ pirmosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 16 604 Eur; pirmosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 11 069 Eur; antrosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 17 965 Eur; antrosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 11 977 Eur; trečiosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 10 758 Eur; trečiosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 7 172 Eur;

5.6. Koleginių studijų krypties (studijų programų grupės) „Socialinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės“ pirmosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 1 800 Eur; pirmosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 1 200 Eur;

5.7. Koleginių studijų krypties (studijų programų grupės) „Gyvybės mokslų, sveikatos mokslų (išskyrus medicinos technologijas), žemės ūkio mokslų, fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, informatikos mokslų, technologijų mokslų, humanitarinių mokslų (išskyrus Lietuvių kalbos gestų vertimą) studijų krypčių grupės“ pirmosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 2 463 Eur; pirmosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 1 642 Eur;

5.8. Koleginių studijų krypties (studijų programų grupės) „Medicinos technologijų studijų kryptis, veterinarijos mokslų, ugdymo mokslų studijų krypčių grupės, Lietuvių kalbos gestų vertimo studijos“ pirmosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 2833 Eur; pirmosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 1889 Eur; profesinių studijų nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 2833 Eur; profesinių studijų ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 1 889 Eur;

5.9. Koleginių studijų krypties (studijų programų grupės) „Teatro, kino, šokio, medijų meno, dailės, dizaino, meno objektų restauravimo, visuomenės saugumo studijų kryptys“ pirmosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 3 776 Eur; pirmosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 2 517 Eur;

5.10. Koleginių studijų krypties (studijų programų grupės) „Muzikos studijų kryptis“ pirmosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos norminė studijų kaina yra 7080 Eur; pirmosios studijų pakopos ištęstinės studijų formos norminė studijų kaina yra 4 720 Eur;

6. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuojama norminė atitinkamos studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kaina, apimanti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas studijų išlaidas. Normines atitinkamais metais priimamų studentų studijų kainas kiekvienais metais iki sausio 15 dienos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos, valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, valstybės biudžeto lėšomis apmokama norminė studijų kaina.

7. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad teisėkūroje vadovaujamasi sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.

8. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad vienas iš švietimo sistemos principų yra lygios galimybės – švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmens teisių įgyvendinimą, kiekvienam asmeniui ji laiduoja švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują.

9. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte yra numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu; šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

10. Pareiškimas taip pat grindžiamas konstituciniais teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos ir atsakingo valdymo (gero administravimo) principais remiantis jų aiškinimu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje. Pareiškime remiamasi šiais Konstitucinio Teismo išaiškinimais: iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylantis reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos inter alia reiškia, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d., 2012 m. balandžio 18 d., 2013 m. vasario 20 d. nutarimai); teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos; todėl, siekiant sudaryti sąlygas asmenims ne tik susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu anksčiau, nei jis pradės galioti, bet ir tinkamai pasirengti numatomiems pakeitimams, gali būti būtina nustatyti vėlesnę jo įsigaliojimo datą (taikymo pradžią) (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d., 2016 m. sausio 25 d. nutarimai);

Kiek laiko prisitaikymui derėtų palikti kiekvienu konkrečiu atveju, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į daugelį aplinkybių: įstatymo paskirtį teisės sistemoje ir juo reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį, subjektų, kuriems jis taikytinas, ratą ir jų galimybes pasirengti naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimui, kitas svarbias aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimai); įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, inter alia konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų suponuojamų reikalavimų, inter alia reikalavimo nenustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų reikalaujama neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia), reikalavimo numatyti tinkamą vacatio legis – pakankamą laikotarpį nuo įstatymo, kuriuo nustatomi tokie nauji standartai, tokios naujos priemonės, oficialaus paskelbimo iki jo įsigaliojimo (taikymo pradžios), per kurį inter alia aukštosios mokyklos galėtų tinkamai pasirengti įgyvendinti iš jo kylančius pakitusius reikalavimus studijų ir jų vykdymo kokybei (Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimas);

Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostata „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“ aiškintina inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste, nes jis, kaip minėta, yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija; Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostata „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“ konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste inter alia suponuoja reikalavimus įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad stojimo į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose sąlygos, inter alia priėmimo į studijas kriterijai ir jų reikšmė, būtų aiškios, neprieštaringos ir iš anksto paskelbtos, idant siekiantys nemokamo aukštojo mokslo asmenys galėtų iš anksto žinoti, ko iš jų bus reikalaujama, kad galėtų veiksmingai įgyvendinti šią savo konstitucinę teisę (Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

11. Pareiškime suformuluotas prašymas grindžiamas tuo, kad Įsakymas buvo priimtas praleidus Mokslo ir studijų įstatyme nustatytą terminą. Pareiškime keliamos abejonės Įsakymo turinio atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams dėl Įsakymo dalių, kuriomis nustatytos norminės studijų kainos bei nustatytas studijų krypčių priskyrimas konkrečioms studijų grupėms.

Dėl Įsakymo priėmimo tvarkos reikalavimų

12. Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad normines atitinkamais metais priimamų studentų studijų kainas kiekvienais metais iki sausio 15 dienos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Įsakymu norminės studijų kainos buvo patvirtintos 2021 m. sausio 29 d. – praleidus Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.

13. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant, ar priėmimo tvarkai įstatymuose keliamo reikalavimo pažeidimas sudaro pagrindą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui (dėl ko jis negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu), privalo būti atsižvelgiama į pažeisto priėmimo tvarkai įstatymuose keliamo reikalavimo paskirtį, pažeidimo pobūdį bei intensyvumą ir kitus reikšmingus veiksnius. Pažymėtina, kad ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje galima matyti, kad ne kiekvienas priėmimo tvarkos reikalavimų pažeidimas sudaro pagrindą pripažinti teisės aktą neteisėtu: savo praktikoje Konstitucinis Teismas buvo nustatęs, kad priimant byloje tirtą įstatymą nebuvo pateikta Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvada, tai yra pažeistas Laikinojo Seimo statuto 216 straipsnio antrosios dalies reikalavimas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad rinkimų finansavimo klausimas iš esmės buvo išspręstas priimant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą. Todėl, nors minėtas procedūrinis pažeidimas buvo padarytas, Konstitucinis Teismas nerado pakankamo pagrindo išvadai, kad priimtas įstatymas prieštarauja Konstitucijai pagal nustatytą Konstitucijoje jo priėmimo tvarką (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 8 d. nutarimas).

14. Nagrinėjamu atveju Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas patvirtinti normines studijų kainas yra skirtas užtikrinti teisinį apibrėžtumą suteikiant laiko suinteresuotiems teisinių santykių dalyviams pasiruošti studentų stojimui ir priėmimui į studijas aukštosiose mokyklose. Pirmiausiai pažymėtina, kad pripažinus Įsakymą neteisėtu (dėl ko jis nebegalėtų būti taikomas) švietimo, mokslo ir sporto ministrui būtų neįmanoma ištaisyti Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 4 dalies pažeidimo priimant naują norminį administracinį aktą, kadangi akto priėmimo terminas jau yra suėjęs. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidento 2021 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 21-01 patvirtinto Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas 2021 metų tvarkos aprašo 1 priede numatyta, kad bendrasis priėmimas studijuoti į universitetus ir kolegijas (prašymų registravimas, pateikimas Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje) vykdomas nuo 2021 m. birželio 1 d. iki rugpjūčio 5 d. Nuo Įsakymo priėmimo iki prašymų priimti studijuoti teikimo ir registravimo pradžios buvo likę apie 4 mėnesiai. Lyginant su šiuo laikotarpiu Įsakymo priėmimo termino praleidimas buvo nežymus – apie 14 dienų. Pareiškėjai nepateikė duomenų ir jų nenustatyta bylos nagrinėjimo metu, kurie patvirtintų, kad toks aptariamo termino praleidimas būtų sukėlęs reikšmingų neigiamų padarinių.

15. Aptartos aplinkybės lemia, kad Įsakymo priėmimas praleidus Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą patvirtinti normines studijų kainas yra neesminis ir pripažinus Įsakymą neteisėtu nebūtų įgyvendinami pažeistos teisės normos tikslai, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, darytina išvada, kad Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino praleidimas šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti Įsakymą neteisėtu.

Dėl studijų krypčių (studijų programų grupių) rūšių nustatymo

16. Pareiškime taip pat keliama abejonė Įsakymo atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams dėl jame nustatyto studijų krypčių priskyrimo konkrečioms studijų grupėms. Pareiškime nurodoma, kad Įsakymu išskyrus mažiau studijų krypčių (studijų programų grupių) rūšių, negu jų buvo išskirta 2020 metais, pakilo kai kurių studijų krypčių (studijų programų grupių) norminės kainos ir vienai rūšiai buvo priskirtos skirtingo pobūdžio studijų kryptys.

17. Įsakymu patvirtintose Studentų, priimamų 2021 metais į aukštąsias mokyklas, norminėse universitetinių studijų kainose yra išskirtos 5 studijų kryptys (studijų programų grupės) ir Studentų, priimamų 2021 metais į aukštąsias mokyklas, norminėse koleginių studijų kainose – 5 studijų kryptys (studijų programų grupės).

18. Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintose Studentų, priimamų 2020 metais į aukštąsias mokyklas, norminėse universitetinių studijų kainose yra išskirtos 8 studijų kryptys (studijų programų grupės) ir Studentų, priimamų 2020 metais į aukštąsias mokyklas, norminėse koleginių studijų kainose – 5 studijų kryptys (studijų programų grupės).

19. Vertinant šį klausimą lemiančią reikšmę turi tai, kad Įsakyme studijų kainų norminiai dydžiai yra išdėstyti pagal tas pačias studijų kryptis, kurios išskirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintame Studijų krypčių, krypčių grupių arba studijų programų grupių koeficientų sąraše. Vyriausybės 2021 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtintas tiriamo akto priėmimo metu galiojęs Vyriausybės nustatytas sąrašas ir Įsakyme įtvirtintas studijų krypčių (studijų programų grupių) rūšių sąrašas su juo pažodžiui sutampa. Vadovaujantis teisės aktų hierarchijos principu draudžiama žemesnės galios teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2012 m. rugsėjo 5 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai). Vyriausybės nutarimas yra aukštesnės galios aktas negu švietimo, mokslo ir sporto ministro Įsakymas, ir nėra teisinio pagrindo, kuriuo švietimo ir mokslo ministrui būtų suteikti įgaliojimai patvirtinti kitokį sąrašą, negu buvo nustatytas Vyriausybės.

20. Kadangi švietimo ir mokslo ministro Įsakyme išdėstytas studijų krypčių priskyrimas konkrečioms studijų grupėms sutampa su numatytuoju Vyriausybės 2021 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 53 pakeistame Studijų krypčių, krypčių grupių arba studijų programų grupių koeficientų sąraše, patvirtindamas Įsakymą švietimo ir mokslo ministras tinkamai vadovavosi vieninteliu jam aukštesnės galios teisės aktais leidžiamu studijų krypčių (studijų programų grupių) rūšių paskirstymu, todėl nėra pagrindo pripažinti Įsakymą neteisėtu, remiantis jame pateiktu studijų krypčių (studijų programų grupių) rūšių išskyrimu.

Dėl norminių studijų kainų dydžių pagrįstumo

21. Konstitucijos 41 straipsnyje numatyta, kad aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus; gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas žmogus turi teisę į aukštąjį mokslą, prieinamą pagal jo sugebėjimus. Valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokantys piliečiai turi teisę į nemokamą mokslą. Žmogaus teisė siekti aukštojo mokslo (išsilavinimo) – svarbi įvairių jo teisių bei teisėtų interesų įgyvendinimo sąlyga. Konstitucinė žmogaus teisė siekti aukštojo mokslo suponuoja valstybės pareigą sudaryti prielaidas šią teisę įgyvendinti. Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalis aiškintina Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio bei visuomenės solidarumo nuostatos kontekste. Aukštojo mokslo prieinamumu kiekvienam žmogui pagal jo sugebėjimus ir nemokamo mokslo aukštosiose valstybinėse mokyklose laidavimu gerai besimokantiems piliečiams siekiama užtikrinti ne tik šių asmenų, bet ir visuomenės bei valstybės interesą – poreikį turėti aukštąjį išsilavinimą įgijusių įvairių sričių specialistų (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas).

22. Pažymėtina, kad tiek pagal Konstituciją, tiek pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pripažinęs, kad jis nesprendžia tokių klausimų, ar valstybės biudžete lėšų tam tikroms reikmėms (tikslams) numatoma pakankamai – tai yra ne valstybės biudžeto įstatymo atitikties Konstitucijai, bet valstybės biudžeto planavimo, valstybės ir visuomenės poreikių įvertinimo, jų subalansavimo su visuomenės ir valstybės galimybėmis, taigi socialinio ir ekonominio tikslingumo, klausimai (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai). Šių klausimų Konstitucinis Teismas nesprendžia, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės biudžeto įstatymu nustatomas toks teisinis reguliavimas, kad iškart matyti, jog lėšų tam tikroms reikmėms (tikslams) numatoma akivaizdžiai nepakankamai arba išvis nenumatoma, kartu nenumatant kitų (alternatyvių) finansavimo šaltinių, kurie pagal Konstituciją atitinkamoms reikmėms gali būti numatyti, ir tai akivaizdžiai prieštarauja tautos gerovei, Lietuvos visuomenės ir valstybės interesams, akivaizdžiai paneigia Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai).

23. Nagrinėjant pareiškėjų argumentus dėl norminių studijų kainų dydžio pagrįstumo pirmiausiai atsižvelgtina į šios sąvokos apibrėžimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Norminių studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašo 3 punkte, pagal kurį norminė studijų kaina yra dydis, rodantis maksimalią lėšų sumą, kuri gali būti skiriama iš valstybės biudžeto metams aukštosios mokyklos nustatytai studijų valstybės finansuojamoje studijų vietoje kainai apmokėti.

24. Šis apibrėžimas leidžia matyti, kad nustatant normines studijų kainas kartu yra nustatoma ir dalis iš valstybės biudžeto aukštosioms mokykloms už gerai besimokančių studentų studijas skiriamo finansavimo, kuris vėliau paskirstomas atsižvelgiant į studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus bei kitas įstatymuose numatytas sąlygas. Vadinasi, nustatant norminių studijų kainų dydžius yra iš dalies įgyvendinama valstybės biudžeto lėšų skyrimo funkcija, todėl šiuo klausimu mutatis mutandis atsižvelgtina į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kuria vadovaujantis tai, ar valstybės biudžete lėšų tam tikroms reikmėms (tikslams) numatoma pakankamai yra politinio, ekonominio tikslingumo klausimas, kuris nepriskirtas vertinti teismams. Tuo remiantis konstatuotina, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrui nustačius norminių studijų kainų dydžius jam priskirtos diskrecijos ribose ir laikantis imperatyvių teisės normų, šių dydžių pagrįstumas nepriskirtinas vertinti teismui vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kadangi tai yra politinio, ekonominio tikslingumo klausimas. Sprendžiant, ar nustatydamas norminių studijų kainų dydį švietimo, mokslo ir sporto ministras neviršijo savo diskrecijos ir nepažeidė imperatyvių teisės normų atsižvelgtina į įstatymuose įtvirtintą studijų finansavimo modelį bei norminių studijų kainų dydžio nustatymo kriterijus.

25. Įsakymu nustatytų norminių studijų kainų dydžiai pareiškime kvestionuojami dėl atitikties iš Konstitucijos ir įstatymų kylantiems reikalavimams (1) gerai besimokantiems asmenims užtikrinti nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose bei (2) užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą.

26. Vertinant Įsakymu nustatytų norminių studijų kainų dydžių suderinamumą su teise į nemokamą aukštąjį mokslą yra reikšminga Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos, valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, valstybės biudžeto lėšomis apmokama norminė studijų kaina. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmenys, studijuojantys valstybės finansuojamose vietose, valstybinei aukštajai mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų, išskyrus šio įstatymo 80 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio 3 dalį už studijas kainą, proporcingą dalyko (modulio) apimčiai, moka asmenys, studijuojantys atskirus dalykus ar modulius; asmenys, kartojantys studijų programos atskirus dalykus.

27. Aiškindamas šį Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad jis yra suderinamas su Konstitucija ir nurodė, jog pagal jį net ir tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą ir valstybės biudžeto lėšomis apmokama tik norminė studijų kaina, valstybinė aukštoji mokykla negali nustatyti valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantiems asmenims jokių įmokų aukštosios mokyklos nustatytos studijų kainos ir norminės studijų kainos skirtumui padengti. Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 11 dalyje Vyriausybė įgaliojama nustatyti valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarką tiek, kiek valstybės biudžeto lėšomis apmokama Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuojama norminė studijų kaina, taip pat tiek, kiek ji susijusi su valstybės biudžeto lėšų skyrimu norminei studijų kainai apmokėti toms aukštosioms mokykloms, kurioms paskirstytos valstybės finansuojamos studijų vietos, inter alia atsižvelgiant į geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių stojančiųjų pasirinkimą tarp aukštųjų mokyklų. Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostata „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“ nesuponuoja reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tik tokį aukštojo mokslo finansavimo modelį, pagal kurį visos valstybinėms aukštosioms mokykloms atitenkančios valstybės biudžeto lėšos būtų priskirtos kiekvienai valstybinei aukštajai mokyklai atskirai skiriamiems valstybės biudžeto asignavimams; įstatymų leidėjas gali pasirinkti ir tokį modelį, pagal kurį tam tikri valstybės biudžeto asignavimai gali būti numatomi apskritai aukštajam mokslui, inter alia gerai besimokančių piliečių, kurie yra rengiami tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, studijoms aukštosiose mokyklose finansuoti; šie asignavimai biudžetiniais metais Vyriausybės, kuri atsako už valstybės biudžeto vykdymą, nustatyta tvarka gali būti paskirstomi aukštosioms mokykloms, atsižvelgiant inter alia į stojančiųjų pasirinkimą tarp aukštųjų mokyklų (Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

28. Iš to, kas išdėstyta, galima matyti, kad Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta studijų finansavimo sistema, kurią taikant buvo priimtas Įsakymas, yra suderinama su Konstitucija ir, kadangi pagal ją asmenys, studijuojantys valstybės finansuojamose vietose, valstybinei aukštajai mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų, Įsakymu nustatyti norminių studijų kainų dydžiai nesudaro prielaidų padėčiai, kurioje gerai besimokantiems studentams tektų mokėti už studijas valstybinėse aukštosiose mokyklose, todėl Įsakymas neprieštarauja reikalavimui gerai besimokantiems asmenims užtikrinti nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose.

29. Tai nustačius toliau turi būti įvertinama, ar Įsakymu nepažeidžiamas reikalavimas užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą, be kita ko, atsižvelgiant į savo lėšomis studijuojantiems studentams dėl Įsakymo kylančius padarinius.

30. Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 1 dalimi, studijų kainą nustato aukštoji mokykla. Pagal to paties straipsnio 6 dalį asmens, studijuojančio valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, studijų kaina, apimanti visas su studijų reikmėmis susijusias išlaidas, nustatoma studijų sutartyje. Vadinasi, savo lėšomis studijuojančių studentų studijų kaina gali nesutapti su normine studijų kaina. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad nėra jokių teisinių argumentų, kurie leistų teigti, esą kaina, kurią už studijas turi mokėti tokie studentai, visais atvejais turi nesiskirti nuo tos kainos, kurią už studijas turi mokėti asmenys, valstybinėse aukštosiose mokyklose rengiami tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, jeigu jų mokymasis neatitinka įstatymo nustatytų gero mokymosi kriterijų (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarimas). Nėra jokių teisinių argumentų, leidžiančių teigti, kad kaina, kurią už studijas turi mokėti asmenys, besimokantys valstybės nefinansuojamose studijų vietose, negali skirtis nuo valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojančių asmenų studijų kainos (Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d.). Atsižvelgiant į šias Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas bei Konstitucinio Teismo išaiškinimus galima matyti, jog norminių studijų kainų dydžiais nėra nustatomos studijų kainos – jas nustato pačios aukštosios mokyklos. Teisiniame reguliavime nenumatyta, kad studijų kainos privalo būti nustatomos pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatomus norminių studijų kainų dydžius, todėl jų įtaka gali būti tik netiesioginė.

31. Pareiškėjai pateikė lenteles, kuriose nurodyti kai kurių Įsakyme nustatytų norminių studijų kainų dydžių skirtumai nuo Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintais 2020 m. pradėjusiems studijas taikytų dydžių. Šioje lentelėje galima matyti, kad kai kurie dydžiai yra didesni 61-115 procentų. Tačiau šiuo atžvilgiu yra reikšminga, kad apskaičiuodamas norminius studijų kainų dydžius švietimo, mokslo ir sporto ministras privalo vadovautis Vyriausybės patvirtintais reikalavimais.

Vyriausybė 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 yra patvirtinusi Norminių studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuris reglamentuoja norminių studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kainų apskaičiavimą ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimą.

Šiame apraše norminių kainų dydžių apskaičiavimo tvarka yra apibrėžta labai konkrečiai, be kita ko, numatyta, kad: norminė studijų krypties arba studijų programų grupės pirmosios pakopos nuolatinės formos studijų kaina apskaičiuojama norminės studijų kainos bazinį dydį padauginus iš atitinkamo studijų krypties, krypčių grupės arba studijų programų grupės koeficiento, nurodyto Aprašo priede, ir pridėjus išlaidas studentams skatinti, nurodytas Aprašo 5 punkte. Ją apskaičiuojant laikomasi šių nuostatų: norminės studijų kainos bazinis dydis apskaičiuojamas sudėjus bazines išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui ir bazines išlaidas prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis (toliau – išlaidos prekėms ir paslaugoms) (4.1. p.); bazinės išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos prie bazinių išlaidų dėstytojų, mokslo darbuotojų (toliau – akademiniai darbuotojai) ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų (toliau – aptarnaujantieji darbuotojai) darbo užmokesčiui sumos pridėjus išlaidas valstybiniam socialiniam draudimui ir išlaidas sveikatos draudimui (4.2. p.); bazinės išlaidos akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos remiantis Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintu pareiginės algos baziniu dydžiu (toliau – bazinis dydis): 8,70 bazinio dydžio (universitetinėms studijoms) arba 7,77 bazinio dydžio (koleginėms studijoms) dauginama iš 12 mėnesių ir dalijama iš vienam akademiniam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris lygus 20 (4.3. p.); bazinės išlaidos aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos 2,39 bazinio dydžio padauginus iš 12 mėnesių ir padalijus iš vienam aptarnaujančiajam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris lygus 25 (4.4. p.); bazinės išlaidos prekėms ir paslaugoms išreiškiamos bazinės socialinės išmokos (toliau – ir BSI) dydžiais ir jos sudaro 5,8 BSI (4.5. p.).

32. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad aukštųjų mokyklų nustatomos studijų kainos privalo būti racionaliai pagrįstos, jos negali sudaryti prielaidų pažeisti konstitucinį aukštojo mokslo prieinamumo pagal sugebėjimus principą, Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos, teisingumo imperatyvus, didinti socialinę atskirtį; Konstitucijos požiūriu būtų nepateisinama nustatyti tokias studijų kainas, kad būtų sudarytos prielaidos studijuojančiųjų lėšomis apmokėti ir tokias išlaidas, kurios nėra būtinos tam, kad atitinkami už studijas mokantys asmenys įgytų kokybišką aukštąjį išsilavinimą, t. y. nėra reikalingos kokybiškoms studijoms tose aukštosiose mokyklose organizuoti ir deramam mokslinės veiklos lygiui palaikyti (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d., 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai). Nors norminės studijų kainos nėra studijų kainos, kurias privalo mokėti savo lėšomis studijuojantys studentai, tačiau iš aptartų Vyriausybės nustatytų kriterijų galima matyti, kad šie kriterijai iš esmės atitinka Konstitucinio Teismo išdėstytus reikalavimus, keliamus aukštųjų mokyklų nustatomoms studijų kainoms. Todėl, net jeigu norminių studijų kainų dydžiai turi netiesioginės įtakos aukštųjų mokyklų nustatomoms studijų kainoms, išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad jie galėtų pažeisti aukštojo mokslo prieinamumo reikalavimą, jeigu norminių studijų kainų dydžiai buvo patvirtinti vadovaujantis Vyriausybės patvirtintame Apraše išdėstytais reikalavimais. Tvirtindamas norminių studijų kainų dydžius švietimo, mokslo ir sporto ministras neturi įgaliojimų nukrypti nuo šių ir kitų Vyriausybės patvirtiname Apraše nustatytų reikalavimų bei jo priede nustatytų koeficientų. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad priimant Įsakymą buvo pažeistos konkrečios norminių studijų kainų dydžio nustatymo taisyklės. Besikeičiant ekonominei padėčiai ir kitiems reikšmingiems veiksniams, taikant šias taisykles apskaičiuota norminė studijų kaina gali būti didesnė už praeityje apskaičiuotas normines studijų kainas, ir tai savaime nėra pagrindas pripažinti jas pažeidžiančiomis reikalavimą užtikrinti studijų prieinamumą.

33. Taigi, vertinant studijų prieinamumo užtikrinimą šios bylos kontekste pažymėtina, kad padidinus norminę studijų kainą yra padidinamas aukštųjų mokyklų gaunamas studijų finansavimas, kas sudaro galimybes pakelti studijų kokybę. Šiuo klausimu lemiančią reikšmę nagrinėjamoje byloje turi tai, kad Įsakymu nustačius norminių studijų kainų dydžius pagal Mokslo ir studijų įstatymą gerai besimokantiems studentams valstybinėse aukštosiose mokyklose yra užtikrinamas nemokamas mokslas, o savo lėšomis studijuojančių studentų studijų kainą nustato pačios aukštosios mokyklos (ji nėra nustatyta Įsakymu) ir byloje nėra duomenų, kad tvirtindamas studijų normines kainas švietimo, mokslo ir sporto ministras būtų nesivadovavęs Apraše nustatytais koeficientais bei norminės studijų kainos bazinio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, todėl konstatuotina, kad Įsakymas neprieštarauja reikalavimui užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimdamas Įsakymą švietimo, mokslo ir sporto ministras tinkamai įgyvendino jam pavestus įgaliojimus ir Įsakymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos ir atsakingo valdymo (gero administravimo) principams.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. V-157 „Dėl studentų, priimamų 2021 m. į aukštąsias mokyklas, norminių studijų kainų patvirtinimo“ pagal priėmimo tvarką bei tiek, kiek jame nustatytos didesnės norminės studijų kainos bei sumažintas studijų krypčių priskyrimas konkrečioms studijų grupėms, neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos ir atsakingo valdymo (gero administravimo) principams.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė