2022-05-27 Nr. CB-4314-2-24-3-00096-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2022 m. gegužės 7 d. paduotu atsakovės I. G. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. kovo 31 d. nutartimi Nr. DOK-1381 atsisakė priimti atsakovės I. G. kasacinį skundą nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 347 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Legislator headnote
AI generated2022-05-27 Nr. CB-4314-2-24-3-00096-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2022 m. gegužės 7 d. paduotu atsakovės I. G. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. kovo 31 d. nutartimi Nr. DOK-1381 atsisakė priimti atsakovės I. G. kasacinį skundą nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 347 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Full text
Nr. DOK-2531
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00096-2021-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. gegužės 7 d. paduotu atsakovės I. G. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. kovo 31 d. nutartimi Nr. DOK-1381 atsisakė priimti atsakovės I. G. kasacinį skundą nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 347 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.
Atsakovė I. G. antrą kartą padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovei I. G. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir gyvenamuoju namu nustatymo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovė turi teisę reikalauti atlyginti jos patirtinas būsimas išlaidas dėl antro priešgaisrinio liuko įrengimo jai priskirtinoje gyvenamojo namo vienoje iš patalpų. Atsakovė nurodo, kad šis klausimas privalėjo būti išspręstas toje pačioje byloje, kadangi nustatant gyvenamojo namo naudojimosi tvarką pagal ieškovės planą ir neišsprendžiant klausimo dėl būsimų išlaidų atlyginimo dėl nevienodo naudingumo ir vertingumo patalpų bendraturtėms priskyrimo, buvo pažeistas bendrasavininkų interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principas. Ieškovės prašoma nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarka jokių papildomų išlaidų, kurios atsirado būtent dėl tokios tvarkos nustatymo, kompensavimo nesprendė. Teismai palikę šių išlaidų kompensavimo klausimą šalims spręsti ateityje, inicijuojant dar vieną teisminį procesą, negalėjo patenkinti ieškovės reikalavimo dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo, kadangi šių išlaidų kompensavimo klausimas yra šio ginčo sudėtinė dalis. Argumentuota, kad bendrasavininkėms buvo priskirtos nevienodo naudingųjų savybių ir vertingumo namo dalys, todėl ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas, nes pateiktas gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos planas turi esminių trūkumų ir jie bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti.
Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais atsakovės kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 94 (devyniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. gegužės 6 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas