2021-05-26 Nr. AB-11370-3-61-3-04220-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1268-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04220-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 23.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija, VTEK, atsakovas) 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. KS-273 „Dėl S. P.“ (toliau –ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos (toliau – ir Klinika) Nuolat veikiančios viešojo pirkimo komisijos medicininių prekių ir paslaugų pirkimui (toliau – ir Komisija 1) bei Nuolat veikiančios viešojo pirkimo komisijos ūkinių prekių, paslaugų ir darbų pirkimui (toliau – ir Komisija 2), sudarytų Klinikos direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 05-76 (toliau – ir Įsakymas), nare, dalyvavo dvylikoje atliekamų viešųjų pirkimų, įskaitant 2017 m. rugsėjo 19 d. pradėtą organizuoti viešąjį pirkimą „Dantų protezai, jų konstrukcinės dalys bei technologinis apdorojimas pagal individualius užsakymus“ (toliau – ir Viešasis pirkimas), kurio pirkimo procedūros buvo tęsiamos ir po 2018 m. sausio 1 d. Pareiškėja 2018 m. sausio 31 d. pateikė privačių interesų deklaraciją.

3. Nurodė, kad VTEK ginčijamu Sprendimu nustatė, jog pareiškėja dalyvavo vykdant viešuosius pirkimus nuo 2018 m. sausio 24 d., bet Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka iki viešojo pirkimo pradžios nedeklaravo dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose, todėl pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pareiškėja teigė, kad ji nepažeidė Įstatymo.

4. Pareiškėjos įsitikinimu, terminą, per kurį privalo būti įvykdyta pareiga deklaruoti privačius interesus viešojo pirkimo komisijos nariui, kuris šios pareigos atsiradimo momentu ėjo atitinkamas pareigas, nustatė 2017 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir 2017 m. gegužės 11 d. Pakeitimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis – per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y., iki 2018 m. vasario 1 d. Pareiškėja privačių interesų deklaravimo prievolės įsigaliojimo metu (2018 m. sausio 1 d.) jau ėjo atitinkamas pareigas, o privačių interesų deklaraciją elektroninėmis priemonėmis jau buvo pateikusi 2015 m. balandžio 29 d. Todėl VTEK Sprendime nurodyta aplinkybė, kad ji tik nuo 2018 m. sausio 24 d. dalyvavo vykdant viešąjį pirkimą, kaip komisijos narė, yra neteisinga.

5. Pareiškėja teigė, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog pagal 2017 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymą (toliau – ir 2017 m. balandžio 27 d. Pakeitimo įstatymas) viešojo pirkimo procedūrose 2018 m. sausio 1 d. ir vėliau jau dalyvaujantis viešųjų pirkimų komisijos narys privačių interesų deklaraciją privalėjo pateikti ne iki 2018 m. vasario 1 d., bet iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios, nes tokia situacija neįmanoma. Pareiškėja turėjo teisę privačių interesų deklaraciją pateikti iki 2018 m. vasario 1 d., nes 2018 m. sausio 1 d. buvo viešojo pirkimo procedūrose jau dalyvaujančiu viešųjų pirkimų komisijos nariu. Pareiškėja, būdama 2017 metais sudarytų viešųjų pirkimų komisijų vykdė dvylikos viešųjų pirkimų procedūras, kurios visos baigėsi po 2018 m. sausio 1 d., įskaitant ir VTEK Sprendime nurodytą 2018 m. sausio 24 d. pirkimą.

6. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad nei Įstatyme, nei jo pakeitimo įstatymuose nėra aiškiai apibrėžta deklaravimo pradžia viešojo pirkimo komisijų nariams. Nenustačius šių asmenų deklaracijos pateikimo tvarkos, lieka neaiškūs deklaracijos pateikimo terminai ir deklaravimo pareigos trukmė. Tai reiškia, kad nesant Įstatyme nustatytos tikslios deklaracijos pateikimo tvarkos, asmenys gali būti traukiami atsakomybėn ir/ar patirti neigiamas teisines pasekmes už tai, kas nėra aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta Įstatyme.

