30fb3322-eaa8-4b3c-a51a-4665a452d0bc · Mažeikių rajono apylinkės teismas

SprendimasCivilinė byla Nr. 2-193-853/2016Teisminio proceso Nr. 2-29-3-04166-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2. (S) MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 20 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. G., jos atstovei advokatei R. L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad 1945-1950 metais buvo likusi be abiejų tėvų globos, suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja R. G. kreipėsi 2015 m. gruodžio 15 d. į Mažeikių rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 1945-1950 metais jos motina J.

G. (J.), gim. (duomenys neskelbtini), po to, kai 1945-02-05 jos tėvas Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo represuotas, dėl priklausymo ir pagalbos ginkluoto pasiprieÅ¡inimo struktÅ«roms bei bijodama represijų (įkalinimo, iÅ¡rėmimo) gyveno nelegaliai, o ji 1945-1950 metais buvo likusi be abiejų tėvų valdžios. Nurodė, kad tėvai – Z. J. ir J. G. (J.), susituokė (duomenys neskelbtini). Å eima gyveno pas mamos motinÄ , pareiÅ¡kėjos senelę – S. G., gim. (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame name (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja gimė (duomenys neskelbtini), todėl kai 1945-02-05 areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjos tėvÄ Z. J., jai tebuvo dveji metukai. Praėjus porai dienų po tėvo Z. J. dingimo, dingo ir mama J. J.. LikusiÄ be tėvų, pareiÅ¡kėja rÅ«pinosi jos senelė – S. G., kuriÄ ji vadino mama. 1950 m. grįžo tėvas Z. J., o 1951 m. grįžo mama – J. J.. PareiÅ¡kėjos tėvai priklausė sukilėlių organizacijai, kur J. J. padėjo savo vyrui atlikti veiksmus, už kuriuos vėliau jis buvo nuteistas.

Nuteisus Z. J. ir J. J. bijant įkalinimo ar iÅ¡trėmimo, ji buvo priversta slapstytis, kol praeis pavojus. PareiÅ¡kėja nurodė, kad sulaukusi pensinio amžiaus ėmė tvarkytis dokumentus, norėdama įgyti nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijos asmens statusÄ , abu tėvai jau buvo mirę. Surinkus reikiamus duomenis apie tėvo suėmimÄ ir įkalinimÄ , pareiÅ¡kėjai buvo suteiktas nukentėjusio asmens statusas. Apie motinÄ jokių duomenų neturi. Neturėdama galimybės gauti dokumentus apie motinos J.

J. buvimo vietÄ , tėvo įkalinimo ir tremties metais, pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ norėdama nustatyti juridinę reikÅ¡mė turintį faktÄ . Suinteresuoto asmens – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro – atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir vietÄ praneÅ¡ta, gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad liudytojų parodymai sudarytų prielaidÄ nustatyti, jog pareiÅ¡kėjos nurodyti juridiniai faktai buvo.

Laikytina, kad suinteresuotas asmuo neprieÅ¡tarauja dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Suinteresuoto asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovas – teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir vietÄ praneÅ¡ta, praÅ¡ymų negauta. Pateiktame atsiliepime nurodė, jog teismas sprendimÄ priimtų savo nuožiÅ«ra.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja R. G. prašė tenkinti pareiÅ¡kimÄ ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 1945-1950 metais ji buvo likusi be tėvų globos.

Nurodė, jog jos tėvas Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), su jos mama J. G. (J.), gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) susilaukė pareiÅ¡kėjos R. G.. Visa Å¡eima gyveno, pas mamos J. G. (J.) mamÄ â€“ S. G., gim. (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). 1945 m. mama ir tėvas įstojo į ginkluotÄ partizanų bÅ«rį, kuriame dalyvavo abu. 1945 m. tėvas buvo suimtas ir iÅ¡tremtas į kalėjimÄ . Nurodė, kad abu tėvai dalyvavo sukilime.

Kai tėvÄ 1945 m. iÅ¡trėmė, mama pabėgo ir slapstėsi, nes bijojo bÅ«ti taip pat suimta. Nurodė, kad savo močiutę S. G. visuomet vadino mama, nes taip buvo primokyta. Tėvas grįžo 1950 m., o po pusmečio tėvas parsivedė moterį, kuriÄ pareiÅ¡kėjai pristatė, kaip jos mamÄ . VisÄ tai laikÄ , buvo likusi be tėvo ir mamos. Prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .Teismo posėdžio metu liudytojas B. G. nurodė, kad pareiÅ¡kėjos tėvas dažnai pasakodavo apie SibirÄ , apie tai, kaip buvo iÅ¡tremtas.

Buvo nuteistas ir pateko į anglių kasyklÄ . Z. J. grįžo apie 1950 m. J. J. ir Z. J. priklausė sukilėlių organizacijai, vietinių vadinamam „Baltaraiščių bÅ«riui“. Z. J. areÅ¡tavo einantį iÅ¡ bažnyčios, o J. J., kadangi tuo metu kartu nebuvo, po kelių dienų dingo ir slapstėsi, tačiau kur ji buvo - niekas nežino. Kai Z. J. grįžo 1950 m., po kurio laiko, jis parsivedė J. J.. Z. J. sakė, jog J. J. taip pat buvo pasislėpusi nuo trėmimo, įkalinimo. Jo žmonÄ R.

G., tuo metu kai jos tėvų nebuvo, augino dvi moterys, viena močiutė, o kita teta. Močiutė liepė jÄ vadinti mama, kad jeigu tikrÄ jÄ mamÄ areÅ¡tuotų, kad kartu neiÅ¡vežtų ir dukters R. Teismo posėdžio metu liudytoja M. M. R. nurodė, kad R. G. augino ir auklėjo dvi moterys, kurios buvo jos tėvelio seserys – S. ir D.. Kadangi Z. J. ir liudytojos tėtis buvo vienoje organizacijoje, vėliau iÅ¡vežus R. tėtį, buvo iÅ¡vežtas ir jos tėtis. R. mama taip pat laukė, kol jÄ iÅ¡veÅ¡, todėl ji pasislėpė su kitais draugais, kurie priklausė organizacijai.

Kai grįžo tėvas Z., grįžo ir mama J.. Kiek pamena, jų Å¡eima vargingai gyveno, o ji dar padėdavusi prižiÅ«rėti R.. Prisimena, jog R. S. vadindavo mama. Patvirtino, kad R. G. buvo likusi be abiejų tėvų globos. Teismo posėdžio metu liudytojas S. S. nurodė, kad jo mama jį nusivesdavo pas dvi močiutes, kurios prižiÅ«rėdavo R.. Jo mama gerai sutardavo su seserimis G., dalindavosi valgiu. 1945 m. R. tėvÄ areÅ¡tavo bei iÅ¡vežė, todėl R. prižiÅ«rėjo jos senelė – S..

Visa tai buvo slepiama nuo kitų žmonių, kad niekas nesužinotų ir neiÅ¡sivežtų R.. 1950 m. tėvÄ paleido, po metų laiko sugrįžo ir jos mama J., nes jinai slapstėsi, kadangi bijojo bÅ«ti iÅ¡vežta. Mama R. vadino savo senelę, kuri jÄ prižiÅ«rėjo. Nuo 1945 m., kai tėtis buvo iÅ¡vežtas, dingo ir jos mama, kadangi ir ji priklausė organizacijai, kuriai tvarkė dokumentus. Laikotarpiu nuo1945 m. iki 1950 m. R. buvo likusi be abiejų tėvų globos, o jÄ globojo močiutė. Kadangi buvo kaimynas ir bendravo su R.

Å¡eima, todėl viskÄ atsimena ir patvirtina teismui, kad R. G. po tėvo iÅ¡trėmimo buvo likusi be abiejų tėvų globos.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos R. G. atstovė advokatė R. L. pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja buvo priversta kreiptis į teismÄ pareiÅ¡kimu todėl, kad jai nepavyko susitvarkyti dokumentų dėl pensijos. Kadangi jinai sulaukusi pensinio amžiaus, pradėjo tvarkytis dokumentus, norėdama įgyti nukentėjusių nuo 1939-1990 okupacijos statusÄ . Å itÄ statusÄ jai suteikus, valstybinės pensijos gauti tai nepadėjo.

Tada pareiÅ¡kėja kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondÄ , kur jai buvo paaiÅ¡kinta, jog jai suteiktas statusas, tačiau ne teisė į valstybinę pensijÄ . Jai buvo paaiÅ¡kinta, kokios turi bÅ«ti teisinės prielaidos, jog jai norima pensija bÅ«tų suteikta, todėl buvo informuota, jog neturėdama reikiamų dokumentų apie mamos dingimÄ , jinai turi kreiptis į teismÄ . Reikiamų dokumentų apie mamos dingimÄ nepavykus rasti jokiose archyvuose, todėl neturėjo galimybės pateikti jokių raÅ¡ytinių įrodymų.

Pateikti dokumentai byloje neprieštarauja duomenims, pateiktiems pareiškime. Pareiškėja nurodė, kad 1945 m. pradžioje, tėvas Z. J. buvo areštuotas, praėjus kurioms dienoms, dingo ir jos mama, tai patvirtina liudytojų duoti parodymai, kadangi pati pareiškėja buvo jauno amžiaus, todėl negalinti prisiminti. Liudytojai taip pat patvirtinto, kad pareiškėja buvo likusi be tėvų globos, kadangi gyveno su senele bei teta, kurios ja rūpinosi. Tai yra akivaizdūs beglobio vaiko teisiniai požymiai.

PraÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 1945 m. – 1950 m. pareiÅ¡kėjos motina J. J., po to kai 1945 m. Z. J. buvo represuotas bei bijodama represijų, gyveno nelegaliai, o pareiÅ¡kėja R. G. 1945-1950 m. buvo likusi be abiejų tėvų globos. PareiÅ¡kimas tenkintinas.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad R. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini) – dukra (8 b. l.). Z. J. ir J. G. (J.) susituokė (duomenys neskelbtini) (12 b. l.).

Tėvas Z. J. ir mama J. J. buvo įstoję į sukilėlių partijÄ . Z. J. mirė (duomenys neskelbtini) (10 b. l.), o J. J. – (duomenys neskelbtini) (11 b. l.). IÅ¡ pateikto Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros pažymėjimo dėl neteisėto kalinimo 2014-09-11 Nr. 12.11-55 matyti, jog nuo 1945 m. vasario 5 d. iki 1946 m. balandžio 24 d. Z. J. kalinamas NKVD PFL Nr. 0315, Kemerovo sr., Rusijos Federacijoje (17 b. l.). Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktoje pažymoje 2011-04-22 apie Z. J. Nr. P2-2007 matyti, kad nuo 1946 m. balandžio 24 d.

Z. J. buvo perduotas darbui pramonėje spec. tremtyje Å¡eÅ¡eriems metams, kada grįžo iÅ¡ patikrinimo filtracijos lagerio į LietuvÄ , duomenų nerasta (18-19 b. l.). Lietuvos ypatingasis archyvas 2015-03-25 raÅ¡te Nr. P2-898 dėl archyvinių duomenų nurodė, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nepilnai iÅ¡likusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie J. J., S., gim. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡ymÄ Ä¯ sÄ raÅ¡us asmenų, numatytų iÅ¡tremti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) 1945-1952 m. už Lietuvos TSR ribų, nerasta (16 b. l.).

Iš teismui duotų pareiškėjos R. G. paaiškinimo, liudytojų B. G., M. M. R. bei S. S. paaiškinimų matyti, kad pareiškėja R. G., gim. (duomenys neskelbtini) 1945 – 1950 m. buvo likusi be tėvo Z. J. ir mamos J. J., globos. Atsižvelgiant į pareiškėjos bei liudytojų parodymus nustatyta, kad Z. J. ir J. J. priklausė sukilėlių organizacijai. 1945 m. Z. J. represavus, motina J. J. slapstėsi, bijodama taip pat būti represuota. Taip pat iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja R.

G. 2014 m. gruodžio 18 d. buvo pripažinta nukentėjusiÄ jÄ nuo 1939-1990 m. okupacijų asmeniu (9 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalį, teismas nustato tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ir tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 m. okupacijų teisinio statuso 1997 birželio mėn. 30 d. įstatymo Nr. 342 (toliau - Ä®statymas) 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto, buvusiais beglobiais vaikais pripažįstami pasiprieÅ¡inimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių likę be tėvų (įtėvių) globos nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), jeigu jų abu tėvai (įtėviai) arba turėtas vienintelis iÅ¡ tėvų (įtėvių) tuo metu priklausė ginkluoto pasiprieÅ¡inimo struktÅ«roms ir gyveno nelegaliai, taip pat jeigu vienas iÅ¡ tėvų (įtėvių) buvo miręs, žuvęs, dingęs be žinios, kalėjo ar buvo iÅ¡tremtas, o kitas priklausė ginkluoto pasiprieÅ¡inimo struktÅ«roms ir gyveno nelegaliai.

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad Politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų iÅ¡duotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkÅ«rimÄ , arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iÅ¡duotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus, turi teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas, jei atitinka minėtame įstatyme reglamentuotas sÄ lygas, garantuojančias teisę gauti minėtÄ pensijÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja R. G., 1945-1951 m. buvo likusi be abiejų tėvų globos, kadangi jos motina J. J. (G.), gim. (duomenys neskelbtini), po to, kai 1945-02-05 tėvas Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo represuotas, dėl priklausymo ir pagalbos ginkluoto pasipriešinimo struktūroms bei bijodama represijų gyveno nelegaliai, todėl pareiškėja R. G. 1945-1950 m. buvo likusi be abiejų tėvų globos bei pripažįstama beglobiu vaiku.

Å io fakto nustatymas reikalingas pripažinti nuo okupacijos nukentėjusių asmenų – likusio be tėvų globos teisiniam statusui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 444, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ patenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja R. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1945 m. iki 1950 m. buvo likusi be abiejų tėvų globos, kai 1945-02-05 jos tėvas Z.

J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo represuotas dėl priklausimo ir pagalbos ginkluoto pasiprieÅ¡inimo struktÅ«roms, o jos mama J. G. (J.), gim. (duomenys neskelbtini), gyveno nelegaliai.Juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymas reikalingas pripažinti R. G. okupacijos nuketėjusio asmens – likusio be tėvų globos teisiniam statusui. Teismo sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                  Andželika Butkuvienė