3103c7eb-b7e5-4fb2-be76-cf4f6a9233de · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-337-354/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35406-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.9; 1.1.10.1; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 2.1.2.4; 2.1.2.7; 2.1.2.9; 2.1.2.12; 2.1.4.4.2.6; 2.1.7.4; 2.1.14; 2.4.1; 2.4.2; 2.4.6.1; 2.4.7. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 30 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Neringai Tolvaišaitei-Aleksienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Veliulienei, nuteistajam R.

B., jo gynėjui advokatui Modestui Å važui, nuteistajam K. Ž., jo gynėjui advokatui Vilmantui PoÅ¡kui, nuteistajam A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. B. ir K. Ž. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo: R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. vasario 5 d. IÅ¡ R. B. valstybei priteista 402,76 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje. K. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. vasario 5 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas A. S., o D. J. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. B. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 3 d. 18.17 val., iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 11,861 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kol 2020 m. rugsėjo 3 d., apie 18.17 val., neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti, ne mažiau kaip 11,861 g psichotropinės medžiagos – amfetamino gabeno iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai atgabentos ne mažiau kaip 3,872 g psichotropinės medžiagos – amfetamino už 300 eurų pardavė K.

Ž., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , likusiÄ dalį, ne mažiau kaip 7,989 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. rugsėjo 3 d. 21.55 val., kol policijos pareigÅ«nai Å¡ias neteisėtai laikomas psichotropines medžiagas – amfetaminÄ kratos metu rado ir paėmė.

2. K. Ž. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 3 d., apie 18.17 val., (duomenys neskelbtini), iš R. B. už 300 eurų nusipirko, tokiu būdu neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 3,872 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, šias psichotropines medžiagas neteisėtai laikė su savimi kairėje kelnių kišenėje, kol 2020 m. rugsėjo 6 d. 18.17 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai, be to, savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu: (duomenys neskelbtini), po stalu, po kompiuterio dėže, neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0,652 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki tol, kol 2020 m. rugsėjo 4 d., apie 16.00 val., minėtas narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. praÅ¡o: iÅ¡nagrinėti jo apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, arba taikyti BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatas; į bausmės laikÄ Ä¯skaityti kardomosios priemonės – intensyvios priežiÅ«ros – taikymo laikÄ nuo 2021 m. vasario 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 402,76 eurų. 3.1.

Skunde nurodo, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja jo (apelianto) asmenyje įžvelgė vien „negatyvÄ â€œ ir, pasak apelianto, „susiformavo neigiamas pasekmes bylos nagrinėjime“. Pažymi, kad teisėja, sunkindama jo padėtį, nuolat minėjo apie jo ankstesnius teistumus ir neiÅ¡nykusį teistumÄ , nors teistumas yra iÅ¡nykęs, tÄ Ä¯rodo ir skundžiamas nuosprendis. Be to, pasak apelianto, nuolat darė „skubotas“ iÅ¡vadas dėl jo pastangų susirandant darbÄ , jį kamavusių sveikatos problemų (nedavė leidimo įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors buvo pristatęs darbo sutartį;

„prieÅ¡iÅ¡kai“ argumentavo, kad jis privalo susirasti darbÄ Kelmės mieste, kuriame sunku rasti darbÄ ; neinformavo apie duotÄ leidimÄ iÅ¡vykti į gydymo įstaigÄ , dėl to jis nenuvyko į Kauno klinikas pas specialistÄ dėl suplanuotos operacijos). 3.2. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas ir su juo buvo atliekami tyrimo veiksmai. Dėl sulaikymo patyrė stresÄ , be to, sulaikymo iÅ¡vakarėse buvo vartojęs vaistų „(duomenys neskelbtini)“, todėl nesuvokė, kÄ kalba, ir nesuprato, kas vyksta, o advokato, kuris jį gintų, nebuvo.

Teigia, kad taip buvo pažeista jo (apelianto) teisė į gynybÄ . 3.3. N. R. B. pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, esÄ jis nenurodė, iÅ¡ ko įgijo narkotines medžiagas. Teigia ikiteisminio tyrimo metu nurodęs laikÄ ir vietÄ (Å iaulių m., prie „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parduotuvės), kur įsigijo narkotines medžiagas, tačiau tyrėja Å¡ių aplinkybių nepatikrino. 3.4. Pasak apelianto, teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja E. S. davė neteisingus parodymus tiek jo (nuteistojo), tiek jo sutuoktinės N. B. atžvilgiu, klaidino teismo proceso dalyvius.

Pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu jam nebuvo suteikta galimybė užduoti liudytojai klausimus, nes teismo darbo laikas ėjo į pabaigÄ , o į kitÄ posėdį liudytoja nebuvo iÅ¡kviesta. Teigia, kad dėl to buvo apsunkinta jo (nuteistojo) teisė apsiginti. 3.5. Skunde nuteistasis nurodo, 1.1. kad dalį bausmės jau atliko Å iaulių tardymo izoliatoriuje, nuo 2021 m. vasario 5 d. jam taikoma intensyvi priežiÅ«ra. Dėvėdamas apykoję, laikosi visų teismo nurodymų, nepažeidinėja įstatymų.

Susirado darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kur bus priimtas dirbti pasibaigus teismo procesui. Pažymi, kad vienas iÅ¡laiko Å¡eimÄ , moka bÅ«sto komunalinius mokesčius, nes jo sutuoktinė yra neįgali, jai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, teistumas iÅ¡nykęs, padarytas nusikaltimas nėra analogiÅ¡kas ankstesnėms nusikalstamoms veikoms. PraÅ¡o atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes ir skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. 3.6.