7. Pareiškėja taip pat teigė, kad VTEK Sprendimu jai sukeliamos neproporcingos teisinės pasekmės – nepriekaištingos reputacijos netekimas. VTEK tyrimą pradėjo tik 2019 m. rugsėjo 4 d., kai pareiškėjos privačių interesų deklaracija buvo pateikta dar 2018 m. sausio 31 d., o visi jos vykdyti viešieji pirkimai buvo pasibaigę, vadinasi, ir jos pareiga pateikti deklaraciją yra pasibaigusi. Pažymėjo, jog VTEK pripažino, kad pareiškėja buvo pateikusi deklaraciją, deklaraciją pateikė savarankiškai, neatliekant jokio tyrimo, todėl manė, kad VTEK jos veiksmus turėjo vertinti kaip mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Pareiškėja 2018 m. sausio 31 d. deklaraciją pateikė tebevykstant ne vienam viešajam pirkimui, jos veiksmais jokia žala Įstatymo saugomoms vertybėms nebuvo padaryta. Nesant žalos, Įstatymo pažeidimo konstatavimas negalimas.

8. Pareiškėja skunde taip pat tvirtino, kad VTEK Sprendimą priėmė neturėdama tam įgaliojimų. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEK įstatymas) 7 straipsniu, VTEK turi įgaliojimus priimti vieną iš Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų tik dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms. Pareiškėja nėra asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, todėl Sprendimas yra neteisėtas.

9. Atsakovas VTEK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. balandžio 27 d. Pakeitimo įstatyme nurodyta, jog viešojo pirkimo procedūrose jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų komisijos nariai deklaraciją pateikia per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo, bet taip pat buvo nustatyta, kad viešojo pirkimo komisijos nariams nustatyta pareiga privačių interesų deklaraciją pateikti iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Šios nuostatos įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Viešojo pirkimo pradžia laikoma viešojo pirkimo paskelbimas. Pareiškėjos 2018 metais pirmojo dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžia yra 2018 m. sausio 24 d. (pirkimo Nr. 363052, pirkimas „Dantų protezai, jų konstrukcinės dalys bei technologinis apdorojimas pagal individualius užsakymus“), todėl vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios (2018 m. sausio 24 d.) pareiškėja turėjo pateikti privačių interesų deklaraciją kaip Klinikos viešojo pirkimo komisijos narė, bet to nepadarė.

11. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis VTEK įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, asmens elgesys gali būti vertinamas už trejus metus nuo pranešimo pateikimo. Komisija 2019 m. kovo 27 d. posėdyje susipažinusi su Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta informacija, kad pareiškėja 2018 m. dalyvavo vykdant Klinikos viešuosius pirkimus nuo 2018 m. sausio 24 d., nustatė, kad pareiškėja galbūt iki viešojo pirkimo pradžios nedeklaravo dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose. Komisija nusprendė pavesti Klinikos direktoriui atlikti tyrimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms. Komisija keletą kartų pripažinusi, kad Klinikos tyrimo išvadose pateiktas pareiškėjo elgesio įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir pavedusi tyrimą atlikti pakartotinai, 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdyje susipažinusi su Klinikos 2019 m. rugpjūčio 6 d. pakartotinio tyrimo išvada, pripažino, kad Klinikos išvadoje pateiktas pareiškėjos elgesio vertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir pati atliko tyrimą.

12. Komisija pažymėjo, kad Įstatyme nėra numatyta galimybė taikyti mažareikšmiškumo instituto, Įstatymo nuostatos yra formalaus pobūdžio, todėl Įstatymo nuostatų pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti faktą, kad asmenys, turėję pareigą veikti atitinkamu būdu, nagrinėjamuoju atveju – iki viešųjų pirkimų procedūrų pradžios privačių interesų deklaracijoje nurodyti viešojo pirkimo komisijos nario pareigas, šios prievolės nustatytais terminais neįvykdė. Dėl VTEK įgaliojimų priimti Sprendimą pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį VTEK kontroliuoja, kaip asmenys, kuriems taikomos šio Įstatymo nuostatos, jį vykdo.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 19 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą – panaikino Sprendimą. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

14. Teismas nustatė, kad VTEK skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei VTEK įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažino, kad pareiškėja, būdama Klinikos nuolat veikiančių Komisijos 1 ir Komisijos 2 nare, bet Įstatymo tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios nenurodžiusi privačių interesų deklaracijoje, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiga viešųjų pirkimų komisijų nariams deklaruojant interesus išviešinti save, kaip viešųjų pirkimų komisijos narį, atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus Įstatymo naujai redakcijai. Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi nuo 2018 m. sausio 1 d. viešojo pirkimo komisijos nariai, privačių interesų deklaracijoje turi deklaruoti dalyvavimą viešojo pirkimo procedūrose iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Teismas nurodė, kad tai yra speciali norma 2017 m. balandžio 27 d. Pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies atžvilgiu.

16. Teismas nurodė, kad viešojo pirkimo pradžia laikoma viešojo pirkimo paskelbimas. Pareiškėjos 2018 metais pirmojo dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžia yra 2018 m. sausio 24 d. (pirkimo Nr. 363052, pirkimas „Dantų protezai, jų konstrukcinės dalys bei technologinis apdorojimas pagal individualius užsakymus“). Duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi (tikslinusi) deklaraciją iki 2018 m. sausio 24 d., nėra. Taigi pareiškėja iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios (2018 m. sausio 24 d.) turėjo imperatyvią pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją kaip Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo nuostatos yra formalaus pobūdžio, todėl jų pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti faktą, kad asmenys, turėję pareigą veikti atitinkamu būdu, nagrinėjamuoju atveju, šios prievolės neįvykdė. Taigi, atsakomybei pagal Įstatymą taikyti nėra būtina nustatyti žalos padarymo faktą.

17. Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant VTEK Įstatyme nustatytos Komisijos kompetencijos, VTEK laikėsi nustatytos procedūros ir jos terminų nepažeidė. Komisija pareiškėjos elgesį teisėtai ir pagrįstai vertino bei realizavo savo kompetenciją pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, galiojusią VTEK įstatymo redakciją, bet nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame VTEK įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Komisija nepradeda tyrimo, jeigu deklaruojantis asmuo iki pranešimo gavimo dienos patikslino deklaraciją duomenimis.

18. Atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiame VTEK įstatyme nustatyti Komisijos įgalinimai nepradėti tyrimo pažeidimą padariusiam asmeniui patikslinus deklaracijos duomenis, t. y. įsigaliojus reglamentavimui švelninančiam pareiškėjos teisinę padėtį (nes ji iki tyrimo pradėjimo jau buvo deklaravusi dalyvavimą Klinikų viešojo pirkimo komisijoje), nenustatęs, kad deklaracijos nepatikslinimas nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. sausio 31 d. būtų sukėlęs neigiamas pasekmes ar galimą interesų konfliktą, teismas panaikino skundžiamą Sprendimą dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių: pasikeitus teisiniam reguliavimui.

III. 19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėja paaiškina, kad nesutinka su teismo išvadomis, kad ji pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, taip pat su sprendimu atmesti prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja apeliaciniu skundu siekia, kad iš teismo sprendimo būtu pašalinti motyvai, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo nuostatas. Apeliacinis skundas, be skunde išdėstytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis, nustatanti nuo 2018 m. sausio 1 d. viešojo pirkimo komisijos nariams pareigą deklaruoti dalyvavimą viešojo pirkimo procedūrose iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios, yra speciali norma 2017 m. balandžio 27 d. Pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies atžvilgiu. Pareiškėja 2018 m. sausio 1 d. dalyvavo vykstančių viešųjų pirkimų procedūrose, taigi ji atitinka sąvoką „viešojo pirkimo procedūrose jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų komisijos nariai“.

20.2. Teismas nepagrįstai netaikė 2017 m. gegužės 11 d. Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyto 30 kalendorinių dienų nuo šio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo termino pateikti privačių interesų deklaraciją. Nenurodė, kodėl šis terminas netaikytinas pareiškėjai. 2017 m. gegužės 11 d. taip pat buvo pakeista Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, taigi galutinė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies redakcija buvo nustatyta 2017 m. gegužės 11 d. Pakeitimo įstatymu. Šiuo įstatymu nustatytas pereinamasis vieno mėnesio laikotarpis (be jokių išimčių) suteikė teisę viešojo pirkimo komisijos nariams, kurie šios pareigos atsiradimo momentu ėjo atitinkamas pareigas, pateikti privačių interesų deklaracijas. Neaiškaus teisinio reguliavimo rezultato neigiamos pasekmės negali būti permetamos asmenims, kuriems jis taikomas.

