3105a8a5-e2c4-4f5e-a4ef-687ffdd89c39 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracine byla Nr. I-231-252-2010PANEVEŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 17 d.Panevežys Panevežio apygardos administracinio teismo teiseja Nijole Danguole Smetoniene, rašytinio proceso tvarka, išnagrinejusi administracine byla pagal pareiškejos A. Z. skunda atsakovui Panevežio pataisos namams, treciajam suinteresuotam asmeniui Kalejimu departamentui prie Teisingumo ministerijos del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo, n u s t a t e: pareiškeja A.

Z. teismo prašo priteisti iš atsakovo 3592,50 Lt darbo užmokescio nepriemoka laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2010-02-01. Nurode, kad darbo užmokescio nepriemoka jai susidare del to, kad, apskaiciuojant priedus bei priemokas, atsakovas vadovavosi tuo metu galiojusia Valstybes tarnybos istatymo (toliau – VTI) 23 str. 2 d. redakcija, nustatancia apribojimus valstybes tarnautoju priedams prie darbo užmokescio. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad VTI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo VTI 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta riba, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai.

Del to mano, kad atsakovo sprendimai, priimti vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujanciomis istatymo nuostatomis, pripažintini neteisetais, o jai priteistina neteisetai neišmoketa darbo užmokescio dalis.Atsakovo atstovas i teismo posedi neatvyko, apie bylos nagrinejimo vieta ir laika pranešta. Prašo byla nagrineti jam nedalyvaujant. Atsiliepime i skunda nurode, kad nesutinka su skundu ir teige, kad apskaiciuojant priedu ir priemoku dydžius pareiškejai, pagristai buvo taikoma VTI 23 straipsnio 2 dalis, kadangi mineto istatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio istatymo VI skyrius, reglamentuojantis darbo užmokesti, statutiniams valstybes tarnautojams taikomas be išlygu.

Kadangi istatymas ar kitas teises aktas yra laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai, todel mano, kad kol nera atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teises atsisakyti vykdyti istatyma ar kita teises akta, motyvuodamas šio akto nekonstitucingumu. Nurode, kad Panevežio pataisos namai apskaiciuojant ir mokant pareiškejai darbo užmokesti, veike teisetai, t. y. taip kaip privalejo veikti pagal istatymus, todel pareiškejos prašymas turetu buti atmestas kaip nepagristas.

Be to, atsakovas praše taikyti ieškinio senati daliai pareiškejos reikalavimu.Treciojo suinteresuoto asmens atstovas i bylos nagrinejima neatvyko, apie teismo posedžio laika ir vieta tinkamai pranešta. Atsiliepime nurode, kad su pareiškejos skundo reikalavimais nesutinka. Atsiliepima i skunda iš esmes grinde tais paciais motyvais kaip ir atsakovas.Skundas tenkintinas iš dalies.Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškeja dirba Panevežio pataisos namuose, yra statutine valstybes tarnautoja. Laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2008-12-31 Panevežio pataisos namai pareiškejai del VTI 23 str. 2 d. numatyto priedu ir priemoku sumai taikomo 70 procentu pareigines algos ribojimo už darba nesumokejo 3592,50 Lt (b. l. 9-11).Valstybes tarnautoju darbo užmokesti reglamentuoja VTI VI skyriaus (23-26 straipsniu) nuostatos, kurios, remiantis VTI 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygu taikomos ir statutiniams valstybes tarnautojams. Skundžiamu laikotarpiu galiojusioje VTI 25 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybes tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staža (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacine klase arba kvalifikacine kategorija;

3) už laipsni;

4) už diplomatini ranga. VTI 25 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentu pareigines algos. VTI 23 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybes tarnautojo darbo užmokesti sudaro:

1) pareigine alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pagal VTI 26 straipsnio 3 dali, valstybes tarnautojams mokamu priemoku, tarp ju ir už darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu užduociu, atliekamu viršijant nustatyta darbo trukme, atlikima, bendras dydis (suma) negalejo viršyti 60 procentu pareigines algos.2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas VTI 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo, istatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo istatymas, kurio 6 straipsniu buvo pakeistas bei papildytas VTI 23 straipsnis, kurio 2 dalis numate, kad priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos.

I šia suma neiskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokejimas už darba poilsio ir švenciu dienomis, nakties bei viršvalandini darba ir budejima bei šio istatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Tarnybos Kalejimu departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio 1 dalyje (2003-04-29 istatymo Nr. IX-1545 redakcija) nustatyta, kad pareigunu gaunamu priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos, o 421 straipsnio 3 dalis nustate, kad  pareigunams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentu pareigines algos.

Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiškai moketinu priedu bei priemoku dydis.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 prieme nutarima ,,Del Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima už darba <...>“, konstituciniam teisines valstybes principui.

Konstitucinis Teismas pabreže, kad pagal Konstitucija istatymu leidejas, atsižvelgdamas i apmokejimo už darba ypatumus, turi diskrecija nustatyti ivairias apmokejimo valstybes tarnautojams už darba sistemas, darbo užmokescio sudedamasias dalis, sudedamuju daliu ar ju sumos apribojimus. Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedu ir priemoku bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Taciau pagal Tarnybos Kalejimu departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 53 straipsnyje nustatyta teisini reguliavima Kalejimu departamento arba jam pavaldžios istaigos ar valstybes imones vadovybes pavedimu, pareigunai galejo dirbti ilgiau negu nustatyta darbo savaites valandu norma bei pagal Kalejimu departamento direktoriaus arba šiam departamentui pavaldžios istaigos ar valstybes imones vadovo iš anksto patvirtinta grafika pareigunai privalejo budeti, kad esant butinumui juos butu galima iškviesti neatideliotiniems veiksmams atlikti.

Vertindamas gincyta Valstybes tarnybos istatymo dali, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galejo susidaryti tokios situacijos, kai statutiniams valstybes tarnautojams už darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu užduociu, atliekamu viršijant nustatyta darbo trukme, atlikima turejo buti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmoketinu priedu ir kitu priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatyme nustatyta priedu ir priemoku sumos apmokejimo riba. Byloje konstatuota, kad nei gincytame Valstybes tarnybos istatymo, nei kituose šio istatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatu, pagal kurias butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatyme nustatyta riba.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinems situacijoms, kai statutiniams valstybes tarnautojams, atlikusiems tam tikra darba, už ši darba negalejo buti apmokama.Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog paminetu teisiniu reguliavimu privalejo buti aptarta, kokiais budais turejo buti atlyginama už darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu užduociu, atliekamu viršijant nustatyta darbo trukme tais atvejais, kai apskaiciuotas ir išmoketas darbo užmokestis viršijo nustatyta riba. Tai galejo buti papildomu laisvu (nedarbo) dienu suteikimas, kasmetiniu apmokamu atostogu pailginimas ar kitoks kompensavimas.

To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiškai pareiškejo atlikta darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu užduociu, atliktu viršijant nustatyta darbo trukme, iki šiol nera tinkamai (pilnai) atsiskaites ir to neneigia, negincija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principui.Pagal VTI 5 straipsni, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys istatymai bei kiti teises aktai valstybes tarnautojams taikomi tiek, kiek ju statuso ir socialiniu garantiju nereglamentuoja VTI.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis treju metu ieškinio senaties terminas. Taigi, šis terminas taikytinas ir pareikštiems valstybes tarnautoju reikalavimams del nesumoketo darbo užmokescio priteisimo. Teismas, ivertines tai, kad darbo užmokesti valstybes tarnautojai turi teise gauti už kiekviena darbo menesi, daro išvada, kad kiekviena negauta darbo užmokescio dalis sudare pagrinda savarankiškam reikalavimui pareikšti ir del to kreiptis i teisma su skundu del pažeistos teises.

Ieškinio senaties terminas yra civilines teises institutas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) VII skyriuje itvirtintu teises normu. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje yra itvirtinta imperatyvi ieškinio senaties taikymo taisykle: „ieškinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai ginco šalis reikalauja“. Šioje byloje atsakovas praše taikyti ieškinio senati, todel pareiškejos skundas tenkintinas iš dalies. Pareiškeja skundu del neišmoketo darbo užmokescio i Panevežio apygardos administracini teisma kreipesi 2010 m. balandžio men., del dalies reikalavimu – priteisti neišmoketa 3592,50 Lt darbo užmokescio dali už laikotarpi nuo 2007-02-01 iki 2010-02-01.

Atsižvelgiant i tai, kad pareiškeja i teisma kreipesi 2010-04-29, ji yra praleidusi senaties termina už 2007 m. vasario, kovo men. Atsakovui prašant taikyti senaties termina, jis taikytinas. Todel reikalavimas priteisti neišmoketa darbo užmokescio dali už 2007 m. vasario, kovo menesius atmestinas. Tai sudarytu 18,97 Lt. Pareikštas reikalavimas mažintinas šia suma.Atsižvelgiant i suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Adm. byla Nr. 822-790/2009 ir kt.), pagal LR Darbo kodekso 298 str., darbuotojui priklausancios darbo užmokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Pareiškejai pagal pateiktas pažymas nepriemoka susidare nuo 2007-04-01, todel jai priteistina darbo užmokescio dalis už laikotarpi nuo 2007 m. balandžio men. iki 2008 gruodžio men. iskaitytinai – 3573,53 Lt.Teismas, vadovaudamasis LR ABTI 88 str. 1 d. 4 p., n u s p r e n d ž i a:             skunda patenkinti iš dalies.Priteisti iš Panevežio pataisos namu 3573,53 Lt neišmoketo darbo užmokescio už laikotarpi nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 A. Z., a.k..             Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teiseja                                                                     Nijole Danguole Smetoniene