Pažymi, kad teismų praktikoje dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos taikomos ir BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatos. PraÅ¡o taikyti BK 75 straipsnio 5 dalį, atsižvelgti į jo Å¡eiminę padėtį, į galimybę dirbti bei iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , taip pat į tai, kad turi sveikatos problemų (aukÅ¡tas kraujospÅ«dis, didelis cholesterolio kiekis, serga depresija), reikia nuolat vartoti gydytojo skirtus vaistus. Tvirtina, kad dėl savo neapgalvoto poelgio padarė iÅ¡vadas, pažada daugiau nebenusikalsti. 3.7.

Nurodo, kad dėl taikomos intensyvios priežiÅ«ros patiria itin griežtus ribojimus, suvaržyta judėjimo laisvė. Intensyvi priežiÅ«ra yra antra pagal griežtumÄ (po suėmimo) kardomoji priemonė, todėl, apelianto teigimu, į bausmės laikÄ turi bÅ«ti įskaitytas Å¡ios kardomosios priemonės (intensyvios priežiÅ«ros) taikymo laikas nuo 2021 m. vasario 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 3.8. Nesutinka su teismo sprendimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo.

Pažymi, jog kreipėsi dėl advokatų paslaugų, jam buvo pasiūlyta atvykti, tačiau dėl paskirtos intensyvios priežiūros ir taikomų judėjimo ribojimų negalėjo nuvykti į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių. Nurodo, jog teismo procese dalyvavo valstybės skirtas advokatas Modestas Švažas, jį pasiūlė pati teisėja. Advokato Algirdo Zakraso nėra matęs, todėl net nežino, ar pastarasis jam atstovavo kaip advokatas.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. Ž. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, pakeisti ir nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį. 1.1. Apeliantas nurodo, kad psichotropinę medžiagÄ â€“ 3,872 g amfetamino nupirko už 300 Eur iÅ¡ R. B. savo reikmėms, nes tuo metu vartojo narkotines bei psichotropines medžiagas ir buvo nuo jų priklausomas.

Teigia, kad 2020 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais dirbo nelegaliai prie trinkelių klojimo, todėl pinigų amfetaminui įsigyti tikrai turėjo. Pasak apelianto, jam buvo žinoma, kad viena kokybiÅ¡ko amfetamino dozė kainuoja apie 10-12 Eur, jam į dienÄ reikėjo 2-3 dozių, t. y. per mėnesį iÅ¡leisdavo narkotinėms medžiagoms apie 300 Eur. Nupirktos iÅ¡ R. B. psichotropinės medžiagos amfetamino koncentratas buvo tik 4,8 procento, todėl tokio koncentrato medžiagos per dienÄ bÅ«tų reikėję 5-6 dozių.

Tvirtina, kad namuose laikė elektronines svarstykles, kad galėtų pasisverti sau reikiamÄ kiekį amfetamino, nes suvartojus per didelį kiekį amfetamino galima apsinuodyti. Neturėdamas amfetamino, vartojo ir narkotines medžiagas – kanapes, todėl pas jį namuose rastos narkotinės medžiagos – 0,652 g kanapių buvo skirtos tik jo (nuteistojo) poreikiams. 2020 m. rugsėjo 3 d. iÅ¡ R. B. įsigytÄ amfetaminÄ ir namuose laikytas kanapes bÅ«tų suvartojęs pats, platinti Å¡ių medžiagų neketino. 4.2.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jo (apelianto) teistumas už narkotinių medžiagų platinimÄ , pas jį rastų narkotinių medžiagų įvairovė, pardavimui reikalingos priemonės (elektroninių svarstyklių) turėjimas, neteisėtai įsigytos prekės kiekis ir kaina patvirtina, kad jis (nuteistasis) įsigijo ir laikė savo namuose narkotines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas parduoti (platinti). Teigia, kad ankstesnis jo teistumas susijęs su neatlygintinu amfetamino dozės perdavimu, narkotinių ar psichotropinių medžiagų už pinigus jis (apeliantas) nėra platinęs. Pažymi, kad byloje nėra nustatyto nei vieno buvusio ar galimo narkotinių, psichotropinių medžiagų pirkėjo, nenustatyta, kad jis (nuteistasis) bÅ«tų kam nors pardavęs narkotines ar psichotropines medžiagas arba bent žinojęs ar numanęs, kad dalį Å¡ių medžiagų iÅ¡platins kitiems asmenims, nenustatytas nei vienas tiesioginis ar netiesioginis jo kontaktas su galimu pirkėju. 4.3.

Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog kratos metu pas jį rastas amfetaminas ir kanapės skirti pardavimui, o svarstyklės buvo naudojamos parduodamiems kiekiams sverti, yra deklaratyvi, grindžiama prielaidomis, o ne faktiniais bylos duomenimis. Pas jį rastos medžiagos nebuvo susvertos ir paruoÅ¡tos dozėmis, kas, pasak apelianto, tiesiogiai įrodo, kad jis Å¡ių medžiagų neplatino. Iki sulaikymo pastoviai (kasdien) vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas, o pakeitus kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ Ä¯ intensyviÄ priežiÅ«rÄ , 2021 m. kovo mėn. Respublikinės priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale pradėjo gydymÄ nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms.

Pažymi, jog kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Tvirtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių jo (apelianto) kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nesilaikė Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintų bei teismų praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo reikalavimų. 4.4.

Apeliantas neneigia įsigijęs, laikęs ir gabenęs narkotines bei psichotropines medžiagas, tačiau jas bÅ«tų naudojęs tik savo poreikiams, Å¡ių medžiagų neplatino ir platinti neketino. Dėl Å¡ių aplinkybių, nuteistojo nuomone, jo veika, esant visiems objektyviesiems ir subjektyviesiems BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiams, perkvalifikuotina iÅ¡ BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. 4.5. Skiriant bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nuteistasis apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o įvertinti tÄ aplinkybę, kad nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. vasario 5 d. buvo laikinajame sulaikyme ir atliko kardomÄ jį kalinimÄ (suėmimÄ ).