20.3. Teismas nepagrįstai nustatė faktą, kad pareiškėjos 2018 metais pirmojo dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžia yra 2018 m. sausio 24 d., nors tokių įrodymų byloje nėra. Pirkimo paskelbimas negali būti sutapatinamas su viešojo pirkimo komisijos nario dalyvavimo pirkimo procedūrose pradžia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog viešojo pirkimo komisijos narys ne visada gali dalyvauti komisijos posėdyje, todėl viešojo pirkimo komisijos nario dalyvavimas viešojo pirkimo procedūroje kaip aktyvus veiksmas gali būti patvirtintas tik jo pasirašytu posėdžio protokolu. Tačiau tokio protokolo, pasirašyto pareiškėjos, kaip dalyvavusios 2018 m. sausio 24 d. posėdyje, nėra, nes toks posėdis nevyko. Apeliantė nuo 2018 m. sausio 1 d. dalyvavo tik 2017 m. pradėtuose pirkimuose, kuriuos pradedant pareiga pateikti privačių interesų deklaraciją negaliojo. Viešojo pirkimo komisijos nariai nedalyvauja paskelbiant viešąjį pirkimą. Teismas nustatė ne pareiškėjos dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžią, o viešojo pirkimo pradžią. VTEK pateikta lentelė nėra tinkamas įrodymas byloje, ji neįrodo pareiškėjos dalyvavimo 2018 m. sausio 24 d. viešojo pirkimo procedūrose. Pareiškėja VTEK Sprendime nurodyto viešojo pirkimo procedūrose pirmą kartą dalyvavo vokų su pasiūlymais atplėšimo metu – 2018 m. vasario 12 d.

20.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad VTEK turėjo kompetenciją pareiškėjos, kaip Klinikos, kuri yra viešoji įstaiga, viešojo pirkimo komisijos narės, kuri nėra asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, atžvilgiu priimti VTEK įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sprendimą. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas nurodo, kad dėl viešojo pirkimo komisijos narių kontroliavimo, kaip jie vykdo Įstatymą, yra atsakingas perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgalioti asmenys. Tai yra speciali teisės norma. VTEK suteikti įgaliojimai apima tik sprendimus dėl valstybės tarnyboje dirbančių asmenų.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios (2018 m. sausio 24 d.) turėjo imperatyvią pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją kaip Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pareiškėja nepagrįstai nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjos 2018 metais pirmojo dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžia yra 2018 m. sausio 24 d. Atlikdama tyrimą VTEK vertino Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją, kurioje nurodyta minėta informacija, ji pateikta teismui. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį VTEK kontroliuoja, kaip asmenys, kuriems taikomos šio Įstatymo nuostatos, jį vykdo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Komisija priėmė VTEK įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sprendimą. Įstatyme nenumatyta galimybė taikyti mažareikšmiškumo instituto, Įstatymo nuostatos yra formalaus pobūdžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamo ginčo teisinius reglamentuoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo šio Įstatymo redakcija, pagal kurios 4 straipsnio 1 dalį nustatyta pareiga viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams deklaruoti privačius interesus šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant privačių interesų deklaraciją. Iki 2018 m. sausio 1 d. Įstatymas nenumatė minėtiems asmenims pareigos teikti privačių interesų deklaraciją.

24. Įstatymo nuostatos, įsigaliojusios 2018 m. sausio 1 d., buvo nustatytos priimant 2017 m. balandžio 27 d. Pakeitimo įstatymą ir 2017 m. gegužės 11 d. Pakeitimo įstatymą.

25. 2017 m. balandžio 27 d. Pakeitimo įstatymo 1 straipsniu pakeista Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, nurodant, kad „valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Šio Įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos <...> viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams“. 2017 m. balandžio 27 d. Pakeitimo įstatymo 2 straipsniu pakeistas Įstatymo 5 straipsnis, jo 4 dalyje nurodant, kad minėti asmenys privačių interesų deklaraciją pateikia elektroninėmis priemonėmis (jeigu jos dar nebuvo pateiktos) iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. 2017 m. balandžio 27 d. Pakeitimo įstatymo 7 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 4 dalyje nustatyta, kad viešojo pirkimo procedūrose jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai deklaraciją pateikia Įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

26. 2017 m. gegužės 11 d. Pakeitimo įstatymo 1 straipsniu taip pat buvo pakeista Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodant, kad „valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Šio Įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos <...> viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams“ (lyginant su 2017 m. balandžio 27 d. Pakeitimo įstatymu, išplėstas subjektų, turinčių deklaruoti interesus, ratas, tačiau nuostata dėl minėtų ginčui aktualių asmenų, vykdančių viešųjų pirkimų procedūras, įtvirtinta tokia pat). 2017 m. gegužės 11 d. Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas” 2 dalyje nurodyta, kad asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka privalantys pateikti viešųjų ir privačių interesų deklaraciją, ją pateikia per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

27. Taigi, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusi pareiga viešųjų pirkimų komisijų nariams pateikti privačių interesų deklaraciją buvo nustatyta ir 2017 m. balandžio 27 d. Pakeitimo įstatymu, ir 2017 m. gegužės 11 d. Pakeitimo įstatymu, kurie abu įsigaliojo tą pačią dieną, tačiau nustatė skirtingą jų įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką. Tokia situacija vertintina kaip teisės normų kolizija. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog teisės aktų hierarchijos aspektu abi aptartos teisės normos (2017 m. balandžio 27 d. Pakeitimo įstatymo 7 str. 4 d. ir 2017 m. gegužės 11 d. Pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d.) yra vienodo statuso, šiuo atveju teisės aktų kolizija spręstina vadovaujantis principu lex posterior derogat legi priori (lot. taikomas vėliau priimtas įstatymas). Taip pat kaip visiškai nepagrįsta ir klaidinga naikintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis, pagal kurią dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose turi būti deklaruotas iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios, vertinta kaip speciali norma 2017 m. balandžio 27 d. Pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies, kuria nustatytos naujai įtvirtinto teisinio reguliavimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarka, atžvilgiu.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad vadovaujantis 2017 m. gegužės 11 d. Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi pareiškėja viešųjų ir privačių interesų deklaraciją privalėjo pateikti per vieną mėnesį nuo 2018 m. sausio 1 d. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja 2018 m. sausio 31 d. pateikė privačių interesų deklaraciją. Todėl konstatuotina, kad ji Įstatymo nuostatų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje buvo pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nors ir remdamasis kitais motyvais, sprendimo rezoliucinėje dalyje panaikino skundžiamą atsakovo Sprendimą, ši rezoliucinės dalies dalis paliekama nepakeista.

29. Galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pripažinus, kad Sprendimas naikintinas tuo pagrindu, kad nepagrįstai nustatytas pareiškėjos Įstatymo pažeidimas, keistina pirmosios instancijos teismo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai priteisimo.

30. Pareiškėjos pateikta 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 558/2020 ir 2020 m. vasario 17 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 877728 bei 2021 m. gegužės 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 590/2021 ir 2021 m. gegužės 17 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 877737 patvirtina, kad pareiškėja patyrė 1300,75 Eur (su PVM) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme: 875 Eur (be PVM) už susipažinimą su Sprendimu, konsultacijas dėl jo apskundimo ir skundo teismui parengimą ir 200 Eur (be PVM) už rašytinių paaiškinimų parengimą (taip pat nurodytas atstovavimas teisme, tačiau prie jo jokia suma nenurodyta); 907,5 Eur (su PVM) advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo parengimą, susipažinimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir konsultacijas dėl jo apskundimo (taip pat nurodytas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas ir atstovavimas teisme, tačiau prie šių paslaugų jokios sumos nenurodytos). Taip pat prateikti įrodymai (banko mokėjimo nurodymai Nr. 6 ir Nr. 12), patvirtinantys, kad pareiškėja sumokėjo žyminius mokesčius už skundo ir apeliacinio skundo padavimą (atitinkamai 22,5 Eur ir 11,25 Eur).

31. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) yra 1317,6 Eur (taikytinas sprendžiant dėl pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų); 2020 m. IV ketvirčio – 1 524,2 Eur (taikytinas sprendžiant dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų). Pareiškėjos prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.9 ir 8.16 p.) bei atitinka ir bylos sudėtingumą, jos apimtį bei joje nagrinėtų teisinių klausimų aspektą. Dėl šių priežasčių pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkinamas, jai iš atsakovo VTEK priteisiant 2 242 Eur (1300,75 + 907,5 + 22,5 + 11,25).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjai S. P. iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2 242 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius