310751e9-e088-4607-be11-ecd655470bd5 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-867-562/2022 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00973-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. kovo 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens J. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, skolininkas E. L. (E. L.), suinteresuoti asmenys J.

L. ir antstolė T. G.. Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. PareiÅ¡kėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI arba pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui skolininkui E. L. priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų, gautų po santuokos sudarymo iÅ¡ darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, paÅ¡alpų bei kitų iÅ¡mokų, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas.

Nurodė, kad antstolės T. G. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-300-149/2015 dėl 8 695 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko E. L. iÅ¡ieÅ¡kotojai VMI. Kadangi skolininkas ligi Å¡iol prievolės neįvykdė, antstolė pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

2. Suinteresuotas asmuo antstolė T. G. atsiliepime su pareiškėjos pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

3. Suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepime su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu nesutiko. Pažymėjo, kad iÅ¡laiko du mažamečius vaikus, jos pajamos yra minimalios, o tuo tarpu skola, kuriÄ iÅ¡ jos pajamų ketina iÅ¡ieÅ¡koti pareiÅ¡kėja, yra kildinama iÅ¡ J. L. sutuoktinio nusikalstama veika padarytos žalos. Nurodė, kad E. L. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-300-149/2015 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, nuteistas 200 MGL bauda ir 12 parų areÅ¡tu; be to, E. L. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-209/2014 buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė 76 MGL dydžio bauda. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkinti.

4. Suinteresuotas asmuo E. L. atsiliepimo nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-621-1143/2022 pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkino – nustatė, kad skolininkui E. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės J. L. pajamų, gautų po santuokos sudarymo iÅ¡ darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, paÅ¡alpų bei kitų iÅ¡mokų, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, bÅ«tų nuginčytas ar ginčijamas. Pažymėjo, jog jis yra galiojantis, todėl privalo bÅ«ti vykdomas. TurtÄ , kuriame prašė nustatyti skolininko dalį (skolininko sutuoktinės gaunamos lėšos), pirmosios instancijos teismas laikė bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurių dalis priklauso ir skolininkui, ko nepaneigė suinteresuoto asmens J. L. nurodytos aplinkybės apie skolos kilmę ar turimus iÅ¡laikytinius. Pažymėjo, jog duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos piniginės lėšos yra suinteresuoto asmens J. L. asmeninė nuosavybė, į bylÄ nepateikta.

7. Pirmosios instancijos teismas papildomai nurodė, kad įstatyme nenumatytos iÅ¡lygos vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko sutuoktinės gaunamų piniginių lėšų, Å¡eimoje augant nepilnamečiams vaikams ar vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ dėl sutuoktinio nusikalstama veika padarytos žalos. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 8. Suinteresuotas asmuo J. L. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė aktualias materialinės teisės normas bei nepagrįstai neįvertino visų pareiÅ¡kėjos argumentų ir pateiktų įrodymų, kurie yra svarbÅ«s, sprendžiant dėl galimybės nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. 8.2. Suinteresuotas asmuo J. L. nurodė savo argumentus bei pateikė įrodymus apie gaunamas minimalias pajamas, nepilnamečius vaikus iÅ¡laikytinius ir bÅ«tinumÄ jos gaunamas lėšas skirti vaikų iÅ¡laikymui. 8.3.

Pirmosios instancijos teismo buvo prašoma įvertinti, jog skolininko E. L. įsiskolinimai kildinimai iš nusikalstamos veikos. Jis buvo teistas.

9. PareiÅ¡kėja atsiliepime į suinteresuoto asmens J. L. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Suinteresuotas asmuo J. L. nepagrįstai teigia, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreiptas į jos gaunamas pajamas. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog skolininko prievolė yra asmeninė, neturi įtakos galimybei nukreipti pagal tokiÄ prievolę vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. 9.2.

Pagal vykdomosios bylos duomenis skolininko E. L. asmeninio turto, iÅ¡ kurio įstatymas leidžia iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nėra. Nesant duomenų, kurie paneigtų skolininko ir jo sutuoktinės turto bendrumÄ ir lygių dalių prezumpcijÄ arba leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, nustačius, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimui patenkinti nepakanka turto, kuris yra skolininko asmeninė nuosavybė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. 9.3.

Nors suinteresuotas asmuo J. L. nurodo, kad iÅ¡ jos pajamų negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, nes ji augina 2 nepilnamečius vaikus, pareiÅ¡kėjos nuomone, Å¡ios aplinkybės (2 nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymas) gali bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, sprendžiant dėl nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, dalijant bendrÄ jÄ nuosavybę, tačiau tai nėra pagrindas nustatyti kitokiÄ skolininko turto dalį bendrame turte nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Kadangi vaikų iÅ¡laikymas ir gyvenimo sÄ lygų užtikrinimas yra abiejų vaiko tėvų pareiga (tame tarpe ir skolininko sutuoktinės), lėšų skyrimas nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui negali visiÅ¡kai eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus ir iÅ¡ skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Be to, vaikų išlaikymo užtikrinimas gali būti sprendžiamas ir kitomis teisinėmis priemonėmis.

10. Antstolė T. G. atsiliepime į suinteresuoto asmens J. L. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai bei iÅ¡samiai įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. 10.2. Skolininkui E. L. priklausantis turtas bendrojoje jungtine?je sutuoktiniu? nuosavybe?je nenustatytas.

Duomenu? apie sudaryta? vedybu? ar povedybine? sutarti? byloje ne?ra. Kadangi pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodyta aplinkybiu? ir pateikta lygiu? sutuoktiniu? turto daliu? prezumpcija? paneigianc?iu? i?rodymu?, pirmosios instancijos teismas neture?jo pagrindo nukrypti nuo sutuoktiniu? lygiu? daliu? bendrame turte principo, tode?l pagri?stai tenkino pareiške?jos prašyma? ir nustate?, kad skolininkui E. L. priklauso ½ dalis sutuoktine?s J. L. kiekviena? me?nesi? gaunamo darbo užmokesc?io ir kitu? darbo užmokesc?iui prilygintu? išmoku?. 10.3.

Atskirajame skunde nurodytos aplinkybe?s, kad suinteresuotas asmuo J. L. išlaiko nepilnamec?ius vaikus, negali bu?ti pagrindu nevykdyti išieškojimo iš turto. Tac?iau tai gali bu?ti pagrindas mažinti išskaitu? dydi?. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos esmės.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

13. Nagrinėjamos apeliacijos objektÄ sudaro skundžiama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

14. Suinteresuotas asmuo J. L. atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Savo atskirÄ jį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tuo, kad iÅ¡laiko nepilnamečius vaikus, ir kad jos sutuoktinio įsiskolinimas yra asmeninis, atsiradęs dėl nusikalstamų veikų padarymo.

15. PareiÅ¡kėja ir antstolė T. G. nesutinka su suinteresuoto asmens J. L. argumentais atskirajame skunde. Savo atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ nurodo, jog tai, kad skolininko sutuoktinė augina du nepilnamečius vaikus ir juos iÅ¡laiko, nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Taip pat skolininko prievolė neturi reikÅ¡mės, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ skundžiamÄ nutartį.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant skolininko turto dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise, nustatymo klausimus, pabrėžiama, kad vykdymo procese yra nustatoma areÅ¡tuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi bÅ«ti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininkui priklausančios dalies nustatymÄ bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi ja tvarkÄ , taip pat naudojimosi ja tvarkos nustatymÄ bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jei tokios tvarkos nėra nustatyta. CPK 667 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, kad nustatydamas skolininko dalį teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/2016; 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

17. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo Å¡io principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).

18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininko E. L. turto dalies, turimos bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nustatymo klausimÄ , konstatavo, jog suinteresuoto asmens J. L. nurodytos aplinkybės nepaneigė skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

19. Turtas, iÅ¡ kurio negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, yra apibrėžtas CPK 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ fizinių asmenų, iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į buities, Å«kio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitÄ turtÄ , kurie bÅ«tini skolininko ar jo Å¡eimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesijÄ ar mokymuisi; Å¡io turto sÄ raÅ¡as nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. IÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos iÅ¡mokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino (CPK 668 straipsnio 4 dalis).

20. Sprendimų vykdymo instrukcijos 104 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, kurie priklauso skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo iÅ¡laikomiems asmenims, rÅ«Å¡ių, į kurias negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sÄ raÅ¡as. Pagal Å¡io punkto 104.1.4 papunkčio nuostatÄ , jeigu su skolininku kartu gyvena nepilnamečiai vaikai ar neįgalieji, iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreiptas į vaikų ir neįgaliųjų daiktus, vienÄ kompiuterį, vienÄ televizorių, vienÄ ryÅ¡io priemonę.

21. CPK 739 straipsnyje yra nustatytos lėšų rÅ«Å¡ys, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas negalimas, tarp jų – sumos, kurios priklauso skolininkui kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos, laidojimo paÅ¡alpa ar iÅ¡mokos, mokamos pagal Valstybinių Å¡alpos iÅ¡mokų įstatymÄ , ir kitos tikslinės socialinės iÅ¡mokos, paÅ¡alpos ir kompensacijos iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms Å¡eimoms ar asmenų socialinei paramai.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog suinteresuotas asmuo J. L. iÅ¡ esmės remiasi tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi atsiliepime į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pažymi, jog nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, taigi, ir skundžiamoje nutartyje pateiktomis iÅ¡vadomis. Atskirajame skunde nėra pateikti nei argumentai, nei įrodymai, kurie paneigtų skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo augina ir išlaiko nepilnamečius vaikus, savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Nei įstatymai ar kiti teisės aktai, nei teismų praktika nenumato tokios išimties, kuriai esant, teismas būtų galėjęs sutikti su suinteresuoto asmens J. L. argumentais. Be to, nepilnamečių vaikų išlaikymas yra tėvų pareiga, kuri aiškiai reglamentuota CK trečiojoje knygoje, ir šios pareigos vykdymas ir įgyvendinimas įstatyme nėra apibrėžiamas, kaip išimtis, leidžianti nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

23. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai, nei nurodo atskirajame skunde suinteresuotas asmuo J. L., pirmosios instancijos teismas įvertino visus jos argumentus dėl skolininko įsiskolinimo kilmės, kad jis atsiradęs dėl nusikalstamų veikų padarymo.

24. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes ir nurodytus skolininko sutuoktinės argumentus, darė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei tikėjosi skolininko sutuoktinė, savaime nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad iÅ¡ skolininko E. L. iÅ¡ieÅ¡kojimas yra vykdomas pagal teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡duotÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-300-149/2015, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu skolininkas E. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio l dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 1992 straipsnio l dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas, paskiriant jam galutinę subendrintÄ bausmę – 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudÄ .

Skolininko sutuoktinės gaunamas lėšas pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurių dalis priklauso ir skolininkui, ko taip pat nepaneigė suinteresuoto asmens J. L. atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie skolos kilmę. Dėl procesinės bylos baigties.

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

26. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

27. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas nutaria: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Rosita Patackienė