Pažymi, kad ilgesnis nei 5 mėnesių kalinimo (suėmimo) terminas pilnai leido jam suprasti padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir bausmės neiÅ¡vengiamumÄ . Apelianto nuomone, jam turėtų bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos terminÄ nustatant ne ilgesnį, nei kalinime (suėmime) jo iÅ¡bÅ«tas laikas.

5. Apygardos teismo posėdyje nuteistieji R. B. ir K. Ž. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 6. N. R. B. ir K. Ž. apeliaciniai skundai atmetami. Dėl nuteistojo R. B. apeliacinio skundo 7. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. kelia klausimÄ dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, ikiteisminio tyrimo iÅ¡samumo, teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , suvaržyta teisė užduoti klausimus liudytojai E. S., keliamas klausimas dėl Å¡ios liudytojos parodymų teisingumo.

Nuteistasis apeliaciniu skundu nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme ir praÅ¡o, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , į bausmę įskaityti kardomosios priemonės – intensyvios priežiÅ«ros – taikymo laikÄ , nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje.

8. Apeliantas pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su tuo, jog bylÄ nagrinėjusi teisėja jo asmenyje įžvelgė vien „negatyvÄ â€œ, o nuolat minėdama apie jo ankstesnius teistumus ir neiÅ¡nykusį teistumÄ , nors Å¡is iÅ¡nykęs (tÄ Ä¯rodo nuosprendis), taip sunkino jo padėtį. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos nuteistojo argumentus, kuriais grindžiamas bylÄ pirmÄ ja instancija iÅ¡nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumas, atmeta kaip nepagrįstus. 8.1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylÄ teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar rodo bylÄ nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumÄ . Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016). 8.2.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, iÅ¡klausiusi teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡us, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo nei subjektyviÄ ja, nei objektyviÄ ja prasme. 8.3. Pagal BPK 265 straipsnį teisiamojo posėdžio pirmininkas parengiamojoje teisiamojo posėdžio dalyje nustato kaltinamojo asmenybę paklausdamas, koks jo vardas, pavardė, gimimo data, gimimo vieta, gyvenamoji vieta, užsiėmimas, iÅ¡silavinimas, Å¡eiminė padėtis, teistumas, taip pat kitų duomenų, apibÅ«dinančių kaltinamÄ jį asmenį.

Tai reiÅ¡kia, jog duomenų apie apelianto teistumÄ pagarsinimas teisiamajame posėdyje buvo atliekamas ne siekiant pasunkinti jo teisinę padėtį, kaip tvirtina apeliantas, o teismui vykdant BPK 265 straipsnio reikalavimus – nustatant kaltinamojo (apelianto) asmenybę. Be to, duomenys apie ankstesnį apelianto teistumÄ nurodyti kaltinamajame akte, Å¡iuos duomenis patvirtina baudžiamojoje byloje esantis Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų iÅ¡raÅ¡as (5 t., b. l. 3-9).

Jokie objektyvÅ«s bylos duomenys nepatvirtina nuteistojo teiginio, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja bÅ«tų pasisakiusi apie tai, jog apelianto teistumas neiÅ¡nykęs. PrieÅ¡ingai, apelianto teistumo iÅ¡nykimo, nusikalstamos veikos padarymo iÅ¡nykus teistumui faktas konstatuotas skundžiamu nuosprendžiu, tÄ pripažįsta ir pats apeliantas. Nuteistojo teiginys, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja jo asmenyje įžvelgė vien „negatyvÄ â€œ, yra deklaratyvus, neparemtas jokiais faktiniais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja bÅ«tų tendencinga, turėtų iÅ¡ankstinę nuomonę ar nusistatymÄ dėl nuteistojo ir/ar bylos baigties.

Dėl Å¡ių aplinkybių nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas pagal subjektyvųjį kriterijų. 8.4. Byloje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ ir apie neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ objektyviuoju aspektu. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistajam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė nuÅ¡alinti teismÄ , tačiau tokio nuÅ¡alinimo nuteistasis nereiÅ¡kė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad proceso metu gynybai nebuvo trukdoma naudotis savo teisėmis, visi nuteistojo ir jo gynėjo pateikti praÅ¡ymai buvo apsvarstyti, dėl jų priimti procesiniai sprendimai. 8.5.

Apeliantas savo teiginius dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo grindžia taip pat ir tuo, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja nedavė leidimo įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors buvo pristatęs darbo sutartį, „prieÅ¡iÅ¡kai“ argumentavo, kad jis privalo susirasti darbÄ Kelmės mieste, kuriame sunku rasti darbÄ , neinformavo apie duotÄ leidimÄ iÅ¡vykti į gydymo įstaigÄ , dėl to jis nenuvyko į Kauno klinikas pas specialistÄ dėl suplanuotos operacijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios apelianto nurodomos aplinkybės yra susijusios su pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi, kuria buvo atmestas R.

B. praÅ¡ymas dėl baudžiamojoje byloje jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiÅ«ros – sÄ lygų pakeitimo. Tokių nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas nėra bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas. Å ioms nutartims nustatyta atskira, BPK X dalyje numatyta, apskundimo tvarka, kuria apeliantas pasinaudojo, apskųsdamas Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2021 m. birželio 28 d. nutartį aukÅ¡tesniajam teismui. Å iaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi R.

B. skundas buvo atmestas (6 t., b. l. 63-64, 84-86, 93-96). Atmesdamas skundÄ , aukÅ¡tesnysis teismas nenustatė kokių nors faktų, keliančių abejonių dėl 2021 m. birželio 28 d. nutartį priėmusio teismo (teisėjos) neÅ¡aliÅ¡kumo. Apelianto argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, dėstomi apeliaciniame skunde dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, iÅ¡ esmės yra tokie patys, kokie buvo nurodyti apelianto skunde aukÅ¡tesniajam teismui, ginčijant pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (kartojami argumentai dėl teismo neduoto leidimo įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimo susirasti darbÄ Kelmėje, neinformavimo apie leidimÄ iÅ¡vykti į gydymo įstaigÄ ).

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai Å¡ių apelianto argumentų nenagrinėja, nes jie jau buvo įvertinti Å iaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartyje. Teisėjų kolegija Å¡iame kontekste taip pat pažymi, kad vien proceso dalyvio nesutikimas su teismo priimtais sprendimais negali bÅ«ti laikomas pakankama aplinkybe, pagrindžiančia teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , jei nėra objektyvių duomenų, rodančių teismo suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Minėta, kad duomenų, liudijančių apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , aukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs apelianto apskųstos 2021 m. birželio 28 d. nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nenustatė. 8.6.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡ku. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nuteistojo teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeista nebuvo.

9. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad proceso metu buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , nes pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas apsvaigęs nuo vaistų, nedalyvaujant gynėjui. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais teiginiais nesutinka. 9.1. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jo pirmosios apklausos įtariamuoju aplinkybėmis ir teisės į gynybÄ suvaržymu, nustatė, kad R. B. buvo sulaikytas 2020 m. rugsėjo 3 d. 18.20 val. (3 t., b. l. 52-53), įtariamuoju apklaustas 2020 m. rugsėjo 4 d., apklausa pradėta 14.22 val. (3 t., b. l. 74-75).

Byloje nėra duomenų, kad apeliantas parodymus galėjo duoti būdamas apsvaigęs nuo vaistų „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos, kaip teigia apeliaciniame skunde, buvo vartojęs sulaikymo išvakarėse. 2020 m. rugsėjo 4 d. vykusios įtariamojo apklausos metu, priešingai nei nurodo apeliantas, dalyvavo gynėjas advokatas Modestas Švažas, kuriam jokių abejonių dėl apklausiamo ginamojo (R. B.) būsenos nekilo, pastabų dėl to nepareikšta. Be to, iš įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad R.

B. po minėtos apklausos buvo pateiktas perskaityti apklausos protokolas, kurį jis perskaitė, pastabų nepareiÅ¡kė, nurodė, kad suraÅ¡yta teisingai. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad R. B. įtariamuoju apklaustas bÅ«damas apsvaigęs nuo vaistų, kadangi tokių duomenų, iÅ¡skyrus paties nuteistojo parodymus, byloje nėra. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo metu R. B. apklausiant įtariamuoju buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybÄ â€“ apklausoje dalyvavo gynėjas, taigi, BPK 10 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 8 dalies nuostatos nepažeistos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad R. B. parodymais, kuriuos jis davė pirmÄ kartÄ apklausiamas įtariamuoju, teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę, nesirėmė. Ä®rodinėjimo procese buvo panaudoti nuteistojo parodymai, užfiksuoti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (BPK 242 straipsnis).

10. Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo iÅ¡samumo. Nuteistasis nurodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nesiėmė veiksmų, kad bÅ«tų nustatytas asmuo, iÅ¡ kurio apeliantas įsigijo psichotropinę medžiagÄ . Teisėjų kolegija, atsakydama į Å¡iuos skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis, duodamas parodymus apie psichotropinės medžiagos (amfetamino) įsigijimo aplinkybes, nenurodė jokių asmenį, iÅ¡ kurio įsigijo psichotropinę medžiagÄ , individualizuojančių požymių, kurie bÅ«tų padėję ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams jį nustatyti.

Tiek įtariamojo papildomos apklausos metu (3 t., b. l. 80-82), tiek apklausiamas teisme R. B. Å¡io asmens detaliai neapibÅ«dino, teigė, kad tai buvo asmuo, su kuriuo atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose 1994 m., tačiau jo anketinių duomenų nurodė nežinÄ s; pasak apelianto, uždraustÄ medžiagÄ Å¡is asmuo įdėjo į Å¡iukÅ¡liadėžę prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios Å iaulių m., Å¡alia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“; laiko ir datos, kada tai buvo padaryta, nuteistasis nenurodė.

Ä®vertinusi tokius nuteistojo parodymus, teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R. B. vengė atskleisti asmens, iÅ¡ kurio įsigijo amfetaminÄ , tapatybę, nebuvo visiÅ¡kai atviras su ikiteisminį tyrimÄ atlikusiais pareigÅ«nais bei duodamas parodymus teisme; kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodinėjimas nėra begalinis procesas. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikÅ¡mę teisingo sprendimo priėmimui.

Ä®rodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Å iuo atveju tai, kad asmuo, iÅ¡ kurio R. B. įsigijo psichotropinę medžiagÄ , byloje nenustatytas, savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡iai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos tiek, kiek tai įmanoma; taip pat tai nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos ar kaip nors apribotos nuteistojo procesinės teisės, ar kad teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ . Nuteistasis patį psichotropinės medžiagos įgijimo faktÄ pripažįsta, todėl jam (nuteistajam) inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, kvalifikacijos nekeičia ta aplinkybė, jog byloje nenustatyta asmens, iÅ¡ kurio nuteistasis įsigijo psichotropinę medžiagÄ , tapatybė.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visos bylai svarbios ir nuteistojo veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį reikÅ¡mingos aplinkybės nustatytos byloje esančiais ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtais įrodymais, todėl atmeta apelianto argumentus dėl neiÅ¡samiai atlikto ikiteisminio tyrimo, nenustačius asmens, iÅ¡ kurio jis įsigijo psichotropinę medžiagÄ .

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo suvaržyta jo teisė užduoti klausimus liudytojai E. S., jos parodymai, pasak apelianto, buvo neteisingi. 11.1. BPK 7 straipsnyje nustatyta, jog kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jos teisingam iÅ¡sprendimui. BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytos pagrindinės kaltinamojo teisės, be kita ko, teisė pateikti praÅ¡ymus, pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, duoti paaiÅ¡kinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikÅ¡tų praÅ¡ymų.

Teisėjų kolegija konstatuoti, kad nagrinėjant bylÄ buvo suvaržyta kaltinamojo (nuteistojo) teisė apklausti liudytojÄ , t. y. nebuvo užtikrintas rungimosi principas (BPK 7 straipsnis), suvaržyta BPK 22 straipsnio 3 dalyje garantuota kaltinamojo teisė nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, neturi jokio pagrindo. 11.2. Remiantis bylos duomenimis, liudytoja E. S. buvo apklausiama teisiamajame posėdyje, dalyvaujant pačiam nuteistajam R. B. ir jo gynėjui. Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistojo gynėjas minėtai liudytojai uždavė jį dominusius klausimus, į kuriuos liudytoja atsakė. Paties nuteistojo teisė užduoti liudytojai klausimus, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, dėl laiko stokos (besibaigiančio darbo laiko teisme) suvaržyta nebuvo, nes iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas po liudytojos E. S. apklausos paskelbė kelių minučių pertraukÄ , jai pasibaigus, tęsė posėdį, iÅ¡klausė proceso dalyvių pareikÅ¡tus praÅ¡ymus ir juos iÅ¡sprendė.

Taigi nuteistasis R. B. turėjo visas galimybes užduoti liudytojai E. S. jį dominusius klausimus, tam nebuvo trukdoma, laiko trūkumas šios teisės neribojo, nuteistasis pats šia savo teise nepasinaudojo, liudytojai klausimus pateikė nuteistojo gynėjas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam (jo gynėjui) teisė užduoti liudytojai klausimus nebuvo suvaržyta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nebuvo laikomasi rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ar kad buvo suvaržytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje garantuotos kaltinamojo teisės. 11.3.

Nuteistasis R. B. kelia klausimÄ ir dėl liudytojos E. S. parodymų teisingumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų, tarp jų ir liudytojais teisme apklaustų asmenų parodymų, įvertinimas yra iÅ¡imtinė bylÄ Â nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tai, kad teismas, priimdamas nuosprendį, liudytojo parodymus vertino kitaip, nei bÅ«tų palankiau nuteistajam ir (arba) ne pagal nuteistojo iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , savaime BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra tai, kad teismo sprendimas bÅ«tų argumentuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Nuteistasis R. B. tvirtina, kad minėtos liudytojos parodymai yra neteisingi, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų ir motyvų Å¡iam savo teiginiui pagrįsti, t. y. iÅ¡ skundo neaiÅ¡ku, kokios liudytojos nurodytos aplinkybės, nuteistojo nuomone, neatitinka tikrovės ir prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims. Be to, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas liudytojos E. S. parodymus apie jos namuose nuteistojo laikytas, tikėtina, narkotines medžiagas, vertino kaip neturinčius įrodomosios reikÅ¡mės. Tokį savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad R.

B. kaltinimai dėl, tikėtina, uždraustų medžiagų, laikomų E. S. namuose, nebuvo pareikšti, ir nuteistojo veika, dėl kurios byla buvo nagrinėjama apylinkės teisme, nesusijusi su jo veiksmais šios liudytojos namuose. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas liudytojos E. S. parodymais, grįsdamas nuteistojo kaltę, nesirėmė.

12. Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. 12.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, t. y. atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Å velnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. 12.2. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iÅ¡Â BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų aplinkybių. Taigi tam, kad teismas, remdamasis BK 62 straipsnio nuostatomis, galėtų spręsti klausimÄ dėl Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, be kita ko, turi bÅ«ti nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės; pagal teismų praktikÄ BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu Å¡velnesnė bausmė gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. 12.3.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas nurodė, kad R. B. kaltu pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ prisipažino, tačiau prisipažinimo teismas nelaikė nuoÅ¡irdžiu, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde, motyvuodamas Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimÄ , teigia, jog prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. 12.4.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Å i lengvinanti aplinkybė konstatuotina nustačius dvi aplinkybes:

1) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , ir bent vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių – 2) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal baudžiamojo įstatymo aiÅ¡kinimÄ ir teismų praktikÄ asmens prisipažinimas yra bÅ«tina nuoÅ¡irdaus gailėjimosi iÅ¡raiÅ¡ka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-719/2019). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamÄ veikÄ , neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik Å¡ioms aplinkybėms esant drauge (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumÄ , o ne pagal bendrus kaltininko pareiÅ¡kimus. 12.5. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog apelianto R. B. prisipažinimas yra formalus ir nenuoÅ¡irdus: nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ pradžių nurodė, jog narkotines medžiagas gamina pats, savo reikmėms; vėliau, papildomai apklausiamas įtariamuoju ir duodamas parodymus teisme, teigė, kad amfetaminÄ Ä¯sigijo iÅ¡ asmens, su kuriuo atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau Å¡io asmens tapatybės neatskleidė.

Taigi, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme Å¡altinių, iÅ¡ kurių įsigijo psichotropinę medžiagÄ , nenurodė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nuteistojo prisipažinimo ir gailėjimosi pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalis) byloje taip pat nenustatyta, todėl, atsižvelgus į tai, kad Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės pagal BK 62 straipsnio 1 dalį arba pagal to paties straipsnio 2 dalį skyrimui bÅ«tinas atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, nagrinėjamu atveju, byloje nenustačius nei vienos apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bÅ«tinų sÄ lygų skirti nuteistajam Å¡velnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio nuostatas, nėra. 12.6.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Šis bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra reikÅ¡mingos (iÅ¡imtinės) aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo nustatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017, 2K-62-628/2019, 2K-24-689/2019, 2K-159-976/2019, 2K-75-222/2020 ir kt.). Taigi, Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, 2K-340-648/2017,  2K-281-942/2018, 2K-62-628/2019, 2K-75-222/2020 ir kt.).

Be to, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti iÅ¡vadÄ , kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumÄ , svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). 12.7.

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas pripažintas kaltu, padaręs sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje. Už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ baudžiamasis kodeksas numato tik vienos rÅ«Å¡ies bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ . Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui R. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas, bet teistumas iÅ¡nykęs, 2019 m. kovo 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ nuteistas bauda, kaltu pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ prisipažino, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendė, kad R. B. linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymų ir yra pavojingesnis visuomenei, nei pirmÄ kartÄ teisiamas asmuo, todėl paskyrė jam minimaliÄ Ä¯statymo sankcijoje numatytÄ dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas nurodė nenustatęs aplinkybių, dėl kurių kaltinamajam R. B. galėtų bÅ«ti taikomas atsakomybę Å¡velninantis įstatymas. 12.8. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstai nuteistajam skyrė minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, be jau nurodytų aplinkybių, kurias nustatė apylinkės teismas, įvertina ir tai, kad nuteistasis R. B. anksčiau ne tik teistas, bet ir baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 10-13), nusikaltimo padarymo metu nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje (5 t., b. l. 15); nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 260 straipsnio 1 dalyje, pripažino padaręs norėdamas patenkinti savo finansinius lÅ«kesčius – gauti pajamų; veika padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nusikaltimas baigtas.

Å ios, o taip pat ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos aplinkybės, į kurias atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, patvirtina, kad R. B. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, jo padaryta veika nebuvo atsitiktinė. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – iÅ¡nykęs teistumas, padarytas nusikaltimas nėra analogiÅ¡kas ankstesnėms nusikalstamoms veikoms, tinkamas kardomosios priemonės (intensyvios priežiÅ«ros) sÄ lygų vykdymas, sutuoktinės neįgalumas, tai, kad susirado darbÄ ir bus priimtas dirbti pasibaigus teismo procesui, vienas iÅ¡laiko Å¡eimÄ , prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, sveikatos problemos (aukÅ¡tas kraujospÅ«dis, didelis cholesterolio kiekis, serga depresija), bÅ«tinybė nuolat vartoti gydytojo skirtus vaistus – nėra iÅ¡imtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, jos yra gyvenimiÅ¡kai įprastos ir bÅ«dingos daugeliui bylų, tačiau jokiu bÅ«du ne iÅ¡imtinės, jos nedaro įtakos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ar jo asmenybės pavojingumui mažinti ar Å¡velninti.

Be to, į nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl kaltės pripažinimo, iÅ¡nykusio teistumo pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas jam bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymÄ ir nustatydamas minimaliÄ baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje nustatytÄ bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryta nusikalstama veika ar jo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog straipsnio sankcijoje už sunkaus nusikaltimo padarymÄ numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi sveikatos sutrikimai taip pat nėra tokie, dėl kurių jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. 12.9. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantui paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei apelianto asmenybės pavojingumÄ , ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Apeliantui parinktos bausmės rÅ«Å¡is ir dydis atitinka teisingumo principo reikalavimus, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti apeliantui Å¡velnesnę bausmę nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju R.

B.paskyrus Å¡velnesnę, negu įstatyme numatytÄ bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, nebÅ«tų pasiekti bausmės tikslai.

13. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Nuteistojo praÅ¡ymas atidėti bausmės vykdymÄ suformuluotas kaip praÅ¡ymas taikyti BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau Å¡iuo atveju aktuali ne apelianto nurodoma BK 75 straipsnio 5 dalis, reglamentuojanti, kokias baudžiamojo poveikio priemones ir/ar pareigas nuteistam asmeniui skiria teismas, atidėdamas bausmės vykdymÄ , o BK 75 straipsnio 3 dalis, nustatanti pagrindus ir sÄ lygas, kuriomis teismas gali taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimÄ asmenims, nuteistiems taip pat ir už sunkius nusikaltimus.

Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nuteistajam galimybės. 13.1. BK 75 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡skyrus sunkius nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . Bausmės vykdymo atidėjimas Å¡iuo atveju siejamas ne tik su paskirtos bausmės dydžiu, bet ir su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu. R.

B. 2 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas už sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje; Å¡is nusikaltimas patenka į Baudžiamojo kodekso XXXVII skyrių. BK 75 straipsnio 3 dalyje nenumatyta galimybė teismui atidėti už sunkius nusikaltimus, numatytus BK XXXVII skyriuje, į kurį patenka ir BK 260 straipsnis, paskirtos bausmės vykdymÄ , todėl nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra formalaus pagrindo.

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o į bausmės laikÄ Ä¯skaityti kardomosios priemonės – intensyvios priežiÅ«ros – taikymo laikÄ nuo 2021 m. vasario 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis ir baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės įskaityti kardomosios priemonės – intensyvios priežiÅ«ros – taikymo laikotarpio į bausmės laikÄ . BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtÄ bausmę.

Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtÄ bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles. BPK papildomai nustato, kad į suėmimo ir bausmės laikÄ taip pat įskaitomas laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnio 9 dalis) ir atidavimas į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ (BPK 141 straipsnio 1 dalis, 406 straipsnio 2 dalis). Taigi, iÅ¡ tokios sisteminės BK ir BPK nuostatų analizės spręstina, kad iÅ¡skyrus kardomÄ jį kalinimÄ , laikinÄ sulaikymÄ ir atidavimÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ (tai yra tik priemones, susijusias su laikinu asmens laisvės atėmimu), jokių kitų kardomųjų ar procesinių prievartos priemonių taikymo laikotarpių įskaitymas į teismo skiriamÄ bausmę įstatymu nenustatytas.

Todėl nuteistojo apeliacinio skundo praÅ¡ymas įskaityti į bausmės laikÄ kardomosios priemonės – intensyvios priežiÅ«ros – taikymo laikÄ atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Nuteistasis R. B. taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria iÅ¡ jo valstybei priteista 402,76 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje. 15.1.  Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka.

Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. 15.2.

Ikiteisminio tyrimo metu Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimu, pripažinus, kad R. B. bÅ«tinas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, apeliantui buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas advokatas Modestas Å važas, teikęs apeliantui valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ikiteisminio tyrimo metu; be advokato M.

Å važo, ikiteisminio tyrimo metu apeliantui valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ taip pat teikė advokatas Algirdas Zakrasas, kuris dalyvavo 2020 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje sprendžiant apeliantui suėmimo skyrimo klausimÄ (3 t., b. l 64, 67-68, 69). Valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme apeliantui teikė Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas advokatas M.

Å važas, teismui pripažinus gynėjo dalyvavimÄ bÅ«tinu pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2021 m. birželio 21 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų patvirtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos advokatams M. Švažui ir A. Zakrasui ginant apeliantÄ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme sudaro 402,76 Eur (6 t., b. l. 50). 15.3.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliantui suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, nesant duomenų apie jo sunkiÄ turtinę padėtį, priteisė iÅ¡ apelianto valstybės naudai 402,76 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ apelianto valstybės naudai yra teisėtas ir pagrįstas.

Valstybės garantuojama teisinė pagalba apeliantui buvo teikiama ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme, gynėjo dalyvavimas pripažintas bÅ«tinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, priteista suma nėra neproporcingai didelė suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir bylos sudėtingumui, apeliantas pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pats pasirinkti gynėjo neturėjo galimybių dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiÅ«ros ir ja taikomų judėjimo apribojimų, teisėjų kolegija Å¡iuos argumentus atmeta, kadangi nuteistajam pačiam neturint galimybės pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamo gynėjo, tÄ padaryti jo pavedimu galėjo ir kiti asmenys (BPK 50 straipsnio 2 dalis).

Vertindama apelianto turtinę padėtį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad bylos duomenimis, apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje (5 t., b. l. 15), tačiau yra darbingas. Kaip matyti iš apelianto pateiktos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 12), apelianto sutuoktinei N. B. nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo paskirta socialinė pašalpa po 196,33 Eur/mėn.; pašalpa paskirta už N. B. ir R.

B.. Kitų objektyvių duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien pateiktos pažymos nepakanka iÅ¡vadai apie sunkiÄ nuteistojo turtinę padėtį, nes pažyma patvirtina socialinės paÅ¡alpos mokėjimÄ tik už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., duomenų, jog apeliantui ir jo sutuoktinei, kaip bendrai gyvenantiems asmenims, tokia paÅ¡alpa vis dar mokama, į bylÄ nepateikta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog sunkios turtinės padėties įrodinėjimo naÅ¡ta tenka bÅ«tent nuteistajam, praÅ¡ančiam nepriteisti proceso iÅ¡laidų, o tokių objektyvių duomenų, rodančių jo sunkiÄ turtinę padėtį, nuteistasis nepateikė, taip pat atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis yra darbingas, skundžiamu nuosprendžiu priteista valstybės patirtų už nuteistajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡laidų suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir nuteistojo turtinei padėčiai, nuteistojo apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ nepriteisti iÅ¡ jo valstybės naudai 402,76 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atmeta.

Dėl advokato darbo apmokėjimo apeliacinės instancijos teisme 16. Apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2021 m. lapkričio 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, kurioje praÅ¡oma priteisti valstybei iÅ¡ R. B. 66,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Modesto Å važo nuteistajam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

17. BPK 106 straipsnio nuostatos (Å¡ios nutarties 15.1. punktas) galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Â sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

18. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį apskundė nuteistasis R. B.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Å iaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas M.

Å važas. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra darbingas, iÅ¡ieÅ¡koti praÅ¡oma suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, į tai, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių apelianto sunkiÄ turtinę padėtį, nepateikta (Å¡ios nutarties 15.3 punktas), teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ Â R.

B. apeliacinės instancijos teisme tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ieÅ¡kant valstybei iÅ¡Â nuteistojo 66,50 Eur už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ . Dėl nuteistojo K. Ž. apeliacinio skundo  19. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. Ž. ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , kurio pagrindu buvo daromos iÅ¡vados dėl jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas netinkamÄ BK 260 straipsnio 1 dalies taikymÄ iÅ¡ esmės argumentuoja tuo, jog teismas, pripažindamas, kad jis neteisėtai disponavo psichotropine ir narkotine medžiagomis turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, pažeidė BPK bei teismų praktikoje suformuluotus įrodymų vertinimo reikalavimus, iÅ¡vadÄ apie tikslo platinti psichotropines ir narkotines medžiagas turėjimÄ padarė remdamasis vien prielaidomis, nesant jokių objektyvių jo kaltę pagrindžiančių duomenų.

Nuteistasis praÅ¡o skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi psichotropinę ir narkotinę medžiagas įgijo, laikė ir gabeno norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius.

20. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais.

21. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis).

22. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, bÅ«tų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡analizavus byloje surinktų įrodymų visumÄ . Å ioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos bÅ«tų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingÄ sprendimÄ , nenustatyta.

23. Esminis kriterijus, atribojantis baudžiamÄ jÄ atsakomybę už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytÄ BK 259 ir 260 straipsniuose, yra kaltininko tikslas tokias medžiagas platinti. BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiÅ¡kia kaltininko norÄ , ketinimÄ tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Tai, ar kaltininkas turėjo tokį tikslÄ , įrodinėjama vertinant ne tik paties kaltininko parodymus, bet ir objektyvius bylos duomenis.

IÅ¡ jau susiformavusios teismų praktikos matyti, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimÄ , gali bÅ«ti medžiagų kiekiai, rÅ«Å¡ių įvairovė, dozių paruoÅ¡imas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-503/2013, 2K-24/2014, 2K-49/2014).

Teismų praktikoje vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012 ir kt.).

24. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. amfetaminÄ iÅ¡ R. B. už 300 Eur nusipirko pardavimui ir vėliau bÅ«tų visÄ gautÄ kiekį pardavęs, apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats K. Ž. (3 t., b. l. 170-171). Å ie įtariamojo K. Ž. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (6 t., b. l. 102). Vėliau nuteistasis K. Ž. savo parodymus pakeitė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (3 t., b. l. 175-176) bei teisiamajame posėdyje tvirtino, jog iÅ¡ R.

B. įsigytas amfetaminas, kaip ir namuose laikytos kanapės (antžeminės dalys), buvo skirtos vien asmeniniam vartojimui, nurodė, kad pirmosios apklausos metu save apkalbėjo, nes tyrėja ir advokatė sakė, kad prisipažintų – taip palengvins savo teisinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui savarankiÅ¡kos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie nėra niekiniai, beverčiai – ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumÄ .

Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali bÅ«ti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014, 2K-276-976/2015 ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo K. Ž. parodymai apie tai, kad jis amfetaminÄ iÅ¡ R.

B. nusipirko pardavimui ir vėliau bÅ«tų visÄ gautÄ kiekį pardavęs, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. R. B., teisiamajame posėdyje apklausiamas apie amfetamino pardavimo K. Ž. aplinkybes, nurodė, jog K. Ž., teiraudamasis dėl Å¡ios medžiagos įsigijimo, buvo užsiminęs jam (R. B.), kad turi pirkėjų ratÄ , tačiau konkrečių asmenų neįvardijo (6 t., b. l. 29-40). Ä®tariamojo K. Ž. apklausÄ atlikusi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė V. P., teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad per apklausÄ nuteistajam K.

Ž. joks neteisėtas spaudimas nebuvo daromas, nebuvo sakoma, kad jis prisiimtų tokiÄ pozicijÄ â€“ prisipažintų (6 t., b. l. 100-112). IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog K. Ž. namuose kratos metu be narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės (1 t., b. l. 34-39), ant kurių pavirÅ¡iaus rasta psichotropinės medžiagos – amfetamino, narkotinės medžiagos – kokaino ir narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir (arba) kanapių dervos pėdsakų (1 t., b. l. 50-54).

Svarstyklės paprastai naudojamos parduodamoms narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms sverti.  Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmenys, savo reikmėms įsigiję narkotines ar psichotropines medžiagas, jų dažniausiai nebesveria, nes įsigydami žino, kokį kiekį perka ir kokiomis dozėmis, per kiek kartų šis kiekis gali būti sunaudotas, tikslus svėrimas, įsigijus savo reikmėms narkotines ar psichotropines medžiagas, nėra tikslingas ir reikalingas. Be to, K.

Ž. anksčiau teistas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ (5 t., b. l. 31-35). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad Å¡is teistumas susijęs su neatlygintinu amfetamino dozės kitam asmeniui perdavimu, narkotinių ar psichotropinių medžiagų už pinigus jis (apeliantas) nėra platinęs, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 260 straipsnio 1 dalies kontekste kitokiu platinimu teismų praktikoje laikomas bet koks neteisėtas Å¡ių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, iÅ¡mainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolÄ , atlyginant už darbÄ ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015).

Atsižvelgtina ir į tai, jog K. Ž. įsigyta iš R. B. bendra medžiagos masė buvo 80,610 g, amfetamino kiekis šioje medžiagoje – 3,872 g (1 t., b. l. 60-63), šis kiekis, atsižvelgiant į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos), patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d.

įsakymo Nr. V-1033 redakcija), nors ir nesudaro didelio amfetamino kiekio, tačiau daugiau nei devyniolika kartų virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytÄ Å¡ios psichotropinės medžiagos nedidelį kiekį (ne daugiau kaip 0,2 g).

25. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog K. Ž. neteisėtai disponavo psichotropine ir narkotine medžiagomis (amfetaminu ir kanapėmis (antžeminėmis dalimis)) turėdamas tikslÄ jas platinti. Å ios iÅ¡vados nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, jog byloje nenustatytas nė vienas asmuo, įsigijęs iÅ¡ K. Ž. narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja kiekvienu atveju nustatyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo fakto, todėl veikai kvalifikuoti pagal šį straipsnį pakanka, kad byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtintų buvus tikslÄ tokias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Skundžiamame nuosprendyje tokio tikslo buvimas, paneigiant K. Ž. versijÄ dėl disponavimo Å¡iomis medžiagomis asmeniniam suvartojimui, pagrįstas byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

26. Pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados pagrįstos ir teisingos. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė K. Ž. veikoje tikslÄ platinti psichotropinę ir narkotinę medžiagas – amfetaminÄ ir kanapes (antžemines dalis), todėl nėra jokio pagrindo K. Ž. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo versijÄ , o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius jo kaltę padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimÄ reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, K. Ž. už jo padarytÄ nusikaltimÄ paskirta bausmė savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ ir keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomoje dalyje, kurioje nurodomos įrodytomis pripažintos K. Ž. nusikalstamos veikos aplinkybės, yra suklysta nurodant nuteistojo K. Ž. neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos (amfetamino) suradimo ir paėmimo iÅ¡ K. Ž. datÄ , t. y. vietoj 2020 m. rugsėjo 3 d. nurodyta „2020 m. rugsėjo 6 d.“. Å iÄ klaidÄ teisėjų kolegija vertina kaip raÅ¡ymo apsirikimÄ , nes iÅ¡ byloje surinktų ir nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytų įrodymų matyti, jog K.

Ž. neteisėtai kelnių kiÅ¡enėje laikytÄ psichotropinę medžiagÄ policijos pareigÅ«nai dalinės apžiÅ«ros metu rado ir paėmė 2020 m. rugsėjo 3 d. Å is raÅ¡ymo apsirikimas nuosprendžio esmės nekeičia, todėl iÅ¡taisytinas. Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a :  nuteistųjų R. B. ir K. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

IÅ¡taisyti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kurioje nurodomos įrodytomis pripažintos K. Ž. nusikalstamos veikos aplinkybės, padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ â€“ vietoje „2020 m. rugsėjo 6 d.“ nurodyti „2020 m. rugsėjo 3 d.“. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo R. B. 66,50 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei. Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Boleslovas Kalainis Gražvydas PoÅ¡kusÂ